Administracinė byla Nr. eA-3901-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02231-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 23.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. KS-81 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjo teigimu, VTEK, priimdama Sprendimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjas yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atstovavo administracinėje byloje pagal Valstybės žemės fondo skundą Departamentui. Pareiškėjas šioje byloje 2017 m. birželio 9 d. pateikė teismui atsiliepimą į Valstybės žemės fondo skundą, tą pačią dieną pateikė teismui prašymą įtraukti asociaciją ICOMOS Lietuvos nacionalinį komitetą (toliau – ir ICOMOS LNK, asociacija) į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Prašymo pateikimo metu pareiškėjas buvo asociacijos narys.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje jis atstovavo Departamentui ne tik direktorės išduoto įgaliojimo pagrindu, bet ir pagal Departamento direktorės 2017 m. gegužės 10 d. pavedimą. Pagal pareigybės aprašymo nuostatas pareiškėjas Departamento direktorės pavedimus vykdyti privalo. Administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vertinami Juodkrantės gyvenvietės detalieji planai, kurių vertinimą atliko ICOMOS LNK sudaryta darbo grupė, todėl VTEK nepagrįstai darė išvadą dėl pareiškėjo šališkumo atstovaujant Departamentui. Administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridiniam asmeniui skirtos administracinės sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo, kuris buvo siejamas su teritorijų planavimo korektūros netinkamu rengimu. Kadangi buvo užfiksuota, jog teritorijų planavimo dokumento rengime dalyvauja ICOMOS LNK ekspertė, kilo klausimas dėl bylos įtakos ICOMOS LNK teisėms ir pareigoms. Teismui nusprendus į bylą įtraukti ICOMOS LNK, paaiškėjo, kad ši asociacija su teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimu nieko bendro neturi, nes asociacijos ekspertė veikė kaip privatus asmuo. Todėl pareiškėjas darė išvadą, kad faktas, jog jis yra ICOMOS LNK narys, nesukėlė jokių privačių ir viešųjų interesų konflikto nei dėl to, kad pareiškėjas atstovavo Departamentui administracinėje byloje, nei dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo asociacijos darbo grupės darbe. Todėl teigė, kad nesant jokio ryšio tarp pareiškėjo narystės bei administracinės bylos ginčo, pareiškėjui nekilo pareigos nusišalinti nuo atstovavimo Departamentui byloje.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTEK netinkamai vertino faktines aplinkybes apie pareiškėjo narystės deklaravimą ICOMOS LNK, nes pareiškėjas tokią deklaraciją pateikė dar 2017 m. balandžio 30 d. Ši deklaracija privalėjo būti tikslinama tik tuo atveju, jei faktinės aplinkybės pasikeistų, t. y. jei pareiškėjas būtų atsisakęs ICOMOS LNK narystės. Pareiškėjo narystė nėra pasibaigusi ir pareiškėjas tokią narystę deklaravo 2017 m. balandžio 30 d.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas deklaruojantysis privalo nurodyti ir savo sutuoktinio duomenis, dėl kurių, deklaruojančio nuomone, gali kilti interesų konfliktas, tačiau VTEK šią nuostatą taikė siaurai, visiškai ignoruojant nustatytą išlygą. Teigė, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo sutuoktinės ryšiai gali kelti jam interesų konfliktą, tokio konflikto nenurodė ir VTEK. Toks VTEK reikalavimas perteklinis. Papildė, kad VTEK nurodomas pažeidimas dėl deklaruojančio asmens kodo patikslinimo yra pašalintas, kodas deklaracijoje patikslintas, tačiau minėta techninė klaida nepaneigia fakto, jog deklaravimo pareiga buvo ir yra vykdoma.
6. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Paaiškino, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje (pavyzdžiui, yra įtrauktas į asociacijos darbo grupę, kuri už darbo grupės nariams sumokėtą atlyginimą atliko Juodkrantės uosto ir Gintaro įlankos teritorijos Juodkrantėje rytinės dalies detaliųjų planų sprendinių poveikio Kuršių nerijos, Pasaulio paveldo vertybės, išskirtinei visuotinei vertei vertinimą (toliau – ir Vertinimas). Kaip Departamento atstovas pareiškėjas dalyvavo administracinėje byloje, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokolo, kurį surašė Departamentas už, esą, netinkamai vykdytas procedūras rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo projektą. Kaip Departamento atstovas pareiškėjas pateikė teismui prašymą įtraukti į minėtąją bylą asociaciją ICOMOS LNK, kurios narys jis yra. Teismas ICOMOS LNK įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir ši asociacija dalyvavo byloje Departamento pusėje.
8. VTEK nekvestionuoja, ar ICOMOS LNK dalyvavimas byloje buvo būtinas ir ar asociacija yra susijusi su bylos dalyku bei kada tai paaiškėjo, tačiau, VTEK nuomone, pareiškėjas, matydamas poreikį įtraukti į bylą šią asociaciją, dar prieš teikiant teismui atitinkamą prašymą privalėjo informuoti Departamento direktorę apie jam interesų konfliktą sukelti galinčią situaciją ir nusišalinti.
9. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad aktualia ir galiojančia laikoma vėliausiai pateikta deklaracija, t. y. jeigu deklaruojantysis asmuo, tikslindamas deklaraciją, neperkelia tam tikrų duomenų iš jo anksčiau teiktos deklaracijos, laikytina, kad šie duomenys yra neaktualūs ir negalioja, ir jais neturėtų būti remiamasi sprendžiant dėl asmens elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 30 d. deklaravo duomenis apie narystę asociacijoje ICOMOS LNK, tačiau vėlesnėse (2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. gegužės 1 d. tikslintose) jo deklaracijose šių duomenų neliko. Todėl pašalinęs iš deklaracijos duomenis apie narystę asociacijoje, nors, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, jis vis dar yra jos narys, pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas.
10. Atsakovo teigimu, privalu deklaruoti ne tik duomenis apie save, bet ir apie deklaruojančiojo asmens sutuoktinį. Valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jam kyla interesų konfliktas, turi deklaruoti visas savo ir sutuoktinio darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei sudarytus sandorius. Pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo deklaravęs duomenų apie visas jo sutuoktinės darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei jos sudarytus sandorius, nors pagrindo taikyti deklaravimo išimtį nenustatyta. Deklaruoti nurodytus duomenis įpareigoja Įstatymas, be to, tiek pareiškėjas, tiek ir jo sutuoktinė (politikė) yra vieši asmenys, todėl jiems taikomi aukštesni elgesio ir skaidrumo reikalavimai.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad J. M. 2017 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į VTEK su prašymu ištirti galimą viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konfliktą dėl pareiškėjo veiksmų. VTEK 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, taip pat dėl papildomos informacijos pateikimo 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į ICOMOS LNK. A. U. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė VTEK prašomą paaiškinimą, nurodė Įstatymo pažeidimų neįvykdęs, ICOMOS LNK 2018 m. balandžio 30 d. raštu informavo VTEK, kad pareiškėjas yra asociacijos narys. VTEK Sprendimu nusprendė: 1) pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas įgaliotasis šio Departamento atstovas administracinėje byloje, teismo prašęs įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu asociaciją, kurios narys jis yra bei nenusišalinęs ir toliau dalyvavęs atitinkamos bylos nagrinėjimo procedūrose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) pripažinti, kad pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravęs duomenų apie jo ryšį su asociacija ICOMOS LNK ir jo sutuoktinės darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei jos sudarytus sandorius, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms; 4) rekomenduoti pareiškėjui nedelsiant patikslinti privačių interesų deklaraciją: pakeisti pareigybės kodą, nurodant, kad jis yra struktūrinio padalinio vadovas, taip pat deklaruoti tebesitęsiantį ryšį su asociacija ICOMOS LNK.
13. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatomis. Teismas nustatė, kad Departamento direktorė 2016 m. gruodžio 22 d. įgaliojimu Nr. LR-2038(1.8) įgaliojo pareiškėją atstovauti Departamentui visuose teismuose ir teisėsaugos institucijose bei vesti visas civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas, pasirašyti Departamento vardu teikiamus procesinius dokumentus bei atlikti visus procesinius veiksmus, kurie numatyti atstovui teisės aktuose. A. U., veikdamas kaip Departamento atstovas 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir ICOMOS LNK įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi ICOMOS LNK įtraukta į bylą.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas prašymo dėl trečiojo asmens įtraukimo metu buvo ICOMOS LNK narys. Pažymėta, kad pareiškėjas, buvo 2017 m. rugsėjo 1 d. ICOMOS LNK sudarytos darbo grupės, kuri atliko Vertinimą, narys. Iš ICOMOS LNK 2017 m. spalio 18 d. biuro posėdžio protokolo taip pat matyti, kad į administracinę bylą asociaciją įtraukus trečiuoju suinteresuotu asmeniu, buvo sprendžiamas klausimas, kas atstovaus asociacijai teisme. Protokole užfiksuota, kad atstovauti administracinėje pasiūlyta A. U. arba I. K., tačiau nustačius, jog A. U. jau veikia byloje kaip Departamento atstovas, pasirinkta I. K.. Taigi, viena vertus, pareiškėjas veikė administracinėje byloje kaip Departamento atstovas, kita vertus, jis buvo kitos bylos šalimi įtrauktos asociacijos narys.
