Civilinė byla Nr. eB2-1234-580/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Justui Čobotui,

nemokumo administratoriui Vaidui Vereniui,

kreditoriaus atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus S. C. (S. C.) finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Payrnet“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2023-11-13 nutartimi BUAB „Payrnet“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius. Nutartis įsiteisėjo 2023-11-22. Vilniaus apygardos teismo 2024-05-22 nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 278 650,42 Eur sumai, sąrašas patikslintas teismo 2024-07-29 nutartimi 1 073 808,51 Eur sumai.

Kreditorius S. C. pateikė reikalavimą 24 333 Eur sumai. Nurodo, kad:

1.       su atsakovu 2020-09-22 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 9 125 Eur (bruto) mėnesinę algą. Darbdavio skola sudaro 6 083 Eur už 2023 m. lapkričio mėn.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsniu, S. C. mokėtina išeitinė išmoka sudaro 18 250 Eur. Skola už 2023 m. lapkričio mėn. apskaičiuota vertinant, kad dirbo 20 dienų (9 125 Eur : 30 x 20);

2.       DK 62 straipsnis numato, kad bankroto atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kreditoriaus darbo santykiai tęsėsi ilgiau negu vienerius metus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-853-854/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024-09-19 nutartį ir klausimą dėl S. C. 24 333 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad neabejotina darbo teisinių santykių tarp pareiškėjo ir BUAB „Payrnet“ faktu, t. y. nei jų pradžia, nei tęstinumu iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis). Teismui tvirtinant finansinį reikalavimą, kildinamą iš su darbo santykiais susijusių reikalavimų, teismo nutartyje įrašomo reikalavimo dydis turi būti nurodomas atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (t. y. atskaičius mokesčius) ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus (JANĮ 42 straipsnio 6 dalis; Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktas, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1049-450/2023; 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-467/2024).

Pareiškėjas S. C. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

3.       nuolat gyveno ir pagal darbo sutartį dirbo Jungtinėje Karalystėje. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato: „Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos komentare nurodyta, kad pajamos laikomos turinčiomis ,,šaltinį” Lietuvoje, jeigu tokia veikla yra vykdoma Lietuvoje. Laikoma, kad veikla yra vykdoma Lietuvoje, jeigu gyventojas ją faktiškai vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas ir S. C. neprivalėjo Lietuvoje išskaičiuoti ir mokėti gyventojų pajamų mokesčio;

4.       S. C. pajamos už darbą neapmokestinamos Lietuvoje pagal nacionalinę teisę, todėl neaktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybių sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Šios sutarties 5 straipsnio 1 dalis taip pat numato apmokestinimą darbo atlikimo vietos valstybėje;

5.       pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apibrėžti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad „asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis“, o pagal 3 dalį „laikantis 12–16 straipsnių nuostatų: a) vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai“;

6.       Jungtinės Karalystės asmenims po „Brexito“ taikomos analogiškos nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004. Kadangi S. C. darbo atlikimo vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, jam taikytini Jungtinės Karalystės socialinio draudimo teisės aktai, todėl Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokėtinos. Faktiškai atsakovas išmokėdavo visą darbo užmokesčio sumą (9 125 Eur). „Guy Bridger Limited“ („T/A Tax File“, įmonės kodas 3441840, buveinė: (duomenys neskelbtini)) pažyma patvirtina, kad S. C. savo Jungtinės Karalystės mokesčių deklaracijose 2020-2023 metais deklaravo savo pajamas iš darbo užsienyje (bendrovėje UAB „Payrnet“), tuo S. C. tinkamai vykdė (vykdo) prievoles, susijusias su mokesčių nuo iš darbo santykių pajamų deklaravimu Jungtinėje Karalystėje;

7.       DK 62 straipsnis įtvirtina lex specialis garantijas, taikomas darbuotojams darbdavio bankroto atveju, kad „atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Priteistina dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Nemokumo administratorius prašo kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodo, kad:

8.       svarbu nustatyti ar atsakovas galėjo remiantis DK 42 straipsnio 2 dalimi ir nepranešti apie S. C. darbo pradžią VSDFV, neskaičiuoti Sodros įmokų nuo S. C. išmokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjas nenurodo, ar tik deklaravo ar ir sumokėjo įmokas Jungtinėje Karalystėje. Svarbu nustatyti, ar darbuotojas buvo registruotas Jungtinės Karalystės socialinio draudimo institucijoje kaip atsakovo darbuotojas ir, ar su socialiniu draudimu susijusios įmokos buvo sumokėtos. Taip pat svarbu nustatyti, ar sumokėti socialinio draudimo įmokas turėjo buvęs vadovas ar atsakovas;

9.       Darbo sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad darbuotojo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra per nuotolį iš darbdavio biurų, esančių Jungtinėje Karalystėje – Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje, tačiau konkreti darbuotojo darbo vieta, kurioje darbuotojas tam tikru laikotarpiu privalo atlikti darbo funkcijas, gali būti nustatoma ir (ar) keičiama darbdavio nurodymu. Atsakovas neturėjo biurų užsienio valstybėse. Vienintelės biuro patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Tik nustačius faktines aplinkybes, įrodančias tikslią darbo funkcijų atlikimo vietą, galima taikyti konkrečios šalies teisės aktus, reglamentuojančius gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. S. C. lankydavosi Lietuvoje. Tai galimai įrodo pasirašytų darbo sutarčių metaduomenys, kai kurios darbo sutartys pasirašytos rašikliu. Žinant jog S. C. nemoka lietuvių kalbos, galime daryti išvadą, jog dokumentai buvo sukurti, atspausdinti ir pasirašyti Lietuvoje, kadangi tiek dalis turinio, tiek pavadinimai yra sudaryti lietuvių kalba;

10.       pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo (SSC) reglamentus, valstybė, kurioje darbuotojas yra apdraustas, visų pirma priklauso nuo to, kur atliekamas darbas. Tarpvalstybinio darbo kontekste nuotolinis darbas gali lemti draudimo statuso pokyčius. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kurios šalies teisę šalys pasirinko, kai kurie sutarties punktai nukreipia į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. DK 12 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jei darbo sutarties šalys nepasirinko darbo santykiams taikytinos teisės, jiems taikoma valstybės, kurioje nuolat dirbama pagal darbo sutartį, teisė. Jeigu darbuotojas nuolat nedirba vienoje valstybėje, taikoma valstybės, kurioje yra darbuotojui pavedimus teikiantis darbdavys ar jo darbovietė, teise?. Nėra duomenų, jog S. C. dirbo tik nuotoliu. Kadangi darbdavys yra Lietuvos Respublikoje registruota ir veiklą vykdžiusi įmonė, sutarčiai turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Įmokas, nepriklausomai kuriai valstybei, privalėjo išskaičiuoti ir sumokėti atsakovas. Reikalavimas galėtų būti tvirtinamas tik atskaičius mokesčius, kadangi darbo sutarties 1.3 punktas numato atlyginimą neatskaičius mokesčių. Gali susidaryti situacija, jog UAB „Payrnet“ yra atlikusi permoką buvusiam vadovui, dėl ko reikalavimas būtų nepagrįstas. Svarbu nustatyti, ar S. C. buvo registruotas Jungtinės Karalystės socialinio draudimo institucijoje kaip UAB „Payrnet“ darbuotojas ir ar buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

Trečiasis asmuo kreditorius M.F.TEL prašo netvirtinti pareiškėjo S. C. 24 333,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Nurodo, kad:

11.       teismui nepateikti įrodymai, kad kurioje nors valstybėje buvo sumokėti mokesčiai nuo iš darbo santykių susijusių pajamų. S. C. iš darbo santykių susijusių pajamų mokesčių Lietuvos Respublikoje nemokėjo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad mokesčiai buvo mokami Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjui buvo pervedama darbo sutarties 1.3 punkte numatytos mėnesinės algos dydžio suma ? 9 125,00 Eur. Pagal darbo sutarties 2.1 punktą darbo sutarties 1.3 punkte numatytas atlyginimas pervedamas į darbuotojo nurodytą sąskaitą banke, prieš tai atskaičius gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir kitas sumas pagal tuo metu taikomus teisės aktus;

12.       kadangi mokesčiai apskritai nebuvo mokami, tai pareiškėjui jau buvo išmokėtos gerokai didesnės darbo užmokesčio sumos nei jam priklauso. Atsakovas neskolingas nei 6 083 Eur neva neišmokėto darbo užmokesčio, nei 18 250 Eur išeitinės išmokos. Be to, buvęs vadovas S. C. nėra perdavęs visų bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui, dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2024-09-27 nutartimi skyrė 5 000 Eur baudą už JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

2020-09-22 darbo sutarties, pasirašytos tarp S. C. ir BUAB „Payrnet“ vadovo C. W. M., 1.2 punktu S. C. priimtas vykdančiojo direktoriaus pareigoms, 1.3 punktu darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 9 125 Eur (bruto) mėnesinę algą. Darbo sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad darbuotojo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra per nuotolį iš darbdavio biurų, esančių Jungtinėje Karalystėje – Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje, tačiau konkreti darbuotojo darbo vieta, kurioje darbuotojas tam tikru laikotarpiu privalo atlikti darbo funkcijas, gali būti nustatoma ir (ar) keičiama darbdavio nurodymu.

Dėl darbo santykių

Iš naujo nagrinėjant bylą turi būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-853-854/2024, kurioje nustatyta, kad kreditoriaus darbo santykiai tarp S. C. ir BUAB „Payrnet“ prasidėjo ir tęsėsi iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Minimoje nutartyje yra jau atmestas šiame procese pakartotinai keltas argumentas, kad darbo santykiai tarp S. C. ir BUAB „Payrnet“ turi būti vertinami kaip nelegalus darbas, dėl ko turi būti atmetamas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui nevykdymas savaime nelemia darbo teisinių santykių nebuvimo fakto (kaip ir darbuotojo teisės gauti sulygtą darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą), juolab byloje esant duomenimis apie šalių sudarytą ir įsigaliojusią bei vykdytą darbo sutartį. Aptariama aplinkybė (nepranešimas VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą) galėtų būti reikšminga tik sprendžiant dėl nelegalaus darbo buvimo ir darbdavio atsakomybės už jį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnis), tačiau tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir nepatenka į ginčo ribas), o nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės, konstatuojant tarp pareiškėjo ir BUAB „Payrnet“ buvus darbo teisinius santykius, neturi. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tuos pačius argumentus vertinti priešingai, dėl to teismas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su darbo santykių pripažinimu nelegaliu darbu ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo atliktu vertinimu, kuris pateiktas nagrinėjamoje byloje.

Dėl argumentų, susijusių su darbo santykių atsiradimo pagrindu, pažymėtina, kad darbo sutartis yra pasirašyta ne vien tik kreditoriaus S. C., priimto vykdančiojo direktoriaus pareigoms, tačiau darbo sutartį bendrovės vardu 2020-10-28 elektroniniu parašu pasirašė ir direktorius C. M.. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro, C. W. M. nuo 2019-11-06 iki 2020-08-10 buvo registruotas BUAB „Payrnet” vadovu, iki vadovu paskiriant S. C.. Taip pat išraše nurodyta, jog nuo 2020-07-31 iki 2023-11-29 registruotas įmonės valdymo organas – valdyba, išvardinti valdybos nariai bei nurodytas valdybos pirmininkas S. C.. BUAB „Payrnet“ akcininku registruotas vienas asmuo – UAB „Railsbank Technology“. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Esant nurodytoms aplinkybėms: pasirašytai darbo sutarčiai; aukštesnės instancijos teismo išvadai dėl darbo santykių buvimo; esant sudarytai valdybai; vienasmeniui akcininkui nereiškiant jokių prieštaravimų, argumentas, jog vadovo S. C. darbo užmokestis turi būti nustatomas tik pateikus akcininkų sprendimą, laikomas niekuo nepagrįstu.

Nemokumo administratorius remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Šiame punkte nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovą. Nemokumo administratoriaus pateiktas teisės normos citavimas neatitinka teisės akto, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenumato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi tvirtinti vadovo atlygį bei nustatyti darbo sutarties sąlygas.

