Administracinė byla Nr. eA-2511-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00423-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3.; 29.9

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Struktūra“) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 4-10 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. S-VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003 vykdytojai Alytaus miesto savivaldybės administracijai, susigrąžinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 4-11 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 4-537 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; pripažinti neteisėta ir nepagrįsta viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir LVPA, Agentūra) 2016 m. lapkričio 29 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.33-ŪM-03-V-003/IT03 (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada) ir jos pagrindu priimtą LVPA 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.        Administracija yra bendrai Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas“ (kodas VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003; toliau – ir Projektas) vykdytoja. Ginčijamais ūkio ministro įsakymais, atsižvelgiant į Pažeidimų tyrimo išvadoje konstatuotus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus, Projekto finansavimas buvo sumažintas;

2.2.        Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytiems VPĮ pažeidimams nustatyti LVPA rėmėsi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas nesant padarytų ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendimais kvalifikuotų veikų, duomenimis. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nebaigus jo atlikti, todėl neatmetama galimybė, kad tam tikri duomenys ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino, todėl kyla abejonių, ar LVPA pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis. LVPA pažeidimo tyrimas buvo tik formalus veiksmas, atliktas remiantis ikiteisminio tyrimo institucijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pareigūnų asmeniniais samprotavimais, pastebėjimais, nes Pažeidimo tyrimo išvadoje neįrodytas pažeidimo objektas, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir žalos ES bendrajam biudžetui;

2.3.       Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, jog pažeidimas buvo padarytas 2010 m. birželio 19 d. ir truko vieną dieną, tačiau jokių duomenų (įrodymų), kuriais remiantis tai buvo nustatyta, kas pažeidimą padarė, Pažeidimo tyrimo išvadoje nenurodyta. Be to, galimi teisės pažeidimai buvo nustatyti pasibaigus Projekto įgyvendinimo terminui (Projekto finansavimo pabaiga 2012 m. birželio 8 d.);

2.4.       LVPA taip pat nepagrįstai remiasi VPT 2012 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 4S-4451 ir 2014 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 4S-1634. Šie raštai neturi įrodomosios galios, kadangi juose yra pateikiamos VPT vertinimo išvados dėl pirkimų teisėtumo. Tokio pobūdžio raštai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra informacinio, rekomendacinio pobūdžio dokumentai, nesukeliantys teisinių pasekmių. Administracija apie 2012-2014 m. VPT nustatytus VPĮ pažeidimus informuota nebuvo. Taip pat nebuvo informuota, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Struktūra“ Alytaus daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso rekonstrukcijos darbams atlikti pasitelkė subrangovą UAB „Kortas“. Alytaus daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso rekonstrukcijos darbams atlikti teikiamuose pasiūlymuose nurodyta, kad UAB „Struktūra“ rangos darbus atliks jungtinės veiklos pagrindu, taip pat skirtingose statybos darbų veiklos srityse darbus atliks UAB „Kauno liftai“, UAB „Elektromontuotojas“. UAB „Struktūra“ pagal 2009 m. gegužės 25 d. statybų rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis) 5.1.32 papunktį objekto statybos darbams turi teisę savo nuožiūra pasitelkti subrangovus ir / ar kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks statybos darbus objekto statybos aikštelėje, o subrangovų atliekamų darbų dalis negali viršyti 30 proc. visų darbų. Apie tai, kad UAB „Struktūra“ pažeidė šias Rangos sutarties sąlygas, pareiškėjas sužinojo tik 2015 m. liepos 22 d., gavęs LVPA raštą Nr. R4-4203(13.327-5) dėl įtariamo pažeidimo tyrimo pradėjimo pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – ir Komisariatas) 2016 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 52-S22796;

2.5.        Administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. SD-7885(36.102) informavo LVPA, kad informacijos apie rangovo pasamdytus subrangovus neturėjo. Šią aplinkybę nurodė ir atsakydama į papildomus LVPA pasamdyto eksperto klausimus, 2016 m. lapkričio 4 d. rašte pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju Projekto vykdytojas neturėjo informacijos, jog objekte dirba UAB „Kortas“, objekte nebuvo matyti darbininkų, kurių darbo drabužiai būtų pažymėti šios bendrovės užrašu, todėl Projekto vykdytojas neturėjo jokių įtarimų, jog generalinis rangovas UAB „Struktūra“ pažeidžia Rangos sutarties nuostatas. Be to, Statybos darbų žurnalą pildė UAB „Struktūra“ statybos vadovas, o ne UAB „Kortas“ atsakingas asmuo, kas taip pat rodo, kad pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti apie subrangovo atliekamus darbus objekte;

2.6.        LVPA Pažeidimo tyrimo išvadoje privalėjo individualizuoti Administracijos atžvilgiu taikomą pažeidimą, t. y. nurodyti, kad būtent ji leido UAB „Struktūra“ rangos darbų atlikimui pasitelkti UAB „Kortas“. Priešingai, Pažeidimo tyrimo išvadoje pažymėta, kad UAB „Struktūra“ pažeidė Rangos sutarties 5.1.32 papunktį, pasitelkdama UAB „Kortas“ atlikti daugiau kaip 30 proc. visų darbų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – ir STR 1.08.02:2002) 23 punkto bei 4 priedo reikalavimus. Nežiūrint į tai, LVPA nustatė, kad 2010 m. birželio 19 d. vykdant Projektą, nebūdamas pažeidimo subjektu, būtent pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. LVPA nevertino pareiškėjo tyrimo metu teiktų paaiškinimų, todėl priėmė subjektyvų sprendimą jo atžvilgiu;

2.7.        Pažeidimo tyrimo išvadoje LVPA nepagrindė, kokį būtent VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešųjų pirkimų principą pareiškėjas pažeidė. Pažeidimo tyrimo išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.        LVPA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), 197 punktu, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. R4-10079(13.3.27-5) pateikė Ūkio ministerijai priimtą sprendimą – Pažeidimo tyrimo išvadą ir siūlymą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį. LVPA sprendimas dėl pažeidimo buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-17 sudarytoje darbo grupėje, kuri 2016 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 30 pritarė LVPA sprendime dėl pažeidimo pateiktam pasiūlymui Ūkio ministerijai;

4.2.       vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu, galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio priima LVPA. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama LVPA sprendimu nustatytų netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė ginčijamus įsakymus dėl LVPA pripažintų pažeidimų.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6.       Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.        Administracija 2010 m. birželio 11 d. su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003 (toliau – ir Sutartis). Vykdydamas Sutartį Projekto vykdytojas atliko Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimą ir 2009 m. gegužės 25 d. pasirašė sutartį Nr. SR-597. VPT 2012 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 4S-4451 ir 2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 4S-1634 nurodė, kad Projekto vykdytojas, leidęs UAB „Struktūra“ Rangos sutarties vykdymui pasitelkti subrangovą UAB „Kortas“, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalies bei 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nesilaikė Rangos sutarties sąlygų, nesikreipė į VPT dėl sutikimo keisti Rangos sutarties sąlygas ir sudarė išskirtines sąlygas UAB „Struktūra“ vykdyti rangos sutartį. LVPA 2016 m. lapkričio 29 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad projekto išlaidos pagal Rangos sutartį yra patirtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, todėl neatitinka Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Atitikties taisyklės), 8.7 ir 8.8 papunkčiuose nustatytų reikalavimų;

6.2.       pareiškėjas nepagrįstai baudžiamosios atsakomybės klausimus tapatina su atsakomybe, kylančia iš sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo. Išlaidų pripažinimas netinkamomis finansuoti išlaidomis nėra baudžiamojo pobūdžio sankcija, o tik sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmė. Pažeidimas nustatytas ne dėl įtariamų nusikalstamų veikų, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl fakto, kad Projekto vykdytojas priėmė ir apmokėjo už rangos darbus pagal Rangos sutartį, kurią vykdant buvo pažeistos teisės aktų nuostatos ir tokių darbų išlaidas deklaravo LVPA;

6.3.       VPT, kaip institucija, kompetentinga vertinti procedūrų atitiktį VPĮ nuostatoms, 2012 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 4S-4451 bei 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 4S-1634 nurodė, jog vykdant Rangos sutartį buvo pažeistos VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatos ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. LVPA, atlikdama atskirą pažeidimo tyrimo procedūrą bei ekspertinį vertinimą, atsižvelgdama į VPT, Komisariato medžiagą bei kitą tyrimo metu gautą medžiagą, konstatavo, kad Rangos darbų išlaidos neatitinka Atitikties taisyklių reikalavimų. Pažeidimas buvo padarytas, kai netinkamomis finansuoti išlaidos buvo deklaruotos mokėjimo prašymuose.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ sutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.        pareiškėjo skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)  reikalavimų. LVPA išvada ir ginčijami 2017 m. sausio 9 d. įsakymai yra neaiškūs, nemotyvuoti, išvados dėl pažeidimo padarytos remiantis prielaidomis, svarstymais, kitų institucijų tarpusavio susirašinėjimu, tiesiogiai netiriant ir nenustatinėjant reikšmingų aplinkybių;

8.2.       subrangovo pasitelkimą leido Rangos sutartis, kurios 5.1.32 papunktyje numatyta rangovo teisė savo nuožiūra pasitelkti subrangovus ir / ar kitus asmenis, kurie atliks darbus statybos aikštelėje. Be to, vadovaujantis Rangos sutarties 12.3 papunkčiu, Rangos sutarties keitimu nebuvo laikomas pirkimo sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis. Rangovo teisė savo nuožiūra pasitelkti subrangovus ir / ar kitus asmenis, kurie atliks darbus statybos aikštelėje, buvo aiškiai numatyta Rangos sutartyje, o jos sudarymo, būtent tokiomis sąlygomis, teisėtumas nebuvo ginčytas;

8.3.       ekspertinis vertinimas, kuriuo grindžiami skundžiami sprendimai, neatitinka objektyvumo, patikimumo, pagrįstumo reikalavimų. Pagal Pažeidimo tyrimo išvadą pažeidimu laikomas leidimas kitam subrangovui, nei išviešinta konkurse, atlikti darbus. Šiuos darbus UAB „Kortas“ atliko pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą subrangos sutartį. Viešojo pirkimo būdo ir sąlygų LVPA nevertino;

8.4.       byloje turi būti taikomas senaties terminas, numatytas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau ir – Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje.

9.       Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad nagrinėjamo pažeidimo negalima vertinti kaip pakartotinio. Pažeidimo tyrimo išvadoje nėra nurodyta pažeidimo pradžia ir pabaiga. Senaties termino pradžia turi būti laikoma 2010 m. balandžio mėn., kai buvo konstatuota, kad UAB „Kortas“ viršijo 30 proc. visų darbų ribą. Ginčijami įsakymai priimti praėjus daugiau nei 4 metams po pažeidimo, todėl yra praleistas senaties terminas.

10.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad po Projekto pasibaigimo LVPA turi teisę dar 3 metus tikrinti Projekto dokumentus. LVPA pagal turimus dokumentus negalėjo nustatyti, kad darbus atliko subrangovas UAB „Kortas“. Pažeidimo tyrimas pradėtas gavus ikiteisminio tyrimo institucijos informaciją.

11.       Trečiojo suinteresuoto asmens LVPA atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad nors pažeidimas užfiksuotas iki Sutarties pasirašymo, pareiškėjas turėjo teisę Projektą vykdyti savo rizika ir iki tol.

 

II.

 

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę VP3-1.3-ŪM-03-V „Nacionalinės svarbos turizmo projektai“  2009 m. birželio 15 d. pateikė paraišką Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso projektui finansuoti. Ūkio ministras 2009 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 4-537 skyrė finansavimą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, Nr. 95-3720), 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-03-V priemonę „Nacionalinės svarbos turizmo projektai“ projektui įgyvendinti iš Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtros programos dešimt milijonų litų Alytaus miesto savivaldybės administracijos projektui „Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas“ kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki dešimt milijonų litų finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 39,60 proc. iš Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtros programos (Europos Sąjungos lėšos) (programos kodas – 01 103), priemonės kodas 113_121, funkcinės klasifikacijos kodas 04.07.03.01, ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.1. 2010 m. birželio 11 d. tarp Ūkio ministerijos, LVPA ir pareiškėjo buvo sudaryta projekto „Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003 finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003. Pagal Sutarties 3.1 papunktį ir 3.2 papunktį Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia yra 2009 m. birželio 1 d., pabaiga – 2011 m. gegužės 30 d. Sutarties Specialiųjų sąlygų 10.13 papunktyje nustatyta, kad Projekto vykdytojui už Sutarties sąlygų nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.8 papunktyje nurodyta, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja laikytis, be kita ko, VPĮ reikalavimų. Vykdant Sutartį Projekto vykdytojas vykdė Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimą (pirkimo Nr. 72797, paskelbimo data – 2009 m. vasario 4 d., pirkimo būdas – atviras konkursas) ir su UAB „Struktūra bei UAB „Arauša“ veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, 2009 m. gegužės 25 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. SR-597. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 52-S-22796 informavo LVPA, kad 2010 m. vasario 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00150-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį bei 2013 m. gruodžio 13 d. pagal BK 228 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį dėl Projekto vykdytojo ir UAB „Struktūra“ padarytų pažeidimų, panaudojant Projekto lėšas bei vykdant Projekto statybos darbus. Tuo pačiu raštu Komisariatas prašė pareiškėjo, be kita ko, patikrinti ir informuoti, ar „Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų pirkimas vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar tarp UAB „Struktūra“ ir UAB „Kortas“ pasirašyta subrangos sutartis vykdyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. LVPA 2016 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą. LVPA 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. R25-044(3.9) informavo Komisariatą ir Kauno apygardos prokuratūrą dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo bei paprašė leisti LVPA susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei gauti dokumentų kopijas. LVPA 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. R4-4203(13.3.27-5) informavo pareiškėją apie įtariamo pažeidimo tyrimo pradžią, paprašė pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus dėl įtariamo pažeidimo. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė Agentūrai paaiškinimus ir prašomus įrodymus. LVPA atliko ekspertinį vertinimą, apie kurio atlikimą 2016 m. spalio 26 d. raštu informavo pareiškėją, pateikė eksperto išvados kopiją ir paprašė pateikti pastabas, jeigu tokių turi. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 4 d. raštu pateikė prieštaravimus dėl eksperto išvados. Jo nuomone, Rangos sutarties 5.1.32 papunktyje yra nustatytas rangovo, o ne užsakovo įsipareigojimas pranešti apie pasitelktą subrangovą, todėl užsakovui negali būti taikoma atsakomybė už šio punkto pažeidimą. Be to, nurodė, kad neturėjo informacijos, kad objekte dirba UAB „Kortas“ darbininkai, todėl neturėjo įtarimų apie galimą Rangos sutarties pažeidimą. LVPA 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą baigti pažeidimo tyrimą ir 2016 m. lapkričio 29 d. parengė Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003/IT03. Pažeidimo tyrimo išvadoje LVPA konstatavo, kad Projekto išlaidos pagal Rangos sutartį yra patirtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, todėl neatitinka Atitikties taisyklių 8.7 papunkčio ir 8.8 papunkčio reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, LVPA Pažeidimo tyrimo išvadoje pateikė siūlymą Ūkio ministerijai susigrąžinti sumokėtą lėšų dalį – 480 424,70 Eur. LVPA Pažeidimo tyrimo išvadą 2016 m. gruodžio 5 d. raštu pateikė Ūkio ministerijai. Ūkio ministerijos Darbo grupė, sudaryta ūkio ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-17, 2016 m. gruodžio 27 d. posėdyje apsvarstė Pažeidimo tyrimo išvadą ir nutarė pritarti LVPA siūlymui susigrąžinti sumokėtą lėšų dalį – 480 424,70 Eur. Ūkio ministras 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-10, remdamasis Pažeidimo tyrimo išvada, nustatė, kad Projekto vykdytojas privalo iki 2017 m. kovo 27 d. grąžinti išmokėtų lėšų dalį – 480 424,70 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sąskaitą. Ūkio ministras 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-11 pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 4-537 antrąją pastraipą ir ją išdėstė taip: „skiriu finansavimą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-03-V priemonę „Nacionalinės svarbos turizmo projektai“ Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos priemonės kodas 01 005 01 08 01, funkcinės klasifikacijos kodas 04.07.03.01, finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1 (2007-2013 m. ES struktūrinė parama), Alytaus miesto savivaldybės administracijos projekto „Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas“ (projekto kodas VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003) kapitalo formavimo (ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.01) išlaidoms padengti – iki 2 231 068,05 Eur finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 45,95 procentų“.

14.       Teismas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ prašymo taikyti 4 metų senaties terminą pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį nurodė, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje yra nustatyta speciali taisyklė, taikoma daugiamečių programų atveju. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje C‑436/15 pateiktu išaiškinimu, sąvoka „daugiametė programa“, kaip ji suprantama pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, apima tokį projektą, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas dėl atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo konkrečiame regione, kurį įgyvendinti buvo numatyta per kelerius metus ir kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

15.       Teismas nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą patraukimo atsakomybėn už pažeidimą, padarytą vykdant „daugiametę programą“, senaties termino eiga prasideda nuo tokio pažeidimo padarymo dienos, turint omenyje tai, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą „tęstinio ar pakartotinio“ pažeidimo atveju senaties termino eiga prasideda tą dieną, kai pažeidimas buvo baigtas. Be to, „daugiametė programa“ laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, šiai programai taikomose nuostatose nurodytą jos pabaigos datą. Konkrečiai kalbant, daugiametė programa, kuriai taikomas 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantis Sanglaudos fondą, iš dalies pakeistas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1264/1999 ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999, taip pat Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai sueina Europos Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamas toks projektas, nurodytas su projektu susijusių darbų pabaigos ir mokėjimų už tinkamas finansuoti išlaidas atlikimo terminas, išskyrus atvejus, kai priimdama naują sprendimą Komisija pratęsia nustatytą terminą.

16.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo Projektą numatyta įgyvendinti nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. Jis buvo finansuotas įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Veiksmų programos pabaiga, vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1265/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 88–89 straipsniais siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimo Europos Komisijoje. Šiai dienai veiksmų programa nėra pasibaigusi. Taigi, pareiškėjo vykdytas Projektas laikytinas daugiamete programa, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį.

17.       Teismas pažymėjo, kad pagal EŽTT praktiką Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala. Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo (ta diena) yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama ES teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr., pvz., ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C‑59/14, 23-26 punktus).

18.        Teismas nustatė, kad ginčijamais įsakymais buvo konstatuota, jog pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 8 dalies, Atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 papunkčių, Aprašo 26 punkto, Sutarties Specialiųjų sąlygų 8.3 papunkčio ir Bendrųjų sąlygų 2.1.8 papunkčio reikalavimus, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir netinkamas finansuoti Rangos sutarties išlaidas deklaravo mokėjimo prašymuose. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2010 m. birželio 19 d. Kaip paaiškino LVPA atstovė, šią dieną pareiškėjas deklaravo netinkamai, pažeidžiant VPĮ reikalavimus, panaudotas lėšas. Tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas LVPA pateikė kelis mokėjimo prašymus, kuriuose deklaravo patirtas išlaidas, todėl pareiškėjo įvykdytas pažeidimas vertintinas kaip pakartotinis, o Pažeidimo tyrimo išvadoje pažeidimo pabaiga (2010 m. birželio 19 d.) nurodyta neteisingai. Pagal LPVA į bylą pateiktus dokumentus paskutinis mokėjimas (pagal sutartį Nr. A/2005/A06) projekte buvo atliktas 2011 m. sausio 6 d., todėl ši data laikytina pažeidimo pabaiga ir Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto senaties termino pradžia.

19.       Teismas nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3  straipsnio 1  dalies trečią pastraipą patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad senaties termino eigos nutrūkimas siejamas su šiomis aplinkybėmis: kompetentingos institucijos atliekamu su pažeidimu susijusiu tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusiu veiksmu ir tuo, jog apie tokį tyrimą ar veiksmą buvo pranešta atitinkamam asmeniui.

20.        Teismas pateikė ESTT išaiškinimus, jog sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus. Nesant Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimu, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus (žr., pvz., ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 29-32 punktus).

21.        Teismas nustatė, kad Komisariate 2010 m. vasario 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00150-10 pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dėl galimų pažeidimų panaudojant lėšas Alytaus daugiafunkcinio pramogų ir sporto centro komplekso rekonstrukcijai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2012 m. liepos 24 d. raštu Nr. 52-13-S-10598 kreipėsi į pareiškėją (Projekto vykdytoją), prašydamas pateikti atitinkamą medžiagą, susijusią su Projekto vykdymu. Atsakydamas į šį raštą pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. pateikė paaiškinimus ir prašomus įrodymus. 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neginčytinai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2010 m. vasario 12 d., buvo atliekamas dėl galimų pažeidimų panaudojant Projekto vykdymo lėšas. Pareiškėjas dėl Projekto vykdymo lėšų panaudojimo 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisariatui teikė paaiškinimą. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie ikiteisminį tyrimą. Nutarime taip pat nurodyta, kad 2013 m gruodžio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 228 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį dėl esminių VPĮ nuostatų (3 straipsnio, 18 straipsnio 8 dalis) pažeidimo pasitelkus subrangovą UAB „Kortas“, kuris siejamas su tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymu statybos darbų žurnaluose, išvengiant gauti VPT sutikimą subrangos sandoriams sudaryti.

22.       Teismas vertino, kad  Komisariatas yra kompetentinga institucija, nurodyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas apie ikiteisminį tyrimą buvo informuotas, todėl pareiškėjo sužinojimo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą data – 2012 m. rugpjūčio 9 d. (paaiškinimo Komisariatui pateikimo data) laikoma momentu, kada senaties termino eiga nutrūko. Tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, LVPA 2016 m. gegužės 17 d. pradėjo savarankišką pažeidimo tyrimą, todėl senaties termino eiga atsinaujinusi nebuvo. Teismas darė išvadą, kad ginčijami Įsakymai priimti nepasibaigus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam senaties terminui.

23.       Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl LVPA formaliai atlikto pažeidimo tyrimo, Pažeidimo tyrimo išvados neatitikimo VAĮ reikalavimų, atkreipė dėmesį į Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) 10.3.5 papunktyje, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195 ir 197 punktuose, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Programų administravimo ir finansavimo taisyklės), 63.3 papunktyje, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą.

24.       Teismas nustatė, kad LVPA 2016 m. gegužės 17 d. pažeidimo tyrimą pradėjo gavusi Komisariato 2016 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 52-S-22796, kuriame nurodyta, kad 2010 m. vasario 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00150-10 pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį bei 2013 m. gruodžio 13 d. pagal BK 228 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį dėl Projekto vykdytojo ir UAB „Struktūra“ pažeidimų panaudojant Projekto lėšas bei vykdant Projekto statybos darbus. Agentūra, siekdama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Taip pat LVPA pranešė pareiškėjui apie pradėtą galimai padaryto pažeidimo tyrimą, pagrindą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė siūlomos finansinės korekcijos dydį ir pagrindą bei paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus, kokius pagal Rangos sutartį darbus atliko UAB „Struktūra“, nurodant sąskaitas faktūras bei atliktų darbų aktus, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Savo ruožtu pareiškėjas teikė LPVA paaiškinimus dėl įtariamų pažeidimų bei prašomus įrodymus: 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. SD-7815(36.102.), 2016 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. SD-9169(36.102). LPVA Projektų ekspertų skyrius atliko Projekto ekspertinį vertinimą ir pateikė išvadą. Su eksperto išvada pareiškėjas buvo supažindintas ir 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. SD-11059(36.102) pateikė savo prieštaravimus.

25.        Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad LPVA informavo pareiškėją apie pradėtą ir atliekamą galimų pažeidimų tyrimą, LPVA suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, pareiškėjas aktyviai dalyvavo Pažeidimų tyrimo išvados priėmimo procedūroje ir išreiškė savo nuomonę ginčo klausimais. LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo aktyvi ir atliko Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatose numatytus tyrimo veiksmus, t. y. atliko savarankišką pažeidimo tyrimą.

26.       Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 15 punktu buvo surašyta Pažeidimo tyrimo išvada, kurioje, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr.  C(2013)9527 patvirtintų Finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 22 punktą, LVPA nutarė siūlyti taikyti 25 proc. dydžio finansinę korekciją nuo visos pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (Rekomendacijų 26 punktas; Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas). Ūkio ministerija, atsižvelgusi į Pažeidimo tyrimo išvadą, priėmė skundžiamus Įsakymus dėl pareiškėjui taikytinų finansinių korekcijų bei dėl pirminio įsakymo, kuriuo pareiškėjui skiriamos paramos lėšos, pakeitimo, sumažinant šių lėšų sumas taikytų finansinių korekcijų dydžiais (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1881 punktas). Taigi, Ūkio ministerija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 papunktis).

27.       Teismas nurodė, kad skundžiamų ūkio ministro įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nustačius LVPA atlikto pažeidimo tyrimo procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės priklauso pirmiausia nuo LPVA išvadų ir nuo kitų dokumentų, kuriais buvo grindžiama išvada teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, jog būtina nustatyti išvadose ir kituose dokumentuose užfiksuoto pažeidimo padarymo faktą, o vėliau ir dėl pažeidimo pareiškėjui taikytų sankcijų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada ir ūkio ministro įsakymas pripažinti atitinkamo projekto išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir įpareigoti grąžinti išmokėtų lėšų dalį turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – LVPA pažeidimo tyrimo išvada (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013).

28.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Projekto vykdytojas vykdė Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimą (pirkimo Nr. 72797, paskelbimo data – 2009 m. vasario 4 d., pirkimo būdas – atviras konkursas). Pirkimo konkurso sąlygų 10 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai‘ 10.7 papunktyje nurodyto kvalifikacijos reikalavimo – „galimybė atlikti darbus savo jėgomis“ nustatyta reikšmė, kad „subrangos mastas ne daugiau 30 procentų“ ir nustatyti reikalavimai pateikti dokumentus: 1) subrangos perduodamų darbų sąrašas, kuriame nurodomas subrangovo pavadinimas, atliekamų darbų pavadinimas, jų vertė litais ir procentais (nuo bendros objekto vertės); 2) Įmonių subrangovų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai“. Pirkimo sąlygų 12.4 papunktyje nustatyta, kad „tiekėjas subrangovams gali perduoti ne daugiau kaip (30 (trisdešimt) procentų darbų. <...> visi subrangovai turi atitikti šias konkurso sąlygų 10 punkto 1 lentelės „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 10.1, 10.2, 10.3, 10.4, 10.5 papunkčiuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus bei lentelės „Ekonominės, finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 10.5 papunktyje nurodytus kvalifikacijos reikalavimus“.

29.       Teismas, akcentuodamas Pirkimo sąlygų 77 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad konkrečiu atveju pirkimo laimėtojais buvo pripažinti 2009 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys rangovai – UAB „Struktūra“ ir UAB „Arauša“. Be to, kartu su pasiūlymu pateikta siūlomų rangovų pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Struktūra“ vykdys bendrastatybinius darbus, darbų dalis 45,7 proc., UAB „Arauša“ vykdys bendrastatybinius darbus, darbų dalis 30,5 proc., UAB „Kauno liftai“ vykdys lifto montavimo darbus – darbų dalis 0,8 proc., UAB „Elektromontuotojas“ vykdys elektros, ryšių darbus – darbų dalis 23,1 proc. Pareiškėjas su UAB „Struktūra“ 2009 m. rugsėjo 25 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. SR-597. Vėliau buvo sudarytos papildomos sutartys: 2010 m. sausio 30 d. Nr. SR-681, 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. SR-23 ir 2011 m. sausio 27 d. Nr. SR-160.

30.        Teismas akcentavo Rangos sutarties 5.1.32 papunktyje nustatytą sąlygą bei pažymėjo, kad UAB „Struktūra“, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Arauša“ pasiūlyme Pirkimui nurodyta, kad Rangovas pasitelks du subrangovus – UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Eletromontuotojas“. Vykdydama minėtas sutartis UAB „Struktūra“ pasitelkė subrangovą UAB „Kortas“, sudarydama su ja 2009 m. birželio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 09/17 (toliau – ir Subrangos sutartis), 2009 m. rugpjūčio 5 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2009 m. birželio 3 d. sutarties, 2010 m. birželio 3 d. subrangos sutartį (be numerio) dėl technologinių įrengimų tiekimo bei montavimo ir 2010 m. gruodžio 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 10/57. UAB „Struktūra“ atsakingi asmenys į Statybos darbų žurnalus įrašė, kad visus darbus atliko UAB „Struktūra“, o ne UAB „Kortas“ ir šiuos žurnalus pateikė pareiškėjui.

31.       Teismas nustatė, kad faktiškai pagal Rangos sutartį ir papildomus susitarimus atlikta rangos darbų, kurių vertė – 27 185 471,09 Lt, iš jų 25 018 835,07 Lt – UAB „Kortas“ ir jo subrangovai ir tai sudaro 92,03 proc. Be to, UAB „Struktūra,“ 2014 m. sausio 6 d. rašte nurodė, kad kitų subrangovų, išskyrus UAB „Kortas“, nesamdė. Iš Komisariato 2016 m. gegužės 5 d. rašte pateiktos ikiteisminio tyrimo informacijos matyti, kad jau nuo 2010 m. balandžio mėn. UAB „Kortas“ atliekami statybos darbai viršijo 30 proc. UAB „Struktūra“ atliktų darbų vertės ribą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Teismas akcentavo, kad į bylą pateikti VPT 2015 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 4S-1634 bei 2012 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr.  4S-4451 patvirtina, kad VPT, įvertinusi Pirkimo sąlygų nuostatas ir Rangovo pasiūlymą, nustatė, jog Projekto vykdytojas, leidęs UAB „Struktūra“ Rangos sutarties vykdymui pasitekti subrangovą UAB „Kortas“, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. VPT nurodytuose raštuose taip pat atkreipė dėmesį, kad Subrangos sutarties papildymo vertė sudaro 90 procentų nuo Sutarties vertės. Subranga viršijama (Pirkimo sąlygose nustatyta, kad leidžiama 30 procentų, Rangovo pasiūlyme 23,8 procento, Sutarties vykdyme – 90 procentų), UAB „Kortas“ Rangovo pasiūlyme nenurodytas kaip subrangovas“ (UAB „Kortas“ savarankiškai teikė pasiūlymą), o naujų subrangovų pasitelkimas sutarties vykdymo metu – prilyginamas sutarties sąlygų keitimui, dėl kurio perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į VPT vadovaudamasi VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi.

32.       Teismas nurodė, kad LVPA Pažeidimo tyrimo išvadą priėmė ne tik įvertinusi už viešųjų pirkimų organizavimo kontrolę atsakingos institucijos – VPT raštuose pateiktą informaciją, tačiau ji taip pat atliko savarankišką tyrimą, ekspertinį vertinimą. Ekspertinio vertinimo metu ekspertui, be kita ko, buvo keliami Projekto vykdytojo atsakomybės dėl pažeidimo klausimai. Ekspertinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad Projekto vykdytojas galėjo ir turėjo nustatyti, kad statybos darbus atlieka ne rangos sutartyje numatytas rangovas ir subrangovai, kadangi Rangos sutarties 5.1.32 papunktyje nurodyta, kad rangovas privalo raštu informuoti užsakovą apie objekte dirbančius subrangovus, projekto vykdytojas privalėjo reikalauti iš rangovo raštiško pranešimo. Ekspertinio vertinimo metu taip pat nustatyta, kad vadovaujantis STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punktu bei 4 priedu, statybos eiga aprašoma statybos žurnale, žurnalą pildo ir už atliktus darbus pasirašo tas įsakymu paskirtas statybos vadovas, kurio įmonė atlieka darbus. Šiuo atveju žurnalą privalėjo pildyti UAB „Kortas“ atsakingas asmuo. Konstatuota, kad šiuo atveju UAB „Struktūra“ pažeidė Rangos sutarties 5.1.32 papunktį, pasitelkdama UAB „Kortas“ atlikti daugiau kaip 30 proc. visų darbų bei minėto STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punkto bei 4 priedo reikalavimus.

33.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nekvestionuoja nustatytų pažeidimų, tačiau kelia atsakomybės už šiuos pažeidimus subjekto klausimą. Nurodo, kad Rangos darbų sutarties sąlygas pažeidė UAB „Struktūra“, t. y. rangovas.

34.       Teismas, akcentuodamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 8 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pirkimo sąlygas nustatė pareiškėjas. Atvirame konkurse dalyvavę ūkio subjektai žinojo apie pareigą savo ištekliais atlikti darbų ne mažiau kaip 70 procentų. Pagal Pirkimo sąlygų 12.4 papunktį tiekėjas subrangovams galėjo perduoti ne daugiau kaip (30 (trisdešimt) procentų darbų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Rangos sutartyje. Rangos sutarties vykdymo metu sutarties sąlygos iš esmės buvo pakeistos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 92,03 procento darbų atliko ne rangovas UAB „Struktūra“, o subrangovas UAB „Kortas“ ir kiti šios bendrovės subrangovai. Pareiškėjas dėl sutarties sąlygų keitimo į VPT nesikreipė. Pareiškėjas, vykdydamas darbų viešąjį pirkimą ir nustatydamas konkrečias pirkimo sąlygas, ir turėdamas tikslą sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, prisiėmė atsakomybę, kad viešojo–pirkimo pardavimo sutartis bus vykdoma tokiomis sąlygomis, kokiomis ji yra sudaryta. Taigi, pasirašydamas Sutartį, Sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 papunkčiu ir Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 papunkčiu pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas ir būdamas perkančioji organizacija pagal VPĮ, įsipareigojo vadovautis ir laikytis VPĮ.

35.        Teismas, ištyręs bylos įrodymus, darė išvadą, kad Rangos darbų sutarties išlaidos neatitinka Atitikties taisyklių 8.7 papunkčio ir 8.8 papunkčio reikalavimų, kadangi jos patirtos pažeidus VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 8 dalies reikalavimus, todėl pagal Aprašo 26 punkto nuostatas negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Taigi, LVPA nustačiusi, kad ištaisyti pažeidimo nebebuvo įmanoma, nes sutartis buvo baigta įgyvendinti ir naujų viešųjų pirkimų organizuoti galimybių nėra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 papunkčiu, pagrįstai pateikė siūlymą ūkio ministerijai priimti sprendimą susigrąžinti sumokėtą lėšų dalį.

36.       Teismas, akcentuodamas Rekomendacijų 4 ir 26 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad finansinė korekcija pareiškėjo atžvilgiu apskaičiuota vadovaujantis Gairių 22 punktu („ iš esmės pakeisti skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nustatyti sutarties elementai“) ir rekomenduojamą pataisą – 25 proc. finansinė korekcija apskaičiuota nuo Projekto vykdytojo mokėjimo prašymuose Nr. MP001-MP006 deklaruotų ir apmokėtų pagal rangos sutartį ir papildomas sutartis (2010 m. sausio 30 d. Nr. SR-681, 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. SR-23 ir 2011 m. sausio 27 d. Nr. SR-160) išlaidų vertės, įvertinus pažeidimo pobūdį, mastą, trūkumų finansinę svarbą. Finansinės korekcijos apskaičiavimas pateiktas Pažeidimo tyrimo išvados 20 punkte. Nesutikimo su finansinės korekcijos dydžiu argumentų pareiškėjas skunde nenurodė. Nepaneigus VPĮ pažeidimų, pritaikyta poveikio priemonė atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra teisėta ir pagrįsta.

37.       Teismas darė išvadą, kad tiek LVPA, tiek ūkio ministras pagal kompetenciją priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

 

III.

 

38.       Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

39.       Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.       vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi patraukimo atsakomybėn senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo, bet nenustatymo dienos. Pažeidimo tyrimo išvados duomenimis pažeidimo padarymo data – 2010 m. birželio 19 d. Duomenų, kuriais remiantis pažeidimas buvo nustatytas ir kas jį padarė, nėra. Pažeidimo tyrimo išvados 6 punktas patvirtina, kad LVPA Administraciją apie pradėtą pažeidimo tyrimą informavo 2016 m. liepos 22 d., kartu pateikdama VPT 2012 ir 2014 m. raštų kopijas, kurios patvirtina, kad Administracija apie atliekamus patikrinimus nieko nežinojo, nes VPT patikrinimą atliko Komisariato prašymu. Komisariatas į VPT 2014 m. kreipėsi tuo pačiu klausimu, kaip ir 2012 m., į ką VPT 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 4S-1684 atsakė, kad vertinimo išvada buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 4S-4451. Pažeidimo tyrimo išvadoje LVPA nurodė, kad atlikdama tyrimą vadovavosi VPT 2012 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 4S-4451 ir 2014 m. gegužes 19 d. raštu Nr. 4S-1634, adresuotais Komisariatui. VPT, 2012 m. atlikusi vertinimą, vertinimo išvados nepateikė Administracijai, neinformavo apie nustatytus pažeidimus, nereikalavo nutraukti sudarytą sutartį ar imtis kitų priemonių VPT nustatytų pažeidimų pašalinimui. Komisariatas, kurio prašymu VPT atliko vertinimą, taip pat neinformavo Administracijos, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės vertės turto iššvaistymo, nenurodė pašalinti VPT nustatytus pažeidimus. Be to, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta apie priimtą nutarimą informuoti įtariamąjį ir pareiškėjus, o ne Administraciją, todėl senaties termino eiga nenutrūko. Šis nutarimas buvo priimtas praėjus daugiau kaip 4 metams nuo pažeidimo padarymo momento;

39.2.       galimai apie Projekto vertinimą Administracija nebuvo informuota dėl VPT 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 4S-4454 padarytų išvadų, be kita ko, nurodant, kad VPT nenustatė įstatymo nuostatų pažeidimų perkančiajai organizacijai įsigyjant Sutartyje nenumatytus darbus;

39.3.        nagrinėjamu atveju yra aktualūs ESTT 2004 m. birželio 24 d. sprendime byloje Nr. C-278/02 Herbert Handbauer GmbH pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos pranešimas, kuriame nėra jokios nuorodos apie pakankamai apibrėžtus pažeidimų įtarimus, negali pats savaime nutraukti suteiktos grąžinamosios išmokos grąžinimo senaties termino;

39.4.       vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017 senaties terminas turi atlikti saugumo funkciją. Teismas neįvertino, kad Komisariato atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas pagal BK straipsnio nuostatas, o LVPA – pagal VPT 2012 m. atliktą vertinimą, susijusį su VPĮ pažeidimais. Todėl teismo nurodyta sužinojimo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą data negali būti laikoma momentu, kada senaties termino eiga nutrūko. Be to, turi būti konstatuotas pažeidimo padarymas, kuris pateikiamas tikrinimo / vertinimo ataskaitoje, o ne paaiškinimo pateikimo data, nes Komisariatas pareiškėjo neinformavo, kokios konkrečiai apibrėžtos operacijos, susijusios su pažeidimo padarymu, bus atliekamos;

39.5.       teismas neįvertino, kad ginčijami ūkio ministro įsakymai buvo priimti pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytus terminus, nes LVPA sprendimas priimtas 2016 m. lapkričio 30 d., o ginčijami įsakymai – 2017 m. sausio 9 d., t. y. praėjus daugiau kaip 15 darbo dienų nuo LVPA sprendimo gavimo dienos. Tai patvirtina, kad tiek LVPA pažeidimo tyrimo atlikimas, tiek ir ginčijamų įsakymų priėmimas buvo vykdomi aplaidžiai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų;

39.6.        vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017 Administracijos vykdomas Projektas yra daugiametė programa Reglamento Nr. 2988/95 taikymo prasme ir jis yra baigtas, ką patvirtina Pažeidimo tyrimo išvados 4 punktas, todėl ginčijami įsakymai buvo priimti pasibaigus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam senaties terminui;

39.7.       VPT 2012 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 4S-4451 ir 2014 m. gegužės 19 raštas Nr. 4S-1634 yra informacinio ir rekomendacinio pobūdžio dokumentai, t. y. teisiškai nereikšmingi, todėl neturi privalomos ir įrodomosios galios. Administracija apie VPT 2012 m. nustatytus VPĮ pažeidimus nebuvo informuota, Pažeidimo tyrimo išvadoje nėra jokių įpareigojimų Administracijai, todėl VPT atliktas vertinimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių;

39.8.       Administracija neturėjo informacijos apie tai, jog objekte dirba UAB „Kortas“, nes objekte nebuvo matyti darbininkų, kurių darbo drabužiai būtų pažymėti UAB „Kortas“ užrašu. Nežinojimo faktą patvirtina ir Pažeidimo tyrimo išvados 13.1 papunktis. LVPA akcentuojamas eksperto atsekamumas nėra patvirtintas įrodymais. Be to, LVPA abejodama, kad techninės priežiūros vadovas, kurį samdė Administracija, galėjo nežinoti apie samdomus subrangovus, vis tiek Pažeidimo tyrimo išvadoje, nepagrindžiant jokiais įrodymais, nusprendė, jog Administracija padarė pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių Pažeidimo tyrimo išvada nėra nuosekli. LVPA Pažeidimo tyrimo išvadoje privalėjo individualizuoti pažeidimą, t. y. nurodyti, kada Administracija leido UAB „Struktūra“ rangos darbams atlikti pasitelkti UAB „Kortas“, įvertinant, kad UAB „Struktūra“ dėl tokio leidimo nesikreipė, o Administracija tokio leidimo neišdavė. Nepaisant to, kad LVPA pažeidėju pripažįsta UAB „Struktūra“, tačiau nustato, kad Administracija, nebūdama pažeidimo subjektu, pažeidė teisės aktų nuostatas;

39.9.        Pažeidimo tyrimo išvadoje nėra atskleista teisės pažeidimo sudėtis. LVPA, pripažindama kalta UAB „Struktūra“, pažeidus Rangos sutarties nuostatas, Administracijos pasiaiškinimo aplinkybių nevertino, dėl ko priėmė subjektyvų sprendimą. Atsakovas nevertino Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkto pažeidimų. Be to, Pažeidimo tyrimo išvadoje nėra jokiu įrodymu, patvirtinančių faktines aplinkybes, kada buvo atlikti veiksmai, viršijantys 30 proc. UAB „Struktūra“ atliktų darbų vertės ribą, nėra aišku, kaip buvo atlikta finansinė korekcija, kodėl finansinė korekcija buvo atliekama būtent nuo nurodytos sumos, kaip ir kada ji susidarė. Administracijos atstovas šiuos argumentus išdėstė teismo posėdyje, tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir jų nevertino;

39.10.       ginčijami ūkio ministro įsakymai grindžiami Pažeidimo tyrimo išvada, kuri yra sudėtinė ginčijamų įsakymų dalis, todėl teismas turėjo vertinti ir Pažeidimo tyrimo išvados turinio teisėtumą bei pagrįstumą bei jos pagrindu priimto LVPA 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti 11,25 Eur žyminį mokestį.

41.        Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

41.1.       teismas be pagrindo netaikė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto 4 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino; teismas netinkamai aiškino Reglamento Nr. 2988/95 nuostatas, senaties taikymo pagrindus ir sąlygas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo aktualių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017, nurodytų išaiškinimų bei joje paminėtos ESTT praktikos, t. y. nepagrįstai sprendė, kad senaties termino eiga nutrūko, neteisingai kvalifikavo patį pažeidimą ir pažeidimo padarymo momentą, taip pat pažeidė proceso betarpiškumo, įrodymų vertinimo principus; teismas nevertino byloje ginčijamų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. nepasisakė dėl Pažeidimo tyrimo išvados, kaip sudedamosios ginčijamų įsakymų dalies, turinio aiškumo, motyvų išdėstymo pakankamumo, adekvatumo ir kitų aplinkybių, kuriomis rėmėsi pareiškėjas ir UAB „Struktūra“;

41.2.       Komisariatas nėra ir bylai aktualiu momentu nebuvo kompetentinga institucija Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nenurodė jokiu nacionalinės teisės aktų, kurių pagrindu būtent Komisariatui 2012 m. buvo pavesta vykdyti ES struktūrinės paramos panaudojimo auditą ir / ar priežiūrą. Vien tai, kad Komisariatas turi bendro pobūdžio kompetenciją tirti galimai padarytas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo kalbėti apie jo buvimą kompetentinga institucija Reglamento Nr. 2988/95 kontekste. Teismas, be jokių motyvų nurodęs, kad Komisariatas yra kompetentinga institucija, šios išvados nemotyvavo, kaip ir neanalizavo, kokiuose teisės aktuose, kokios apimties kompetencija šiai institucijai buvo suteikta pareiškėjo informavimo metu, ar ji buvo pakankama Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos taikymui. Teismas neatsižvelgė į ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje, be kita ko, akcentuojama Reglamente Nr. 2988/95 įtvirtinto senaties termino teisinio saugumo funkcija. Ši funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei senaties terminas galėtų būti nutrauktas dėl bet kokios institucijos paklausimo;

41.3.       kompetentinga institucija turi vykdyti būtent su pažeidimu susijusį tyrimą. Tačiau 2012 m. liepos 24 d. rašto parengimo metu Komisariatas nevykdė tyrimo, susijusio su pažeidimu, už kurį skirta finansinė korekcija. Komisariato 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad iki 2013 m. gruodžio 13 d. ikiteisminis tyrimas nebuvo tiek susijęs su LVPA tirtais pažeidimais ir aplinkybėmis, nes Komisariatui dar nebuvo duota vada tą daryti. Bet koks institucijos prašymas pateikti papildomą informaciją, susijusią su Projektu, nors vėliau tos aplinkybės ir patektų į paaiškėjusio pažeidimo sudėtį, negali būti laikomas pagrindu nutraukti senaties skaičiavimą, nes tai neatitiktų teisinio saugumo funkcijos ir Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos. Šiuo atveju Komisariatas dar apie metus nevykdė su pažeidimu susijusio tyrimo, todėl jo paklausime dėl informacijos negalėjo būti pakankamai apibrėžti pažeidimų įtarimai ir dėl rašto gavimo suteiktos išmokos grąžinimo senaties terminas negalėjo būti nutrauktas;

41.4.       aplinkybę, kad net iki 2016 m. lapkričio 25 d. prokuroro nutarimo priėmimo pareiškėjas negalėjo būti aiškiai ir konkrečiai informuotas apie vykstančio ikiteisminio tyrimo turinį ir įtarimus, patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 28 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio nuostatų kompleksinė analizė. Be to, byloje taip pat nėra įrodymų, kad VPT informuotų pareiškėją apie atliekamą tyrimą. Teismas, vadovaudamasis tik pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. atsakymu Komisariatui, padaręs klaidingą išvadą, jog Komisariato 2012 m. liepos 24 d. raštas Nr. 52-13-S-10598 nutraukė senaties eigą, neįvertino šio rašto turinio;

41.5.        teismas nepagrįstai sprendė, kad LVPA nustatytas pažeidimas, dėl kurio taikyta finansinė korekcija, yra pakartotinis. Pažeidimo tyrimo išvadoje nekalbama apie ilgesnį laikotarpį, per kurį atliktas (kartotas) pažeidimas, netirtos, nenustatytos ir nenurodytos jokios kitos konkrečios pažeidimo ribos. Motyvai, kokia yra pažeidimo data, buvo LVPA atstovės išdėstyti teismo posėdyje, nurodant, kad netinkamomis finansuoti pripažintos lėšos buvo deklaruotos 2010 m. birželio 19 d., tačiau neatsakant, kada pereita 30 proc. riba. Teismo posėdyje paaiškinta, jog buvo paimta bet kokia data, kuri tyrimui neturi jokios prasmės. Teismas ne tik vadovavosi kitais motyvais, nei nurodyta skundžiamame administraciniame akte, bet ir pakeitė LVPA tirto pažeidimo sudėtį, ribas, faktiškai taisė LVPA klaidas;

