Civilinė byla Nr. e2-65-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00224-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.6; 3.4.4.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties dėl ginčijamo uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Dovyra“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas‘‘. Nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Dovyra“ įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d.

2.       Ieškovė UAB „UNIS Steel Baltija“ (toliau – ir ieškovė, kreditorė) pateikė restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Dovyra“ nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į RUAB „Dovyra“ kreditorių sąrašą su 20 000 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad pagal 2022 m. liepos 13 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas sumokėjo RUAB „Dovyra“ 20 000 Eur avansą. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl skolininkės kaltės, ieškovė 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą dėl sumokėto avanso grąžinimo.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino RUAB „Dovyra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o klausimą dėl UAB „UNIS Steel Baltija“ ginčijamo finansinio reikalavimo nutarė spręsti atskiroje byloje.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-299-569/2023 ieškovės RUAB „UNIS Steel Baltija“ ieškinį patenkino visiškai, jai iš atsakovės RUAB „Dovyra“ priteisė 20 000 Eur sumokėtą avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 024,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-516/2023 teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovei priteistos 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

5.       Patikslinusi prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, ieškovė UAB „UNIS Steel Baltija“ prašė patvirtinti finansinį reikalavimą RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje: 20 000 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat pripažinti, kad sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „UNIS Steel Baltija“ naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (ir procesinės palūkanos) turi būti mokamos kaip einamieji mokėjimai RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo bylos metu, o RUAB „Dovyra“ jų nemokant UAB „UNIS Steel Baltija“ turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jų išieškojimo.

6.       Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado 2023 m. gegužės 11 d. ir 2023 m. spalio 26 d. priėmus sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, t. y. jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų (ir joms taikomų procesinių palūkanų) atlyginimo atsirado atsakovės restruktūrizavimo proceso metu, atsakovei dalyvaujant teisiniuose ginčuose. Dėl to šios išlaidos laikomos einamaisiais mokėjimais, kuriuos restruktūrizuojama įmonė privalo mokėti, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 3 dalyje. Siekiant proceso aiškumo ir siekiant užkirsti kelią atsakovės atsisakymui apmokėti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė prašė pripažinti, kad sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mokamos kaip einamieji mokėjimai restruktūrizavimo bylos metu, o atsakovei jų nemokant, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jų išieškojimo.

7.       Atsakovės RUAB ,,Dovyra‘‘ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ su prašymu sutiko iš dalies. Nurodė, kad teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Dovyra“ įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d., o civilinė byla pagal UAB „UNIS Steel Baltija“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iškelta 2023 m. sausio 27 d., todėl nesutiko su kreditorės argumentu, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos atsirado po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir yra restruktūrizuojamos įmonės einamieji mokėjimai. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu, JANĮ 29 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis bei atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, nemokumo administratorė nurodė, jog teismas turėtų patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą: 20 000 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas, kurių sumą turi nurodyti kreditorė, ir 7 572,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog bylinėjimosi procesą dėl skolos buvo pradėjusi pati kreditorė.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, patvirtino ieškovės UAB „UNIS Steel Baltija“ finansinį reikalavimą RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje: 20 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 572,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei UAB „UNIS Steel Baltija“ iš atsakovės RUAB ,,Dovyra“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, kad JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog einamieji juridinio asmens mokėjimai – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal JANĮ 28 straipsnio 3 dalį, kuria vadovaujasi ieškovė, nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

10.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie šalių priešpriešinius reikalavimus, kas sudarytų pagrindą taikyti JANĮ 28 straipsnio 3 dalį. Be to, pagal JANĮ apibrėžtą einamųjų mokėjimų sąvoką prie jų negali būti priskirtos kitoje byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog sistemiškai aiškinant juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą reglamentuojančias teisės normas, galima teigti, kad einamieji mokėjimai yra juridinio asmens išlaidos, kurios yra būtinos siekiant vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. Nors įstatymas įpareigoja teismą nutartyje iškelti juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo) bylą nustatyti einamųjų mokėjimų dydį, įstatyme nėra nustatyta, kokiais kriterijais remiantis tai teismas turi atlikti ir kokios reikšmingos aplinkybės turi būti įvertintos. Atsižvelgiant į juridinio asmens restruktūrizavimo proceso veiksmingumo tikslą, siekį užtikrinti veiksmingas restruktūrizavimo procedūras, teismas turi įvertinti prie prašymo iškelti juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo) bylą pateiktus duomenis dėl konkrečios einamųjų mokėjimų sumos pagrįstumo, būtinumą tinkamai atlikti restruktūrizavimo veiksmus. Reikšmingomis aplinkybėmis laikytina vykdoma juridinio asmens ūkinė komercinė veikla, šios veiklos pobūdis ir perspektyvos, mokumo problemų priežastys (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-110-553/2021). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė reikšmingų aplinkybių, kodėl jai priteistas bylinėjimosi išlaidas reikėtų priskirti prie einamųjų mokėjimų.

11.       Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytos teismų praktikos, o būtent Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-468-565/2019 esančių išaiškinimų, teismas atkreipė dėmesį, jog šioje nutartyje taikytos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Pažymėjo, kad einamųjų išmokų sąvoka yra pasikeitusi. Be to, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo situacijos Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-468-565/2019; joje teismas sprendė dėl skolos išieškojimo tvarkos pareiškėjui, suteikusiam restruktūrizuojamai įmonei teisines paslaugas, pasisakė, kad jeigu po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi dengti restruktūrizavimo bylos metu.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog patyrė 1 048,16 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje advokatas parengė vieną pareiškimą, kurio apimtis gana nedidelė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškime nėra keliami sudėtingi teisiniai klausimai, teismas nusprendė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu, yra per didelės, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė „UNIS Steel Baltija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria UAB „UNIS Steel Baltija“ reikalavimo dalis, t. y. 7 572,46 Eur, buvo pripažinta finansiniu reikalavimu RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ši suma yra einamieji RUAB „Dovyra“ mokėjimai, kuriuos RUAB „Dovyra“ privalo sumokėti UAB „UNIS Steel Baltija“ nedelsdama, o jų nemokant, UAB „UNIS Steel Baltija“ turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jų išieškojimo; atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė laikosi pozicijos, kad po atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl dalyvavimo teisiniuose ginčuose prieš atsakovę atsakovė turi sumokėti kaip einamuosius mokėjimus restruktūrizavimo bylos metu.

13.2.                      Teismas per klaidą taikė ir analizavo ne JANĮ 28 straipsnio 3 dalį, o JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą. JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus.

13.3.                      Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsirado atsakovės restruktūrizavimo proceso metu, atsakovei dalyvaujant teisiniuose ginčuose, todėl jos laikytinos einamaisiais mokėjimais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Bylinėjimosi išlaidos pripažintos restruktūrizuojamos įmonės kasdienės veiklos pasekmė, dėl ko yra dengiamos einamosioms įmokoms mokėti skirtomis lėšomis.

13.4.                      Ieškovė nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-468-565/2019 suformuota teismų praktika nėra aktuali. Ieškovė pabrėžia, kad minėtoje byloje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priskirtos einamosioms įmokoms ir kreditorius turėjo teisę išieškoti šias išlaidas, pasitelkęs antstolį vykdymo procese.

13.5.                      Skundžiama nutartimi suformuota praktika yra ydinga. Ji suteikia restruktūrizuojamai įmonei galimybę piktnaudžiauti, t. y. inicijuoti bylas prieš kitus asmenis, nepatiriant pareigos apmokėti bylinėjimosi išlaidų pralaimėjus bylas, bylinėjimosi išlaidas perkeliant į finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje. Esamu atveju atsakovė nėra įpareigota šias išlaidas sumokėti nedelsiant. Jeigu atsakovė būtų sąžiningai grąžinusi avansą, bylinėjimosi išlaidų patirti nereikėtų; atsakovė dėl nesąžiningo elgesio atsidūrė palankioje padėtyje.

13.6.                      Byloje taikytina ieškovės nurodyta iki JANĮ įsigaliojimo suformuota teismų praktika, kuria bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra pripažįstamos einamaisiais restruktūrizuojamos įmonės mokėjimais. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog priėmus JANĮ pasikeitė einamųjų įmokų (mokėjimų) sąvoka.

2.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė RUAB „Dovyra“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė savaip interpretuoja einamųjų mokėjimų sąvoką. JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog einamieji juridinio asmens mokėjimai – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

14.2.                      Ieškovė laikosi pozicijos, kad po atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mokamos kaip einamieji mokėjimai, tačiau sąmoningai nutyli, jog teisiniai ginčai yra tiesiogiai susiję su ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, reikalavimo tvirtinimu restruktūrizavimo byloje.

14.3.                      Nemokumo administratorė nesutinka su ieškovės pozicija, kad 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi suformuota praktika yra ydinga ir suteikia galimybę restruktūrizuojamų įmonių piktnaudžiavimui. Teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu reikalavimas kyla restruktūrizavimo proceso metu, t. y. iš restruktūrizavimo proceso metu vykdomos ūkinės komercinės ar (ir) kitos veiklos, tai atsirandančios dėl šio reikalavimo papildomos išlaidos, įskaitant ir teisines paslaugas, yra einamieji mokėjimai. Šiuo atveju ieškovės papildomos teisinės išlaidos susidarė dėl ginčijamo ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.

4.                      Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismo procesiniais sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos pripažintos ieškovės finansiniu reikalavimu restruktūrizavimo byloje (patvirtintas finansinis reikalavimas) ir netenkintas jos prašymas minėtas išlaidas laikyti einamaisiais restruktūrizuojamos bendrovės mokėjimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5.                      Apeliantė teigia, jog teismas klaidingai taikė bei analizavo ne JANĮ 28 straipsnio 3 dalies, o JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka, kad cituojant JANĮ 28 straipsnio 3 dalį apskųstoje nutartyje padaryta klaida. Tačiau apeliantė nenurodo, kad būtent ši klaida lėmė, jos nuomone, neteisingas teismo išvadas.

6.                      Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar įmonės restruktūrizavimo metu iš šios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos einamiesiems juridinio asmens mokėjimams, kurie mokami ir (ar) išieškomi vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio 3–4 dalimis, ar kaip finansinis kreditorės reikalavimas, kurio patenkinimo klausimas sprendžiamas restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais (JANĮ 113 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas analizavo einamųjų mokėjimų sąvoką bei tai, ar nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreditorės nurodytas išlaidas priskirti einamųjų mokėjimų kategorijai.

7.                      Teisės doktrinoje pažymima, kad įprastai teisinis reguliavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas yra susijęs su kreditoriais, kurių reikalavimai kilo iki nemokumo proceso pradžios. Tačiau nemokumo procese skolininkui tęsiant veiklą, įmonė gali prisiimti naujus įsipareigojimus, taigi yra išskiriami dviejų tipų kreditoriai: kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai susiformavo iki nemokumo bylos iškėlimo, ir kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai susiformavo pradėjus nemokumo procesą – naujieji kreditoriai (R. J., „Juridinių asmenų nemokumo procesas“, MRU: Krokuva, 2021, 39 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023).

8.                      JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 straipsnio 4 dalis).

9.                      Pagal JANĮ 2 straipsnio 2 dalį, einamieji juridinio asmens mokėjimai – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

10.                      Teisės doktrinoje einamieji mokėjimai taip pat yra siejami su juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo metu reikalingais mokėjimais. Išskiriami šie esminiai einamųjų įmokų požymiai: 1) atsiranda po įmonės nemokumo bylos iškėlimo (pradedant nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos) ir 2) ryšys su įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo užtikrinimu (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 112-114).

11.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-110-553/2021 yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą reglamentuojančias teisės normas, galima teigti, kad einamieji mokėjimai yra juridinio asmens išlaidos, kurios yra būtinos siekiant vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.

12.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).

13.                      Ieškovė atskirajame skunde, nors ir vadovaujasi paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu (atskirojo skundo 30 punktas), tačiau nenurodo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priskyrimo nė vienai iš jame nurodytų mokėjimų (pagal jų paskirtį) grupei.

14.                      Pagal JANĮ 2 straipsnio 10 dalį, juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

15.                      Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi neįsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Dovyra“ iškėlimo, t. y. teisminis procesas nebuvo restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei pasekmė. Dėl šiame teisminiame procese patirtų išlaidų ieškovė netapo naująja kreditore. Iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne už paslaugas, suteiktas restruktūrizuojamai UAB „Dovyra“ ir jos nėra susijusios su restruktūrizuojamos įmonės procedūromis, skirtomis šios įmonės gyvybingumo išsaugojimu, ekonominių ar kitų priemonių taikymu ir pan. Kito subjekto patirtos bei iš restruktūrizuojamos įmonės priteistos lėšos nėra būtinos restruktūrizavimo procesui vykdyti, t. y. jos neatitinka teismų praktikoje nurodytų požymių. Akivaizdu, jog civilinėje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimas nėra susijęs ir su juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos užtikrinimu.

16.                      Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nenustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios leistų priteistas bylinėjimosi išlaidas priskirti einamųjų išlaidų kategorijai. Apeliantės akcentuojamas faktas, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsirado atsakovės restruktūrizavimo proceso metu, atsakovei dalyvaujant teisiniuose ginčuose, nekeičia minėtos išvados.

17.                      Pažymėtina, kad JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta kreditorių teisė pateikti nemokumo administratoriui reikalavimus, atsiradusius ir po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo. Tokia nuostata JANĮ 41 straipsnis papildytas 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-450 (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 15 d.). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad – įvertinus praktikoje kylančias situacijas, kai kreditorių reikalavimai atsiranda po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo ir kai jie nėra susiję su ūkine komercine veikla, pvz., gyventojų pajamų mokestis, kuris priskaičiuojamas bankroto metu nuo darbuotojams išmokėtų Garantinio fondo išmokų, pridėtinės vertės mokestis, kurį turi sumokėti juridinis asmuo, kai bankroto metu turtas perleidžiamas ne pridėtinės vertės mokesčio mokėtojui, siūloma papildyti JANĮ 41 straipsnį 8 dalimi ir numatyti, kad tokius reikalavimus su jų pagrindimu galima pateikti administratoriui, kuris patikrinęs kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, pateiktų tokius reikalavimus teismui.

18.                      Aiškinamajame rašte paminėtų reikalavimų pobūdis (kai jie nėra susiję su ūkine komercine veikla) bei išreikštas poreikis taip pat nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą dėl ieškovės finansinio reikalavimo atsiradusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo, išieškoti iš lėšų priskiriamų restruktūrizuojamos įmonės einamiesiems mokėjimams. Tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį nelaikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi dengti restruktūrizavimo bylos metu.

19.                      Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad ginčui reikšmingas teisinis reguliavimas, t. y. einamųjų įmokų (mokėjimų) sąvoka, priėmus JANĮ, pasikeitė itin nežymiai, todėl, teismų praktika (ir joje pateikti išaiškinimai), suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, yra aktuali. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-468-565/2019 buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018. Minėta, kad šioje nutartyje kasacinis teismas mokėjimų priskyrimą atitinkamai kategorijai vertino ne tik pagal skolos susidarymo laikotarpį (t. y., ar skola susidarė iki, ar po restruktūrizavimo bylos iškėlimo), tačiau ir pagal skolos prigimtį.

20.                      Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos patirtos atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš restruktūrizuojamos įmonės priteistų bylinėjimosi išlaidų nepriskyrė einamųjų mokėjimų kategorijai.

21.                      Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimas  dėl pripažinimo (pripažinti, kad 7 572,46 Eur priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra einamieji RUAB „Dovyra“ mokėjimai, kuriuos RUAB „Dovyra“ privalo sumokėti UAB „UNIS Steel Baltija“ nedelsdama, o jų nemokant, UAB „UNIS Steel Baltija“ turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jų išieškojimo) suformuluotas ydingai.  Tačiau įvertinus nagrinėjamo ginčo esmę, tai, kad pirmiau minėtas ieškovės reikalavimas pareikštas byloje, kurioje sprendžiamas ginčijamo UAB „UNIS Steel Baltija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje, ieškovės siekį šioje byloje išspręsti ginčą su RUAB „Dovyra“ dėl galimybės priteistas bylinėjimosi išlaidas mokėti (išieškoti) iš lėšų skirtų einamiesiems mokėjimams, nemokumo administratorės poziciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl pripažinimo, pagrįstai išsprendė klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kaip kreditorės finansinio reikalavimo, patvirtinimo RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje.

22.                      Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

23.                      Apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos einamaisiais mokėjimais ir ginčą išsprendė iš esmės teisingai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                            Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė

                                                            Alma Urbanavičienė