Civilinė byla Nr. e2-156-1115/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00988-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.4; 2.2.2.8.2.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei,
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Laimonui Judickui, advokato padėjėjui J. S. (Jaroslav Simarev), trečiojo asmens A. J. atstovėms advokato padėjėjai Ievai Zablackaitei ir advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei, trečiojo asmens J. M. (J. M.) atstovui advokatui Gyčiui Šarkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. (T. S.) ieškinius atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys A. J., J. M. (J. M.), dėl likvidatoriaus (likvidacinės komisijos pirmininko) pakeitimo ir dėl (duomenys neskelbtini) narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo 3-iojo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su 2020 m. balandžio 20 d. ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys A. J., J. M., kuriuo prašė pakeisti trečiąjį asmenį (A. J.) kitu likvidatoriumi (likvidacinės komisijos pirmininku) ir naujuoju Bendrovės likvidatoriumi (likvidacinės komisijos pirmininku) paskirti M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) arba E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti naujajam Bendrovės likvidatoriui (likvidacinės komisijos pirmininkui) 1 000,00 Eur dydžio bruto (iki mokesčių) dydžio mėnesinį atlyginimą už Bendrovės likvidavimo procedūrų vykdymą; įpareigoti trečiąjį asmenį (A. J.) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priėmimo-perdavimo aktu perduoti naujajam Bendrovės likvidatoriui (likvidacinės komisijos pirmininkui) visus Bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus bei Bendrovės turtą; priteisti iš trečiojo asmens ir Bendrovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pažymėtina, kad iki ieškinio pateikimo, ieškovo prašymu, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi taikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) bendrojo ploto pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo apribojimą/draudimą.
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su 2020 m. balandžio 20 d. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pats ieškovas nevykdė jokių likvidacinės komisijos nario funkcijų, likvidavimo proceso metu be jokio teisinio pagrindo gavo naudą iš bendrovės turto naudojimo ir kryptingai veikė prieš trečiąjį asmenį A. J., vilkino (duomenys neskelbtini) likvidavimo procesą, o siekdamas pakeisti A. J. kitu, jam palankiu likvidacinės komisijos nariu, ieškovas siekia pažeidžiant kitų pajininkų teises perimti likviduojamos (duomenys neskelbtini) turtą.
4. Trečiasis asmuo A. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo 2020 m. balandžio 20 d. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir išreikalauti iš ieškovo 2020 m. balandžio 06 d. ieškovo rašte įvardintą (duomenys neskelbtini) su I. J. tariamai sudarytą „balsavimo Bendrovės narių susirinkime sutartį“. Nurodė, kad pats ieškovas nevykdė jokių likvidacinės komisijos nario funkcijų, likvidavimo proceso metu be jokio teisinio pagrindo gavo naudą iš bendrovės turto naudojimo ir kryptingai veikė prieš trečiąjį asmenį A. J., vilkino (duomenys neskelbtini) likvidavimo procesą, o siekdamas pakeisti A. J. kitu, jam palankiu likvidacinės komisijos nariu, ieškovas siekia pažeidžiant kitų pajininkų teises perimti likviduojamos (duomenys neskelbtini) turtą.
5. Trečiasis asmuo J. M. atsiliepimu teismo prašė ieškinio dalį, kuria prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau -ir Bendrovė) narių susirinkimo sprendimo dalį, kurioje likvidatoriams buvo pavesta pareigas vykdyti neatlygintinai ir vietoj to nustatyti, kad likvidatoriui turi būti skiriamas 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) atlyginimas, taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą ginčyti juridinio asmens (Bendrovės) narių susirinkimo sprendimus ir vien tik šiuo savarankišku pagrindu šią ieškinio reikalavimo dalį atmesti; ieškinį atmesti. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, nuspręstų, kad ieškovo reikalavimų dalis pašalinti A. J. iš Bendrovės likvidacinės komisijos narių ir jos pirmininkės pareigų ir ją pakeisti kitu Bendrovės likvidatoriumi yra pagrįstas, tai tokiu atveju patenkinti trečiojo asmens J. M. savarankišką prašymą - nauju (duomenys neskelbtini) likvidatoriumi ir likvidacinės komisijos pirmininku vietoj A. J. skirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias paslaugas teikiant neatlygintinai, o ieškovo reikalavimą skirti nauju likvidatoriumi advokato E. T. ar advokato E. L. kandidatūras pavedant jiems likvidatoriaus pareigas eiti mokant jiems 1000,00 Eur atlyginimą atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai nemotyvuoti ir nepagrįsti.
6. Byloje taip pat pateikti prašymai, rašytiniai paaiškinimai, papildomi įrodymai, pranešimai.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi byla nutraukta.
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis; civilinė byla pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl likvidatoriaus (likvidacinės komisijos pirmininko) pakeitimo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
9. 2021 m. liepos 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-7286-1115/2021 priimtas ieškovo T. S. ieškinys atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys A. J., J. M., dėl (duomenys neskelbtini) narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo 3-iojo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
10. Trečiasis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo 2021 m. liepos 9 d. teismo priimtą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, jo tenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl laikytinas nenagrinėtinu teisme, todėl prašė teismo bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.
11. Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo 2021 m. liepos 9 d. teismo priimtą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi abi civilinės bylos sujungtos ir byla Nr. e2-7286-1115/2021 prijungta prie civilinės bylos e2-156-1115/2021.
13. 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė savo ieškinių reikalavimus. Ieškovo atstovai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.45 straipsnyje numatyta, kad dalyviu yra ir tas asmuo, kuris įgyja prievolinių teisių ar pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Šiuo atveju ieškovui priklauso atitinkamo dydžio pajus ir ieškovas turi teisę tiek į dividendus, tiek į bendrovės turto dalį po likvidacijos. Tai patvirtina, kad ieškovas yra žemės ūkio bendrovės dalyvis ir turi teisę reikšti ieškinį dėl narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo 3-ojo sprendimo panaikinimo. Taip pat ieškovo atstovas pažymėjo, jog tretieji asmenys išdėstė argumentą, kad ieškovas nėra žemės ūkio bendrovės narys, todėl jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl likvidatoriaus pakeitimo. Mano, kad toks argumentas nepagrįstas. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra išdėstytos žemės ūkio bendrovės nario teisės, tarp kurių yra teisė rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus, būti jų išrinktas, susipažinti su žemės ūkio bendrovės dokumentais. Analogiškos teisės numatytos bendrovės įstatų 3.4 papunktyje. Šiuo atveju ieškovas pripažįsta, kad formaliai jis nepateikė rašytinio prašymo tapti žemės ūkio bendrovės nariu, tačiau atstovas pažymi, jog reikia žiūrėti į tai, kad ieškovas įgyvendino bendrovės nario teises ir kiti žemės ūkio bendrovės nariai tam neprieštaravo. Taip pat, reikia žiūrėti ir į tai, kad ieškovas balsavo (duomenys neskelbtini) narių susirinkime, taip pat (duomenys neskelbtini) narių susirinkime. Tai patvirtina, kad jis įgyvendino nario teises ir jis yra narys. Taip pat, reikia turėti omeny, kad bendrovės įstatų 3.3 papunktyje numatyta, jog priimtas į bendrovės narių sąrašą asmuo turi būti įregistruotas į bendrovės narių sąrašą. Byloje pateiktas žemės ūkio bendrovės narių, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) narių sąrašas, kuriame yra nurodytas ir ieškovas kaip (duomenys neskelbtini) narys. Taip pat ieškovo atstovas pažymėjo, kad Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei galiojančios redakcijos bendrovės įstatų 3.4 papunktį, tik bendrovės narys gali būti išrinktas į žemės ūkio bendrovės valdymo organus arba turi teisę rinkti juos. Šiuo atveju ieškovas tiek (duomenys neskelbtini) dalyvavo renkant (duomenys neskelbtini) likvidacinę komisiją tiek buvo išrinktas likvidacinės komisijos nariu. Taip pat atstovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nariu yra ir ieškovas. Toks jos nurodymas patvirtina jos valią priimti ieškovą į narius. Pažymi, jog tas faktas, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) narys patvirtinamas ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pažymi, kad nors žemės ūkio bendrovių įstatymas ir numato, kad žemės ūkio bendrovės nariu asmuo gali tapti tik pateikęs prašymą ir yra priimamas į narius narių susirinkimo sprendimu, tačiau nurodo, jog šios nuostatos nėra imperatyvios ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šalys suderinta tarpusavio valia nuo šios nuostatos gali nukrypti. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Didžioji (duomenys neskelbtini) pajininkė A. J. niekada neginčijo, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) narys, o ieškovas įgyvendino žemės ūkio bendrovės nario teises. Dėl trečiųjų asmenų argumento, kad ieškovas negali reikšti ieškinio dėl likvidatoriaus pakeitimo, nes įmonėje buvo ne likvidatorius, o likvidacinė komisija, atstovas pažymi, kad remiantis CK 2.108 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas iš likvidacinės komisijos narių turi likvidatoriaus statusą. Dėl trečiųjų asmenų argumento, kad ieškiniai pareikšti netinkamam atsakovui, ieškovo atstovas pažymi, kad tokie argumentai nėra visiškai pagrįsti, kadangi patys tretieji asmenys nenurodo, kas tada turėtų būti atsakovu. Nurodė, kad remiantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose atsakovu turi būti pats juridinis asmuo. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) likvidavimo procedūra trunka jau daugiau nei 10 metų. Duomenų apie tai, kad kokie nors veiksmai, numatyti Žemės ūkio bendrovių įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir 6 dalyje ir Bendrovės įstatų 10 straipsnyje, A. J. būtų padaryti, nėra. Taip pat nurodė, kad galima preziumuoti, jog A. J. (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą nesant jokios patvirtintos turto paskirstymo tvarkos, neturėdama kito likvidatoriaus pritarimo arba lengvatinėmis sąlygomis arba nemokamai atidavė tretiesiems asmenims arba pasisavino. Pažymėjo, kad Bendrovei priklausančio garažo perdavimas naudoti (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, nes (duomenys neskelbtini) naudojasi juo nuo 2016 m., o Bendrovės likvidavimo procedūra pradėta 2010 m. CK 2.111 straipsnis numato, kad likviduojama įmonė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su įmonės likvidacija. Atstovas pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis Bendrovės įstatų 10.18 papunkčiu, bendrovės likvidavimo procedūra negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius. Šiuo atveju likvidavimo procedūros vyksta ilgiau nei 10 metų. Dėl ieškinio dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 3-iojo sprendimo pripažinimo negaliojančiu atstovas nurodė, jog ieškinys pagrįstas, nes šiuo sprendimu buvo pažeistas bendrasis sąžiningumo principas. Pažymėjo, kad toks sprendimas buvo priimtas tam, kad ieškovas negalėtų byloje reikšti reikalavimų arba tokie reikalavimai būtų atmesti. Taip pat nurodė, kad ieškovo pasiūlyti kandidatai tapti (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos pirmininku ir likvidatoriumi yra tinkami kandidatai, nes nėra jokių interesų konfliktų, negalėtų būti laikomi šališkais. Abiem kandidatams taikomos advokatų etikos kodekso nuostatos. Dėl J. M. paskyrimo likvidatoriumi nurodo, kad jis negalėtų būti paskirtas. Pažymėjo, kad J. M. neturi kompetencijos vadovauti (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą vilkinti likvidavimo procedūrą. Ieškovo atstovas advokatas Laimonas Judickas papildė, kad per beveik 12 metų A. J. nieko nepadarė kaip (duomenys neskelbtini) likvidacijos komisijos pirmininkė, todėl mano, kad ieškiniai turėtų būti patenkinti.
