Civilinė byla Nr. e2-402-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.7.4; 2.6.1.3.6; 2.6.6.2; 3.1.7.6;

3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Steel Bridges“ atstovams S. I. ir advokatei L. A. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“ atstovėms advokatei D. S. ir advokato padėjėjai I. D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Steel Bridges“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ dėl vienašalių įskaitymų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė UAB „Steel Bridges“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „StalCorp“ 2022 m. gruodžio 28 d. bei 2023 m. balandžio 25 d. atliktus vienašalius įskaitymus 235 428,67 Eur sumoje kaip niekinius ir negaliojančius ab initio (liet. nuo pradžių); priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 235 428,67 Eur skolą, 48 043,95 Eur delspinigius ir 10,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei visas ieškovės civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2022 m. gegužės 20 d. su atsakove sudarė pirkimo­–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1. punkte susitarė, kad pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja pagal pirkėjo (atsakovės) užsakymą pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis pagaminti bei perduoti jam nuosavybės teise priklausančius ir sutarties 2.2. punkte numatytus gaminius pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti gaminius ir sumokėti už juos nustatytą kainą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad galutinė gaminių kaina yra 534 578,00 Eur (su PVM (pridėtinės vertės mokesčiu)) (sutarties 1.1. punktas), o gaminius pardavėjas pristato iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. (2.1. punktas). 2022 m. birželio 3 d. pirkėjas (atsakovė) sumokėjęs pardavėjui 224 413,86 Eur avansą, 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pardavėjui dėl papildomų darbų gaminant gaminius atlikimo, t. y. gaminių atskirų dalių (praėjimo takų) padegimo anti-slip danga. 2022 m. liepos 22 d. pirkėjas patvirtino pardavėjo pasiūlymą dėl papildomų darbų atlikimo ir naują gaminių pristatymo terminą, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 22/24 d. 2022 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė sutarties priedą Nr. 3, kuriame susitarė pakeisti sutarties kainą ir atitinkamai susitarė, kad galutinė sutarties kaina, kurią moka pirkėjas, yra 564 435,98 Eur (su PVM). 2022 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė galutinį gaminių priėmimo­–perdavimo aktą, kurio 3 punkte Pirkėjas patvirtino „<...> jog, atlikęs geometrinius matavimus ir vizualinę apžiūrą, po šio akto pasirašymo, pardavėjui neturi pretenzijų dėl minėtais būdais aptiktų defektų, išskyrus žemiau išvardintus neesminius gaminių trūkumus ir vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-2.1 ir 8.1.3 punktais, atsiskaito su pardavėju pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. 2022 m. rugsėjo 26 d. pardavėjas pateikė pirkėjui apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) visai sutarties kainai, t. y. 564 435,98 Eur (su PVM). 2022 m. spalio 26 d. pirkėjas sumokėjo pardavėjui 50 000 Eur bei 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė pardavėjui 2022 m. gruodžio 28 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą bei 2022 m. gruodžio 23 d. pirkėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su 75 428,68 Eur mokėtina suma už baržos prastovų kaštus, nurodydamas, kad atlikus pirkėjo atliktų pardavėjui mokėjimų (224 413,86 Eur + 50 000,00 Eur) įskaitymą į pardavėjui mokėtiną sutarties kainą bei iš sutarties kainos išskaičius (i) pirkėjo patirtus baržos prastovų kaštus (75 428,68 Eur) bei (ii) baudą, pirkėjo sumokėtą už pardavėją tiesiogiai Marine Technology, UAB (20 570,00 Eur), galutinį pirkėjo pardavėjui mokėtiną sutarties kainos likutį sudaro 194 023,45 Eur suma. Tą pačią dieną pirkėjas sumokėjo pardavėjui 4 023,45 Eur sumą, o likusios 190 000 Eur sumos mokėjimą sulaikė. Ieškovė teigia, kad pardavėjas su pirkėjo atliktu vienašaliu baržos kaštų įskaitymu nesutiko, o nuo 2022 m. gruodžio 28 d. nesulaukęs nepagrįstai sulaikytų 190 000 Eur mokėjimo, pardavėjas 2023 m. kovo 1 d. pateikė pirkėjui pretenziją, kuria pareiškė, jog atliktą vienašalį įskaitymą 75 428,68 Eur sumoje laiko neteisėtu, todėl niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento, o taip pat reikalauja per 5 (penkias) dienas sumokėti visą likusią neapmokėtą 2022 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) sumą. 2023 m. kovo 17 d. pardavėjas pateikė atsakymą į pirkėjo 2023 m. kovo 1 d. pretenziją, kuriame nurodė, kad baržos prastovos kaštus laiko pardavėjo jau sumokėtus įskaitymo būdu, o dėl likusių sulaikytų 190 000 Eur nurodė, jog esą dar vyksta derybos su pirkėjo užsakovu dėl tariamai patirtų nuostolių sureguliavimo. 2023 m. kovo 29 d. įvyko pirkėjo ir pardavėjo atstovų susitikimas, kuriame buvo svarstomi taikaus ginčo sprendimo variantai. Buvo sutarta, jog pirkėjas pateiks pardavėjui įrodymus, pagrindžiančius pirkėjo kliento ir jo galutinio užsakovo tariamai patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl vėlavimo pristatyti gaminius. 2023 m. balandžio 13 d. el. laišku pirkėjas atsiuntė jo kliento HAB Construction AS 2023 m. balandžio 13 d. išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 160 000 Eur sumai, kurioje nurodyta, jog ši sąskaita yra už žalą, atsiradusią dėl vėluojančio pristatymo. Taip pat pridėjo HAB Construction AS 2023 m. balandžio 13 d. el. laišką, kuriame nurodyta, jog HAB Construction AS esą turėjo sumokėti baudą užsakovui Norcem dėl pardavėjo vėlavimo pristatyti gaminius. Pradinė bauda buvo 6 693 660,00 NOK, bet dėl derybų, šią sumą pavyko sumažinti iki 3 194 935 NOK, todėl ši suma, kurios ekvivalentas yra 160 000 Eur, yra perkeliama pardavėjui. Pirkėjas kartu informavo, jog atsižvelgiant į nurodytą informaciją, kitą dieną pardavėjui bus sumokėtas 30 000 Eur skirtumas tarp sulaikytos sumos (190 000 Eur) ir galutinės pirkėjo kliento nurodytos nuostolių sumos (160 000 Eur). 2023 m. balandžio 14 d. pirkėjas sumokėjo pardavėjui žadėtą 30 000 Eur sumą, o likusios mokėti 160 000 Eur sumos mokėjimas liko sulaikytas. 2023 m. balandžio 21 d. pirkėjas kreipėsi el. laišku į pardavėją, kuriame nurodė, kad sutiktų tariamų nuostolių sumą sumažinti nuo 160 000 Eur iki 140 000 Eur ir sumokėti 20 000 Eur skirtumą. 2023 m. balandžio 25 d. pirkėjas el. laišku atsiuntė pardavėjui tos pačios dienos data išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog ši sąskaita yra teikiama pardavėjui už pirkėjo tariamai patirtus nuostolius, nurodant apmokėjimo terminą 2023 m. balandžio 25 d. Prie minėto el. laiško taip pat buvo pridėtas tos pačios dienos data parengtas pirkėjo pranešimas dėl nuostolių atlyginimo ir vienašalio įskaitymo, kuriame nurodyta, kad pardavėjas turi atlyginti pirkėjui tariamai patirtus 160 000 Eur dydžio nuostolius, o taip pat, kad pirkėjas šiuos nuostolius vienašališkai įskaito į pardavėjui pagal sutartį mokėtiną sumą ir daro išvadą, jog šalys yra atsiskaičiusios. Ieškovė įrodinėja, kad pirkėjo 2022 m. gruodžio 28 d. bei 2023 m. balandžio 25 d. atlikti vienašaliai įkaitymai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pat jų atlikimo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teigia, kad pirkėjo reikalavimas sumokėti 75 428,68 Eur dydžio baržos prastovų kaštus, nėra nei galiojantis, nei vykdytinas, nei apibrėžtas. Pardavėjas niekada nėra pripažinęs nei šių nuostolių fakto, nei jų dydžio. Reikalavimas dėl jų atlyginimo (sumokėjimo) pardavėjui niekada nebuvo pareikštas, todėl ir tokio reikalavimo terminas įskaitymo momentui nebuvo, o ir negalėjo būti suėjęs. Pardavėjui nesutinkant su pirkėjo reikalavimu atlyginti 75 428,68 Eur nuostolius, tokia prievolė pardavėjui galėtų būti nustatyta tik įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu pirkėjui prieš tai įrodžius visas pardavėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo pardavėjo atžvilgiu dėl 75 428,68 Eur nuostolių atlyginimo iki 2022 m. gruodžio 18 d. (vienašalio įskaitymo atlikimo momento) nebuvo priimta, todėl ir įskaitymas nebuvo galimas. Be to, ieškovė nurodo, kad pirkėjo 2023 m. balandžio 25 d. pareikštas reikalavimas atlyginti 160 000 Eur patirtus nuostolius jo įskaitymo momentui taip pat nebuvo nei galiojantis, nei vykdytinas, nei apibrėžtas. Pirkėjas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė apmokėjimui pardavėjui 160 000 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jos mokėjimo terminas yra 2023 m. balandžio 25 d., tačiau net nepasibaigus šiam terminui, tą pačią dieną atliko vienašalį įskaitymą. Be to, pirkėjo ir pardavėjo turimi reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Pirkėjui buvo žinoma, jog pardavėjas pirkėjo reikalavimo atlyginti 160 000 Eur tariamai patirtų nuostolių nepripažįsta, reikalauja pateikti išsamius juos pagrindžiančius skaičiavimus ir įrodymus. Tokie įrodymai nei iki atliekant minėtą įskaitymą, nei po jo, pardavėjui nebuvo ir nėra pateikti. Dėl šių nuostolių atlyginimo šalys aiškiai nebuvo sutarę, priešingai nei dėl sutarties kainos. Pirkėjas atlikdamas vienašalį įskaitymą negalėjo nesuprasti, kad yra didelė tikimybė, jog dėl jo reikalavimo atlyginti 160 000 Eur nuostolių pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Tuo labiau, jog pardavėjas jau buvo pareiškęs pirkėjui, jog nepripažįsta ir ankstesnio pirkėjo atlikto vienašalio įskaitymo dėl 75 428,68 Eur baržos prastovų išlaidų. Pardavėjo atžvilgiu nėra priimto jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo pardavėjas būtų įpareigotas atlyginti aptariamus nuostolius pirkėjui. Ieškovė pažymi, kad pirkėjo ir jo kliento HAB Construction AS 2023 m. balandžio 13 d. pateikta informacija apie pradinius nuostolių dydžius bei derybas juos mažinant su galutiniu užsakovu Norcem, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirkėjo kliento HAB Construction AS deklaruojamą nuostolių dydį, kurį pareikalavo atlyginti jo užsakovas Norcem. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, jog HAB Construction AS užsakovas buvo būtent Norcem bei tai, jog jis iš viso patyrė kokių nors realių nuostolių, kurie buvo / yra reikalaujami atlyginti. Jei HAB Construction AS užsakovas buvo Norcem, nėra aišku, ar deklaruojami nuostoliai atsirado tik dėl vėlavimo laiku pristatyti gaminius ir/ar dėl kitų priežasčių. Nėra aišku ir tai, už kokį vėlavimo laikotarpį šie tariami nuostoliai yra paskaičiuoti, ar šie nuostoliai susiję tik su vėlavimu pristatyti gaminius ar / ir su kitomis aplinkybėmis, kurios nesusijusios su pardavėju, ir kt. Teismui tenkinus pardavėjo reikalavimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio Pirkėjo atliktus vienašalius įskaitymus 75 428,68 Eur ir 160 000 Eur sumose, laikytina, jog pirkėjas ir toliau yra skolingas pardavėjui nepagrįstai įskaitytą 235 428,68 Eur sumą, kuri turi būti priteisiama iš pirkėjo kartu su kitomis pirkėjo mokėtinomis sumomis.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad sudarius 2022 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties objektas buvo itin didelių matmenų (25x15 m) plieninė konstrukcija – platforma, kuri turėjo būti naudojama Norcem Brevik gamyklos statyboje ((duomenys neskelbtini)). Sutarties priedo Nr. 1 „Kaina ir tiekimo terminai“ 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo gaminį pristatyti iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Šalys taip pat susitarė, jog gaminys turi būti pristatytas į su atsakove suderintą krantinę, iš kurios jis laivu turėjo būti plukdomas į (duomenys neskelbtini) (sutarties priedo Nr. 2 Techniniai reikalavimai“ 1.1 p.). Šį gaminį pagal 2022 m. birželio 8 d. sutartį, pasirašytą tarp atsakovės ir HAB Construction, atsakovė buvo įsipareigojusi ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 2 d. jūros keliu pristatyti į (duomenys neskelbtini). HAB Construction savo ruožtu šį gaminį į statomą objektą Norcem Brevik gamyklą buvo įsipareigojusi pristatyti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Kadangi gaminys buvo stambiagabaritis, jo transportavimas tiek sausuma, tiek vandeniu buvo itin sudėtingas: tam buvo reikalingos specialios transporto priemonės, kranai ir technines galimybes turinti pakrovimo krantinė. Įvertinusios tai, šalys dar 2022 m. birželio mėn. pabaigoje pradėjo derinti galimą gaminio pakrovimo datą ir vietą. Preliminariai šalys susitarė, jog vėliausia gaminio pakrovimo data galėtų būti 2022 m. rugpjūčio 15 d. 2022 m. rugpjūčio 2 d. šalys susitarė, jog gaminys į laivą turės būti pakrautas rugpjūčio 25 d., todėl tai dienai buvo užsakytos gaminio krovimo ir transportavimo paslaugos. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės ir atsakovės susitikimo metu atsakovė informavo ieškovę, jog visų gamybos darbų iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. atlikti nespės, todėl iš anksto suderintas pakrovimo terminas buvo perkeltas į 2022 m. rugpjūčio 28 d. Tą pačią dieną atsakovė informavo ieškovę apie dėl perkeltos datos patiriamas preliminarias papildomas jūros transporto išlaidas. Tačiau likus maždaug savaitei iki suplanuotos ir su transportavimo įmonėmis suderintos gaminio pakrovimo į baržą datos, netikėtai paaiškėjo, jog ieškovei Gaminiui užbaigti reikia dar apie mėnesio laiko. Iki šio momento iš ieškovės jokių įspėjimų ar užuominų, jog ji susitartu terminu darbų užbaigti nesuspės, nebuvo. Sužinojęs apie kilusias gamybos problemas, HAB Construction gamybos darbų progresui ir kokybei įvertinti pasamdė nepriklausomą ekspertą „UAB Grijana”, kuris nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki galutinio darbų atlikimo prižiūrėjo ir vertino kasdien atliekamų darbų kokybę ir progresą. Tam, kad gaminys būtų užbaigtas kaip įmanoma greičiau, atsakovė taip pat ėmėsi visų galimų priemonių: nuolatos komunikavo su ieškove, įsitraukė į jos darbų planavimo ir organizavimo procesus, padėjo surasti trūkstamos darbo jėgos ir pan. 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo gauta pirmoji nepriklausomo eksperto išvada, kurioje buvo pateiktos pastabos, tiek dėl ieškovės atliekamų darbų kokybės, tiek dėl netinkamo darbų organizavimo. 2022 m. rugpjūčio 19 d. HAB Construction informavo atsakovę, jog, jei iki 2022 m. rugsėjo 5-6 d. gaminys nebus pristatytas į statybų objektą, HAB Construction dėl tokio vėlavimo patirs didelių nuostolių – apie 60 000 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną, kurie susidės iš 30 000 Eur už specialios įrangos nuomos bei 30 000 Eur netesybų iš statybos objekto užsakovo. Atsakovė teigia, kad sutarties šalims buvo žinoma, jog ieškovė turės atlyginti jūros transporto (baržos) prastovų kaštus, be to egzistavo grėsmė, jog teks atlyginti ir kitus, su vėlavimu susijusius nuostolius. Ieškovė buvo informuota apie atsakovės patirtas gaminio transportavimo išlaidas, kurios susideda iš 12 000 Eur (be PVM) už baržos nuomos laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., 29 400 Eur (be PVM) už baržos nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 7 563,75 Eur (be PVM) kuro kainos skirtumo, susidariusio dėl gabenimo metu buvusios didesnės kuro kainos, 10 374 Eur (be PVM) krantinės mokesčio už baržos stovėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. bei 3 000 Eur (be PVM) baržos peršvartavimo iš stovėjimo krantinės į pakrovos terminalą mokesčio. Be to, atsakovę HAB Construction 2022 m. lapkričio 11 d. informavo, jog Norcem buvo apskaičiavusi 800 000 Eur netesybas, kurios derybų metu buvo sumažintos iki maždaug 450 000 Eur. Šių derybų rezultate buvo pasiekta, jog reikalavimo dydis dėl pavėluoto gaminio pristatymo atlyginti HAB patirtus nuostolius atsakovei būtų sumažintas iki 160 000 Eur. Apie šių nuostolių faktą ir dydį, atsakovė ieškovę informavo 2023 m. balandžio 13 d. bei tą pačią dieną atsakovė ieškovei pervedė 30 000 Eur skirtumą tarp sulaikytos sumos ir faktiškai patirtų nuostolių dydžio (190 000 Eur – 160 000 Eur). Kadangi 160 000 Eur dydžio nuostolius atsakovė HAB Construction turėjo atlyginti išimtinai tik dėl ieškovės kaltės (t. y. laiku nepagaminto gaminio), atsakovė pareikalavo, jog šiuos nuostolius jai atlygintų ieškovė. Atsakovė teigia, kad egzistavo visos sąlygos įskaitymo atlikimui, kadangi ieškovė ir atsakovė buvo viena kitos skolininkės ir kreditorės, o jų reikalavimai buvo vienarūšiai ir priešpriešiniai: atsakovė turėjo pareigą ieškovei sumokėti atlygį pagal sutartį, o ieškovė turėjo įstatymu numatytą pareigą atlyginti atsakovės dėl ieškovės kaltės patirtus nuostolius (baržos prastovų išlaidas bei HAB atlygintus nuostolius už pavėluotą gaminio pristatymą). Be to, kai tik paaiškėjo, jog ieškovė darbų nustatytu terminu pabaigti nebespės ir gaminys rugpjūčio 25 d. į baržą pakrautas nebus, atsakovė vos tik sužinojusi, jog dėl ieškovės kaltės, patirs papildomų išlaidų – nuostolių, apie tai informavo ir ieškovę. Ieškovei visą laiką buvo žinoma, jog dėl jos kaltės atsakovė patiria (ar galimai ateityje patirs) nuostolius, kuriuos atsakovei turės atlyginti ieškovė, kadangi atsakovė šiuo pagrindu visą laiką buvo sulaikiusi ieškovei pagal sutartį mokėtinas sumas. Paaiškėjus tiksliam nuostolių dydžiui, tiek vienu, tiek kitu atveju, taip pat buvo pranešta ieškovei: apie 75 428,68 Eur dydžio nuostolius, kurie buvo patirti dėl baržos prastovų ir kitų vėlesnio transportavimo išlaidų atsakovė ieškovę informavo 2022 m. lapkričio 4 d. el. laišku. Tuo tarpu apie 160 000 Eur dydžio nuostolius patirtus atlyginus HAB reikalautus nuostolius, atsakovė ieškovę informavo 2023 m. balandžio 13 d. el. laišku. Atsakovė nurodo, kad jos 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. atlikti vienašaliai įskaitymai yra teisėti ir galiojantys, o ieškovės argumentai dėl šių įskaitymų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nepagrįsti. Atitinkamai atmestini ir ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovės pagal sutartį ieškovei turėtos prievolės 235 428,68 Eur apimtyje pasibaigė atsakovei atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Be to, sutarties 10.3.1. punktu šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį <...> kai dėl pardavėjo kaltės gaminių tiekimas uždelsiamas vykdyti pagal gaminių tiekimo grafiką daugiau nei 10 (dešimt) darbo dienų ir pardavėjas nepasiekia pagal gaminių tiekimo grafiką reikiamo tiekimo progreso per šioje sutartyje ir gaminių tiekimo grafike numatytus terminus <...>. Tai reiškia, jog, ieškovei nesilaikant sutarties vykdymo terminų ir gaminio tiekimo grafike numatytus terminus viršijus daugiau nei 10 darbo dienų, atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį. Sutarties 10.3.6 punktu šalys numatė, jog <...> pirkėjas savo pasirinkimu vietoje sutarties nutraukimo turi teisę laikinai sustabdyti apmokėjimą už jau pristatytus gaminius. Tokiu atveju pirkėjui netaikomos atsakomybės sąlygos už apmokėjimo terminų nesilaikymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas

4.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė UAB „Steel Bridges“ su atsakove UAB „StalCorp“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1. punkte susitarė, kad pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja pagal pirkėjo (atsakovės) užsakymą pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis pagaminti bei perduoti jam nuosavybės teise priklausančius ir sutarties 2.2. punkte numatytus gaminius pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti gaminius ir sumokėti už juos nustatytą kainą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad galutinė gaminių kaina yra 534 578,00 Eur (su PVM) (sutarties 1.1. punktas), o gaminius pardavėjas pristato iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. (2.1. punktas). 2022 m. birželio 3 d. pirkėjas (atsakovė) sumokėjęs pardavėjui 224 413,86 Eur avansą, 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pardavėjui dėl papildomų darbų gaminant gaminius atlikimo, t. y. gaminių atskirų dalių (praėjimo takų) padegimo anti-slip danga. 2022 m. liepos 22 d. pirkėjas patvirtino pardavėjo pasiūlymą dėl papildomų darbų atlikimo ir naują gaminių pristatymo terminą, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 22/24 d. 2022 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė sutarties priedą Nr. 3, kuriame susitarė pakeisti sutarties kainą ir atitinkamai susitarė, kad galutinė sutarties kaina, kurią moka pirkėjas, yra 564 435,98 Eur (su PVM). 2022 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė galutinį gaminių priėmimo–perdavimo aktą, kurio 3 punkte pirkėjas patvirtino, <...> jog, atlikęs geometrinius matavimus ir vizualinę apžiūrą, po šio akto pasirašymo, pardavėjui neturi pretenzijų dėl minėtais būdais aptiktų defektų, išskyrus žemiau išvardintus neesminius gaminių trūkumus ir vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-2.1 ir 8.1.3 punktais, atsiskaito su pardavėju pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.

