Civilinė byla Nr. e2S-26-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08723-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aurintus“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – R. J.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ibrahim“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau abi kartu ir – atsakovės), kuriame prašo:

1.1.                      pripažinti niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Ibrahim“ ir atsakovės UAB „Aurintus“, kadangi šis sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis);

1.2.                      pripažinti niekinėmis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019 m. spalio 30 d. Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767, sudarytas tarp atsakovių UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, kadangi šios sutartys buvo sudarytos remiantis niekine (negaliojančia) 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartimi, todėl laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis);

1.3.                      priteisti ieškovei UAB „Ibrahim“ iš atsakovės UAB „Aurintus“ 30 445,40 Eur ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 30 445,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Aurintus“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių ir esančių pas šią atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai (30 445,40 Eur). Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovę AB „ESO“ sustabdyti mokėjimus atsakovei UAB „Aurintus“ pagal ginčijamas 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019 m. spalio 30 d. transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767.

3.       Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, kad atsakovė UAB „Aurintus“ piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles, geranoriškai grąžinti be teisėto pagrindo gautas pinigines lėšas, elgiasi nesąžiningai. Ieškovė teigė, jog ieškinio suma yra didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė vertino, kad yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą.

5.       Pirmosios instancijos teismui paskyrus pasiruošimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateiktame dublike nurodė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Aurintus“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių ir esančių pas šią atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai (30 445,40 Eur). 

6.       Ieškovės vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie nuomos sutarties suklastojimą ir siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams, kuriais teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ dublike pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismo vertinimu, 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės pirminis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų, kuriais grindžia tokį prašymą, apsiriboja tik deklaratyviu teiginiu apie naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, tačiau jų nedetalizuoja.

9.       Pažymėjo, jog nesant išsamių ieškovės argumentų, kuriais pastaroji grindžia savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi galimybės patikrinti, ar (ne)pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

10.       Sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovių nesąžiningumą (t. y. jų ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), pažymėjo, jog akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą, teismas taip pat nenustatė, todėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

11.       Ieškovė (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė „Ibrahim“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo (ištaisytina rašymo apsirikimo klaida – Vilniaus miesto apylinkės teismo) 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12.       Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina.

13.       Nurodo, jog ieškovė pateikė teismui pakankamai duomenų (faktinių aplinkybių), susijusių su atsakovės UAB „Aurintus“ nesąžiningumu, teigia, jog trečiasis asmuo R. J. ir atsakovės vienintelė akcininkė ir direktorė A. J. yra sutuoktiniai, todėl abiejų sutuoktinių dalyvavimas civiliniame procese yra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl atsakovės UAB „Aurintus“ nesąžiningumo.

14.       Teigia, jog R. J. būdamas vienu iš ieškovės vadovu, turinčiu sprendimo teisę, sudarė didelės vertės nekilnojamojo turto nuomos sandorį su savo sutuoktinės A. J. valdoma bendrove UAB „Aurintus“.

15.       Nurodo, jog R. J. derindamas savo veiksmus su S. Š. ir A. J. elgėsi nesąžiningai ir ant ginčijamos negyvenamųjų patalpų ir žemės nuomos sutarties organizavo suklastotus parašus, siekdamas pasipelnyti ieškovės sąskaita.

16.       Anot ieškovės, atsakovės UAB „Aurintus“ nesąžiningumą taip pat pagrindžia aplinkybė, kad UAB „Aurintus“ nesąžiningai valdo ieškovei priklausantį automobilį Mercedes Benz S 350 Bluetec 4Matic, kuris įgytas už ieškovės lėšas, bei atsisako grąžinti ieškovei. Dėl šios priežasties, anot ieškovės, ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl automobilio grąžinimo.

17.       Nurodo, jog 2020 m. balandžio 21 d. dar kitos bendrovės nemokumo administratorius dalyvaujant antstoliui perėmė atsakovei UAB „Aurintus“ nuosavybės teise priklausantį, tačiau už ieškovės lėšas įgytą ir naudotą turtą – nurodytą automobilį Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, jog tai patvirtinantį dokumentą teikia į bylą su atskiruoju skundu.

18.       Teigia, jog nurodytos aplinkybės pagrindžia ieškovės dėstomą poziciją, kad atsakovės UAB „Aurintus“ turtinė padėtis ne tik yra sunki, bet ir kartu imamasi priemonių perleisti turtą kitiems asmenims, todėl kyla reali grėsmė, kad atsakovei priklausantis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, vengiant padengti įsiskolinimus ir atlyginti žalą, t. y. realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas ir būsimo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomu.

19.       Nurodo, jog atsižvelgiant į proporcingumo principo reikalavimus, akivaizdu, kad atsakovei UAB „Aurintus“ priklausančio turto areštas išlaiko proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes tai yra prevencinė priemonė, kuri sukelia atsakovei tik minimalius jo, kaip turto savininko, suvaržymus, kadangi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikinai apriboja tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.

20.       Pažymi, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra susijęs su viešuoju interesu, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/netaikymas turi reikšmės ne tik pačiai atsakovei UAB „Aurintus“, tačiau ir jos kreditoriams, kurie turi teisę į jiems padarytos žalos atlyginimą ir jų finansinių reikalavimų padengimą.

21.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Aurintus“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22.       Nurodo, jog sutuoktinių dalyvavimas civilinėje byloje nėra sąlyga preziumuoti jų nesąžiningumą, pažymi, jog teiginiai apie suklastotus parašus yra deklaratyvūs, nes nėra pagrįsti objektyviais duomenimis – ekspertų išvadomis.

23.       Teigia, jog ieškovės argumentai dėl automobilio taip pat nepagrįsti, atsakovė teigia, jog minėtas automobilis yra jos nuosavybė, ieškovė šią aplinkybę ginčija. Šis ginčas yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme, todėl nesant priimto galutinio teismo sprendimo šiame ginče, ieškovės teigiamos aplinkybės nėra įrodytos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

25.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26.       CPK 315 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 

27.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 48 punktas).

28.       Ieškovė su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus civilinėje byloje – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą apie atsakovę UAB „Aurintus“, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1567-370/2020.

29.       Teismas sprendžia, jog minėti nauji įrodymai galėjo būti pateikti civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme, nenustatyta kilusi jų pateikimo būtinybė bei įtaka sprendžiant kilusį ginčą, todėl nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje nepriimtini.

Dėl atskirojo skundo esmės

30.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

31.       Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje jau buvo išspręstas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Teismas sprendžia, jog minėtomis nutartimis teismai išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, todėl pakartotinis prašymas tais pačiais pagrindais nėra galimas.

32.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės ir susijusių asmenų nesąžiningumo, galimai suklastotų dokumentų yra susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl ginčo esmės, bet nesusiję su aplinkybėmis, kurios pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

33.       Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėjo iš esmės pagrįstai, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teismo padarytoms išvadoms, todėl dėl jų nepasisakoma. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ atskirojo skundo netenkinti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Asta Pikelienė