15. Pažymėta, kad darbovietę ir pareigas, taip pat narystę asociacijose Įstatymas nurodo esant privačiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesu (6 str. 1 d. 1 p., 4 p.), kurį privalu ne tik nustatyta tvarka deklaruoti, bet ir vykdyti visas kitas iš šios interesų konfliktą galinčios sukelti aplinkybės išplaukiančias Įstatymo prievoles, tarp jų – pareigą nusišalinti. Pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją matyti, kad pareiškėjas, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, t. y. pateikti prašymą dėl ICOMOS LNK įtraukimo į bylą, kurie susiję su jo privačiais interesais, t. y. naryste ICOMOS LNK. Todėl pareiškėjo veiksmai administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko interesų konflikto situaciją, o esant interesų konfliktui, Įstatymas numato pareigą nusišalinti nuo tolimesnių veiksmų atlikimo, prieš tai informavus savo vadovą (Įstatymo 11 str. 1 d., 2 d.).
16. Pareiškėjo argumentai, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su jo, kaip ICOMOS LNK darbo grupės nario veikla atliekant Vertinimą, teisinės reikšmės neturėjo, nes Įstatymas nenumato papildomų sąlygų pareikšti nusišalinimą, išskyrus tai, kad yra kilęs interesų konfliktas. Be to, aplinkybė, kad ne pats pareiškėjas, o teismas sprendė dėl pareiškėjo prašymo įtraukti ICOMOS LNK, pareiškėjo atsakomybės taip pat nešalina, nes pareiga nusišalinti atsiranda kilus interesų konfliktui, kuris, pagal bylos nagrinėjimo aplinkybes matyti, buvo jau prašymo dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo teikimo metu.
17. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas kaip Departamento atstovas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto. Priešingai, pareiškėjas, atstovaudamas Departamentui ir tuo pačiu metu būdamas ICOMOS LNK narys, teikė į administracinę bylą prašymą dėl asociacijos įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas sukėlė abejonę dėl savo veiksmų nešališkumo, nesikreipė į vadovą dėl nušalinimo nuo atliekamų veiksmų administracinėje byloje, pats nuo tokių veiksmų nenusišalino. Pareiškėjo argumentai dėl pavedimo vykdymo taip pat teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, nes Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aptarta interesų konflikto samprata apima tiek situacijas kai vykdomos pareigos, tiek kai vykdomi konkretūs pavedimai. Todėl konstatuota, kad VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
18. Teismas vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktais, 7 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nedeklaravo dalies savo sutuoktinės darboviečių, narysčių, sandorių, o būtent, pareiškėjo sutuoktinė 2017 m. balandžio 20 d. deklaracijose buvo nurodžiusi, jog yra VšĮ „Vaikų ugdymas“ darbuotoja nuo 2017 m. vasario 13 d., VšĮ „Inovacijų valdymo centras“ pirmininkė nuo 2013 m. liepos 10 d., SB „Melioratorius“ narė nuo 2007 m. sausio 1 d., 2013 m. sausio 15 d. gauta paskola iš SEB banko, 2018 m. balandžio 25 d. sutuoktinės deklaracijoje taip pat nurodyta apie 2017 m. rugsėjo mėn. sudarytą autorinę sutartį. Pažymėta, kad pareiškėjas savo teiktuose deklaracijose tokių duomenų apie sutuoktinę nenurodė, nors tokią pareigą jam įtvirtina Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 4, 6 punktai bei 7 straipsnio 1 dalis.
19. Nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas 2017 m. balandžio 30 d. deklaraciją, joje nurodė, kad yra ICOMOS LNK narys. Tačiau vėliau pateiktose 2017 m. spalio 5 d. bei 2018 m. gegužės 1 d. deklaracijose duomenų apie pareiškėjo narystę ICOMOS LNK nėra. Teismas, vadovaudamasis Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 11 d.), 40, 41 punktų nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjui į naujai teikiamas 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. gegužės 1 d. deklaracijas neperkėlus duomenų iš ankstesnės 2017 m. balandžio 30 d. deklaracijos apie narystę ICOMOS LNK, susidarė situaciją, kad pareiškėjas tokios informacijos nedeklaravo ir sudarė prielaidas manyti, kad jis nebėra ICOMOS LNK narys. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas nagrinėjamoje byloje, aktualia ir galiojančia laikoma vėliausiai pateikta deklaracija su joje nurodomais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ankstesnėje 2017 m. balandžio 30 d. deklaracijoje nurodytų duomenų apie narystę tinkamumo atmesti kaip nepagrįsti, nes į patikslintą deklaraciją turi būti perkelti ir pirminės deklaracijos duomenys, jeigu jie deklaracijos pildymo metu yra aktualūs.