Dėl darbo užmokesčio

Taigi, šioje byloje yra reikalinga įvertinti, ar su pareiškėju S. C. buvo atsiskaityta už 2023 m. lapkričio mėn., ar jam turėjo būti sumokėta išeitinė išmoka pagal DK 62 straipsnį ir kokiu būdu turi būti mokami mokesčiai, jeigu nurodomos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų priteisiamos.

Pareiškėjas darbo užmokesčio skolą skaičiuoja, remdamasis įrašu Juridinių asmenų registre, kad jis vadovu buvo nuo 2020-08-10 iki 2023-11-29. Paskaičiuotas neišmokėtas darbo užmokestis 6 083 Eur, iš viso už 20 dienų vietoje 30 dienų (9 125 : 30 x 20). Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, BUAB „Payrnet“ bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2023-11-22, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorius vadovu įregistruotas 2023-11-29. Pripažintina pagrįstu, kad S. C. vadovo pareigas ėjo iki 2023-11-22, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors neišmokėto darbo užmokesčio skaičiavimą pareiškėjas atliko kalendorinėmis dienomis, o ne darbo dienomis, teismas šio skaičiavimo nevertina kaip netinkamo. Iš darbo sutarties matyti, jog darbuotojui yra nustatyta tik darbo laiko norma (25 val. per savaitę), nenustatant konkretaus darbo laiko, dirbant ne visą darbo laiką, todėl skaičiavimas pagal kalendorines dienas, nesant kitų duomenų, laikomas tinkamu.

Nemokumo administratorius teismui 2025-02-12 pateikė duomenis, kad 2023-11-09 „Payrnet limited“ sumokėjo S. C. už BUAB „Payrnet“ 9 540,71 Eur už direktoriaus paslaugas, įrodinėdamas atsiskaitymą už lapkričio mėn. Kreditoriaus atstovas ginčijo, kad suma nurodyta atlyginimų žiniaraštyje, pateiktame su atskiruoju skundu, kaip sumokėta už 2023 m. spalio mėn. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė 2025-02-14 pažymoje nurodė, kad neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 6 387,50 Eur. Nemokumo administratoriaus argumentas dėl atsiskaitymo už lapkričio mėn. jau buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2024-11-07 nutartimi, kurioje nurodyta, kad mokėjimas (9 125 Eur pagrindinis darbo užmokestis ir 415,71 Eur priedas) atliktas 2023-11-09, atsiskaitant už pareiškėjo darbą 2023 m. spalio mėn. (banko sąskaitos ataskaita nuo 2023-10-26 iki 2023-11-24 ir atlyginimo žiniaraštis už 2023 m. spalio mėn.).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad nėra pateikta duomenų, kad S. C. yra sumokėtas darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn., nors jis dirbo iki 2023-11-22, kas sudaro pagrindą reikalavimą tenkinti. Kadangi kreditorius remiasi mažesne suma (6 083 Eur), nei priskaičiuota 2025-02-14 pateiktoje pažymoje (6 387,50 Eur), teismas laikosi kreditoriaus nurodymo. Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas pažymėjo, jog nesiremia buhalterinėje pažymoje pateiktu skaičiavimu.

Dėl įskaitymo

Nemokumo administratorius, skaičiuojant darbo užmokesčio skolą, prašė įvertinti tai, kad S. C. darbo užmokestis jau yra sumokėtas, kadangi darbo užmokestis pagal darbo sutartį buvo mokamas, neišskaičius jokių mokesčių, nors mokesčiai turėjo būti išskaityti. Vadovaujantis baigiamojoje kalboje pateiktu nemokumo administratoriaus skaičiavimu, už darbo santykių laikotarpį, kurį sudaro 37 mėn. 20 d., iš viso sumokėta apie 342 187,50 Eur. Jeigu mokesčiai būtų mokami Jungtinėje Karalystėje, tai turėtų būti išmokėta 231 897 Eur, o jei mokesčiai būtų mokami Lietuvos Respublikoje, turėtų būti išmokėta 215 595,17 Eur. Panašų skaičiavimą nemokumo administratorius teikė ir 2024-12-16 paaiškinimuose.

Nesutiktina su nemokumo administratoriaus pozicija, kad tvirtinant kreditorinį reikalavimą, reikalinga įvertinti ir iš reikalavimo atimti pareiškėjui už ankstesnį laikotarpį išmokėtas ir nemokumo administratoriaus laikomas permokėtomis sumas. Tokiu atsikirtimu nemokumo administratorius iš esmės prašo taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kaip prievolės pasibaigimo pagrindą, numatytą CK 6.130 straipsnyje. Nemokumo administratorius kreditoriui nėra pareiškęs reikalavimo S. C. dėl kokių nors su darbo santykiais susijusių permokų grąžinimo, pareiškėjas nesutinka su nemokumo administratoriaus pozicija, kad yra susidariusios darbo užmokesčio permokos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nemokumo administratorius neturi įskaitytino priešpriešinio reikalavimo. Nemokumo administratoriaus priešpriešinis reikalavimas net nėra suformuluotas ir paskaičiuotas pagal realius pinigų išmokėjimą bei mokėtinus mokesčius patvirtinančius duomenis.  Be to, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Nemokumo administratoriaus reikalavimas net nėra pareikštas teisme, o šiame procese nurodyti argumentai, kaip atsikirtimai dėl reikalavimo tvirtinimo, ginčijami nagrinėjamoje byloje. Vertintina, kad nėra pagrindo taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Pateiktu kreditoriaus reikalavimu prašoma priteisti 2023 m. lapkričio mėn. neišmokėtą darbo užmokestį, šios dalies darbo užmokesčio skaičiavimas ir sudaro nagrinėjamos civilinės bylos dalyką. Byloje nėra pagrindo vertinti ankstesnius šalių santykius.

Dėl mokesčių

2024-11-08 nutartimi teismas pasiūlė šalims iki 2024-11-22 pateikti duomenis pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 48–50 punktuose nurodytas aplinkybes. 2024-11-29 nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją S. C. iki 2024-12-15 pateikti duomenis, ar S. C. pateikė duomenis apie darbą UAB Payrnet Jungtinės Karalystės socialinio draudimo institucijai (National Insurance Contributions and Employers Office) mokėjo gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas Jungtinėje Karalystėje. Duomenys apie mokesčių bei kitų įmokų sumokėjimą teismui nepateikti.

Pareiškėjas rėmėsi „Guy Bridger Limited“ pažyma, kad patvirtinta, jog S. C. Jungtinės Karalystės mokesčių deklaracijose 2020-2023 m. deklaravo savo pajamas iš darbo užsienyje (BUAB „Payrnet“) ir tinkamai vykdė (vykdo) prievoles, susijusias su mokesčių nuo iš darbo santykių (BUAB „Payrnet“) gaunamų pajamų deklaravimu Jungtinėje Karalystėje. Iš pažymos matyti, jog 2020-2021 m. iš darbo užsienyje (UAB „Payrnet“) deklaruota 31 588 GBP; 2021-2022 m. – 89 325,03 GBP; 2022-2023 m. – 87 858,68 GBP. Pareiškėjui neteikiant duomenų, vertinama, kad pareiškėjas atmetė teismo siūlymą bei bylos dalyvių prašymus bei atsisakė teikti duomenis, jog mokesčiai Jungtinėje Karalystėje buvo ne tik deklaruoti, bet ir sumokėti. Lietuvos Respublikoje mokesčiai nuo S. C. su darbo santykiais susijusių pajamų nebuvo mokami.

Pareiškėjui nepateikus duomenų apie realų su darbo užmokesčio pajamomis susijusių mokesčių mokėjimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. C. nuo iš BUAB „Payrnet“ gaunamų pajamų moka mokesčius Jungtinėje Karalystėje ir šia aplinkybe remtis kaip susidariusių teisinių santykių tąsa, nustatant apmokestinimą už 2023 m. lapkričio mėn. ir taikant JANĮ 42 straipsnio 6 dalį, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą. „Guy Bridger Limited“ pažyma patvirtina tik tai, kad pareiškėjas galėjo teikti mokesčių deklaracijas, nėra duomenų, kad pareiškėjas realiai būtų deklaravęs iš BUAB „Payrnet“ gautas pajamas apmokestinimo tikslu ar sumokėjęs kitus mokesčius nuo darbo užmokesčio pajamų (analogiški kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų kaupimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ar kad Jungtinėje Karalystėje tokie mokesčiai nebūtų skaičiuojami). Teismui nėra pateiktos mokesčių deklaracijos, nėra aišku, kokiu būdu ir kokiu tikslu mokesčių deklaracijos buvo užpildytos, ar jos buvo pateiktos, ar tokiu būdu buvo deklaruoti Jungtinėje Karalystėje mokėtini mokesčiai, ar duomenys įrašyti kitu tikslu ir ar apskritai pareiškėjui atsirado pareiga mokėti mokesčius Jungtinėje Karalystėje. Nėra duomenų dėl „Guy Bridger Limited“ įgaliojimų ir teikiamų paslaugų.

Susipažinus su UAB „Finansų apskaitos guru“ 2024-12-09 pažyma bei buhalterinę apskaitą tvarkiusios liudytojos I. J. paaiškinimais yra pagrindas manyti, kad tvarkant buhalterinę apskaitą ne visada buvo remiamasi pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, buhalterinė apskaita tvarkyta remiantis BUAB „Payrnet“ atstovų nurodymais, apskaitą tvarkiusiems asmenims pasitikint finansų direktoriaus nurodymų teisingumu ir jų netikrinant atitikimo įstatymams plotmėje. 2024-12-09 pažymoje nurodyta, kad apskaitą tvarkiusi įmonė buvo patikinta, jog Jungtinėje Karalystėje mokesčiai yra mokami, nurodyta nesikišti dėl mokesčių sumokėjimo. UAB „Finansų apskaitos guru“ pagal žodinį nurodymą mokėjo darbo užmokesčio priedą, kurio pagrįstumas nepatvirtintas dokumentu. Esant šioms aplinkybėms, kylant abejonių dėl pareiškėjo kaip vadovo sąžiningo pareigų vykdymo organizuojant finansinę apskaitą, dėl ko pareiškėjo teikiamų aplinkybių nustatymui turi būti taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Pripažįstama, kad mokesčių mokėjimas Jungtinėje Karalystėje turėjo būti patvirtintas, pateikiant tinkamus ir aiškiai pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus apie realų mokesčių sumokėjimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024-11-07 nutartyje nurodė reikalingumą įvertinti tarptautinius susitarimus (Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, Protokolą dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės 2001 m. kovo 19 d. sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės 2001 m. kovo 19 d. sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (toliau – Sutartis) 15 straipsnis numato, kad algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomąjį darbą, apmokestinami tik toje Valstybėje, jei samdomasis darbas nėra atliekamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje. Jei samdomasis darbas atliekamas kitoje Valstybėje, už jį gaunamas atlyginimas gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje (1 dalis). Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, atlyginimas, kurį Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už kitoje Susitariančiojoje Valstybėje atliekamą samdomą darbą, apmokestinamas tik pirmoje Valstybėje, jei: a) gavėjas kitoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais finansiniais metais, ištisai ar su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas ir b) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra kitos Valstybės rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir c) atlyginimo sąnaudas padengia ne nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė, kurią darbdavys turi kitoje Valstybėje. Be to, to Sutarties 16 straipsnyje nustatyta, jog direktorių atlyginimai ir kitos panašios išmokos, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip kompanijos, kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentės, direktorių valdybos ar bet kokio kito panašaus jos organo narys, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.

Darbo sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad darbuotojo pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra per nuotolį iš darbdavio biurų, esančių Jungtinėje Karalystėje – Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje, tačiau konkreti darbuotojo darbo vieta, kurioje darbuotojas tam tikru laikotarpiu privalo atlikti darbo funkcijas, gali būti nustatoma ir (ar) keičiama darbdavio nurodymu. Nemokumo administratorius 2024-11-27 paaiškinimuose pažymi, jog nėra duomenų, kad BUAB „Payrnet“ turėjo biurus užsienio valstybėse. Vienintelės biuro patalpos, kuriose vykdė savo darbines funkcijas yra patalpos Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). BUAB „Payrnet“ darbuotojai yra pasakoję administratoriui, jog S. C. lankydavosi Lietuvoje. Kai kurios darbo sutartys pasirašytos rašikliu, sutarties sudarymo vieta Vilnius. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 49 punkto argumentas, kad S. C. pagal darbo sutartį dirbo Jungtinėje Karalystėje yra darbo sutarties vertinimas, darbo vietos faktas nebuvo įrodinėtas, todėl nelaikytinas faktu, kuriuo turi būti remiamasi kaip nustatytu faktu.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 4 punktą pajamomis, kurių šaltinis ne Lietuvoje laikomos pajamos, kai nenuolatiniai Lietuvos gyventojai gauna pajamas iš veiklos užsienio valstybėse. Pareiškėjas pajamas gauna iš Lietuvos Respublikoje registruoto asmens, jų šaltinis yra Lietuvoje, todėl yra pagrindo spręsti, kiek tai aktualu nagrinėjamos bylos kontekste, kad gautas darbo užmokestis apmokestintinas Lietuvoje. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį draustinais laikomi asmenys, kurie dirba pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais. Vertinama, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai numato apmokestinimo Lietuvoje teisę.

Apibendrinant teismui pateiktus duomenis, sprendžiama, kad Sutartis leidžia apmokestinti tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir Lietuvos Respublikoje. Teismui nepateikta duomenų apie pareiškėjo buvimo trukmę abiejose valstybėse, darbdavys yra Lietuvos Respublikos rezidentas, darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikoje esančios įstaigos. Be to, turi būti nustatytos visos 3 Sutarties 15 straipsnio 2 dalies numatytos sąlygos. Vienos iš šių sąlygų nenustačius, nėra pagrindo laikyti, kad apmokestinimas galimas tik pirmoje valstybėje, šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje. Be to, darbo užmokestis gaunamas kaip įmonės vadovo, kas sudaro pagrindą taikyti Sutarties 16 straipsnį.

Esant išdėstytam, teismas remiasi šalių sudarytos darbo sutarties 2.1 punktu, numatančiu, kad pareiškėjui turėjo būti pervedamas darbo užmokestis, prieš tai atskaičius gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir kitas sumas pagal tuo metu taikomus teisės aktus. Pagal UAB „Finansų apskaitos guru“ 2025-02-14 pažymą iš paskaičiuoto 6 387,50 Eur atlyginimo yra išskaičiuojama 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio bei 19,5 proc. Sodros mokesčio. Pareiškėjui laikantis pozicijos, kad priteistina suma yra 6 083 Eur, iš šios sumos išskaičiuojamos tokio pat dydžio išmokos (1 216,60 (20 proc.) ir 1 186,19 (19,5 proc.)) ir gaunama tvirtintina 3 680,21 Eur suma.

Dėl kompensacijos

JANĮ 62 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais nutraukiamos Darbo kodekse nustatyta tvarka. DK 62 straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavio bankroto atveju šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. DK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad per tris darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys.

Pareiškėjas S. C. ėjo įmonės vadovo pareigas ir jo įgaliojimai baigėsi ne išsiuntus įspėjimą apie būsimą darbo sutarties nutraukimo, o teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo pagrindu. JANĮ 56 straipsnį 1 dalį nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Kadangi pareiškėjo darbo sutartis nebuvo nutraukta pagal DK 62 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui nepriklauso kompensacija pagal DK 62 straipsnio 4 dalį. Tuo remiantis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kreditorius M.F.TEL prašo iš pareiškėjo S. C. priteisti 4 200 Eur ir 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 6 950 Eur. Kadangi pareiškėjo reikalavimas iš esmės buvo tenkintas, sprendžiama, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Remiamasi 2024 m. lapkričio 12 d. EŽTT sprendimu byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (Nr. 54171/21), kuriame pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek pareiškėjos ieškinys buvo kiekybiškai patenkintas. Pažymėtina, kad kreditoriaus išlaidos yra dvigubai didesnės nei patenkintas iš darbo teisinių santykių kilęs finansinis reikalavimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti kreditoriaus S. C. 3 680,21 Eur pirmos eilės pirmo etapo finansinį reikalavimą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. 

Teisėja        Jūra Marija Strumskienė