Civilinė byla Nr. e2-1016-994/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09610-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1;    2.6.8.11.1; 2.6.8.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. 

   (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant atsakovės viešosios įstaigos „Pėdsekio mokykla“ atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pėdsekio mokykla“ dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir atsakovės priešieškinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Luminor lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti VšĮ „Pėdsekio mokykla“ per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti UAB „Luminor lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą –transporto (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Luminor Lizingas UAB (toliau - Ieškovė) ir VšĮ "Pėdsekio mokykla" (toliau - Atsakovė) 2021-10-06 bei 2023-08-07 sudarė finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 202118350 ir 202312871 (toliau - Sutartys), kurios visos dėl jų nevykdymo iš Atsakovės pusės Ieškovės vienašališkai buvo nutrauktos 2024-04-16. Iš nutraukimo rašto matyti, jog Atsakovė turėjo galimybę po Sutarčių nutraukimo lizinguojamą turtą (transporto priemones) išsipirkti arba grąžinti turtą Ieškovei. Atsakovė Ieškovei turto negrąžino. Turtas buvo ieškomas ir Ieškovės partnerių (duomenys neskelbtini) pagalba. 2024-05-21 dar kartą buvo susiekta su Turto naudotoju VŠĮ „Pėdsekio mokykla“ vadovu R. N., ragintas grąžinti Turtą arba išsipirkti. Gautas atsakymas, kad Turto negrąžins ir nori išsipirkti Turtą per ilgesnį laiką, negu tas kurį jam siūlė Luminor Lizingas. Dėl aukščiau nurodytos priežasties Ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo grąžinti turtą - transporto priemones (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso Ieškovei, o Atsakovei Sutarčių pagrindu buvo perduotos valdyti ir naudotis laiku mokant lizingo įmokas Ieškovei.Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės bendriausia prasme yra reglamentuotos CK 6.221 ir 6.222 str. Pažymėtina, kad lizingo sutarties nutraukimo teisinėms pasekmėms reglamentuoti yra skirtas lex specialis - CK 6.574 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

2.       Atsakovė VšĮ „Pėdsekio mokykla“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškinį dėl atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė lizingo sutartis, nesilaikant sutartinių ir CK nuostatų.

3.       Atsakovė VšĮ „Pėdsekio mokykla“ pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais vienašališkus finansinės nuomos sutarčių Nr. 202118350 ir Nr. 202312871 nutraukimus nuo 2024-04-16; įpareigoti ieškovę vykdyti dvi finansinės nuomos sutartis. Nurodė, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jas terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kartu su šiuo priešieškiniu atsakovė VšĮ „Pėdsekio mokykla“ teikia rašytinius įrodymus apie jos atliktus mokėjimus ieškovei pagal finansinės nuomos sutartis Nr.202118350 ir 202312871, iš kurių seka, kad 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė VšĮ „Pėdsekio mokykla“ pilnai padengė laikinai susidariusį įsiskolinimą ieškovei, o vėlesniais mokėjimais atsiskaitinėjo ir atsiskaitinėja su ieškove iki pat šios dienos. Jokio atsakovės VšĮ „Pėdsekio mokykla“ įsiskolinimo ieškovei šiai dienai tiesiog nėra. Iš atsakovės VšĮ „Pėdsekio mokykla“ kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateikto susirašinėjimo su ieškove elektroniniais laiškais akivaizdu, kad net susidarius laikinam įsiskolinimui atsakovė nesislėpė nuo ieškovės, nuolat kontaktavo, bendradarbiavo, o apie tai, kad 2021 m. spalio 6 d. finansinės nuomos sutartis Nr.202118350 ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. finansinės nuomos sutartis Nr.202312871yra nutrauktos sužinojo tik po to, kai 2024 m. balandžio 19 d. likvidavo visą įsiskolinimą ieškovei. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių laikinas įsiskolinimo pagal finansinės nuomos sutartis Nr.202118350 ir 202312871 susidarymas, kuris neužilgo buvo likviduotas, tikrai negalėjo būti vertinamas kaip esminis šių sutarčių nevykdymas, kaip sąmoningas atsakovės VšĮ „Pėdsekio mokykla“ siekis nevykdyti finansinės nuomos sutarčių Nr.202118350 ir 202312871, o ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ interesai dėl laikino įsiskolinimo susidarymo tikrai nebuvo suvaržyti iš esmės, nes negalima daryti išvadų, kad, visų pirma, ieškovė dėl laikino ir trumpalaikio įsiskolinimo susidarymo, nebūtų gavusi didžiosios dalies to, ką pagal finansinės nuomos sutartis Nr.202118350 ir 202312871 per visą jų terminą pagrįstai tikėjosi gauti, bei antra, kad pagrįsti ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, laikomasi nuostatos, jog vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Taigi, šias sutartis ieškovė nutraukė neteisėtai. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas - informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją. CK 6.574 straipsnyje, reglamentuojančiame konkrečios - lizingo sutarties nutraukimą, taip pat nurodoma, kad „kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį.“. Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovės pateikto susirašinėjimo su ieškove elektroniniais laiškais, 2024 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas G. V. informavo ieškovę, kad J iki rytojaus negavę bent 909,99 Eur mokėjimo, sutartis nutrauksime bei pradėsime skolos išieškojimą. /.../“. Tai yra, ieškovė apie sutarčių galima nutraukimą informavo atsakovę lygiai prieš vieną dieną bei suteikė lygiai vieną dieną tam, kad tokio nutraukimo būtu išvengta, nes iki tol vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais buvo tik lizingo gavėjo ir lizingo davėjo komunikavimas finansinės nuomos sutarčių Nr.202118350 ir 202312871 vykdymo klausimais dėl laikinai susidariusio lizingo gavėjo įsiskolinimo, laikantis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų (CK 200 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad ieškovės suteiktas atsakovei vienos dienos terminas pasirengti sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams vienareikšmiai ir grubiai pažeidžia ir finansinės nuomos sutarčių Nr.202118350 ir 202312871 nuostatas, ir CK 6.218 straipsnio 1 dalies bei CK 6.574 straipsnio nuostatas. Be to, vienos dienos terminas, prieš kurį šiuo konkrečiu atveju vienašališkai finansinės nuomos sutartis Nr.202118350 ir 202312871 nutraukusi ieškovė pranešė apie tokius savo ketinimus atsakovei, negali būti pripažintas protingu terminu lizingo gavėjui pašalinti lizingo davėjos nurodomus pažeidimus.Nutraukimas yra neteisėtas ir dėl to, kad šios sutartys buvo nutrauktos pažeidžiant nustatytą tvarką - tinkamai nepranešus lizingo gavėjai (atsakovei VšĮ „Pėdsekio mokykla“) per sutartyse nustatytą bei galiojančiuose teisės aktuose reglamentuotą terminą. Ieškovė UAB „Luminor Lizingas“ šioje byloje yra nesąžininga šalis, o nesąžiningos, piktnaudžiaujančios šalies interesai negali būti ginami. Ieškovės ieškinyje aiškiai nurodoma, kad finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr.202118350 ir Nr.202312871 ieškovė nutraukė vienu ir tuo pačiu dokumentu - 2024 m. balandžio 16 d. raštu atsakovei VšĮ „Pėdsekio mokykla“.

4.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teigia, kad atsakovė priešieškinyje teigia, jog neva nebuvo informuota apie susidariusį įsiskolinimą ir galimą vienašališką Sutarčių nutraukimą, o laikinai susidariusį įsiskolinimą padengė ir šiai dienai Sutartis toliau „vykdo". Ieškovė nori pabrėžti, kad, visų pirma, kadangi Sutartys nutrauktos, Atsakovė atlikdama mokėjimus, ne vykdo Sutartis, o mažina savo įsiskolinimą. Antra, nėra ginčo, kad transporto priemonėmis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso Ieškovei, o Atsakovei Sutarčių pagrindu buvo perduotos valdyti ir naudotis laiku mokant lizingo įmokas Ieškovei, disponuoja Atsakovė (t. y. jos negrąžintos Ieškovei). Trečia, Atsakovės teiginiai dėl to, jog ji nebuvo įspėta apie vėlavimus mokėti bei galimą Sutarčių nutraukimą, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovei vėluojant vykdyti Sutartimis prisiimtus finansinius įsipareigojimus, nuolat buvo siunčiami priminimai dėl įmokų sumokėjimo: 2023-11-13, 2023-12-13 ir 2024-02­15 priminimai sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Priminimai registruotu paštu buvo siųsti: 2023-12-04 Nr. 90081474 ir 90081475, 2024-01-04 Nr. 90081784 ir 90081785, 2024-02-02 Nr. 90082082 ir 90082083, 2024­03-04 Nr. 90082393 ir 90082394. Šiais priminimais Atsakovė taip pat buvo įspėta, kad per 14 dienų nuo priminimų išsiuntimo dienos nesumokėjus įmokų, kurių mokėjimo terminai suėję, Sutartys gali būti vienašališkai nutrauktos. Negavus priminimuose apie neapmokėtas sąskaitas nurodytų įmokų, Ieškovė Atsakovei papildomai siuntė įspėjimus 2024-03-21 el. paštu (duomenys neskelbtini). Atsakydama į Ieškovės el. laiškus Atsakovė kelis kartus prašė nukelti įmokų apmokėjimo terminą: pirmiausia iki 2024-04-03, vėliau iki 2024-04-08 Atsakovė turėjo patikslinti mokėjimo terminą, bet to nepadarė. 2024-04-15 Atsakovei buvo išsiųstas paskutinis el. laiškas su įspėjimu apie ketinimą nutraukti Sutartis, į kurį Atsakovė atsakė, kad informuos Ieškovę telefonu apie planuojamą mokėjimą, bet to nepadarė. Dėl to, vadovaujantis Sutarčių Bendrųjų sąlygų 8 skirsnio nuostatomis Ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartis nuo 2024-04-16 Atsakovei išsiuntusi pranešimą „Dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo Nr. 24/162". Taigi, jei Atsakovė neatsiiminėjo laiškų, siųstų registruotu paštu, tikrai gavo ne vieną sms žinutę apie skolą, o taip pat buvo informuota el. paštu ir viską puikiai žinojo, nes susirašinėjo el. paštu su Ieškove. Skolos mokėjimas buvo atliktas jau po Sutarčių nutraukimo, nors, kaip jau buvo nurodyta, buvo ne kartą įspėta apie galimas Sutarčių nesilaikymo pasekmes. Įmonės vadovas telefonu minėjo, kad yra užsienyje, tačiau niekada nesikreipė į Ieškovę su informacija apie pasikeitusius Atsakovės kontaktus. Negana to, Ieškovės partneris Atsakovę surado nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad Atsakovė sąmoningai ignoravo gaunamus pranešimus apie korespondenciją. Kaip nurodyta aukščiau, priminimai registruotu paštu buvo siųsti 2023-12-04 Nr. 90081474 ir 90081475, 2024-01-04 Nr. 90081784 ir 90081785, 2024-02-02 Nr. 90082082 ir 90082083, 2024-03-04 Nr. 90082393 ir 90082394. Jei Atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartis, jos nebūtų nutrauktos. Atsakovė yra juridinis asmuo, ne vartotoja. Atsakovė ne kartą buvo įspėta apie galimą Sutarčių nutraukimą. Atsakovei net buvo siūlyti susitarimai sumokėti skolą dalimis. Kad tokio pobūdžio susitarimai galėtų būti sudaromi, jie turi būti tvirtinami bendrovės (Ieškovės) viduje, kas buvo atlikta, bet Atsakovė atsisakė pasirašyti, nes reikalavo išdėstyti skolą atskirai pagal kiekvieną automobilį, o ne bendrai, ko Ieškovė savo praktikoje netaiko. Ieškovė kaip kreditorė negavo nei palūkanų, nei įmokų, todėl, gindama savo interesą, Sutartis buvo priversta nutraukti. Pagal procedūrą po nutraukimo Ieškovė tikėjosi atsiėmusi lizinguojamą turtą iki minimumo sumažinti galinčius kilti nuostolius. Atsakovei buvo pasiūlyta, jeigu ji būtų sumokėjusi susidariusį įsiskolinimą Sutarčių nutraukimo, pasirašyti susitarimą išmokėti likusią skolą per 6 mėn. Visiškai nepagrįstas kaltinimas, jog Ieškovė neva nebendradarbiavo. Buvo delsiama Sutartis nutraukti, buvo nė kartą duotas terminas susimokėti skolas iki nutraukimo, o po nutraukimo taip pat buvo delsiama ir aiškinamasi kelis mėnesius, kol Ieškovė pasiūlė Atsakovei pasirašyti susitarimą per 6 mėn. išpirkti turtą. Kaip minėta, kad Atsakovė moka po Sutarčių nutraukimo ir traktuoja tai kaip Sutarčių vykdymą, nereiškia, jog vykdo sutartinius įsipareigojimus. „Vykdo", nes Sutartys nutrauktos ir pareikštas ieškinys dėl turto išreikalavimo. Ieškovė kaip kreditorė išnaudojo visas galimybes iki nutraukimo, taip pat siekė išsaugoti Sutartis duodama papildomo laiko, o Atsakovė tik manipuliavo ir naudojosi neišpirktu turtu. Pagal Sutarčių nuostatas, Sutartis galima nutraukti esant 20 dienų vėlavimui, nagrinėjamu atveju Ieškovė laukė net 106 d. Dėl kitų priešieškinyje išdėstytų subjektyvaus pobūdžio samprotavimų Ieškovė nepasisako, kadangi nelaiko jų nei faktiškai, nei teisiškai reikšmingais bylos kontekste.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad dvi sutartys buvo nutrauktos, remiantis 2024-04-16 raštu, nutraukus jas tą pačią dieną. 2024-03-04 siųstas priminimas byloje nepateiktas, apie kurį kalbama ieškinyje ir 2024-04-16 rašte. Duomenų, kad būtų gavusi 2024-03-04 raštą atsakovė, byloje nepateikta. Nėra išlaikytas mėnesio terminas, įspėjant apie sutarčių nutraukimą. Atsakovė atsiskaitė 2024-04-19, t. y. vos kelios dienos po sutarčių nutraukimo 2024-04-16 raštu. Jokių nuostolių ieškovė nepatyrė, nes šiai dienai įsiskolinimo nėra.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

6.       Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 6 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 202118350, kurios pagrindu ieškovė finansavo 2021 metų gamybos automobilio (duomenys neskelbtini), įsigijimą (finansuojama suma – 37 400,00 Eur), 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 202312871, kuria atsakovė  finansavo 2016 metų gamybos automobilio (duomenys neskelbtini), įsigijimą (finansuojama suma  –  13 700 Eur) (toliau – ir Sutartys, Lizingo sutartys, ginčo sutartys). Sutartimis atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamus automobilius, t. y. po 561,25 Eur ir 158,80 Eur kas mėnesį pagal sutarčių prieduose numatytą grafiką. Atitinkamai, ieškovė perdavė automobilius atsakovei valdyti ir naudotis sutarčių sąlygomis bei įsipareigojo, ieškovei įvykdžius visas sutarčių sąlygas, perleisti automobilius ieškovės nuosavybėn (Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų nuostatos). Sutartimis šalys taip pat apibrėžė jų nutraukimo pagrindus ir tvarką. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Lizingo davėja (ieškovė) 2024 m. sausio 31 d. teikė Lizingo gavėjui (atsakovei) raštus (priminimus) apie neapmokėtas sąskaitas, vėluojamus mokėjimus, kuriais informavo Lizingo gavėją, kad nesumokėjimas ilgiau kaip 20 dienų, kai terminai suėję, yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Informavo, kad per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo sutartį nutrauks dėl lizingo gavėjo kaltės (atsiliepimo į priešieškinį priedai). Po šių raštų sutartys nebuvo nutrauktos ir toliau vyko komunikavimas tarp šalių elektroniniais laiškais (atsiliepimo į ieškinį priedas), iš kurių matyti, kad  2024-04-15 buvo atsakovė informuota, kad negavus bent dalies skolos sumokėjimo iki 2024-04-16, sutartis ieškovė nutrauks. 2024-04-16 buvo parengtas raštas Nr. 24/162 „Dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo“, kuriuo abi sutartys buvo nutrauktos nuo 2024-04-16 ir pareikalauta sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti transporto priemones. 2024-04-19 atsakovė įsiskolinimą 2 608,25 Eur sumai padengė (2024-04-19 mokėjimo nurodymas Nr. 146). Ginčo dėl pradelstų įsipareigojimų buvimo šiai dienai nėra, atsakovė yra padengusi skolą ir moka įmokas toliau.

Dėl finansinės nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumo

7.       Sutarties laisvės principas, be kita ko, apima ir sutarties šalių teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156 straipsnis). Kai yra toks sutarties šalių susitarimas, taikomos sutarties nuostatos.

8.        Teismas pažymi, kad civiliniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę savo nuožiūra nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Teismas, spręsdamas sutartinius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

9.       Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.3 punkte šalys numatė, kad šalys susitaria, jog Lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nepasibaigus jos galiojimo laikotarpiui, jei įvyksta bent vienas iš žemiau nurodytų įvykių, kurių kiekvienas yra laikomas esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu, t. y. 8.3.14.3 punkte - laiku nesumoka arba sumoka ne visą Grafike numatytą mokėjimą, kitus mokėjimus pagal Sutartį, kurių mokėjimo terminai yra suėję, netesybas ir nepadengia įsiskolinimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, nutraukia pagrindinį verslą, iš esmės jį pakeičia arba sumažina jo apimtis, Lizingo gavėjui inicijuojama ar iškeliama bankroto byla, Lizingo gavėjas, yra reorganizuojamas, restruktūrizuojamas likviduojamas ar sustabdo mokėjimus arba teismui Lizingo gavėjo atžvilgiu yra pateiktas prašymas dėl bendrovės bankroto, likvidavimo ar restruktūrizavimo arba jo turto ar įsipareigojimų ar jų dalies atžvilgiu yra paskiriamas administratorius arba atitinkamas pareigūnas, pablogėjo Lizingo gavėjo finansiniai rodikliai ar paaiškėja kitos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad iškilo reali grėsmė Lizingo gavėjo ūkinei ir finansinei būklei, taip pat jo galimybėms įvykdyti Sutartį.

10.       Pagal sutarčių 8.4 punkto nuostatas numatyta, kad prieš nutraukdamas Sutartį Lizingo davėjas privalo raštu informuoti Lizingo gavėją apie Sutarties sąlygų pažeidimą, nurodydamas terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, jeigu atitinkamas pažeidimas gali būti pašalinamas. Jeigu pažeidimas negali būti pašalinamas (pvz. 8.3.1, 8.3.7 p. atveju), prieš nutraukdamas Sutartį Lizingo davėjas privalo raštu informuoti Lizingo gavėją apie Sutarties sąlygų pažeidimą ir nurodo datą, kada Sutartis nutraukiama ( Sutartis tokiu atveju nutrūksta Lizingo davėjo pranešime nurodytą dieną). Jeigu per pranešime nurodytą terminą Lizingo gavėjas nepašalina pažeidimo ir/ar nepateikia Lizingo davėjui tai liudijančių dokumentų, laikoma, kad Sutartis nutrūksta Lizingo davėjo pranešime nurodytą dieną, o Lizingo gavėjas privalo arba išsipirkti Daiktą, per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo Lizingo davėjo pranešimo išsiuntimo Lizingo gavėjui dienos, sumokėjęs visus iki Sutarties nutraukimo datos, nurodytos pranešime, pagal Sutartį susidariusius įsiskolinimus (įskaitant nesumokėtus mokėjimus, baudas, delspinigius), atlyginęs Lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo (įskaitant, bet neapsiribojant sumokėjęs visus likusius nesumokėtus mokėjimus (būsimus) pagal Grafiką iki Nuomos laikotarpio pabaigos, refinansavimo kaštus, jei palūkanos nekintamos), įvykdęs neįvykdytus įsipareigojimus pagal kitas su Lizingo davėju sudarytas sutartis bei sumokėjęs Lizingo davėjui baudą, lygią administravimo mokesčio sumai, arba grąžinti Daiktą, sumokėti visus įsiskolinimus pagal Sutartį, susidariusius iki Sutarties nutraukimo datos, atlyginti Lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo (įskaitant, bet neapsiribojant sumokėti visus likusius nesumokėtus mokėjimus (būsimus) pagal Grafiką iki Nuomos laikotarpio pabaigos, refinansavimo kaštus, jei palūkanos nekintamos).

11.       Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad finansinės nuomos sutartyse įtvirtintas jų vienašalio nutraukimo pagrindas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl to nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, vadovaujamasi jų nuostatomis, nevertinant, ar jos vienašališkai nutrauktos dėl tokio pažeidimo, kuris atitinka įstatymo nustatytus esminio sutarties pažeidimo požymius.

12.       Vienas iš atsakovės esminių argumentų, ginčijant sutarčių nutraukimą, kad ieškovė nesilaikė sutarčių nutraukimo tvarkos, neinformavus atsakovės per protingą terminą apie būsimą sutarties nutraukimą, o nutraukė tą pačią dieną (2024-04-16), kai surašytas ir pats 2024-04-16 pranešimas „Dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo“.

13.       Kaip matyti iš sutarčių Bendrųjų sąlygų nuostatų šalys nebuvo nusimatę konkretaus termino prievolės pažeidimui pašalinti (8.4 punktas) ir įspėjimui apie sutarties nutraukimą, nusimačius, kad prieš nutraukdamas sutartį Lizingo davėjas privalo raštu informuoti Lizingo gavėją apie Sutarties sąlygų pažeidimą, nurodydamas terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, jeigu atitinkamas pažeidimas gali būti pašalinamas.

14.       Nors byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį yra teikiami 2024-01-21 priminimai siųsti sutartyje atsakovės nurodytu adresu apie neapmokėtas sąskaitas, tačiau šie priminimai negali būti vertinami kaip įspėjimas apie sutarčių nutraukimą, kadangi iš byloje esančių tolimesnio šalių bendravimo elektroniniais laiškais matyti, kad dar 2024 m. kovo mėnesį lizingo bendrovė darė išlygas ir pratęsė terminus pradelstų prievolių įvykdymui pagal dvi sutartis (priedas prie atsiliepimo į ieškinį – šalių susirašinėjimas el. laiškais), suteikdama terminą iki 2024-04-01, o galiausiai iki 2024-04-16 mokėjimams (įsiskolinimams padengti) atlikti, nurodant, kad kitu atveju pradės skolos išieškojimą, nutraukus sutartį (20224-04-15 el. laiškas).

15.       Įvertinus tarp šalių buvusį komunikavimą 2024 metų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, akivaizdu, kad ieškovė apie sutarčių nutraukimą informavo atsakovę lygiai prieš vieną dieną, t. y. 2024-04-15 el. laišku bei suteikė vieną dieną pažeidimų pašalinimams, kad sutarties nutraukimo būtų išvengta. Teismo vertinimu, iki tol vykęs komunikavimas elektroniniais laiškais buvo šalių bendravimas sutarčių įvykdymo klausimais dėl susidariusio įsiskolinimo, laikantis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų.

16.       Lizingo bendrovės veikimas, kai yra suteikiama viena diena įsiskolinimams padengti ir raštiškas informavimas apie sutarčių nutraukimą nuo tos pačios dienos kaip ir 2024-04-16 raštas surašytas, teismo vertinimu negali būti pripažintas protingu terminu lizingo gavėjui pašalinti lizingo davėjo nurodomus pažeidimus. Nors kaip minėta sutartinės nuostatos konkretaus informavimo ir nutraukimo termino neįtvirtina, tačiau CK 6.574 straipsnio numato, kad „kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį“.

17.       Dar daugiau, pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Remiantis kasacinio teismo CK 6.217 straipsnio nuostatų išaiškinimais, šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, lizingo davėjas neišlaikė protingumo, sąžiningumo principus atitinkančios sutarčių nutraukimo procedūros, prieš dieną, t. y. 2024-04-15 el. laišku informavus apie galimą sutarties nutraukimą, jeigu nebus dalinio įsiskolinimo dengimo bei 2024-04-16 raštu Nr. 24/162 informavus apie sutarties nutraukimą rašto surašymo dienai, nesuteikus jokio papildomo, protingo termino pažeidimų pašalinimams, lizingo gavėjui žinant konkretų terminą sutarties nutraukimui, jeigu prievolė tinkamai nebus įvykdyta. Dar daugiau, iš 2024-04-15 el. laiško lizingo gavėjas negalėjo aiškiai ir konkrečiai suprasti pranešimo apie būsimą nutraukimą turinio, kadangi minėtu laišku nebuvo konkretizuotas sutarčių nutraukimo terminas bei skolų išieškojimo procedūros eiga. O tai, kad 2024-04-16 rašte „Dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo“ prievolei įvykdyti joks papildomas terminas nebesuteiktas ir sutartys nutrauktos nuo rašto surašymo dienos, teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog lizingo gavėjo interesai, siekiant išvengti sutarčių nutraukimo ir įvykdyti per protingą suteiktą įspėjimo terminą sutartinius įsipareigojimus, buvo pažeisti, nepaisant to, kad abi šalys buvo verslo subjektai.

19.       Remiantis šiais argumentais, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad sutartys buvo nutrauktos neišlaikius sutartyse nustatytos ir CK nuostatomis reglamentuotos sutarčių nutraukimo tvarkos, suteikiant protingą terminą, o jeigu toks nenumatytas 30 dienų terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, pranešant apie konkrečias pasekmes jų neįvykdžius iki nustatyto protingo ir sąžiningo konkrečia data apibrėžto termino. 

20.       Dar daugiau, įvertinus 2024-04-16 sutarčių nutraukimo raštą Nr. 24/162, kurio turinyje yra kalbama apie 2024-03-04 siųstą raštą atsakovei, teismas pažymi, kad toks raštas į bylą ieškovės nepateiktas ir jo turinys bei galimas terminų nustatytas sutartims įvykdyti, išvengiant sutarčių nutraukimo, teismui nežinomas, todėl negali būti vertintinas (CPK 12 straipsnis 178 straipsnis). Ieškovės atstovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo, papildomų paaiškinimų dėl tokio rašto neteikė.

Dėl nutraukimo kaip ultima ratio priemonės proporcingumo

21.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties nutraukimas yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 71 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienašalis sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas favor contractus principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 36 punktas).

24.       Vis dėlto, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus. Sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 38 punktas).

25.       Teismo vertinimu, šalių sudaryta lizingo sutartimi atsakovė, mokėdama automobilių nuomos įmokas, siekė įgyti automobilius asmeninėn nuosavybėn. Tuo tarpu ieškovės pagrindinis lūkestis buvo laiku gauti automobilio nuomos įmokas. Byloje nustatyta, kad atsakovė, nutraukiant sutartis (2024-04-16) ieškovei turėjo pradelstų periodinių mokėjimų 2 608,25 Eur sumai, kai mėnesinė įmoka pagal dvi sutartis tuo laikotarpiu sudarė 720,06 Eur už abu automobilius, kuri buvo sumokėta 2024-04-19 (atsiliepimo į ieškinį priedas - 2024-04-19 mokėjimo nurodymas).

26.       Kaip jau nurodyta pirmiau, net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį 2024-04-16 tuo pagrindu, kad buvo pradelsti įsipareigojimai už daugiau nei trejus mėnesius ir daugiau nei 20 dienų, nors atsakovė jau buvo mokėjusi įmokas pagal 2021-10-06 sutartį daugiau nei trejus metus ir sumokėjusi ženklią automobilio vertės dalį, be to, nesant įrodymų dėl kitų sutarties pažeidimų, būtų padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento (atsakovės) teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies (atsakovės) interesais, visus pradelstus įsipareigojimus lizingo gavėjui padengus 2024-04-19, t. y. vos kelios dienos po 2024-04-16 rašto surašymo apie sutarties nutraukimo, nesuteikus protingo ar kaip CK numato 30 dienų termino.

27.       Be to, teismo vertinimu, situacija, kai atsakovė nutraukia sutartį nesilaikydama protingo įspėjimo apie sutarties nutraukimo konkretaus termino, esant sutarties pažeidimui, ir jai lieka tiek atsakovės sumokėtos įmokos už du automobilius, tiek automobiliai, gali būti traktuojama kaip nesąžiningas siekimas praturtėti. Mat iš 2024-04-19 elektroninio laiško atsakovei (atsiliepimo į ieškinį priedas) matyti, kad po sutarties nutraukimo buvo siūloma įsigyti automobilius ne už likutinę, bet už rinkos vertę.

28.       Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė nutraukė dvi finansinės nuomos sutartis, pažeisdama sutarčių nutraukimo tvarką bei nenustačius byloje neproporcingai didelės žalos lizingo davėjo teisėtiems interesams, vėlavus mokėti įmokas daugiau nei 20 dienų, tačiau visas įmokas sumokėjus per kelias dienas (2024-04-19) nuo 2024-04-15 elektroniniu laišku parašyto įspėjimo apie galimą būsimą sutarčių nutraukimą. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, pripažintina, kad lizingo davėjas neteisėtai vienašališkai nutraukė 2021-10-06 ir 2023-08-07 Finansinės nuomos sutartis su ieškove nuo 2024-04-16, neišlaikius protingų, sąžiningų įspėjimo terminų apie būsimą nutraukimą (CK 6.217-6.218 straipsniai).

29.       Pripažinus dviejų finansinės nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu, atsakovės reikalavimas tęsti 2021-10-06 ir 2023-08-07 finansinės nuomos sutartis laikytinas pagrįstu, grąžinant šalis į buvusią padėtį iki sutarties nutraukimo, todėl tenkintinas, o ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti dvi transporto priemones lizingo davėjui, atmestinas, sutartiniams santykiams tarp šalių tęsiantis pagal sudarytas 2021-10-06 ir 2023-08-07 finansinės nuomos sutartis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31.        Pagal atsakovės pateiktus dokumentus, už advokato teisinę pagalbą (konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdyje), ji turėjo 1 120,00 Eur išlaidų bei sumokėjo 220,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, atstovo parengtų procesinių dokumentų ir atliktų kitų teisinių veiksmų kiekį ir pobūdį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, atitinka Rekomendacijose įtvirtintus tokio pobūdžio išlaidų dydžius. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 340,00  Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32.       Pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, joms neviršijus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263-270 straipsniais,

                       n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“ ieškinį atmesti. Atsakovės viešosios įstaigos „Pėdsekio mokykla“ priešieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtais vienašališkus 2021 m. spalio 6 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 202118350 ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 202312871 nutraukimus nuo 2024 m. balandžio 16 d. bei įpareigoti ieškovę UAB „Luminor lizingas“ toliau vykdyti abi finansinės nuomos sutartis.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“, kodas 111667277, atsakovei viešajai įstaigai  „Pėdsekio mokykla“, kodas 302562884, 1 340,00  Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Rima Lipeikienė