20. Teismas papildomai pažymėjo, kad Įstatymas numato formalią pareigą deklaruoti duomenis apie save bei savo sutuoktinį, todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl sutuoktinės nenurodytų narysčių, darboviečių bei sandorių pareiškėjo veikloje negalėjo kilti interesų konfliktas, atmesti kaip nepagrįsti. Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedeklaravo narystės ICOMOS LNK bei sutuoktinės duomenų apie narystes, darbovietę bei sandorius, o pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių jis tokios pareigos nevykdė, teisinės reikšmės pažeidimo konstatavimui neturi. Todėl, teismo vertinimu, VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu ir Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
21. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
22. Pareiškėjas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir panaikinti VTEK 2018 m. gegužės 23 d. Sprendimą.
23. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamuose Departamento sprendimuose nebuvo paminėtas ICOMOS LNK dalyvavimas, kadangi toks klausimas iškilo tik po to, kai buvo susipažinta su skundu. ICOMOS LNK į bylą buvo prašomas įtraukti tik dėl to, kad galėtų pateikti duomenis apie dalyvavimą teritorijų planavimo rengime, o teismo proceso metu paaiškėjo, jog ICOMOS LNK nedalyvavo šio dokumento rengime ir nedelegavo jokio savo nario. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjant jo skundą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių įrodymų apie jo kaip valstybės tarnautojo ar ICOMOS LNK dalyvavimą rengiant teritorijų planavimo dokumentų korektūrą, todėl nebuvo jokių įrodymų ar prielaidų, jog atstovaudamas valstybės institucijai teismuose pareiškėjas tenkino savo privačius interesus ar pateko į interesų konflikto situaciją, dėl ko būtų atsiradusi pareiga nusišalinti. Pareiškėjas pažymi, kad nėra priėmęs administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyto administracinio sprendimo, o kai jis buvo priimtas dar nebuvo ICOMOS LNK nariu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakė atstovauti ICOMOS LNK teisme, todėl asociacijai atstovavo kitas asmuo. Todėl pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą.
24. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nevertino 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Pareiškėjo manymu, pateikta deklaracija turėtų būti tikslinama tik tuo atveju, jei faktinės aplinkybės pasikeistų, t. y. pareiškėjas atsisakytų savo ICOMOS LNK narystės, bet tokios aplinkybės nėra pasikeitusios.
25. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte aiškiai nustatyta, jog deklaruojantysis asmuo privalo nurodyti ir savo sutuoktinio duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kiti interesų konfliktas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos netaikė ir neaiškino, ignoruodamas nustatytą išlygą. Pareiškėjas nemato pagrindo teiginiui, kad jo sutuoktinės ryšiai gali jam sukelti interesų konfliktą, tokio konflikto nenurodė ir VTEK.
26. Pareiškėjas pažymi, kad VTEK atkreipus dėmesį į tai, jog pareiškėjas nėra pateikęs visų savo sutuoktinės duomenų, jis papildė savo deklaraciją savo sutuoktinės duomenimis (sutuoktinė taip pat), nors pareiškėjas ir neturi pagrindo teigti, kad pateikti duomenys gali sukelti interesų konfliktą.
27. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir VTEK bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus palikti nepakeistus.
28. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo tarnybiniai veiksmai, sukėlę jam tiesioginį bei akivaizdų interesų konfliktą, ir veikimas tokio konflikto situacijoje, kiek tai susiję su veiksmais, dėl kurių ICOMOS LNK buvo įtraukta į administracinę bylą, bet ne atstovavimas Departamentui ipso facto (pačiu faktu; dėl to; savaime) buvo VTEK Sprendimo vertinimo dalykas.
29. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas pareigą deklaruoti privačius interesus vykdė aplaidžiai. VTEK Sprendime nekėlė klausimo, ar tai buvo padaryta sąmoningai. Tačiau vertinimui, kad tokia pareiškėjo veikla prieštarauja Įstatymo II skirsnio „Privačių interesų deklaravimas“ nuostatoms, šių aplinkybių visiškai pakanka.
30. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo statuso asmenims Įstatyme nurodyta prievolė deklaruoti privačius interesus yra formali, todėl jos nereikėtų tiesiogiai sieti su interesų konflikto atvejais. Atsakovas pažymi, jog duomenys, kurių pareiškėjas nustatyta tvarka bei terminais nedeklaravo, nurodyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. Tokius duomenis pareiškėjas privalėjo deklaruoti privaloma tvarka, nepriklausomai nuo to, ar galėjo atsirasti interesų konfliktas.
31. Atsakovas pažymi, kad VTEK nevertino pareiškėjo sutuoktinės elgesio, deklaruojant privačius interesus, atitikties Įstatymo II skirsnio nuostatoms. Tačiau patikrinusi sutuoktinių viešai skelbiamų privačių interesų duomenis VTEK nustatė, kad jie gerokai skiriasi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. KS-81 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas, būdamas įgaliotasis Departamento atstovas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo prašęs įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu asociaciją ICOMOS LNK, kurios narys jis yra bei nenusišalinęs ir toliau dalyvavęs atitinkamos bylos nagrinėjimo procedūrose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravęs duomenų apie jo ryšį su asociacija ICOMOS LNK ir jo sutuoktinės darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei jos sudarytus sandorius, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
33. Pareiškėjo teigimu, VTEK, priimdama Sprendimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
36. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir plačiau pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde.
37. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
38. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 str. 4 d.).
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Iš Įstatymo 6 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaracijos turinį, matyti, kad narystė asociacijoje yra priskiriama prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuluojamą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąvokos „privatūs interesai“ sampratą. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą viena iš privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystę bei pareigas asociacijose. Tokios įstatymo nuostatos reiškia, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010). Užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė bei galimos pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant asociacijos nariu bei galimai vykdant pareigas asociacijoje, teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas patikrino VTEK nustatytus faktus apie tai, kad pareiškėjas, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant – pateikti prašymą dėl ICOMOS LNK įtraukimo į bylą, kuris susijęs su jo privačiais interesais, t. y. naryste ICOMOS LNK, vėliau dalyvauti byloje ir atstovauti valstybinei tarnybai, kurioje jis dirba, kartu dalyvaujant ir šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi, viena vertus, pareiškėjas veikė administracinėje byloje kaip Departamento atstovas, kita vertus, jis buvo betarpiškai susijęs su kita bylos proceso šalimi, įtraukta dalyvauti procese, nes buvo šios asociacijos narys. Todėl pareiškėjo veiksmai administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko interesų konflikto situaciją, o esant interesų konfliktui, Įstatymas numato pareigą nusišalinti nuo tolimesnių veiksmų atlikimo, prieš tai informavus savo vadovą. Pareiškėjas nesikreipė į vadovą dėl nušalinimo nuo atliekamų veiksmų administracinėje byloje, pats nuo tokių veiksmų nenusišalino, todėl pagrįstai konstatuota, kad VTEK turėjo pagrindą pripažinti pareiškėją pažeidus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato papildomų sąlygų pareikšti nusišalinimą, išskyrus tai, kad yra kilęs interesų konfliktas, todėl pareiškėjo argumentai, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su jo, kaip ICOMOS LNK darbo grupės nario veikla atliekant Vertinimą, teisinės reikšmės neturėjo. Pareiškėjo argumentai dėl pavedimo vykdymo taip pat teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, nes Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aptarta interesų konflikto samprata apima tiek situacijas, kai vykdomos pareigos, tiek, kai vykdomi konkretūs pavedimai. Pareiškėjo atsakomybės taip pat nešalina aplinkybė, kad dėl pareiškėjo prašymo įtraukti ICOMOS LNK į administracinės bylos nagrinėjimą sprendė teismas, o ne pats pareiškėjas, nes pareiga nusišalinti atsiranda kilus interesų konfliktui, kuris, kaip matyti pagal bylos nagrinėjimo aplinkybes, buvo jau prašymo dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo teikimo metu.
41. Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 11 d.), 40, 41 punktų nuostatomis, aktualia ir galiojančia laikoma vėliausiai pateikta deklaracija su joje nurodomais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ankstesnėje 2017 m. balandžio 30 d. deklaracijoje nurodytų duomenų apie narystę ICOMOS LNK tinkamumo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti kaip nepagrįsti, nustačius, kad vėliau pateiktose 2017 m. spalio 5 d. bei 2018 m. gegužės 1 d. deklaracijose duomenų apie pareiškėjo narystę ICOMOS LNK nėra.
42. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas, taip pat narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informaciją apie savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktais, 7 straipsnio 1 dalimi, bei remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis nutarties 18 punkte, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedeklaravo narystės ICOMOS LNK bei sutuoktinės duomenų apie narystes, darbovietę bei sandorius, o pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių jis tokios pareigos nevykdė, teisinės reikšmės pažeidimo konstatavimui neturi, todėl VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu ir Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė