Pranešėja A. Ramonovienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-478-163/2014

Teisėja L. Šimanskienė                                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-10129-2012-9)

                                              Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                                           35.4; 52.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Automeistras“ ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Automeistras“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 752,09 Lt skolą, 7,40 Lt pašto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas           2012-06-05 pateikė jai suremontuoti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) pasirašė paraišką-sutartį dėl variklio defektavimo ir remonto, šalys susitarė, kad ateityje klausimus derins telefonu. Autoserviso darbuotojai atliko automobilio variklio defektavimą ir telefonu su atsakovu suderino detalių ir darbų kainas bei pradėjo remonto darbus. Atsakovas, 2012-08-08 atvykęs į autoservisą, išsitempė nebaigtą remontuoti automobilį, už atliktus darbus atsisakė sumokėti bei pareikalavo grąžinti jo sumokėtą 500 Lt avansą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 473,03 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 473,03 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,             485,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybei 11,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pavedė VMI grąžinti ieškovei 15 Lt žyminio mokesčio permoką, sumažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 2 473,03 Lt. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė teisiniai rangos santykiai dėl atsakovui priklausančio automobilio remonto, šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog nupirko 2013-01-02 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas detales, jas įdėjo į atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), atliko sąskaitoje faktūroje nurodytus atsakovo automobilio remonto darbus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys iš anksto nebuvo konkrečiai susitarusios dėl visų darbų ir detalių kainų, į tai, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir buvo nutraukta ieškovei tik iš dalies atlikus darbus, į tai, kad pagal CK 6.653 straipsnio nuostatas užsakovas rangovui turi sumokėti už atliktą darbą ir apmokėti rangovo turėtas išlaidas tam darbui atlikti, šiuo atveju kompensuoti ieškovės išlaidas už pirktas detales, o ne ieškovės negautas pajamas, kurias ieškovė galimai būtų gavusi parduodama šias detales, padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti ieškovės atsakovui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas detalių kainas ieškovės turėtomis pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, todėl sprendė, kad ieškovei mokėtina suma proporcingai už atliktus darbus sudaro 2 973,03 Lt, o atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 500 Lt dydžio avansą, ieškovei mokėtiną sumą sumažino iki 2 473,03 Lt.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas. Nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Mano, kad teismas konstatavęs, kad tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, turėjo ginti jo, kaip silpnesnės šalies – vartotojo, teises ir interesus. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė derino su juo, kokie darbai bus atlikti ir už kokią sumą, kad jis sutiko su remonto darbais ir jų kaina. Ieškovė visiškai neapdairiai be jo sutikimo atliko automobilio remonto darbus, užsakė detales. Teismas netinkamai aiškino sutarties paraiškos sąlygas, neįvertino, kad paraiškoje nebuvo aptarti darbų atlikimo terminai, nenumatytas darbų mastas, neatsižvelgė į tai, kad paraiškos grafa „užsakovas prašo atlikti šiuos darbus“ yra tuščia, taip pat nėra jo parašo, kad su numatomų darbų ir detalių kainomis susipažino ir sutiko, o tai patvirtina aplinkybę, kad jokio sutikimo atlikti tokio masto darbus ieškovei nebuvo davęs, su numatomų atlikti remonto darbų ir detalių kainomis nebuvo susipažinęs ir su jomis sutikęs. Teismas, pripažinęs užsakymą rangos sutartimi, turėjo vadovautis CK 6.674 str. 2 d. Teismas, priteisdamas už atliktus remonto darbus bei detales, nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė darbų neatliko, automobilis liko nesuremontuotas, juo negalima naudotis. Be to, ieškovė gedimo nenustatė, automobilio remonto neatliko daugiau kaip du mėnesius, o tai jau laikytina sutartinių įsipareigojimu pažeidimu. Kadangi ieškovė neįvykdė savo pareigų, todėl jis turėjo teisę atsisakyti įvykdyti savo pareigas priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginimą už ieškovės pirktas detales, nes ieškovė neįrodė, kad šios detalės tinkamos tik automobiliui (duomenys neskelbtini) ir jos įdėtos į jo automobilį.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nepagrįstai sumažino PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas. 2013-01-02 atsakovui išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyti atlikti remonto darbai ir panaudotos detalės iki to momento, kol atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį ir atsiėmė nebaigtą remontuoti automobilį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2013-01-02 sąskaitoje faktūroje pateiktos detalių kainos nėra pagrįstos ir protingos, ir iš atsakovo priteisė tik pirktų detalių savikainą – 2 133 Lt. Atsakovas neginčijo autodetalių pardavimo kainos, nepateikė jokių autodetalių kainą paneigiančių įrodymų. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl atsakovas turi atlyginti jos patiriamas sąnaudas.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, o apeliacinį skundą grindžia jau teismo detaliai išnagrinėtais dokumentais.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, kad su ieškovės reikalavimu sumokėti už detales ir atliktus darbus nesutinka, nes jokių sutartinių darbų ieškovė jam neatliko, ieškovė nederino nei darbų masto, nei detalių kainų. Ieškovė, pateikdama skirtingas PVM sąskaitas faktūras, pati nežino, kokią tikslią pinigų sumą reikalauja priteisti. 

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos santykių tarp šalių egzistavimo bei atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus – atsakovui priklausiančio automobilio remontą.

Teisių kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 644 str. 1 d.). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

Bylos duomenimis, atsakovas 2012-06-05 pristatė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) į ieškovės autoservisą. Atsakovas ieškovės darbuotojams paaiškino, kad automobilis važiuodamas dreba, dūmija, yra problemų su varikliu. Buvo surašyta paraiška automobilio remontui ir joje įrašyti šie duomenys:  paslaugos tiekėjas – ieškovė, užsakovas – atsakovas, atsakovo automobilio duomenys, užsakovo nusiskundimai – automobilis dreba, dūmija, problemos su varikliu, vidiniai automobilio defektai – trūkęs priekinis stiklas d/k, ieškovės darbuotojo, kuris priėmė atsakovo automobilį, parašas, užsakovo parašas, kad apmokėjimą garantuoja, suteikia teisę atlikti bandomąjį važiavimą, su automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka ir darbų įkainiais susipažino, sutinka, kad detalių, medžiagų ir darbų kainos su juo būtų derinamos telefonu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pasirašytoje paraiškoje dėl automobilio remonto yra pakankamai duomenų, leidžiančių identifikuoti sutarties šalis, nustatyti šalių įsipareigojimus, t. y. ieškovė įsipareigojo nustatyti automobilio gedimo priežastis ir gavusi atsakovo sutikimą atlikti automobilio remonto darbus, atsakovas raštu sutiko, kad darbai ir jų kainos būtų su juo derinami telefonu, įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai, o jų sudarytą rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.).

Atsakovas teigia, kad teismas, pripažinęs, kad tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, turėjo ginti jo, kaip silpnesnės šalies – vartotojo, teises ir interesus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis yra silpnesnioji šios rangos sutarties šalis, tačiau pažymi, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.) ir nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė derino su juo, kokie darbai bus atlikti ir už kokią sumą, kad jis sutiko su remonto darbais ir jų kaina.

Kadangi tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui pristačius automobilį ieškovei, šalys užpildė autoserviso nustatytos formos paraišką automobilio remontui, kurioje buvo įrašyti tik užsakovo nusiskundimai – automobilis dreba, dūmija, problemos su varikliu, vidiniai automobilio defektai – trūkęs priekinis stiklas d/k, taip pat užsakovas pasirašė, kad apmokėjimą garantuoja, suteikia teisę atlikti bandomąjį važiavimą, su automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka ir darbų įkainiais susipažino, sutinka, kad detalių, medžiagų ir darbų kainos su juo būtų derinamos telefonu, kiti duomenys – darbų ir autodetalių sąrašas, jų kaina, nebuvo nurodyti. Nors atsakovas teigia, kad jokių automobilio remonto paslaugų nepageidavo, o tik norėjo nustatyti automobilio gedimo priežastis ir ieškovė be jo sutikimo atliko automobilio remonto darbus, užsakė detales, tačiau bylos duomenų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilį paliko ieškovės autoservise remontuoti, tuo metu pasidomėjo, kiek galėtų kainuoti automobilio variklio kapitalinis remontas, ieškovės darbuotojas, nustatęs automobilio gedimo priežastis, skambino jam ir informavo, kokios automobilio problemos, kokius remonto darbus reikia atlikti. Ieškovė bei kaip liudytojai apklausti ieškovės darbuotojai, kurie remontavo bei prižiūrėjo atsakovo automobilio remontą, patvirtino, kad užsakymo priėmimo metu duomenys apie būtinus atlikti darbus, detales, jų kainą nebuvo užpildyti, nes automobilio gedimo priežastis nebuvo dar aiški, todėl tik atlikus automobilio diagnostiką ir nustačius jo gedimą, jų darbuotojui telefonu susisiekus su atsakovu buvo susitarta dėl remonto darbų bei detalių, tuomet ieškovės darbuotojas atlikdavo darbus ir apie tai pažymėdavo paraiškoje. Aplinkybę, kad ieškovė atsakovui skambino, derino darbų mastą, būtinas pakeisti detales, patvirtina ir ieškovės pateikti duomenys apie atliktus skambučius į atsakovo telefono numerį. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko, kad apie tolesnius būtinus atlikti automobilio remonto darbus ieškovė galės tartis su juo telefonu, darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie siūlomus, būtinus atlikti darbus. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovas savo valią, kad būtų atlikti ieškovės nurodyti būtini automobilio remonto darbai ir senos detalės pakeistos naujomis, patvirtino ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. kelis kartus atvykęs į autoservisą susipažino, kokius remonto darbus būtina atlikti, matė, kad ieškovės darbuotojai atlieka automobilio remonto darbus, ir neprieštaravo, kad remonto darbai toliau būtų atliekami. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tikėti, jog šalys nesitarė dėl automobilio remonto darbų, o tarėsi tik dėl automobilio gedimo priežasties nustatymo. Ieškovė tinkamai žodžiu pranešė atsakovui apie būtinus atlikti automobilio remonto darbus bei naujų detalių įsigijimą, o gavusi atsakovo sutikimą tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais pradėjo vykdyti automobilio remonto darbus, kuriuos atsakovas pageidavo atlikti, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė visiškai neapdairiai be jo sutikimo atliko automobilio remonto darbus, užsakė detales.

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė atlyginimą už atliktus automobilio remonto darbus, nes automobilis liko nesuremontuotas, juo negalima naudotis, taip pat nepagrįstai priteisė atlyginimą už ieškovės pirktas detales, nes ieškovė neįrodė, kad šios detalės tinkamos tik automobiliui (duomenys neskelbtini) ir kad jos įdėtos į atsakovo automobilį. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad 2013-01-02 sąskaitoje faktūroje pateiktos detalių kainos nėra pagrįstos ir protingos, todėl nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik pirktų detalių savikainą.

CK 6.673 str. numatyta užsakovo garantija bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant nustatytos kainos dalį, proporcingą atliktam darbui. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 str. 2 d.). Kaip jau buvo konstatuota, ieškovė įrodė, kad atsakovas pageidavo, jog būtų nustatyti ne tik automobilio galimi gedimai, bet ir automobilis būtų suremontuotas, ir ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie būtinus atlikti automobilio remonto darbus bei naujų detalių įsigijimą. Tačiau ieškovė teigdama, kad su atsakovu buvo suderinusi galutinę automobilio remonto darbų kainą, jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos faktus, nepateikė. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendžia, kad šalys buvo sutarusios tik dėl tam tikrų tarpinių darbų kainų, tačiau ieškovė galutinės automobilio remonto kainos su atsakovu iš anksto nebuvo aptarusi, nors tai ji privalėjo padaryti, todėl ieškovė privalo prisiimti iš to kylančias visas neigiamas pasekmes, nes ieškovei, kaip rangovui, kuris yra verslininkas, keliami didesni rūpestingumo, atidumo kriterijai. Tačiau svarbu paminėti, jog teisės aktuose įtvirtintų vartotojų teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, o teismui – visais atvejais ginti tik vartotojų interesus. Teismas nagrinėdamas bylas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5. str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad prieš atsakovui nutraukiant rangos sutartį, tam tikri darbai atsakovo automobiliui buvo atlikti, nupirktos bei pakeistos detalės, kurios tinkamos naudoti tik atsakovo markės automobiliams, todėl atsakovas privalo sumokėti dalį ieškovės nurodytos kainos, proporcingos atliktam darbui (CK 6.673 str.). Svarbu pažymėti ir tai, kad visi automobilio remonto darbai nebuvo atlikti iki galo, nes atsakovas buvo nebesuinteresuotas rangos darbų rezultatu ir nesutiko, kad ieškovė baigtų remontuoti automobilį, ir vienašališkai nutraukė vartojimo rangos sutartį. Pažymėtina, kad abi vartojimo rangos sutarties šalys turi veikti protingai, sąžiningai ir atsakingai bei vengti piktnaudžiavimo savo teisėmis. Atsakovas, nesutikdamas sumokėti už atliktus automobilio remonto darbus, neįrodė, kad ieškovė atliko darbus kurių atsakovas nepageidavo, įrodymų, kad ieškovės atliktus remonto darbus kitame autoservise atsakovas būtų atlikęs mažesnėmis darbų atlikimo kainomis, o ieškovės nupirktas ir įmontuotas detales atsakovo automobilyje buvo galima įsigyti pigiau, nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, kad ji suderino su atsakovu 3 752,09 Lt automobilio remonto kainą, be to, ieškovė remonto darbus atliko nepagrįstai ilgai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo visą už automobilio remonto darbus bei įsigytas automobilio detales sumą negali būti tenkinamas. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją bei aptartas aplinkybes, siekdama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei eliminuojant galimybę atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes dalis darbų jau atlikta, pakeistos automobilio detalės, vadovaudamasi bendraisiais teisės proporcingumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomą priteisti sumą sumažino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 473,03 Lt už detales ir atliktus remonto darbus (CK 1.2, 1.5 str., CK 6.4 straipsnis, 6.198 str., 6.672 – 6.678 str.).

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Alona Romanovienė             

Kolegijos teisėjos                                                                                                    Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                              Raimonda Andrulienė