41.6.       teismas neteisingai nustatė senaties termino skaičiavimo pradžią. Byloje esančio Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinio parengimo data nesutampa su realaus paskutinio mokėjimo atlikimo data, jame tėra atspausdinta subendrinta informacija apie per tam tikrą laikotarpį atliktus mokėjimus. Tai neabejotinai patvirtina 2011 m. sausio 5 d. dokumentas, kuriame nėra fiksuota jokio pavedimo 2011 m. sausio 6 d. Todėl 4 metų senaties terminas Pažeidimo tyrimo išvados pagrindu taikytai finansinei korekcijai taikyti baigėsi 2014 m. birželio 19 d., skaičiuojant nuo Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytos datos, o senaties eigos sprendime nurodytos aplinkybės nenutraukė. Informavusi pareiškėją apie tyrimą 2016 m. liepos 22 d., administracinės nuobaudos taikymo senaties terminas buvo praleistas, finansinė korekcija negalėjo būti taikoma, ir šiuo pagrindu ginčijami aktai turėjo būti panaikinti;

41.7.       teismas nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, t. y. kad skundžiami aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažeidimo tyrimo išvada ir ginčijami įsakymai yra neaiškūs, išvados dėl pažeidimo egzistavimo padarytos remiantis prielaidomis. Teismas nemotyvavo, kodėl teismo nustatytas ryšio nebuvimas tarp Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytos pažeidimo datos ir tarp tyrimo dokumentų šiuo atveju nelaikytinas reikšmingu. Ši aplinkybė įrodo esminį administracinio akto trūkumą. Nepasisakius dėl nurodytos aplinkybės, byloje nebuvo užtikrinta pareiškėjo ir UAB „Struktūra“ teisė į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą. LVPA atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, jog Pažeidimo tyrimo išvada nėra aiški, neindividualizuota, Pažeidimo tyrimo išvados motyvai neturi ryšio su nurodyta pažeidimo data. Be to, atskiros Pažeidimo tyrimo išvados dalys viena kitai prieštarauja, klaidinančios (nenurodant, kuris konkretus epizodas yra laikomas pagrindu taikyti sankciją; nurodant pažeidimo tipus, kurie leidžia suprasti, kad LVPA pažeidimu laikė pirkimo metu padarytus pažeidimus, o ne aplinkybes po rangos sutarties sudarymo; prieštaringai išdėstant Pažeidimo tyrimo išvados 7.3 dalies 1.3 ir 1.7 papunkčius). Išvados motyvacijos prieštaringumą patvirtina teismo pozicija vertinant 30 proc. dalies viršijimo momentą ir kada darbai buvo apmokėti, nors Pažeidimo tyrimo išvados 7.3 dalies 16.1 papunktyje įvardijamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pažeidimo tyrimo išvados 7.3 dalies 1.13 papunktyje dėstomos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, išvados padarytos neištyrus visų reikšmingų dokumentų, pvz. UAB „Kortas“ statybos žurnalų. Iš Pažeidimo tyrimo išvados nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota sankcijos suma;

41.8.        įvertinus Rekomendacijų 4 priede įtvirtintos pažeidimo tyrimo išvados pildymo instrukcijos 7.2 punkto nuostatą, konkrečiu atveju Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytas ne sistemingas, o vienkartinis pažeidimas;

41.9.        nei VPT, nei Agentūra UAB „Struktūra“ atžvilgiu neatliko jokio tyrimo, neanalizavo rangovo veiksmų priežasčių, kaltės ir kitų atsakomybės aspektų, todėl trečiasis asmuo neturėjo pagrindo tikėtis, kad Išvadoje bus vertinami jo veiksmai, ir Rangos sutarties vykdymas. UAB „Struktūra“ nėra žinoma, kodėl pareiškėjas apie subrangovą neinformavo LVPA. Manytina, kad tam pagrindas buvo Rangos sutarties 5.1.32 punktas. Į šias aplinkybes LVPA turėjo atsižvelgti, o tai, kad jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, patvirtina, jog Pažeidimo tyrimo išvada priimta tik formaliai perrašant kitų institucijų raštus;

41.10.       Pažeidimo tyrimo išvados neatitikimas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams apsunkino galimybę pateikti tinkamus ir motyvuotus paaiškinimus, pažeidė proceso dalyvių teisę į tinkamą procesą ir teisingą teismą, suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui. Tikslios pažeidimo sudėties atskleidimas yra svarbus, nes jis būtų leidęs suprasti, už ką skirta sankcija ir atitinkamai teikti įrodymus, argumentus, vertinti finansinės korekcijos dydžio proporcingumą, apskaičiavimo teisingumą. Šiuo atveju pareiškėjui ir UAB „Struktūra“ šios teisės buvo apribotos;

41.11.       atsakovas, neatlikdamas savarankiško tyrimo dėl LVPA nustatytų aplinkybių bei a priori (iš anksto) kaip teisingus vertindamas Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytus argumentus, priėmė teisėtumo ir gero administravimo principų neatitinkančius įsakymus;

41.12.       teismas aktyviai dalyvavo renkant įrodymus, įpareigojant byloje dalyvaujančius asmenys pateikti visus su byla susijusius įrodymus, todėl bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo, siekiant dar kartą sudaryti sąlygas institucijoms pateikti įrodymus, nėra tikslingas.

42.       Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43.       Atsakovas nesutikimą su pareiškėjo Administracijos apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

43.1.       teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą;

43.2.       nagrinėjamu atveju yra reikšmingos nuostatos, įtvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 7.4.2 ir 10.3.5 papunkčiuose, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195, 197 ir 198 punktuose;

43.3.       Ministerija, 2016 m. gruodžio 5 d. gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, ir jo pagrindu, neperrašinėdama LVPA sprendime dėl pažeidimo nustatytų aplinkybių, 2017 m. sausio 9 d. priėmė ginčijamus įsakymus, kuriuose nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė juos priimdama. Ministerija yra saistoma LVPA priimamų sprendimų dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, kurie pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. LVPA sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir Ministerijos sprendimas, turėtų būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas;

43.4.       vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi bei Reglamento Nr. 1083/2006) 88–89 straipsniais Sanglaudos skatinimo veiksmų programa dar nėra pasibaigusi, nes Europos Komisija nėra patvirtinusi Lietuvos pateiktos galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos, todėl 4 metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs;

43.5.       Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytas terminas nėra naikinamasis, nes taisyklėse nėra nustatytos šio termino praleidimo pasekmės dėl kurių Ministerija, praleidusi terminą sprendimui priimti, negalėtų jo priimti. Šis terminas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra instrukcinio pobūdžio;

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA atsiliepime į pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45.       Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA nesutikimą su pareiškėjo Administracijos apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

45.1.       Pažeidimo tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais, kokius teisės aktus ir konkrečias šių teisės aktų nuostatas (Pažeidimo tyrimo išvados 7 dalis) pažeidė pareiškėjas. Pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad pažeidimą lėmė tai, kad buvo deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, patirtos pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus;

45.2.       rangos darbai, kurie buvo finansuojami Projekte, Sutarties pasirašymo dieną jau buvo pradėti vykdyti. Į bylą pateiktų vykdant Rangos sutartį sudarytų mokėjimo dokumentų duomenimis, subrangovo atliktų darbų dalis viršijo 30 proc. 2010 m. kovo-balandžio mėnesiais. Tačiau pirmasis mokėjimo prašymas, kuriame buvo deklaruotos rangos darbų išlaidos (pripažintos netinkamomis finansuoti) pateiktas LVPA 2010 m. birželio 19 d., t. y. dieną, kuri ir nurodyta Pažeidimo tyrimo išvadoje. Kadangi LVPA funkcijos yra susijusios su Europos Komisijai deklaruotinų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimu ir pažeidimų tyrimų dėl šių išlaidų vykdymu – tik tuomet, kai išlaidos yra deklaruojamos mokėjimo prašymais, LVPA gali vertinti jų tinkamumą finansuoti. LVPA yra kompetentinga institucija vertinti tik tuos dokumentus ir Projekto vykdytojų veiksmus, kurie yra pateikiami vykdant Projektą, o ne bet kokius Projekto vykdytojų veiksmus ar dokumentus, net jei jie galimai ir anksčiau žinomi kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta pažeidimo padarymo diena – paties pareiškėjo LVPA teikto mokėjimo prašymo, kuriame buvo deklaruota didžioji dalis rangos darbų išlaidų, data; 

45.3.       vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2015 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A- 462-143/2015 2007-2013 laikotarpio veiksmų programos yra daugiametės programos, todėl įgyvendinant projektus pagal šias programas nėra taikomas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas;

45.4.       pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo žinoma apie nagrinėjamus viešųjų pirkimų pažeidimus, paneigia pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. raštų, adresuotų Komisariatui, turinys;

45.5.       pareiškėjas neneigia padarytų VPĮ pažeidimų, tik neigia savo, kaip pažeidimo padarymo subjekto kaltę. Svarbu tai, kad pagal taikytinus teisės aktus LVPA tenka pareiga įvertinti Europos Komisijai deklaruotinų išlaidų tinkamumą pagal teisės aktus. Išlaidos, patirtos pažeidžiant teisės aktus negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti nepaisant to, ar teisės aktų pažeidimą lėmė Projekto vykdytojo ar kito subjekto veiksmai;

45.6.       UAB „Struktūra“, o ne pareiškėjas iškėlė senaties termino klausimą byloje, siekdamas išvengti sankcijų dėl jo netinkamų veiksmų vykdant Rangos sutartį.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ atsiliepime į pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

47.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ sutikimą su pareiškėjo Administracijos apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

47.1.       nagrinėjamu atveju klausimas dėl senaties termino taikymo turi būti išspręstas ypač atsakingai, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu nėra gausi ir po 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017 ir ESTT prejudicinio sprendimo iš dalies pasikeitė;

47.2.       byloje turi būti taikomas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas 4 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Tiek LVPA, tiek atsakovo veiksmai, aktų priėmimas buvo vykdomi aplaidžiai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų. Ginčijami atsakovo įsakymai priimti praleidus terminą, nes atsakovas Pažeidimo tyrimo išvadą gavo 2016 m. gruodžio 5 d. Be to, tirdamas pažeidimą, LVPA sistemingai pažeidinėjo terminus, nustatytus Programų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Rekomendacijose. Ginčijami teisės aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. LVAP Pažeidimo tyrimo išvadoje pareiškėjo ir UAB „Struktūra“ pažeidimo sudėties neindividualizavo ir nenustatė būtinų požymių, Pažeidimo tyrimo išvada parengta remiantis prielaidomis. LVAP atstovės teismo posėdyje nurodytas pažeidimas – neteisingas patirtų išlaidų deklaravimas yra pažeidimo pasekmė, bet ne ES teisės pažeidimas;

47.3.        visa ginčijamų aktų priėmimo procedūra, kaip vientisa administracinė procedūra, kuriai pasibaigus pareiškėjui kilo materialinės teisinės pasekmės, neatitiko įstatymo viršenybės, efektyvumo, gero administravimo principų;

47.4.       nesutinkama su pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių vertinimu teigiant, jog UAB „Struktūra“ pažeidė Rangos sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo analizuoti UAB „Struktūra“ įvykdytą Rangos sutarties 5.1.32 papunkčio pažeidimą, apie kurį LVPA informavo pareiškėją 2016 m. liepos 22 d. raštu, nes pati LVPA išvada dėl UAB „Struktūra“ įvykdyto pažeidimo yra niekinė. Nei VPT, nei Agentūra tyrimo nevykdė, įtarimų nenurodė, rangovo veiksmų priežasčių, kaltės ir kitų aspektų neanalizavo, dėl Rangos sutarties pažeidimo ar veiksmų neteisėtumo nėra priimta įsiteisėjusių teismų sprendimų. LVPA savo raštuose, tiesiogiai nesuformulavo įtarimų apie UAB „Struktūra“ pažeidimus, o tiesiog prašė pateikti informaciją, todėl Pažeidimo tyrimo išvadoje negalėjo būti vertinami trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, nes apie tokį būsimą vertinimą UAB „Struktūra“ nebuvo informuota. Be to, kito subrangovo pasitelkimą leido Rangos sutarties 5.1.32 punktas. UAB „Struktūra“ nėra žinoma, kodėl pareiškėjas apie subrangovą neinformavo VPT. Vertintina, kad tam pagrindas buvo Rangos sutarties 5.1.32 papunktis ir kiti objektyvūs veiksniai (UAB „Arauša“ inicijuota bankroto byla). LVAP, priimdama Pažeidimo tyrimo išvadą, neatsižvelgė į šias aplinkybes. Išvada priimta tik formaliai perrašant kitų institucijų raštus, neturinčius išankstinės prejudicinės galios;

47.5.       jei valstybės institucijos, turėdamos teisės aktuose nustatytą pareigą atlikti išankstinį projekto finansavimo patikrinimą, taip pat patikrinimo veiksmus projekto vykdymo eigoje, skiria finansavimą, tai vėlesnis pozicijos pakeitimas neatitinka teisinių principų. Valstybės institucijos turi įvertinti ir prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmų neigiamas pasekmes, tačiau nei LVPA, nei atsakovas, nei teismas šių pareiškėjo kaltę paneigiančių aplinkybių nevertino;

47.6.       iš Pažeidimo tyrimo išvados nėra aišku, kaip buvo atlikta finansinė korekcija. Šią problemą iškėlė UAB „Struktūra“ atstovė, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad nesutikimo su finansinės korekcijos dydžiu argumentų byloje nėra, ir jų nevertino. Byla susijusi su viešuoju interesu, joje ginami Administracijos interesai, todėl teismas nepagrįstai vertino tik pareiškėjo skundą, bet ne visas byloje nurodytas aplinkybes ir proceso dalyvių argumentus.

48.       Pareiškėjas Administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

49.       Pareiškėjas Administracija sutikimą su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

49.1.       Komisariatas nėra ir bylai aktualiu momentu nebuvo kompetentinga institucija Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies prasme, nes vien tai, kad komisariatas turi bendro pobūdžio kompetenciją tirti galimai padarytas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo būti kompetentinga institucija pagal nurodytą Reglamentą. Administracija nebuvo informuota apie vykstančio ikiteisminio tyrimo esmę. Byloje priešingų įrodymų nėra. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Komisariato 2012 m. liepos 24 d. raštas nutraukė senaties terminą;

49.2.        teismas pažeidė proceso betarpiškumo principą, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas nepagrįstai sprendė, kad LPVA nustatytas pažeidimas yra pakartotinis bei neteisingai nustatė senaties skaičiavimo pradžią, nes Pažeidimo tyrimo išvados tekste nekalbama apie ilgesnį laikotarpį, per kurį buvo atliktas (kartotas) pažeidimas, netirtos, nenustatytos ir nenurodytos jokios konkrečios pažeidimo ribos;

49.3.       teismas neteisingai nustatė pažeidimo paskutinio mokėjimo įvykdymo datą. Teismo akcentuojamame Valstybės iždo mokėjimo pavedime nurodyti keli pavedimai, todėl neaišku, kuris iš šių pavedimų yra paskutinis. Informacija apie apmokėtas mokėjimo paraiškas turi būti pateikta formoje VBAMS MOK-03 „Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinys“. Jokio patvirtinimo, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2011 m. sausio 6 d., byloje nėra. Valstybės iždo mokėjimo pavedime turėjo atsispindėti atliktas pavedimas 2011 m. sausio 6 d., nes apmokėjimai vykdomi ne pagal sugeneruotas Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinio kopijas, bet pagal mokėjimo nurodymus (pavedimus). Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas 4 metų senaties terminas Pažeidimo tyrimo išvados pagrindu taikytai finansinei korekcijai taikyti baigėsi 2014 m. birželio 19 d., skaičiuojant nuo Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytos pažeidimo padarymo datos;

49.4.       teismas nevertino Pažeidimų tyrimo išvados kaip sudedamosios atsakovo priimtų įsakymų dalies, nepasisakė dėl jos turinio aiškumo, motyvų išdėstymo pakankamumo, adekvatumo ir kitų aplinkybių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme;

49.5.       atsakovas savarankiško tyrimo dėl LVPA nustatytų aplinkybių neatliko, todėl priėmė teisėtumo ir gero administravimo principų neatitinkančius įsakymus.

50.        Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą, atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51.       Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52.       Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA nesutikimą su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

52.1.       pažeidimas Projekte buvo nustatytas ir dalis išlaidų netinkamomis finansuoti pripažinta dėl netinkamų, Rangos sutartį pažeidžiančių UAB „Struktūra“ veiksmų. Pareiškėjas dėl LVPA sprendimo, jei jis įsiteisėtų, įgytų teisę regreso tvarka minėtas netinkamas išlaidas iš UAB „Struktūra“ išsiieškoti. Būtent UAB „Struktūra“, o ne pareiškėjas iškėlė senaties termino klausimą, siekdamas išvengti sankcijų dėl jo netinkamų veiksmų vykdant Rangos sutartį. UAB „Struktūra“, o ne pareiškėjas neigia, kad Administracija žinojo apie Komisariato ir VPT atliekamus tyrimus ir jų turinį. Akivaizdu, kad UAB „Struktūra“, pasitelkdama senaties termino institutą, siekia išvengti sankcijų dėl padarytų Rangos sutarties pažeidimų, kurie yra įrodyti; 

52.2.       apeliaciniame skunde akcentuojamas pažeidimo padarymo datos klausimas taip pat yra susijęs su pareiškėjo teikiamais dokumentais (mokėjimo prašymu), pareiškėjo, LVPA ir atsakovo sutartiniais įsipareigojimais pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Akivaizdu, kad UAB „Struktūra“, nebūdama Projekto finansavimo ir administravimo sutarties šalimi, negali žinoti bei suprasti nurodytos pažeidimo padarymo dienos, nes negalėjo dalyvauti mokėjimo prašymo teikimo procese;

52.3.       apeliacinio skundo teiginius dėl Komisariato kompetencijos konkrečiu atveju nebuvimo paneigia Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostata, o argumentus, jog Komisariato atliekamas tyrimas nebuvo susijęs su subrangovo UAB „Kortas“ atliekamu darbų mastu, paneigia pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisariatui adresuotas raštas;

52.4.       pažeidimo padarymo data buvo detaliai paaiškinta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. UAB „Struktūra“, kuri nėra Projekto finansavimo ir administravimo sutarties šalis, pagrįstai gali nežinoti ir nesuprasti nurodytos datos, nes ji yra susijusi su pareiškėjo teiktu LVPA adresuotu mokėjimo prašymu, pateiktu siekiant kompensuoti patirtas rangos darbų išlaidas. UAB „Struktūra“ pagal konfidencialumo nuostatas negali būti informuota apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir terminus;

52.5.       rangos darbai, kurie buvo finansuojami Projekte, Sutarties pasirašymo dieną jau buvo pradėti vykdyti. Į bylą pateiktų vykdant Rangos sutartį sudarytų mokėjimo dokumentų duomenimis, subrangovo atliktų darbų dalis viršijo 30 proc. 2010 m. kovo-balandžio mėnesiais. Pirmasis mokėjimo prašymas, kuriame buvo deklaruotos rangos darbų išlaidos (pripažintos netinkamomis finansuoti) pateiktas LVPA 2010 m. birželio 19 d., t. y. dieną, kuri ir nurodyta Pažeidimo tyrimo išvadoje. Vertinant pažeidimo padarymo datą, svarbu atskirti pažeidimo terminus teisinio reglamentavimo ir LVPA atliekamo pažeidimo tyrimo prasme. Kadangi LVPA funkcijos yra susijusios išimtinai su Europos Komisijai deklaruotinų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimu ir pažeidimų tyrimų dėl šių išlaidų vykdymu, tik tuomet, kai išlaidos yra deklaruojamos mokėjimo prašymais, LVPA gali vertinti jų tinkamumą finansuoti ir tirti įtariamą pažeidimą. Dieną, kai projekto vykdytojas deklaravo pirmąjį mokėjimo prašymą, jau buvo viršyta nustatyta subrangos apimtis. Tai nereiškia, kad pažeidimas Europos Bendrijos biudžetui nebuvo padarytas anksčiau ir kad jis nebuvo tęstinis. Šio pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmai nėra LVPA kompetencija. Tačiau akivaizdu, kad bet kokie viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra ES konkurencijos teisės pažeidimai, lemiantys nuostolius Bendrijos biudžetui. Tai pat aišku, kad dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo LVPA priėmė sprendimą bei pritaikė sankciją. LVPA kompetenciją riboja jos funkcijos – sankciją taikyti dėl veiksmų, susijusių su Europos Komisijai deklaruojamomis išlaidomis (atitinkamai LVPA mokėjimo prašymais deklaruojamomis išlaidomis), ne teisės aktų pažeidimais bendrąja prasme;

52.6.       apeliacinio skundo argumentai dėl Pažeidimo tyrimo išvados turinio dalių prieštaringumo yra nepagrįsti. Be to, pažeidimo tyrimo metu buvo pateikti visi UAB „Struktūra“ ir UAB „Kortas“ aktai, kurie buvo vertinami. LVPA Pažeidimo tyrimo išvadoje pagrindė sankcijos dydį ir teisinį jos apskaičiavimo pagrindą. UAB „Struktūra“ klaidingai sieja pažeidimo sankcijos dydį vien tik su subrangos apimtimi, nes pažeidimo objektu buvo ne tik tai, kad subrangos apimtis buvo viršyta, bet ir tai, kad UAB „Kortas“ subrangovu neturėjo būti apskritai, t. y. kad rangovas nesikreipė į VPT, prašydamas keisti Rangos sutarties sąlygas;

52.7.       UAB „Struktūra“, kaip aktyviai dalyvaujančiam viešuosiuose pirkimuose subjektui, turėjo būti žinomi viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Konkurso metu UAB „Struktūra“ privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai bei laikytis įstatymo nuostatų.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

53.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 4-10 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. S-VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003 vykdytojai Alytaus miesto savivaldybės administracijai, susigrąžinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 4-11 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 4-537 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; LVPA 2016 m. lapkričio 29 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.33-ŪM-03-V-003/IT03 ir jos pagrindu priimto LVPA 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

54.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad tiek LVPA, tiek ūkio ministras pagal kompetenciją priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

56.       Alytaus miesto savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniais skundais prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai iš esmės grindžiamai panašiais argumentais, kuriuos galima skirstyti į dvi grupes: 1) dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatyto senaties termino taikymo ir 2) dėl pažeidimo esmės/turinio.

57.       Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 15 d. pateikė paraišką Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso projektui finansuoti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę VP3-1.3-ŪM-03-V „Nacionalinės svarbos turizmo projektai“. Tarp Ūkio ministerijos, LVPA ir pareiškėjo 2010 m. birželio 11 d. buvo sudaryta projekto „Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003 finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-1.3-ŪM-03-V-01-003. Pagal Sutarties 3.1 papunktį ir 3.2 papunktį Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia yra 2009 m. birželio 1 d., pabaiga – 2011 m. gegužės 30 d.

58.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Reglamento Nr. 2988/95, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatos. Šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja teismo išvardytų ir aptartų Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų tinkamumą taikyti byloje nagrinėjamai situacijai ir jų nebekartoja.

59.       Alytaus miesto savivaldybės administracija ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ apeliacinius skundus pirmiausia argumentuoja tuo, kad yra praleistas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas ketverių metų senaties terminas atsakomybei už padarytą pažeidimą taikyti. Teigia, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo pažeidimo padarymo momento – 2010 m. birželio 19 d., todėl ginčijami ūkio ministro įsakymai priimti pasibaigus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam senaties terminui, t. y. jau suėjus nustatytam patraukimo atsakomybėn senaties terminui.

60.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1425-858/2015 pateikiami Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatyto ketverių metų senaties termino taikymo išaiškinimai, kurie reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje priimtoje nutartyje pažymėta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 1 d.). Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 2 d.). Administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus (Reglamento Nr. 2988/95 2 str. 1 d.). Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis numato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento Nr. 2988/95 3 str. 3 d.).

61.       Anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, jog Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis numato, kad, vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Tai yra, speciali taisyklė taikoma daugiamečių programų atveju ir ji leidžia numatytą ketverių metų terminą pratęsti, bet ne jį sutrumpinti. Pažymėtina tai, kad nustatant, kada programa visiškai baigiama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, reikia atsižvelgti į šioje nuostatoje nustatyto senaties termino tikslą. Iš esmės šioje nuostatoje nustatytas senaties terminas pirmiausia leidžia užtikrinti, kad, kol programa nėra visiškai užbaigta, kompetentinga institucija gali traukti atsakomybėn už pažeidimus, padarytus vykdant šią programą, kad būtų lengviau apsaugoti Sąjungos finansinius interesus (žr., pvz., ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und-export, C?59/14, EU:C:2015:660, 26 punktą). Be to, ja siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą. Šie subjektai turi galėti nustatyti, kurių operacijų senaties terminas yra galutinai pasibaigęs ir dėl kurių vis dar gali būti traukiama atsakomybėn (žr., pvz., ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen, C?52/14, EU:C:2015:381, 24 punktą). Atsižvelgdamas į šį dvigubą tikslą, ESTT yra išaiškinęs, jog, nustatant visiško programos užbaigimo datą, kuri laikytina Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrame sakinyje nustatyto senaties termino eigos pabaiga, reikia atsižvelgti į atitinkamos „daugiametės programos“ pabaigos datą (žr., pvz., ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C?436/15, 62–63 punktus).

62.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo Projekto „Daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas“ įgyvendinimo laikotarpis 2009 m. birželio 1 d. – 2011 m. gegužės 30 d., o jis buvo finansuotas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo priemonę VP3-1.3-ŪM-03-V „Nacionalinės svarbos turizmo projektai“. Vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 126/1999, 88-90 straipsniais veiksmų programos pabaiga siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimu Europos Komisijoje. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo vykdytas Projektas laikytinas daugiamete programa, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį. Atsakovo teigimu, ginčijamų aktų priėmimo metu Sanglaudos skatinimo veiksmų programa dar nebuvo pasibaigusi, nes Europos Komisija nebuvo patvirtinusi Lietuvos pateiktos galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos, kas reiškia jog senaties terminas taip pat nebuvo pasibaigęs. Šiame kontekste visiškai nereikšmingi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliacinių skundų argumentai, susiję su pažeidimo padarymo momentu ir kad pats Projektas buvo baigtas dar 2011 metais.  

63.       Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, jog Ūkio ministro įsakymai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Projekto administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytus terminus, nes LVPA sprendimas priimtas 2016 m. lapkričio 30 d., o ūkio ministro įsakymai – 2017 m. sausio 9 d., t. y. praėjus daugiau kaip 15 darbo dienų nuo LVPA sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau nurodytų taisyklių 198 punkte (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) reglamentuota, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą (-us), priima vieną (ar kelis) iš šių sprendimų ...>. Šiuo aspektu pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas (keletą dienų praleistas nustatytas terminas) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytinas neesminiu, neturinčiu lemiamos reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui, todėl naikinti ginčijamus ūkio ministro įsakymus nėra pagrindo.  

64.       Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė statybos darbų pirkimo sąlygų ir rangos sutarties nuostatas, ginčijamų administracinių aktų motyvavimo aspektus, pažeidimo padarymo aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad LVPA Pažeidimo tyrimo išvadą priėmė ne tik įvertinęs už viešųjų pirkimų organizavimo kontrolę atsakingos institucijos – VPT raštuose pateiktą informaciją, tačiau jis taip pat atliko savarankišką tyrimą, ekspertinį vertinimą, įvertino subrangovo UAB „Kortas“ ir jo subrangovų atliktų darbų apimtis ir nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų pažeidimus, ko pasėkoje sprendė, jog Rangos darbų sutarties išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi šioje dalyje teismo sprendimą teisės taikymo ir anksčiau nurodytų argumentų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatų ir surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Alytaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Struktūra“ apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių naujų, pirmosios instancijos teismo neaptartų, nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą byloje esančių įrodymų įvertinimą, pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šioje dalyje pagrįstu ir teisingu.

65.       Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nėra aišku ir jokių įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, kada buvo atlikti veiksmai, viršijantys 30 poc. UAB „Struktūra“ atliktų darbų vertės ribą. Iš Komisariato 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 52-S-22796 pateiktos ikiteisminio tyrimo informacijos matyti, kad jau 2010 m. balandžio mėn. UAB "Kortas" atliekami statybos darbai viršijo 30 proc. UAB „Struktūra“ atliktų darbų vertės ribą. Finansinė korekcija apskaičiuota vadovaujantis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešų pirkimų srityje gairių 22 punktu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir trūkumų finansinę svarbą, pritaikyta poveikio priemonė atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

66.       Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (LVPA sprendimas (Pažeidimo tyrimo išvada) dėl nustatyto pažeidimo ir ginčijami ūkio ministro administraciniai aktai vertintini kaip vientisas dokumentas), darytina išvada, jog atsakovo ginčijami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl šių teisės aktų naikinti nėra teisinio pagrindo.

67.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012 , 2019 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3503-1062/2019 ir kt.).

68.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Struktūra“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (11,25 Eur žyminį mokestį). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

69.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Struktūra“ apeliaciniai skundai atmetami.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

 

                                        

                                                                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

        

                                                                                                            Milda Vainienė