5.       Tarp šalių ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo nekyla. Kadangi šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą, taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644–6.671 straipsniai). CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, bei priešingai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, jog rangos sutarties rezultatas atsakovei buvo perduotas bei, kad užsakovas (atsakovė) darbų rezultatą yra priėmusi. Ginčas kyla dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktą darbą, kadangi užsakovė, argumentuodama tuo, jog buvo praleistas darbų atlikimo terminas, ieškovės atžvilgiu apskaičiavo nuostolius, kuriuos įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

6.       Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-192-219/2018). Pagal CK 6.652 straipsnio 2 dalį jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis).

7.       Nagrinėjamu atveju, šalys sutarties priede Nr. 1 susitarė, kad gaminius pardavėjas pristato iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. (2.1. punktas). Šalių susitarimu nustatytas naujas gaminių pristatymo terminas, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 22/24 d. Šalys sutarties 10.3.1. punkte susitarė, kad „pirkėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį <...> kai dėl pardavėjo kaltės gaminių tiekimas uždelsiamas vykdyti pagal gaminių tiekimo grafiką daugiau nei 10 (dešimt) darbo dienų ir pardavėjas nepasiekia pagal gaminių tiekimo grafiką reikiamo tiekimo progreso per šioje sutartyje ir gaminių tiekimo grafike numatytus terminus <...>“. Tai reiškia, jog ieškovei nesilaikant sutarties vykdymo terminų ir gaminio tiekimo grafike numatytus terminus viršijus daugiau nei 10 darbo dienų atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad sutartyje numatytus darbus ieškovė atliko ir gaminį pakrovimui parengė 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui nuo sutartyje numatyto termino. Tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė.

8.       Teismo vertinimu, šalių sudarytos sutarties nuostatos įgalina spręsti, kad darbų atlikimo termino pažeidimą šalys susitarė laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai laikė, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, nes toks vėlavimas, ieškovės vertinimu, buvo nulemtas aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo numatyti, t. y. dėl dalinio metalo žaliavų vėlavimo, ieškovės darbuotojų, kurie yra Ukrainos piliečiai išvykimo, kelio rekonstrukcijos darbų, policijos užimtumo ir išimtinai atsakovės neveikimo (nerūpestingumo), šiai (1) laiku nepateikus tinkamai parengtų gaminių brėžinių .dwg formatu, (2) neleidimu ieškovės darbuotojams sutarties vykdymo eigoje tiesiogiai bendrauti su atsakovės užsakovu / galutiniu užsakovu ir derinti / spręsti tam tikrus vykdymo eigoje iškilusius skubius gamybinius / techninius klausimus; (3) dėl atsakovės atstovo reiškiamų perteklinių reikalavimų gaminių kokybės klausimais.

9.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

10.       Teismas ieškovės įvardintų aplinkybių dėl žaliavų trūkumo, darbuotojų stygiaus, kelio rekonstrukcijos darbų ar policijos užimtumo, neturi pagrindo laikyti nenugalima jėga, sudarančią pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad žaliavų trūkumas ir / ar tiekėjų vėlavimas pristatant žaliavas, nėra laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, be to, ieškovė, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, turėjo galimybę apsvarstyti savo turimus darbuotojų resursus, pasidomėti galimybėmis transportuoti gaminį iki pakrovimo vietos ar iš anksto suplanuoti ir užsakyti policijos lydėjimo paslaugą.

11.       Teismas sutinka ir su atsakovės argumentais, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog gaminys buvo pagamintas ženkliai praleidus sutartyje numatytą sutarties įvykdymo terminą dėl to, jog atsakovės įgaliotas atstovas kėlė perteklinius reikalavimus ir trukdė dirbti. Byloje ginčas, jog sutarties vykdymo laikotarpiu gamybos procesą stebėjo atsakovės darbuotojas nekyla. Sutarties 12.3 punkte įtvirtinta užsakovo teisė stebėti gamybos procesą. Tai, kad ši praktika yra įprasta, patvirtino ir ieškovės vadovas. Byloje, teismo vertinimu, nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovė gaminio gamybos procesui ir / ar gaminio kokybei kėlė kokius nors perteklinius reikalavimus, stabdė gamybos procesą. Ieškovės įvardinti gaminio kokybės kontroliniai matavimai, gamybos proceso stebėjimai nesudaro pagrindo išvadai, kad šie atsakovės veiksmai įtakojo gaminio gamybos vėlavimą. Byloje nepateikta duomenų, jog dėl gaminio kokybės stebėjimo ieškovė atsakovei reiškė pretenzijas ar ieškovei, kaip gamintojai, kilo poreikis spręsti techninius gamybos klausimus su galutiniu gamonio gavėju. Be to, įvertinus šalių sudarytos sutarties turinį, šalių veiksmus po sutarties sudarymo nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovė negalėjo vykdyti darbų dėl gaminių brėžinių .dwg formatu nepateikimo. Sutarties nuostatose šalys nėra aptarusios pateikiamų gaminių brėžinių formato, ieškovė byloje nėra pateikusi įrodinėjimo priemonių, kad tokio formato brėžinių pateikimo reikalavo iš atsakovės ar, kad brėžinių nepateikimas sudaro kliūtis laiku pradėti darbus.

12.       Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė atliko veiksmus kurie galėjo sutrukdyti ieškovei laiku atlikti darbus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad būtent pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nepasirūpino žaliavų tiekimu, darbuotojų resursais, neatliko veiksmų tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui ir praleisdama sutarties įvykdymo terminą pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju vykdytoja, manydama, kad atsakovės veiksmai lemia jos galimybes laiku atlikti sutartimi sutartus rangos darbus, jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, nepasinaudojo teise pratęsti sutarties terminą, kas patvirtina teismo išvadą dėl atsakovės veiksmų įtakos rangos darbų atlikimui laiku nebuvimo. Sutarties su verslininku išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015).

13.       Atsakovė byloje įrodinėja, kad pagal sutartį turėta prievolė sumokėti ieškovei 235 428,68 Eur pasibaigusi. Ieškovė teigia, kad atsakovė reikalavimo teisę (nuostolius) įskaitė į atsakovės ieškovei mokėtinas sumas, tačiau toks reikalavimo teisės apibrėžimas yra abstraktus ir negali būti įskaitymo objektu, nes įskaitymas yra piniginės prievolės pasibaigimo pagrindas. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės atlikti ginčijamus vienašalius įskaitymus, nes atsakovė neturėjo realiai egzistuojančių reikalavimo teisių, kurias galėtų vienašališkai įskaityti, o be kita ko, net nebuvo (neegzistavo) teisės aktuose nustatytų visų būtinųjų vienašalio įskaitymo sąlygų.

14.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

15.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

17.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

18.       Šalių sudarytos sutarties 11.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas laiku nepateikęs ir / ar nepristatęs gaminių, pirkėjui raštiškai reikalaujant moka po 0,1 procentus nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą įvykdyti savo įsipareigojimų dieną ir atlygina pirkėjo patirtus nuostolius, tiek kiek jų nepadengia netesybos. Viena iš nuostolių formų yra negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

19.       Atsakovė įrodinėja, kad dalį nuostolių, t. y. 75 428,68 Eur, sudarė papildomos jūrų transporto išlaidos: 12 000 Eur (be PVM) už baržos nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., 29 400 Eur (be PVM) už baržos nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 7 563,75 Eur (be PVM) kuro kainos skirtumo, susidariusio dėl gabenimo metu buvusios didesnės kuro kainos, 10 374 Eur (be PVM) krantinės mokesčio už baržos stovėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. bei 3 000 Eur (be PVM) baržos peršvartavimo iš stovėjimo krantinės į pakrovos terminalą mokesčio.

20.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė ir dėl to tarp šalių ginčas nekyla, jog gaminį jūrų transportu buvo ketinama gabenti į (duomenys neskelbtini). Atsakovė byloje pateikė jūrų transporto ekspedijavimo paslaugas teikiančios UAB „Vakarų laivų agentai“ pažymą, kurioje pateikiama informacija, jog „tokio pobūdžio (tinkamų gabenti tokio dydžio krovinį) transporto priemonių rinkoje nėra daug ir jų užimtumas buvo suplanuotas 1,5-2 mėnesius į priekį. Todėl atsakovės iš kart po sutarties sudarymo atlikti veiksmai, siekiant pasitelkti paslaugų tiekėją, negali būti vertinami kaip nesavalaikiai, neprotingi ar neekonomiški.

21.       Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad abi sutarties šalys, t. y. ieškovė su atsakove iškart, po sutarties sudarymo, derino gaminio pakrovos laikotarpį, tačiau konkreti gaminio pakrovimo data (2022 m. rugpjūčio 25 d.) buvo suderinta 2022 m. rugpjūčio 2 d. Taigi, šios, byloje nustatytos, aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad konkreti gaminio pakrovimo ir tuo pačiu jūrų transporto – baržos atvykimo į uostą data buvo iš anksto suderinta įvertinus prievolės įvykdymo terminą ir apie tai ieškovė buvo informuota. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė, kuriai buvo žinoma planuojama gaminio transportavimo data, būtų iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. įspėjusi atsakovę, jog gaminys sutartyje aptartu terminu nebus pagamintas. 

22.       Byloje ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog papildomas jūrų transporto išlaidas atsakovė patyrė ne dėl gaminio vėlavimo, o dėl to, jog atsakovė netinkamai organizavo, t.y. savo rizika per anksti užsakė krovinio plukdymui reikalingą jūrų transportą. Tačiau, su šiais teiginiais, įvertinus byloje surinktus duomenis, jog transportavimo paslaugas tokio tipo gaminiui įprasta užsakyti prieš 1,5-2 mėn., nėra pagrindo sutikti. Be to ieškovė neteikė įrodymų ar suderinus specifinio transporto (baržos) atplukdymo grafiką yra galimybė jį koreguoti, nepatiriant papildomų išlaidų (nuostolio). Ieškovės teiginiai, kad atsakovės atstovui žodžiu pasakyta, kad barža yra užsakoma per anksti, teismo vertinimu, grindžiami tik šalies atstovo paaiškinimais. Kita vertus, tai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ieškovės atsakomybės klausimą, kadangi šiuo atveju ieškovė, nespėdama sutartyje nustatytu teminu įvykdyti prievolę, privalėjo ne pasyviai stebėti gaminio gabenimo proceo vykdymą, bet bendradarbiaujant su užsakovu inicijuoti ir suderinti naują sutarties įvykdymo terminą.

23.       Kadangi tik jūrų transportui stovint (duomenys neskelbtini) uoste, 2022 m. rugpjūčio 19-20 dienomis paaiškėjo, jog ieškovė gaminio iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. užbaigti nespės, o pagal nepadarytų darbų apimtis ir darbų vykdymo grafiką darbų pabaigimo terminas yra 2022 m. rugsėjo 20 d., teismas, įvertinęs atsakovės su transporto įmone sudarytos sutarties sąlygas, sprendžia, kad buvo priimtas ekonomiškai naudingiausias variantas baržą atplukdyti ir palikti ją uoste laukti krovinio pakrovimo. Iš atsakovei jūrų transporto ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės pasiūlymo spręstina, kad baržos grąžinimo savininkui kaštus sudarytų 82 500 Eur už baržos pristatymą į (duomenys neskelbtini) ir jos grąžinimą, plius papildomi kaštai už baržos stovėjimą ir nuomą iki grąžinimo. Akivaizdu, jog grąžinus baržą savininkui, būtų tekę mokėti ne tik 82 500 Eur, bet taip pat papildomai kiltų poreikis apmokėti už pakartotinį baržos atplukdymą ar būtų patiriamos išlaidos baržą atšaukus ir sudarius sutartį su kita jūrų transporto ekspedijavimo paslaugas teikiančia įmone.

24.       Kitą atsakovės patirtų nuostolių dalį sudaro 160 000 Eur suma, kurią atsakovė, kaip nuostolius, turėjo atlyginti savo užsakovui HAB Construction AS. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės pagamintą platformą, pagal 2022 m. birželio 8 d. sutartį, pasirašytą tarp atsakovės ir HAB Construction AS, atsakovė buvo įsipareigojusi ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 2 d. jūros keliu pristatyti į (duomenys neskelbtini). HAB Construction AS savo ruožtu platformą į statomą objektą Norcem Brevik gamyklą buvo įsipareigojusi sumontuoti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Tarp HAB Construction AS ir Norcem Brevik sudarytoje sutartyje už vėlavimą pristatyti WHRU1 platformą buvo numatytos 0,2 proc. nuo sutarties vertės netesybos (30 000 Eur) už kiekvieną pavėluotą platformos pristatymo dieną. Byloje pateikti duomenys, jog 2023 m. balandžio 13 d. HAB Construction AS atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą, kurioje yra nurodyta, kad „reikalaujama atlyginti žalą, patirtą dėl pavėluoto WHRU1 platformos pristatymo. 2023-06-23 rašte, kuris yra adresuotas HAB Construction AS, yra nurodyta, kad HAB Construction AS įskaitymo būdu atlygino savo užsakovui Norcem apie 3,2 mln. NOK dydžio sutartines netesybas. Be to, 2023-04-13 el. laiške HAB Construction AS atsakovei yra nurodžiusi, kad Norcem buvo iš pradžių paskaičiavusi HAB Construction AS 6 693 660 NOK baudą, tačiau galutinė baudos suma po derybų buvo sumažinta iki aukščiau nurodytos 3.194.935,00 NOK sumos. Nors ieškovės teigimu, tai reiškia, kad HAB Construction AS užsakovas Norcem pareikalavo atlyginti tik dalį jo paskaičiuotų sutartinių netesybų iš HAB Construction AS, t. y. mažiau nei 50 proc. nuo visos paskaičiuotos sumos, o HAB Construction AS iš atsakovės taip pat pareikalavo atlyginti tik dalį jo paties patirtų nuostolių (netesybų formoje), t. y. 160 000,00 Eur iš 277 767,91 Eur sumos, kas sudaro apie 58 proc., tačiau tai teismo vertinimu nesudaro pagrindo išvdai, kad dėl nuostoliai buvo sumažinti dėl to, jog gaminio galutiniai užsakovai padarė išvadą, kad dėl prievolės netinkamo įvykdymo yra ir atsakovės kaltė.

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai, teismo vertinimu,  patvirtina pakankamai realią tikimybę, kad, ieškovei tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovė nebūtų patyrusi turtinių praradimų, t. y. gautų tam tikrą turtinę naudą (išvengtų nuostolių), kurios neteko dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (vėlavimo pagaminti gaminį). Atsakovė, pareikalavusi atlyginti jai negautas pajamas (neišvengtas išlaidas), įrodė, kad ji turėjo ne preliminariai planuojamą, siektiną, bet realią galimybę išvengti turtinių praradimų – jam pateiktą pretenziją atlyginti sutartines netesybas bei nuostolių dydį.

26.       Pateikti byloje įrodymai, teismo vertinimu, pakankami išvadai, kad ieškovės (skolininko) elgesys yra vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Nustatyta, kad tiek HAB Construction AS užsakovas Norcem, tiek HAB Construction AS iš atsakovės pareikalavo atlyginti sutartines netesybas tik dėl to, kad ieškovė praleido sutarties įvykdymo terminą. CK 6.252 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės. Toks aiškinimas papildomai patvirtinamas tuo, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatytas įmonės (verslininko) atsakomybės apribojimas „numatomais nuostoliais“ sietinas su CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės (verslininko) atsakomybe be kaltės, taip siekiant apibrėžti atsakomybės ribas, tačiau konstatavus tyčią ar didelį neatsargumą šis skolininko atsakomybės apribojimas nebetenka teisėto pagrindo ir gali reikšti kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013).

27.       Teismas, vertindamas atsakovės 2022 m. lapkričio 4 d susirašinėjimą su ieškove, kuria ieškovei buvo pateikta informacija, apie papildomas išlaidas, susijusias su baržos prastovomis laikotarpiu nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 26 d. bei kuriame buvo detaliai atskleista, kas sudaro nuotolių sumas, ieškovės atsakymus į atsakovės pretenzijas, kuriuose ieškovė patvirtina, jog jai žinoma reiškiamų pretenzijų apimtis, atsakovės 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovei pateiktą informaciją apie HAB Construction AS užsakovo Norcem reiškiamą reikalavimą dėl netesybų, atsakovės atliktą dalinį atsiskaitymą už ieškovės pagamintą gaminį, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog 235 428,67 Eur nuostolių suma, kurią atsakovė galėjo pagrįstai įskaityti, yra neapibrėžta. Ši suma yra apskaičiuota pagal Sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad ieškovei buvo žinomas tiek Sutartyje nustatytas terminas rangos darbams atlikti, tiek tai, jog šalių sutartas terminas rangos darbams atlikti yra esminė Sutarties sąlyga, taip pat tai, jog ieškovė šį terminą praleido, tiek ir Sutartyje nustatyta galimybė užsakovui reikalauti nuotolių atlyginimo. Taigi, ieškovė žinojo visas esminės aplinkybes, apibrėžiančias jos prievolę atsakovei. Teismo vertinimu, 235 428,67 Eur nuostolių suma buvo įskaityta teisėtai.

28.       Teismo vertinimu, ginčo atveju atliktas įskaitymas atitinka visas sąlygas, šalys viena kitai turėjo reikalavimų, kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti. Svarbu tai, kad ieškovei buvo pateikta aiškūs, detalizuoti duomenys, kokia reikalavimo suma ir dėl ko yra įskaitoma. Taigi, atsakovės atliktas įskaitymas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Atitinkamai atmestini ir ieškovės reikalavimai dėl skolos, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo, kadangi atsakovės pagal sutartį ieškovei turėtos prievolės 235 428,67 Eur apimtyje pasibaigė atsakovei atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos naudai, kaip pralaimėjusiai bylą šaliai, pagrindo priteisti jos bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, o bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos atsakovei, kaip laimėjusiai bylą šaliai.

30.       Atsakovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad ji bylos nagrinėjimo metu iš viso turėjo 32 747,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 941,58 Eur teisinių paslaugų teikimo paslaugos (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, baigiamųjų kalbų bei prašymo prijungti įrodymus parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teisme, dokumentų analizė, argumentų rengimas, konsultavimas, ginčo strategijos planavimas) ir 806,09 Eur vertimo paslaugos (reg. Nr. DOK-21107).

31.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

33.       Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑172‑313/2022 50 punktas).

34.       Kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑300‑378/2020 38 punktas).

35.       Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018 41 punktas).

36.       Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑236-943/2023, 64 punktas).

37.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus atsakovės į bylą pateiktus įrodymus dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo, pateiktą atsakovei suteiktų teisinių paslaugų detalizavimą (ataskaitas), teismas sprendžia, kad jose yra detalizuotos tokios atsakovei suteiktos teisinės paslaugos, kurios vertintinos, kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, t. y. kurios negali būti laikomos savarankiškomis paslaugomis (pvz., konkrečių dokumentų analizė, strategijos planavimas, potencialių argumentų rengimas, dalyvavimas susitikime su klientu, bylos aptarimas su klientu ir pan.), o taip pat, kurios daugiau atitinka techninio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas (pvz., prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas), todėl, vertinant atsakovės turtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, yra atsižvelgiama į nurodytus kriterijus.

38.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė į bylą yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, tripliką, baigiamąją kalbą, prašymą dėl įrodymų prijungimo, kitus techninio pobūdžio dokumentus. Byloje taip pat vyko keturi teismo posėdžiai: 2024 m. balandžio 24 d., kurio trukmė yra apie 3 val.; 2024 m. birželio 3 d. – apie 6 val.; 2024 m. birželio 17 d. – apie 3 val. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. – apie 5 val. Iš esmės nurodytos paslaugos atsispindi ir atsakovės pateiktose ataskaitose, tačiau be nurodytų procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose, atsakovei suteiktas teisines paslaugas, kaip minėta, sudaro šio sprendimo 36-37 punktuose aptartos paslaugos bei pakankamai nemaža dalis pasirengimai teismo posėdžiams bei susitikimai ir apsitarimai su klientu. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika bei Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, teismas nurodo, kad maksimali suma už atsiliepimo į ieškinio parengimą šiuo atveju sudarytų 4 898,75 Eur (1 959,50 Eur (2023 m. I ketv. bruto) x 2,5), už tripliko parengimą – 3 000,15 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. bruto) x 1,5), už prašymo dėl įrodymo parengimą – 216,10 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. bruto) x 0,1), už baigiamosios kalbos parengimą – 864,40 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. bruto) x 0,4), už atstovavimą 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje – 633,09 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. bruto) x 0,1 x 3 val.), už atstovavimą 2024 m. birželio 3 d. ir 2024 m. birželio 17 d. teismo posėdžiuose – 1 944,90 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. bruto) x 0,1 x 9 val.) ir už atstovavimą 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje – 1 080,50 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. bruto) x 0,1 x 5 val.). Taigi iš viso maksimali suma už nurodytas teisines paslaugas, pagal Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, būtų 12 637,89 Eur. Minėta, kad didžioji dalis atsakovei suteiktų teisinių paslaugų sudaro pasirengimas teismo posėdžiams, apsitarimai su klientu ir pan. (apie 65 val.). Teismo vertinimu, įvertinus bylos apimtį, jos sudėtingumą bei tikėtiną skirti laiką kiekvieno teismo posėdžio pasirengimui, šiuo konkrečiu atveju protingumo kriterijų atitiktų 3 val. pasirengimo laikas kiekvienam teismo posėdžiui, kas, pagal Rekomendacijas, sudarytų maksimalią 3 178,02 Eur sumą (už pasirengimą 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiui, kuris neįvyko, sudarytų 600,03 Eur (2 000,1 Eur (2023 m. II ketv. bruto) x 0,1 x 3 val.), už pasirengimą 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžiui – 633,09 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. bruto) x 0,1 x 3 val.), už pasirengimą 2024 m. birželio 3 d. ir 2024 m. birželio 17 d. teismo posėdžiams – 1 296,60 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. bruto) x 0,1 x 6 val.) ir už pasirengimą 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžiui – 648,30 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. bruto) x 0,1 x 3 val.)). Taigi iš viso maksimali suma už nurodytas teisines paslaugas, pagal Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, su pasirengimu teismo posėdžiams būtų 15 815,91 Eur.

39.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovei teisines paslaugas suteikė ir advokato padėjėja, už kurias pagal Rekomendacijų 5 punktą, yra skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžio. Tačiau atsakovės pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nėra išskirta, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja, o kokias būtent advokatė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nemažą dalį teisinių paslaugų (tikėtina ir daugiau) suteikė ir advokato padėjėja (atstovavo teismo posėdžiuose, rengė bei teismui teikė procesinius dokumentus). Dėl to, atsakovės pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose neišskyrus, kokias konkrečias paslaugas suteikė advokato padėjėja, teismas, spręsdamas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgia ir į šį kriterijų.

40.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, teismas, įvertinęs tai, kad bylos apimtis nėra didelė ir sprendžiamas klausimas iš esmės nebuvo labai sudėtingas, nebuvo sprendžiami nauji ir nežinomi teisiniai klausimai (byloje buvo sprendžiama dėl atliktų vienašalių įskaitymų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais), nebuvo ir specialių žinių poreikio, be to, ginčo sumos dydis, atsižvelgiant į apygardai teismingas bylas pagal sumą, sąlyginai taip pat nėra didelis, įvertinus ir ieškovės byloje patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apimtį, taip pat tai, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose neapibrėžtas teisines paslaugas suteikė ir advokato padėjėja, pripažįsta pagrįstomis atsakovės byloje turėtas 15 815,91 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi atsakovė byloje taip pat turėjo 806,09 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, kurios yra pagrįstos į bylą esančiais įrodymais ir buvo būtinos byloje, todėl iš ieškovės atsakovės naudai iš viso priteisiama 16 622 Eur (15 815,91 Eur + 806,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

41.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, iš šalių nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Steel Bridges“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 622 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas