PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Baltic Agro Parts‘‘ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1626-861/2020 pagal ieškovės UAB ,,Gelvora‘‘ ieškinį atsakovei UAB ,,Baltic Agro Parts‘‘ dėl skolos priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Gelvora“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB ,,Baltic Agro Parts‘‘ priteisti 606,36 Eur skolos, 21,83 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-11-05 su atsakove sudarė Pavedimo sutartį (toliau – sutartis) dėl skolos išieškojimo Nr. 18-15-710, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, t. y., iš atsakovės skolininko (duomenys neskelbtini) išieškojo 4 132 Eur. Dėl šios priežasties, sutarties 2.2 - 2.3 p. pagrindu atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, t. y., apmokėti ieškovės išrašytas ir atsakovei pateiktas dvi PVM sąskaitas- faktūras. Atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, neapmokėjo 2019-03-06 PVM sąskaitos-faktūros Nr. GSK000178364, liko skolinga 606,36 Eur. Sutarties 2.7 p. nustato, jog atsakovei pažeidus atsiskaitymo terminus, ji turi mokėti delspinigius, kurie sudaro 21,83 Eur. Taip pat ieškovas prašė priteisti 8 % procesinių metinių palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo numatytas taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas iš atsakovės priteisė ieškovės naudai 606,36 Eur skolos, 21,83 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (628,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 995,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 5,37 Eur pašto išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2018-11-05 sudarė Pavedimo sutartį dėl skolos išieškojimo Nr. 18-15-710, pagal kurią ieškovė atsakovei teikė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas. Atsakovė nesutiko sumokėti 606,36 Eur sėkmės mokesčio, teigdama, kad ji pati ėmėsi veiksmų skolai atgauti, dėl kurių atgavo 3132,92 Eur, ieškovei neatlikus jokių teisinių veiksmų.
5. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.756, CK 6.758 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į šalių sudarytos sutarties nuostatas. Nustatė, kad atsakovė pavedė ieškovei imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų skolai iš skolininko išieškoti. Pagal sutarties 2.2. p., atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 16 proc. ir PVM nuo faktiškai gautos skolos sumos, gauto turto (darbų) ar įskaitytos prievolės vertės, be to, nurodoma, jog atlyginimas mokamas nepriklausomai nuo to, ar pati atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų skolai išieškoti ar įgaliojo tai padaryti trečiąją šalį. Sutarta, jog ieškovė turi teisę savarankiškai pasirinkti bendravimo su skolininku skolos išieškojimo būdus, formas bei metodus ir atsakovės nurodymai ieškovei nėra privalomi.
6. Vertino ieškovės atstovo teiginius, kad skolininkui skambino, rašė elektroninius laiškus, todėl dalis skolos ir buvo sumokėta atsakovei. Nurodė, kad teiginius, jog ieškovė nieko nedarė, veikė neefektyviai ir net nepareikalavo iš skolininko mokėjimo grafiko, paneigia elektroniniai laiškai, paties atsakovės atstovo paaiškinimai dėl ieškovės partnerio surašytos pretenzijos, skambučių. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovas nurodė, jog verslo sferoje dirba nuo 2009 m., o jo vadovaujama įmonė sandorius su trečiaisiais asmenimis sudarinėjo nuolat. Nors atsakovė atliktus skambučius skolininkui vertino kaip niekinius, teismas su tuo nesutiko. Vertino, kad sutartis nedviprasmiškai nurodo, jog atlyginimas ieškovei mokamas nepriklausomai nuo to, ar pati atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų skolai išieškoti ar įgaliojo tai padaryti trečiąją šalį. Atsakovė nurodė, kad dėl jos pačios atliktų veiksmų 2019-01-09 jai buvo atliktas 3132,92 Eur pervedimas, pranešimas elektroniniu laišku apie sutarties nutraukimą ieškovei buvo išsiųstas tik 2019-01-21. Pažymėjo, kad šalys buvo sutarusios, jog ieškovė turi teisę savarankiškai pasirinkti bendravimo su skolininku, skolos išieškojimo būdus, formas bei metodus ir atsakovės nurodymai ieškovei nėra privalomi, todėl nepagrįsti deklaratyvūs pamąstymai, jog reikėjo su skolininku sudaryti skolos mokėjimo grafiką.
7. Sutiko su ieškove, kad ikiteisminis skolos išieškojimas yra tęstinis procesas ir svarbu, kad visais ikiteisminio išieškojimo veiksmais siekiama išieškoti visą skolą, o ne tik jos konkrečią dalį, siejamą su skolininko atlikto mokėjimo apimtimi. Todėl tam tikri skolos išieškojimo veiksmai negali būti vertinami kaip nukreipti tik į skolos dalies išieškojimą. Pavedimo sutarties 2.2 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 16 proc. ir PVM nuo faktiškai gautos skolos sumos, tad tiek ieškovės parengta pretenzija, tiek telefoniniai skambučiai lėmė 4 132,92 Eur apmokėjimą, ką iš esmės patvirtina ir į bylą 2020-01-24 ieškovo pateiktas susirašinėjimas su perįgaliotos įmonės atstovu.
8. Kadangi sutartis pasirašyta tarp dviejų juridinių asmenų, teismo neįtikino atsakovės atstovo paaiškinimai, kad ieškovė atsakovę apgavo, neturėjo jokių teisinių instrumentų skolai išieškoti, o pavedimo sutarties 2.3 punktas yra sudarytas tik ieškovės naudai. Atsakovė jame pareiškė, jog jos gauta skolos suma yra jos dalis, jeigu tai įvyksta sutarties galiojimo laikotarpiu ir/ar 20 darbo dienų po sutarties pabaigos, įrodo ieškovės tinkamo pareigų įvykdymo faktą. Todėl už sutarties galiojimo metu (ir net po jos galiojimo) gautas pinigų sumas atsakovė turi sumokėti ieškovei sėkmės mokestį. Teismas laikė nesuprantamais atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje išsakytus teiginius, kad pavedimo sutartis atsakovei buvo siurprizinė ir kad buvo nelygios šalių galimybės. Dėl šių teiginių teismas plačiau nepasisakė.
9. Pripažino, kad ieškovė pavedimo sutartį vykdė tinkamai, atsakovė negali atsisakyti apmokėti už pavedimo paslaugas. Patenkinęs reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas priteisė prašomus delspinigius, procesines palūkanas, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 15 Eur žyminis mokestis, 73,10 Eur išlaidos už vertimo paslaugas bei 907,50 Eur išlaidos už advokato paslaugas. Taip pat iš atsakovės priteisė valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Baltic Agro Parts‘‘ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir siekiant tiksliai išsiaiškinti sutarties pirmojo lapo pasirašymo aplinkybes liudytoju apklausti UAB „Gelvora“ direktorių G. A., kuris aktyviai bendravo su skolininku, jo partneriais. Taip pat prašo liudytoju apklausti ir M. A..
11. Nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, numatytas CK 6.193 straipsnyje. Ieškinys pareikštas dėl sutarties 2.2 ir 2.3 punktų tinkamo vykdymo, todėl šių nuostatų aiškinimas ir sutarties šalių tikrosios valios nustatymas yra reikšmingas tinkamam ginčo išsprendimui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas vertino sutarties sąlygas pažodžiui, neatsižvelgdamas į tai, kokią prasmę tokiomis pačiomis aplinkybėmis sutarties sąlygoms būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šalys nesutarė dėl sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytos užsakovo besąlyginės pareigos sumokėti atlyginimą vykdytojui netgi ir tuo atveju, kai vykdytojas nesuteikia paslaugos - neatlieka veiksmų skolai išieškoti bei kai skolos išieškojimo veiksmus atlieka pats užsakovas. Atsakovė dar triplike nurodė, kad šios sutarties sąlygos jai buvo netikėtos (siurprizinės), ji negalėjo protingai tikėtis jų būsiant sutartyje.
12. Nurodo, kad prieš sudarant pavedimo sutartį, ieškovė atsakovę patikino, jog turi partnerius Baltarusijoje ir skolos išieškojimo problemą bus galima išspręsti. Ieškovė skolos išieškojimui nusamdė kreditų valdymo agentūrą, nedirbančią Baltarusijoje ir neturinčią jokių juridinių instrumentų tą padaryti, dėl ko atsakovė vėliau turėjo pati imtis veiksmų išsiieškoti skolai ir būtent tik atsakovės aktyvumas nulėmė dalies skolos sumokėjimą.
13. UAB „Gelvora“ nurodė, kad pavedimo sutartis numatė sąlygas, pagal kurias ji galėjo savo nuožiūra pasirinkti įgaliotus asmenis ir pavesti jiems atlikti skolos išieškojimo veiksmus. UAB „Gelvora“ buvo nesąžininga sudarydama ir aiškindama sutartį bei ją vykdant, neatskleidė savo tikrųjų galimybių atlikti pavedimą, pateikė neteisingą informaciją. Ieškovė tyčia suklaidino atsakovę, nes nurodė vienokias sutarties sudarymo aplinkybes, o pateikė pasirašyti sutartį kitokiomis sąlygomis - sutarties standartinėse sąlygose nebuvo konkretizuota galimybė atlikti pavedimą.
14. Atsakovė suprato sutarties 2.2 punktą taip, kaip aptarė su ieškove, kad ieškovė imsis veiksmų išieškoti skolą per trečiuosius asmenis Baltarusijoje ir būtent už tai atsakovė sumokės, o ne už aplaidų, neatsakingą sutarties vykdymą ar nieko neveikimą. Dėl 3 132,92 Eur skolos dalies išieškojimo ieškovė neatliko jokių veiksmų, išskyrus keletą skambučių, bei išsiuntė pretenziją, kurios pasekoje skolininkė pervedė skolos dalį - 1000 Eur ir už šios skolos dalies išieškojimą apeliantė atsiskaitė.
15. Teigia, kad UAB „Gelvora“ yra viena didžiausių Lietuvoje skolų administravimo ir prevencijos įmonių, šioje srityje veikia kaip besispecializuojantis verslininkas. Sutartis parengta ieškovės pagal standartines sąlygas. Teismas netyrė aplinkybių, kokiu būdu buvo įvykdytas atsakovės supažindinimas su ieškovės parengta sutartimi. Sutarties lapai pasirašyti nevienodai: pirmas sutarties lapas, kuriame yra ginčijamos sutarčių 2.2 ir 2.3 punktų nuostatos, yra pasirašytas tik vieno ieškovės atstovo, o antras sutarties lapas, kuriame yra tik baigiamosios sutarties nuostatos, pasirašyta abiejų šalių atstovų. Toks sutarties pasirašymas neįrodo, kad atsakovei buvo pateiktas susipažinti sutarties pasirašymo metu toks sutarties pirmojo lapo tekstas. UAB „Gelvora“ neįrodė, jog supažindino atsakovę su netikėtomis (siurprizinėmis) standartinėmis sutarties sąlygomis, nurodytomis 2.2 ir 2.3 punktuose dėl užsakovo besąlyginės pareigos sumokėti atlyginimą. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovei buvo tinkamai atskleistos netikėtos (siuprizinės) sąlygos ir, kad atsakovė aiškiai su jomis sutiko, šios sutarties sąlygos laikytinos negaliojančiomis (CK 6.186 straipsnio 1 dalis).
16. Nurodo, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties buvo jau sudarant sutartį. Užsakovas privalo sutarties sąlygas vykdyti „besąlygiškai ir neatšaukiamai“, o vykdytojas neturi visiškai jokių pareigų. Vien sutarties pasirašymo ir pinigų pas užsakovą atsiradimo faktas jau sukuria vykdytojui teisę reikalauti, o užsakovui prievolę sumokėti atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, kiek ir, ar iš viso įdėjo pastangų vykdytojas ir kieno ištekliais ir darbu skola buvo grąžinta. Sutarties nuostatomis vykdytojas įgyja neproporcingai didelę naudą, nors prievolių faktiškai neturi.
17. Nors atsakovė nereiškė priešieškinio, tačiau procesiniuose dokumentuose išsakė poziciją, kad sutartis buvo pasirašyta prisijungimo būdu, tinkamai nesupažindinta su sutarties sąlygomis, kurios buvo netikėtos (siurprizinės). Teismas turėjo pasisakyti, ar yra įstatymu nustatyti pagrindai siurprizinės sutarties sąlygas laikyti niekinėmis (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Teismas turi teisę savo inciatyva peržiūrėti sutarties sąlygas ir įvertinti jas pagal sutarčių aiškinimo taisykles vadovaujantis sąžiningumo, sutarties prievolių proporcingumo, teisėtumo principais (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), tačiau to nepadarė.
18. Nurodo, kad ginčas nėra itin sudėtingas ar naujas teismų praktikoje. Ieškovės advokatas veikia pastoviai atstovaudamas ieškovę analogiškose bylose, nesudėtingiems darbams ir standartiniams dokumentams specialios žinios nereikalingos. Ieškinys, dublikas nėra sudėtingi, teisminis procesas trumpas, advokato darbo laiko sąnaudos minimalios. Ginčo suma mažesnė negu išlaidos už advokato paslaugas. Mano, kad yra pagrindas žymiai mažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gelvora“ prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinti prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Pažymi, kad skunde atsakovė pripažįsta, jog skolos išieškojimo veiksmus atliko ieškovės partneris, tuo tarpu, prašyme dėl liudytojo apklausos, nepateikdamas įrodymų, jau teigia, kad ieškovės direktorius pats asmeniškai atliko skolos išieškojimo veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nenurodė, kaip M. A. yra susijęs su nagrinėjama byla ir kokias bylai svarbias aplinkybes galėtų patvirtinti, be to, prašymas yra nesavalaikis, kadangi turėjo (ir galėjo) būti reiškiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
20. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl siurprizinių sutarties sąlygų, esminės šalių nelygybės ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nevertintini bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi jais atsakovė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
21. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog skolos išieškojimo veiksmai faktiškai buvo atlikti, t.y., skolininkui 2018-11-14 buvo pateikta raštiška pretenzija dėl skolos apmokėjimo, skolininkas ne kartą buvo raginamas sumokėti skolą telefonu, ką pripažino ir atsakovė. Raštiškos pretenzijos bei telefoniniai skambučiai dėl skolos apmokėjimo yra pagrindiniai metodai, naudojami ikiteisminiame skolų išieškojime. Nors atsakovė teigė, kad šie veiksmai įtakojo tik 1000 Eur skolos dalies išieškojimą, nelėmė 3132,92 Eur skolos dalies išieškojimo, teismas pagrįstai tokius teiginius atmetė.
22. Ikiteisminis skolos išieškojimas yra tęstinis procesas, vykdomas pagal išieškotojo suformuotą metodiką, be to, visais ikiteisminio išieškojimo veiksmais siekiama išieškoti visą skolą, o ne tik jos konkrečią dalį, siejamą su skolininko atlikto mokėjimo apimtimi. Ieškovės atlikti ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai buvo orientuoti į visos skolos, o ne tik į tam tikros jos dalies išieškojimą, todėl, tiek raštiška pretenzija, tiek ir telefoniniai raginimai lėmė skolos dalies (4132,92 Eur) išieškojimą, t.y. skolininko 2018-11-19 (1000 Eur) ir 2019-01-09 (3132,92 Eur) atliktus mokėjimus.
23. Pažymi, kad sutarties sąlygos negali būti laikomos standartinėmis (CK 6.185 straipsnis), kadangi nėra parengtos bendram nevienkartiniam naudojimui - sutartis parengta dėl vieno konkretaus skolininko skolos išieškojimo; nėra parengtos nederinant su kita šalimi - tekstas persiųstas atsakovei el.paštu, todėl, atsakovė turėjo galimybę teikti pastabas dėl sutarties nuostatų pakeitimo ar naujų sutarties nuostatų įvedimo; sutartis neturi bendrųjų ir specialiųjų sąlygų. Sutarties sąlygos nėra skelbiamos viešai (pvz. internete) ir be išimties taikomos visiems ieškovės klientams, todėl, atsakovei nebuvo apribota galimybė teikti sutarties korekcijas. Abi sutarties šalys yra juridiniai, pelno siekiantys asmenys, todėl lygiomis teisėmis turėjo galimybę derėtis, įtakoti pasirašomos sutarties nuostatas, o nesant kompromiso - atsisakyti nuo sutarties sudarymo. Tokių paslaugų pirkėjai prieš sudarydami sutartį turi platų tiekėjų pasirinkimą. Sutarties sąlygos nėra standartinės, todėl negali būti laikomos ir netikėtomis (siurprizinėmis). Dėl nurodytų priežasčių negali būti vertinama, kad atsakovė prisijungė prie sutarties.
24. Nurodo, kad nė viena iš sutarties sąlygų negali būti laikoma netikėta (siurprizine). Atsakovė neįrodinėjo, kad neturėjo galimybės susipažinti su sutartimi. Sutarties tekstas atsakovei buvo išsiųstas el.paštu. Tekstas yra itin mažos apimties (pusantro puslapio), sutarties nuostatos (2.2-2.3 p.) sudaro didžiąją dalį sutarties teksto. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovė, prieš sudarydama sutartį, susipažino (turėjo susipažinti) su svarbiomis sutarties nuostatomis. Atsakovė bendradarbiavimo laikotarpiu nereiškė jokių pretenzijų dėl tam tikrų sutartinių nuostatų, neinicijavo jų pakeitimo. Sutarties nuostatos išdėstytos aiškiai ir suprantamai. Atsakovės direktorius patvirtino, jog turi didelę patirtį verslo santykiuose (verslo sferoje dirba nuo 2009 m.) bei sutarčių sudaryme. Šalys iki sutarties sudarymo jau yra bendradarbiavę išieškant skolas tiek iš Baltarusijoje, tiek iš Europos Sąjungoje veikiančių skolininkų. Deklaratyvus teiginys, kad, neaišku, ar atsakovei buvo pateiktas susipažinimui pirmasis sutarties lapas, triplike nurodoma, kad atsakovė sutartį sudarė detaliai nesusipažinus su jos sąlygomis.
25. Pažymi, kad netikėtos (siurprizinės) sutarties sąlygos gali būti nuginčijamos, pripažįstamos negaliojančiomis teismo pagal atitinkamą ieškinio reikalavimą (CK 1.78 str. 2 d.). Kadangi atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl sutarties sąlygų negaliojimo ar pakeitimo, atitinkami apeliacinio skundo argumentai dėl netikėtų (siurprizinių) sąlygų neturi teisinės reikšmės.
26. Nurodo, kad šalys prieš sutarties sudarymą neaptarinėjo aplinkybių dėl konkrečių ieškovės partnerių išieškant įsiskolinimus. Atsakovei dar prieš sutarties sudarymą buvo žinomas ieškovės partneris įsiskolinimų išieškojimui iš Baltarusijoje veiklą vykdančių subjektų, t.y., (duomenys neskelbtini) bei pastarosios įmonės taikoma skolų išieškojimo metodika, kadangi atsakovė jau ne pirmą kartą ieškovei pavedė išieškoti įsiskolinimą iš Baltarusijoje esančių skolininkų. Ieškovės pasitelkto partnerio vykdomas skolos išieškojimas buvo pakankamai efektyvus - nors skolos išieškojimas truko neilgą laiko tarpą, buvo išieškota 4132,92 Eur skolos dalis, vėliau sutartis nutraukta.
27. Nurodo, kad sutartis nesuteikia pranašumo nė vienai iš šalių, šalims nustatytos teisės ir pareigos yra adekvačios, sutartis naudinga abiem šalims. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei ikiteisminio atsakovės skolininko skolos išieškojimo paslaugas, o atsakovė atsiskaityti, ir tik po to, kuomet faktiškai atgaus skolą ar jos dalį. Šalys nėra priklausomos viena nuo kitos, neturi ekonominių sunkumų, turi pakankamai verslo ir derybų patirties. Ieškovė yra savo specifinės srities profesionalas, todėl įtrauktomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad klientas (kreditorius) nesutrikdytų sklandaus išieškojimo proceso, taip pat, apsaugoti ieškovės turimą verslo know how (skolos išieškojimo metodika, pranešimų formos ir pan.) bei apsisaugoti nuo nesąžiningo kliento veikimo. Sutartinės nuostatos yra adekvačios ir įprastai naudojamos.
28. Teigia, kad šalis, siekiant įrodyti, jog sutartinės nuostatos sukuria esminę šalių nelygybę, privalo teismine tvarka pareikšti reikalavimą pakeisti sutartį. Tokio reikalavimo atsakovė nėra pareiškusi, todėl argumentai dėl CK 6.228 straipsnio taikymo neturi teisinės reikšmės.
29. Nesutinka, kad turėtų būti mažinamos ieškovės naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi buvo atlikta ieškinį pagrindžiančių dokumentų teisinė analizė, suteiktos teisinės konsultacijos dėl įsiskolinimo priteisimo proceso, parengtas ieškinys dėl skolos priteisimo, palūkanų paskaičiavimo aktas, dublikas, suteiktos atstovavimo teismo posėdyje paslaugos, teisinių paslaugų kainos yra minimalios. Ieškinio sumos ir išlaidų teisinėms paslaugoms sumos santykis nėra reikšmingas, kadangi nepriklausomai nuo ieškinio sumos, panašaus pobūdžio byloje būtų būtina įsigyti analogišką teisinių paslaugų kompleksą, kurio kaina sudaro tik nedidelę dalį maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Atsakovė prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir siekiant tiksliai išsiaiškinti sutarties pirmojo lapo pasirašymo aplinkybes liudytoju apklausti UAB „Gelvora“ direktorių G. A., kuris aktyviai bendravo su skolininku, jo partneriais ir dalis skolos buvo grąžinta. Taip pat prašo liudytoju apklausti ir M. A., nenurodydama, kokias aplinkybes šis asmuo galėtų paaiškinti.
33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė apeliaciniu skundu prašo iškviesti į teismo posėdį bei apklausti liudytojais UAB „Gelvora“ direktorių G. A. ir M. A..
34. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareikštas prašymas dėl liudytojų apklausos nesavalaikis, jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, įvertinant byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, šių liudytojų apklausa būtų perteklinis procesinis veiksmas, vilkinantis bylą, šių asmenų apklausa nepadėtų nustatyti jokių šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.
35. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
36. Byloje nustatyta, kad šalys 2018-11-05 sudarė Pavedimo sutartį dėl skolos išieškojimo Nr. 18-15-710, kurią pasirašė ieškovė, atstovaujama direktoriaus G. A., ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus V. S.. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovei teikė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas. Pagal sutarties 2.2. p. atsakovė įsipareigojo sumokėti atlyginimą ieškovei 16 proc. ir PVM nuo faktiškai gautos skolos sumos, gauto turto (darbų) ar įskaitytos prievolės vertės, be to, nurodoma, jog atlyginimas mokamas nepriklausomai nuo to, ar pats užsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų skolai išieškoti ar įgaliojo tai padaryti trečiąją šalį. Tame pačiame punkte sutarta, jog ieškovė turi teisę savarankiškai pasirinkti bendravimo su skolininku (skolos išieškojimo) būdus, formas bei metodus ir atsakovės nurodymai ieškovei nėra privalomi. Pagal pavedimo sutarties 2.3 punktą be kitų nuostatų vykdytojas laikomas tinkamai įvykdžiusiu visas savo pareigas pagal sutartį ir užsakovas įgyja besąlyginę pareigą sumokėti sutartyje numatyto dydžio atlyginimą, kai gauna skolos sumą ar jos dalį; užsakovo gauta skolos suma (ar jos dalis), jeigu tai įvyksta sutarties galiojimo laikotarpiu ir/ar 20 darbo dienų po šios sutarties pabaigos, įrodo vykdytojo tinkamo pareigų (skolos išieškojimo veiksmų) atlikimo faktą ir atleidžia vykdytoją nuo pagal šią sutartį atliktų skolos išieškojimo veiksmų atlikimo fakto ir kitų susijusių aplinkybių įrodinėjimo.
37. Byloje nekilo ginčo, kad iš atsakovės skolininko (duomenys neskelbtini) buvo gauta 4 132 Eur, tačiau, atsakovė laikėsi pozicijos, kad 3 132,92 EUR skolos dalis išieškota jos pačios pastangomis, dėl ko atsakovei nekyla pareiga mokėti 606,36 Eur už ieškovės faktiškai nesuteiktas paslaugas.
38. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, kad atsakovė tinkamai nebuvo supažindinta su sutarties sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, kad su sutarties sąlygomis nebuvo tinkamai supažindinta, priešingai, atsakovė triplike nurodė, jog detaliai nesusipažino su sutarties sąlygomis, kas iš esmės patvirtina, jog sutartis atsakovei buvo pateikta ir susipažinti su jos turiniu atsakovės atstovas turėjo galimybę, o pasirašydama sutartį prisiėmė riziką dėl jos sąlygų.
39. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme posėdyje buvo išklausyti atsakovės atstovo, sudariusio ginčo sutartį, paaiškinimai ir atsakovės atstovas nenurodė aplinkybių, kad jis nebuvo supažindintas su sutarties sąlygomis, ar kad jam buvo pateiktas kitoks sutarties variantas. Dėl nurodyto atitinkamai neaktualūs apeliantės argumentai, kad sutarties standartinės sąlygos jai neprivalomos nesudarius galimybės su sąlygomis susipažinti, taip pat argumentai dėl CK 6.185 straipsnio taikymo.
40. Apeliantė teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nesiaiškino dėl sutarties 2.2 ir 2.3 punktų atitikimo šalių tikrajai valiai. Nurodo, kad šalys nesutarė dėl užsakovo besąlyginės pareigos sumokėti atlyginimą vykdytojui netgi ir tuo atveju, kai vykdytojas nesuteikia paslaugos, veiksmus atlieka pats užsakovas, tokios nuostatos suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Teigia, kad ieškovė tyčia suklaidino atsakovę, nes nurodė vienokias sutarties sudarymo aplinkybes, o pateikė pasirašyti sutartį kitokiomis sąlygomis - sutarties standartinėse sąlygose nebuvo konkretizuota galimybė atlikti pavedimą.
41. Pagal CK sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
42. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
43. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, jog ieškovė atsakovę apgavo, kadangi ji neturėjo jokių teisinių instrumentų skolai išieškoti, o pavedimo sutarties 2.3 punktas yra sudarytas tik ieškovės naudai. Atsakovė triplike nurodė, kad standartines sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė, sutartis pasirašyta prisijungimo būdu, todėl sutarties 2.2. ir 2.3. punktai, įtvirtinantys atsakovės besąlygišką pareigą sumokėti atlyginimą net ir tuo atveju, kai ieškovė jokių paslaugų nesuteikia, atsakovei yra netikėti, sukuriantys prielaidas ieškovės piktnaudžiavimui. Tokios siurprizinės sutarties sąlygos sudaro galimybes ieškovei vienašališkai reikalauti materialinės naudos net ir nesuteikus klientui jokių paslaugų ar darbų, kas verslo praktikoje yra nesuderinama su protingumo ir teisingumo kriterijais. Atsakovė pažymėjo, kad iki sutarties pasirašymo ieškovė žodžiu deklaravo, jog turi partnerius būtent Baltarusijos Respublikoje, kurie bendradarbiauja su vietinės valdžios struktūromis (milicija, ekonomine milicija), todėl atsakovė turėjo lūkesčius, jog ieškovė disponuoja efektyviais skolų išieškojimo instrumentais, padėsiančiais nesunkiai susigrąžinti skolą. Ieškovės deklaruoti teiginiai bei suderėta kaina už atliktas paslaugas ir buvo lemiantys veiksniai, dėl kurių atsakovė nusprendė sudaryti sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis.
45. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju iš sutarties teksto aišku, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 16 proc. ir PVM nuo faktiškai gautos skolos sumos, gauto turto (darbų) ar įskaitytos prievolės vertės, o atlyginimas mokamas nepriklausomai nuo to, ar pati atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų skolai išieškoti ar įgaliojo tai padaryti trečiąją šalį. Taip pat šalių sutarta, jog ieškovė turi teisę savarankiškai pasirinkti bendravimo su skolininku skolos išieškojimo būdus, formas bei metodus ir atsakovės nurodymai ieškovei nėra privalomi. Pagal tokias pavedimo sutarties sąlygas, sutarties galiojimo laikotarpiu, net jeigu ir pati atsakovė būtų atlikusi veiksmus skolos susigrąžinimui iš skolininko, ieškovė turi teisę gauti atlygį, numatytą sutartyje. Kitaip šalys nėra sutarusios. Pažymėtina, kad sutartis buvo sudaryta juridinių asmenų, kurie jau netolimoje praeityje buvo sudarę sutartis dėl skolų išieškojimo iš atsakovės skolininkų Vokietijoje ir Lietuvoje, turėję bendradarbiavimo patirties, todėl šalys lygiomis teisėmis turėjo galimybę derėtis, įtakoti pasirašomos sutarties nuostatas, o nesant kompromiso - atsisakyti nuo sutarties sudarymo. Juridiniams asmenims keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Dėl nurodyto atsakovė, prieš pasirašydama sutartį, turėjo susipažinti su svarbiomis sutarties nuostatomis, taip pat galėjo inicijuoti sutarčių sąlygų pakeitimą, savalaikiai nutraukti sutartį.
46. Pažymėtina, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). CK 6.186 straipsnio 1 dalį negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t.y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (2 dalis). Pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams (3 dalis).
47. Šalys pirmosios instancijos teisme neginčijo, jog atsakovė turėjo galimybę susipažinti su sutartimi bei jos sąlygomis, atsakovės atstovas sutartį pasirašė ir tokiu būdu patvirtino sutinkantis su sutarties sąlygomis, išreiškė sutikimą su jomis. Sutartis sudaryta abipusių derybų būdu, kai sutarčių sąlygos nustatomos abiem šalims derantis dėl jų, t. y. pasiekiama suderinta šalių valia individualiai dėl kiekvienos sutarties sąlygos. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad sutarties sąlygos yra standartinės, taip pat netikėtos (siurprizinės). Pažymėtina, kad atsakovė buvo laisva pasirinkti, ar sudaryti ginčo sutartį ir pavesti ieškovei atlikinėti skolos išieškojimo veiksmus, ar kreiptis į kitą skolų išieškojimu užsiimančią įmonę, ar siekti susigrąžinti skolą savarankiškai.
48. Apeliantė teigia, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Straipsnio 1 dalis numato ir tai, kad be kitų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.
49. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Pažymėtina, jog šio straipsnio paskirtis yra ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė atitiktų aukščiau nurodytus silpnesniąją sutarties šalį apibūdinančius kriterijus. Atsakovė yra juridinis asmuo, savo nuožiūra pasirinkęs skolų išieškojimu užsiimančią bendrovę. Atsakovės atstovas teisme patvirtino, kad turi ilgametės patirties versle, praeityje atsakovė su ieškove jau buvo sudariusi kelias analogiškas sutartis. Taip pat įvertinus ieškovės veiklos pobūdį, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad įtrauktomis į sutartį nuostatomis siekiama užtikrinti, jog klientas (kreditorius) nesutrikdytų sklandaus išieškojimo proceso, apsaugoti ieškovės turimą verslo know how (skolos išieškojimo metodika, pranešimų formos ir pan.) bei apsisaugoti nuo nesąžiningo kliento veikimo.
50. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė UAB „Gelvora“ buvo nesąžininga sudarant ir aiškinant sutartį bei ją vykdant, neatskleidė savo tikrųjų galimybių atlikti pavedimą, t.y. neturėjo atsakovei priimtinų efektingų įrankių išieškoti skolai Baltarusijoje, tačiau pagal sutarties sąlygas ieškovė ir neturėjo pareigos atsakovei atskleisti savo metodų, naudojamų skolų išieškojimui. Su ieškovės nurodytomis sąlygomis atsakovė sutiko, neinicijavo sutarties pakeitimo ar tikslinimo. Šalys buvo sutarusios, jog ieškovė turi teisę savarankiškai pasirinkti bendravimo su skolininku, skolos išieškojimo būdus, formas bei metodus ir atsakovės nurodymai ieškovei nėra privalomi. Todėl nurodomos aplinkybės, kad atsakovė buvo apgauta, negali būti vertinamos kaip pagrįstos. Pažymėtina, jog byloje nebuvo įrodinėjama, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu, atsakovė priešieškiniu neprašė sutarties pripažinti negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
51. Apeliantė skundo motyvuose nurodo, kad ieškovei neturi pareigos mokėti už jos faktiškai nesuteiktas paslaugas, laikosi pozicijos, kad dėl neefektyvaus pavedimo vykdymo pati atsakovė buvo priversta imtis iniciatyvos skolos išsiieškojimui. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė nepateikia jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, teismo priešingos išvados yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė sutarties vykdymo metu komunikavo su skolininku, ką įrodo prie bylos prijungti elektroniniai laiškai, pati atsakovė nurodė, jog jo skolininkui ieškovo partneris surašė pretenziją, po to ,,buvo padaryta keletas skambučių‘‘. Teismas pripažino, kad tiek ieškovės parengta pretenzija, tiek atlikti telefoniniai skambučiai lėmė 4 132,92 Eur apmokėjimą, ką iš esmės patvirtina ir į bylą 2020-01-24 ieškovo pateiktas susirašinėjimas su perįgaliotos įmonės atstovu. Teismas konstatavo, kad skolininkui siųsta pretenzija ir atlikti skambučiai bei atsakovės atgauta skola leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pavedimo sutartį vykdė tinkamai.
52. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiomis teismo išvadomis nesutikti, kadangi jos padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.
53. Sutiktina su teismu bei ieškovės pozicija, jog ikiteisminis skolos išieškojimas yra tęstinis procesas, vykdomas pagal išieškotojo suformuotą metodiką, be to, visais ikiteisminio išieškojimo veiksmais siekiama išieškoti visą skolą, o ne tik jos konkrečią dalį, siejamą su skolininko atlikto mokėjimo apimtimi, todėl, tam tikri skolos išieškojimo veiksmai negali būti vertinami, kaip nukreipti tik į tam tikros, konkrečios skolos dalies, siejamos su skolininko atlikto mokėjimo apimtimi, išieškojimą. Kadangi ieškovės atlikti ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai buvo orientuoti į visos skolos, o ne tik į tam tikros jos dalies išieškojimą, raštiška pretenzija, telefoniniai raginimai įtakojo skolos dalies (4132,92 Eur) išieškojimą. Nustačius, kad ieškovė pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iš dalies įvykdė, spręsti, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti sutarto atlygio, ieškovės reikalaujamų delspinigių ir palūkanų, pagrindo nėra.
54. Apibendrinant galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pavedimo sutarties turinį, taip pat teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovės atliktų skolos išieškojimo veiksmų, įtakojusių dalies skolos padengimą pavedimo sutarties galiojimo metu.
55. Apeliantė taip pat nesutinka, kad ieškovės naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs reikalavimą dėl skolos priteisimo, priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir 907,50 Eur išlaidas už advokato paslaugas. Nors apeliantės nuomone, advokatas veikia pastoviai atstovaudamas ieškovę analogiškose bylose, ieškinys, dublikas nėra sudėtingi, teisminis procesas trumpas, advokato darbo laiko sąnaudos minimalios, ginčo suma mažesnė negu patirtos išlaidos, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio. Pripažintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos ir protingos, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių dydžių, atitinka šiame teisės akte nurodytus kriterijus.
56. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
59. UAB „Gelvora“ prašo iš apeliantės priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė apmokėjimo už teisines paslaugas dokumentus. Teismo vertinimu ši suma yra neatitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, nes ieškovei jau priteista 907 Eur už teisines paslaugas pirmos instancijos teisme. Teisinės pagalbos išlaidos viršija skolos dydį. Priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, įvertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį, nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisinio ginčo esmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Baltic Agro Parts“ ( įm. kodas 235484680) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Gelvora“ ( įm. kodas 125164834).
Teisėja Laimutė Sankauskaitė