Administracinė byla Nr. eA-2886-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01190-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinė bendrovės „Valeksa“, skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VIPC Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas, BUAB „VIPC Vilnius“), atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Valeksa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija), pareiškėjo naudai: 1) 12 137 685,36 Eur žalos atlyginimą; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad nuo 2004 m. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris yra padalintas į dvi negyvenamąsias patalpas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Pastatą įsigijo fiziškai pažeistą gaisro. Pastatas yra Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo naudojimo būdas buvo nustatytas visuomeninės paskirties. 2007 m. birželio 29 d. pareiškėjas buvo sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl naudojimosi Žemės sklypu iki 2016 m. liepos 2 d. Įsigytą Pastatą pareiškėjas planavo pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Tam reikėjo tiek rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti Pastatą, tiek detaliuoju planu arba (vėliau) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeisti teritorijos, kurioje buvo Pastatas, naudojimo būdą. Pareiškėjui pradėjus planuoti ir rengtis šiems veiksmams, Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė) ir valstybės institucijose prasidėjo svarstymai dėl Pastato perėmimo valstybės ar Savivaldybės nuosavybėn bei (duomenys neskelbtini) įkūrimo. Todėl pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, kurį laiką (kol Savivaldybės ir valstybės institucijose bus parengti ir priimti sprendimai) susilaikė nuo konkrečių veiksmų atlikimo. 2006 m. liepos 26 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės administracija buvo įpareigota pradėti derybas dėl Pastato įsigijimo Savivaldybės nuosavybėn bei nustatė, kad šiame Pastate turi būti įkurti (duomenys neskelbtini). 2007 m. Savivaldybės administracija pradėjo sklypo tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (plotas apie (duomenys neskelbtini) ha, į kurį pateko ir Žemės sklypas) detaliojo plano rengimo procedūras. Tačiau Savivaldybės administracija šių procedūrų neužbaigė. Savivaldybės ir valstybės atsakingų pareigūnų (institucijų) veiksmai, kuriais nuolat nuo 2006 metų buvo inicijuojami, vykdomi (galimai tik imituojami), tačiau niekada neužbaigiami pareiškėjui priklausančio Pastato išpirkimo, teritorijos suplanavimo ir pritaikymo (duomenys neskelbtini) idėjos įgyvendinimui procesai, kartu ribojant bet kokias pareiškėjo galimybes savarankiškai (savo nuožiūra ir jėgomis) sutvarkyti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams fiziškai pažeistą Pastatą, vertintini kaip neteisėti ir nesąžiningi pareiškėjo atžvilgiu, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Savivaldybės veiksmai, keičiant Pastatui eksploatuoti reikalingo Žemės sklypo naudojimo sąlygas, inicijuojant draudimus valstybės institucijoms sudaryti Žemės nuomos sutartį su pareiškėju arba nustatant ribojimus, neleidžiančius užtikrinti tinkamo Pastato priežiūros ir eksploatavimo, taip pat vertintini kaip sąmoningas ir kryptingas veikimas siekiant sumažinti Pastato rinkos vertę ir jį užvaldyti už realių nekilnojamojo turto rinkos sąlygų neatitinkančią kainą. Minėti tęstiniai ir kryptingi atsakovų veiksmai daugiau nei dešimt metų realiai ribojo pareiškėjo galimybes ir ketinimus tinkamai sutvarkyti, prižiūrėti jam priklausantį Pastatą bei naudoti jį savo veikloje.

3.       Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, tuo atveju, jeigu teismas vertintų ir nustatytų neteisėtus valstybės institucijų veiksmus (neveikimą), prašė taikyti ieškinio senatį.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Kultūros ministerija neatliko jokių veiksmų, kuriuos galėtų ginčyti pareiškėjas.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime prašė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl žalos, kurią, pasak pareiškėjo, jis patyrė dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo.

9.       Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė ieškinio senatį taikyti, teismas laikė, kad yra pagrindas tenkinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2014 m. balandžio 10 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti. Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau sprendė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.

10.       Teismas konstatavo, pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė atsakovų atstovai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., pakeisdami ginčo Žemės sklypo paskirtį iš rekreacinės teritorijos į visuomeninės paskirties, apribodami žemės nuomos terminą vienerių metų laikotarpiu, atsisakydami parduoti ginčo Žemės sklypą ar nustatydami apribojimus kapitaliai remontuoti ir (ar) rekonstruoti Pastatą. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodyti administraciniai aktai būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Savivaldybės meras, pateikdamas informaciją apie Žemės sklypui miesto bendruoju planu nustatytus sprendinius, jų pagrindu pradėtą Žemės sklypo detaliojo planavimo procedūrų eigą ir bendruoju planu numatytą galimybę Pastato vietoje įkurti (duomenys neskelbtini). Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo.

11.       Pareiškėjui nenurodžius, kokie dar atsakovų veiksmai sudaro pagrindą žalai atlyginti, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nenustatytas valstybės ir Savivaldybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga, reikalavimui atlyginti žalą tenkinti, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo atlyginti žalą, taip pat atmestas ir reikalavimas priteisti pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas.

III.

12.       Pareiškėjas BUAB „VIPC Vilnius“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tokius pagrindinius argumentus:

12.1.                      Teismas be pagrindo daliai pareiškėjo skunde nurodyto laikotarpio pritaikė ieškinio senaties terminą. Derybos dėl Pastato išpirkimo / perėmimo visuomenės poreikių tenkinimui prasidėjo nuo 2006 m., tačiau tik 2015 m. pareiškėjas sužinojo apie jo teisių pažeidimą, t. y. jam tapo aišku, kad derybos iš atsakovų pusės vyko nesąžiningai bei buvo nepagrįstai nutrauktos. Be to, šiuo atveju pažeidimas buvo tęstinis, todėl yra pagrindas taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Teismas neįvertino ir to, kad nagrinėjamu atveju dėl žalos atlyginimo kreipėsi bankrutuojančios įmonės (pareiškėjo) bankroto administratorius, todėl, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto norma ir terminas skaičiuojamas nuo tada, kai atitinkamus dokumentus gavo bankroto administratorius.

12.2.                      Teismas netinkamai įvertino atsakovų neteisėtus veiksmus. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog Savivaldybės ir valstybės institucijos elgėsi sąžiningai ir nuosekliai vedė derybas. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad minėtos institucijos daugiau nei dešimt metų nesugeba priimti ir įgyvendinti sprendimų dėl teritorijos, kurioje yra pareiškėjui priklausantis Pastatas, panaudojimo deklaruojamoms reikmėms. Pareiškėjas atsakovų atsakomybę kildina ne iš Pastato neišpirkimo, bet iš komplekso atsakovų veiksmų: buvo deklaruotas ketinimas panaudoti Pastatą visuomenės poreikiams; tokio ketinimo pagrindu nutraukiami ar sustabdomi teritorijos planavimo darbai; taikomi ribojimai pareiškėjo veiklai; inicijuojamos ir vykdomos derybos dėl Pastato perėmimo; išsakyti kompetentingų asmenų prašymai derybų metu nevykdyti Pastato projektavimo ir sutvarkymo darbų, tačiau derybos nutraukiamos be jokių pagrįstų priežasčių. Teismas neteisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kurį pažeidė atsakovai, nes šiuo atveju pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovų veiksmai lėmė, kad buvo taikomi ribojimai pareiškėjui, tačiau taip pat nebuvo priimti jokie konkretūs sprendimai dėl Pastato perėmimo – toks elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir pažymi, kad derybose dėl sutarties sudarymo abi šalys turi pareigą elgtis sąžiningai, o nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

12.3.                      Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, jog nepateikė įrodymų, kad siekė naudotis jam priklausančiu Pastatu. Neturėdamas ilgesnės nei 3 metų Žemės sklypo nuomos sutarties, pareiškėjas nebūtų galėjęs atlikti Pastato rekonstrukcijos darbų, tuo tarpu Žemės sklypo naudojimo būdas (visuomeninės teritorijos) neleido pareiškėjui sudaryti ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties. Tuo tarpu Ekspertizės aktas patvirtina, jog Pastatui buvo būtinas ne remontas, o rekonstrukcija. Dar 2009 m. pareiškėjo pradėti organizuoti Pastato projektavimo darbai buvo sustabdyti Vyriausybės kanclerio prašymu. Be to, nutrūkus deryboms, Savivaldybė 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. A51-79047/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomos laikotarpio apribojimo iki vienerių metų, o išnuomojimo atveju dėl privalomos sąlygos, kad draudžiama kapitaliai remontuoti ir (ar) rekonstruoti Žemės sklype esantį Pastatą įrašymo. Taigi savivaldybė siekia sudaryti kliūtis pareiškėjui sutvarkyti Pastatą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams.

13.       Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. 

14.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16.       Pareiškėjas BUAB „VIPC Vilnius“ 2018 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame prašo apeliacinį procesą byloje Nr. eA-2886-624/2018 nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

18.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

19.       Iš teismui 2018 m. lapkričio 12 d. pateikto pareiškėjo pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo turinio matyti jo valia atsisakyti apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. eA-2886-624/2018. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.), pareiškėjui, kurį byloje atstovauja bankroto administratorius UAB „Valeksa“, yra žinomos ir suprantamos. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti apeliacinį procesą.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, apeliacinio skundo atsisakymą.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan