Administracinė byla Nr. I-1160-244/2011

Procesinio Nr. 3-61-3-03227-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.4, 37.1, 74

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Mariui Dagiui, atsakovės atstovei Irutei Osičnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei LR žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

LR žemės ūkio ministerijos kancleris 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašą, kurio 76 punktu buvo nutarta neskirti paramos J. Š. (b. l. 11-14).

Pareiškėja skunde (b. l. 1–7) prašo panaikinti LR žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 dalį, kuria  buvo patvirtintas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo 76 punktas ir įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjos pateiktą paramos paraišką, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini), Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pakartotiniam vertinimui. Paaiškino, kad 2010-03-31 pareiškėja Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144. Paraiškoje buvo prašoma paramos elektros energijos gamybai plėtoti – saulės elektrinės statybai ir eksploatacijai. Prie paraiškos pateiktose finansinėse prognozėse buvo nurodyta, kad pagrindinio parametro – elektros kainos, prognozės yra grindžiamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“. Pagal šiame nutarime nustatytas kainas, numatomą saulės elektrinių instaliavimo grafiką bei numatomą saulės elektrinių galią buvo apskaičiuoti visi remtinos veiklos finansiniai rodikliai (finansinių ataskaitų rinkinio prognozės). Taisyklių 22.13 p. nustato, kad pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose LR žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350. Taisyklių 22.11 p. nustato, kad pateikiamas sudarytas preliminarus ūkinės veiklos pradžios balansas ir pinigų srautų prognozinės ataskaitos. Minėtame punkte numatyta prievolė įrodyti būsimas ekonominių rodiklių reikšmes atitinka reikalavimą pagrįsti ekonominių rodiklių spėjamas reikšmes tam tikrais duomenimis, bet jokiu būdu ne prievolę objektyviai įrodyti tikslias šių rodiklių reikšmes. Kainos nepriklausomai nuo to, ar yra reguliuojamos ar nėra, niekada nebūna statiškos, o prekių ir paslaugų kainos ekonomikoje visada yra vienas iš lemiamų veiksnių finansiniams rodikliams. Paraiška atmetama tuo pagrindu, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, kaip valstybinio kainų reguliavimo objektas, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Tačiau aplinkybė, kad kainos yra valstybinio reguliavimo objektas, reiškia tik didesnį kainos stabilumą, palyginus su laisvos rinkos sistema, nes kainos peržiūrėjimas vyksta retai – kartą per metus ar dar rečiau, o laisvos rinkos sistemoje kainos keičiasi beveik kasdien. LR energetikos įstatymo 17 str. 8 d. numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą, vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, taip pat tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos apskaičiavimo metodiką ir kainą. Elektros energijos kaina nuo 2006 m., kaip ir ankstesniais laikotarpiais, ne tik nemažėja, bet ir nuolat auga. Todėl nėra jokių aplinkybių, kurios leistų daryti kokias nors prielaidas apie elektros energijos kainos mažėjimą per ateinančius penkerius metus. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 3 str. 2 d. numato, kad valstybės narės nustato veiksmingas priemones, kad užtikrintų, jog atsinaujinančių išteklių energijos dalis būtų lygi arba viršytų dalį, nurodytą I priedo B dalyje nustatytoje indikatyvioje trajektorijoje.  Šios direktyvos 4 str. 1 d. numato, kad komisija ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. patvirtina nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelį. Valstybės narės, pateikdamos nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, laikosi to modelio. Pagal šį Direktyvos straipsnį Energetikos ministerijos parengtame Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo 2010–2020 metais prognozių dokumente nurodoma, kad 2008 m. elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, dalis bendrajame elektros energijos sunaudojime sudarė 4,6 proc., palyginus su pagal Direktyvą 2020 m. privalomais pasiekti 23 proc. Tai reiškia, kad Lietuva pagal ES teisę yra įpareigota per artimiausius 10 metų padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą daugiau kaip keturis kartus. Atsižvelgiant į tai, galima būtų pagrįstai prognozuoti, kad per artimiausius penkerius metus elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, supirkimo kaina tik didės. Priešingu atveju, kainų reguliavimas prieštarautų ES teisei bei neatitiktų bendrų politinių tikslų. 

Atsakovė LR žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 149–152) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Taisyklių 22.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, ketinantis steigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje, verslo plane privalo įrodyti, jog naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose LR žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, t. y. saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, o nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh. Šias kainas pareiškėja numato ir penkerių finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Energetikos ministerija informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams ir šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkime skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d nutarimu Nr. 1474 (toliau – Aprašas), 9 punktą, elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Todėl, liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos turėtų kisti ir prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai yra sudėtinga. Projektų atrankos komitetas, sudarytas LR žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3D-87 „Dėl projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, atrankos komitetų sudarymo“ (toliau – PAK), nagrinėdamas Agentūros įvertintus projektus dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų, priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kurie, kaip tai nurodyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 74 punkte, yra grindžiami Agentūros sudarytose projektų vertinimo ataskaitose pateiktomis išvadomis. PAK 2010 m. rugsėjo 9 d. posėdyje, susipažinęs su pareiškėjos projekto aprašymu bei paraiškos vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 21–23) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal Aprašo 9 punktą, elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios, iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Todėl Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos, t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui. Kadangi pateiktuose projektuose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai, pareiškėja verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Kadangi nustatyta, kad Projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, ir pareiškėja laikytina netinkama finansinei paramai gauti kaip neatitinkanti ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus. Taisyklės yra specialusis teisės aktas, kuris numato tinkamumo kriterijus konkrečiai priemonės paramai gauti, ir šio teisės akto reikalavimus pareiškėja turi atitikti, o ne remtis abstrakčiais reglamentuose ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje nustatytais bendraisiais tikslais.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Agentūroje 2010-03-31  buvo gauta pareiškėjos Paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės steigimas). Projekto pavadinimas  ,,Saulės jėgainė Kretingos rajone“ (b. l. 95-110).

Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2010-04-01 atliko paraiškos pirminio tinkamumo patikrinimą ir padarė teigiamas išvadas (b. l. 89-90). Agentūros Kontrolės departamento Vilniaus skyrius 2010-04-01, atlikęs paraiškos administracinės atitikties tikrinimą, nustatė, kad paraiškos administracinio tikrinimo rezultatas teigiamas (b. l. 87-88) ir 2010-04-02 raštu Nr. 5594 paraišką perdavė Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriui (toliau – Projektų vertinimo skyrius) (b. l. 82). Projektų vertinimo skyrius 2010-06-07 su paklausimu Nr. PPD-(SD)-583 kreipėsi į pareiškėją,  prašydamas patikslinti informaciją (b. l. 74-76). 2010-07-02 Agentūroje buvo gauti pareiškėjos pateikti patikslinti dokumentai, atsakant į Agentūros 2010-06-07 raštą Nr. PPD-(SD)-583 (b. l. 53-73).

Projekto technologinės dalies vertinimo 2010-08-18 ataskaitoje nurodyta, kad projektas netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį (b. l. 33-37).

Agentūra 2010-05-19 su raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama atsakyti, ar elektros kainą už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, paremtą Komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7,  saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią iki 100 kW- 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, nuo 1 MW- 1,51 Lt/kWh, galima laikyti pagrįsta, vertinant subjekto 5 prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš veiklos (b. l. 144-145).

Energetikos ministerija 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 atsakė, kad saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl šiuo metu vykstančių galiojančių teisės aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama 5 metams (b. l. 146).

Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos, Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos investicinių priemonių bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo problemų sprendimo komisija (toliau - Problemų sprendimo komisija) 2010-06-19 posėdyje (protokolo Nr. 25) svarstė paraiškų, pateiktų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemones ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, finansinių prognozių sudarymo prielaidų pagrįstumo klausimus ir nutarė laikyti, kad projektus pateikę pareiškėjai negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Gyvybingumo nustatymo taisyklėse nustatytus kriterijus ir traktuoti šiuos projektus kaip neatitinkančius ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų (b. l. 141-142).

Pareiškėjos projektas buvo įrašytas į Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašą  76 numeriu. Šį sąrašą 2010-10-08 patvirtino Ministerijos kancleris priimdamas potvarkį Nr. 4D-132.

Parama, dėl kurios šioje byloje yra kilęs ginčas, yra teikiama remiantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai bei 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimo Nr. 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis).

 Procedūriniai reikalavimai paraiškų vertinimui yra nustatyti Žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3D-105 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse (toliau – Administravimo taisyklės), kurių 39 punkte nustatyta, kad visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, išskyrus 63 punkte numatytą atvejį, ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Siekdama užtikrinti vertinimo nuoseklumą, Agentūra turi nustatyti detalias metodines rekomendacijas vertintojams; 41 punkte (2009-05-05 įsakymo Nr. 3D-315 redakcija) nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis;  52 punkte nustatyta, kad tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendruosius Programos ir Programos priemonės tinkamumo kriterijus. Reikalavimai paramos paraiškų tinkamumui (reikalavimai pareiškėjams ir partneriams, reikalavimai tinkamoms išlaidoms, reikalavimai paramos dydžiui, Programos priemonių paramos paraiškų tinkamumo ir pirmumo kriterijai ir (arba) kita) gali būti nustatomi Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. <...>. Administravimo taisyklių 53 punkte nustatyta, kad, atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, Agentūra turi įvertinti: 53.1. paramos paraiškos atitiktį Programos tinkamumo kriterijams; 53.2. pareiškėjo ir partnerių tinkamumą; 53.3. paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės tikslams ir veiklos sritims, EŽŪFKP reglamentų nuostatoms bei ES horizontalaus lygio sritims (valstybės pagalba, viešieji pirkimai, aplinkosauga, suderinamumas su kitais Bendrijos finansavimo šaltiniais, kitos horizontaliosios ES sritys); 53.4. projekto išlaidų tinkamumą finansuoti bei paramos lyginamąją dalį nuo tinkamų išlaidų. Administravimo taisyklių 55 punkte nustatyta, kad, įvertinus tinkamumą skirti paramą, parengiama išvada, ar paramos paraiška yra tinkama gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama bei kokia maksimali lyginamoji paramos dalis gali būti suteikta, taip pat nurodoma PVM suma, kuri apmokama pagal Taisyklių 67 punktą. Administravimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad reikalavimai pareiškėjams bei paramos paraiškos tinkamumui nustatomi Programoje ir (arba) Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 65 punkte nustatyta, kad tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos nustatomos Programoje ir (arba) Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad rekomendacijoms dėl įvertintų paraiškų priimti gali būti sudaromi Projektų atrankos komitetai. Projektų atrankos komitetų sudarymas nustatomas Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 74 punkte nustatyta, kad parama skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo Projektų atrankos komitetas. <...> Administravimo taisyklių 75 punkte nustatyta, kad sprendime dėl paramos skyrimo ir (arba) neskyrimo nurodoma: pagrindas skirti paramą arba neskirti paramos (75.1 p.); paramos paraiška arba sąrašas paraiškų, kurioms neskiriama parama (75.4 p.). Administravimo taisyklių 79 punkte nustatyta, kad, įvertinusi paramos paraiškas, Agentūra parengia paramos paraiškų vertinimo ataskaitą. Administravimo taisyklių 80 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiškų atrankai yra sudaromas projektų atrankos komitetas ir sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos priima valdymo institucija, Agentūra valdymo institucijai teikia paramos paraiškų vertinimo ataskaitą, kurią sudaro: 80.1. Valdymo institucijos nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinė; 80.2. Valdymo institucijos nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitos, kuriose pateikiama trumpa informacija apie numatomus įgyvendinti projektus.

Pareiškėjos paraišką atsisakyta tenkinti dėl to, kad projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, Projektas pripažintas netinkamu antrajam projekto vertinimo etapui kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, nurodyto Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužes 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintų Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių (toliau - Gyvybingumo nustatymo taisyklės) (akto redakcija, galiojusi iki 2010-04-28) 13 punkte.

Žemės ūkio ministro 2010-02-20  įsakymu Nr. 3D-146 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2010-03-05) 22.13 punkte nustatyta, kad tinkamumo gauti paramą pagal Priemonę kriterijus, taikomas pareiškėjai, nurodytas Taisyklių 17.1 punkte, pirmajame projekto vertinimo etape yra šis: pareiškėjas verslo plane įrodo, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350. Iš tokio reglamentavimo darytina išvada, jog, priimant neigiamą sprendimą dėl paraiškos, remtis Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu iš esmės galima tik tuomet, kai verslo planas (projektas) neatitinka Gyvybingumo nustatymo taisyklių reikalavimų.

Gyvybingumo nustatymo taisyklių 12 punkte buvo nustatyta, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei: 12.1. ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta; 12.2. po gauto atsakymo į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą: 12.2.1. planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta; 12.2.2. ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai; 12.2.3. nepagrįstas projekto finansavimas iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo būdą); 12.2.4. jeigu nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte (akto redakcija, galiojusi iki 2010-04-28) nustatyta, kad ūkio subjektams, kurie pripažinti neatitinkančiais ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus dėl 12 punkte nurodytų priežasčių, ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai neskaičiuojami.

Toks reglamentavimas reiškia, kad, norint taikyti Gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punktą, būtina nustatyti priežastį/priežastis, dėl kurių ūkio subjektas laikomas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kurių sąrašas yra duotas tame pačiame 12 punkte. Pareiškėjos paraišką administravusiuose tarpiniuose procedūriniuose bei skundžiamame sprendimuose atsisakymo pagrindo, jį susiejant  su Gyvybingumo nustatymo taisyklių 12 punktu, iš viso nėra, todėl  teismas negali nustatyti, kokių ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmių, anot Agentūros bei atsakovės, neatitiko paraiška ir projektas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju tokių pagrindų ir negalėjo būti nustatyta, nes pareiškėjos tinkamumas gauti paramą turėjo būti vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjos pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjos po Agentūros užklausimo, pareiškėjos  verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai nesiskyrė nuo Lietuvos statistinių ar kitų apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir buvo pateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai. Agentūra (atsakovė) kitokių duomenų, išskyrus jau minėtą energetikos viceministro raštą,  nesurinko.

Projektas pripažintas negyvybingu iš esmės dėl to, kad, liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos. Todėl pareiškėjai, pateikę projektus pagal priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, anot atsakovės, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

Atsakovė neneigė, kad projekto gyvybingumą lemtų tik tokia aplinkybė, jog šios rūšies elektros kainos Lietuvoje ateityje nemažės, ir projekto neatitikimą ekonominio gyvybingumo rodikliams siejo su jau minėtais ekonomikos viceministro raštais. Teismo nuomone, tokia pozicija yra klaidinga, nes  ekonomikos viceministro raštas neleidžia daryti jokių išvadų apie tai, kaip artimiausius metus  keisis Lietuvoje elektros energijos supirkimo kainos, tuo labiau – kad jos mažės; atsakovės ir Agentūros reikalavimas pagrįsti projekto ekonominį gyvybingumą, verslo plane objektyviai įrodant, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Gyvybingumo nustatymo taisyklėse, yra nelogiškas, prieštaringas, nes reikalaujama įrodyti tai, ko, anot pačios atsakovės paraiškos atmetimo pagrindo, iš viso neįmanoma įrodyti, nes artimiausius 5 metus tokie rodikliai nėra prognozuojami.

 Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), nepiktnaudžiavimo valdžia (viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų) principais, o VAĮ 8 str. 1 dalis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie patys reikalavimai yra taikomi ir viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams sprendimams. Skundžiamas potvarkis šių reikalavimų neatitinka, todėl potvarkio dalis, liečianti pareiškėją, turi būti panaikinta ABTĮ 89 str. 1 d. 1 bei 3 punktuose nurodytais pagrindais.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 34 punktą projekto tinkamumas gauti paramą vertinamas dviem vertinimo etapais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Projekto vertinimo procedūra nebuvo užbaigta: Projektas buvo vertinamas pirmajame etape ir jis buvo pripažintas netinkamu antrajam vertinimo etapui. Pripažinus, kad šiame vertinimo etape pareiškėjos Projektas buvo nepagrįstai įrašytas į Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašą, Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr.4D-132 dalis, kuria patvirtintas minėto sąrašo atitinkamas punktas, naikintina ir atsakovė įpareigotina grąžinti pareiškėjos Projektą Agentūrai  pakartotiniam vertinimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjos J. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjos  J. Š. projektui pagal jos 2010 m. kovo 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Saulės jėgainė Kretingos rajone“, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją grąžinti J. Š. projektą pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pakartotiniam vertinimui.

Sprendimas  per 14 dienų  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                  Gintaras Dzedulionis

 

                                                                                                                Irena Paulauskienė

 

                                                                                                      Liudmila Zaborovska