14. 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje trečiojo asmens J. M. atstovas su ieškiniais nesutiko ir prašė teismo juos atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturi procesinio veiksnumo ir teisnumo reikšti tokius ieškinius. Nurodė, kad ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) narys ir niekada tokiu nebuvo. Pažymi, kad nesutinka su ieškovo atstovo pozicija, jog Žemės ūkio bendrovių įstatyme numatytos nuostatos dėl tapimo bendrovės nariu nėra imperatyvios. Be to, visi nukrypimai, jeigu ir būtų nukrypstama nuo įstatymų, vyksta įstatų pagalba. (duomenys neskelbtini) įstatuose reikalavimai yra tokie patys, kaip ir įstatymuose. Todėl ieškovas negali būti vertinamas kaip narys. Taigi, jis neturi teisės reikšti reikalavimo dėl likvidatoriaus pakeitimo ir ginčyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 3-iojo sprendimo. Ieškovas nurodė, kad net jei jis nebūtų nariu, bet būtų tik pajininku, tai pajininkas taip pat yra dalyvis, kuris turi teisę reikšti reikalavimą dėl likvidatoriaus pakeitimo. Tai argumentavo CK 2.45 straipsniu. Trečiojo asmens atstovas mano, kad ši nuostata aiškinama netinkamai. Pažymi, kad nariais yra laikomi dalyviais, ne pajininkai. Be kita ko, net jei pajininkas būtų laikomas dalyviu, CK 2.109 straipsnis numato dar vieną alternatyvią sąlygą, norint pareikšti reikalavimą dėl likvidatoriaus pakeitimo – tai turi būti dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Pajininkas neturi nei vieno balso. Jis neturi teisės nei balsuoti nei dalyvauti narių susirinkimuose. Todėl jis neatitinka šios specialios sąlygos teikti tokio pobūdžio ieškinį. Taip pat pažymi, kad ieškovas žodine forma reiškia trečią reikalavimą – pripažinti jį (duomenys neskelbtini) nariu. Su tuo atstovas nesutinka, teigia, kad toks reikalavimas turi būti suformuluotas, pareikštas ieškinio reikalavimo forma, argumentuotas ir pirmiausia turėtų būti išspręstas šis klausimas. Taigi vien tai yra procesinė kliūtis tenkinti ieškinių reikalavimus. Dėl ieškovo atstovo nurodytų argumentų, kad A. J. pati pripažino ieškovą Bendrovės nariu, pažymi, kad ji negali pakeisti imperatyvių, įstatyme numatytų, procedūrų ir jos klaidingas suvokimas apie tam tikras aplinkybes nepadaro jo nariu. Ieškovo minėtose bylose taip pat nėra nustatytų jokių prejudicinių faktų, nes nebuvo ginčo dėl to ar ieškovas yra narys ar ne, teismas nenagrinėjo ir neanalizavo to. Nėra dokumentų, pagrindžiančių ieškovo buvimą nariu. Pasisakant dėl to, kad daugiau nei 10 metų nieko A. J. nedarė dėl likvidavimo proceso, atstovas pažymi, kad pats ieškovas nieko nedarė, nepateikė jokių pasiūlymų būdamas, kaip jis teigia, likvidacinės komisijos nariu, turėdamas tokias pačias pareigas, kokias jis priskiria A. J.. Nurodė, kad A. J. ir J. M. yra ne kartą siūlę užbaigti likvidavimo procedūrą labai greitai, priimti sprendimą pasidalinti turtą pagal priklausančių pajų kiekį, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Taip pat nurodė, kad 2015 m. A. J. paprašė ieškovo atlaisvinti minėtą garažą, kuriuo be teisėto pagrindo naudojosi ieškovas. Ieškovas tada kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimą teismas atmetė, tada ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tada 2019 m. ieškovas pateikė A. J. pasiūlymą duoti jam apie 50 procentų garažo ir 5 procentus turimo pajaus. A. J. nesutiko, tada ieškovas pareiškė trys ieškinius. Toks elgesys vertintinas kaip veikimas prieš likvidavimo procesą. Dėl (duomenys neskelbtini) trečio sprendimo, kuriuo J. M. paskirtas likvidacinės komisijos pirmininku, trečiojo asmens atstovas mano, kad ieškovas nenurodė pakankamai argumentų, kodėl J. M. buvimas nariu ieškovą tenkina, o buvimas pirmininku ne. Nurodo, kad jeigu ieškovas neturi 50 plius 1 procentas balsų, jis neturi teisės ir teismo pagalba reikalauti, kad būtų priimtas jo norimas sprendimas. Juridinio asmens dalyviai nėra susaistyti ieškovo pageidavimu balsuoti pagal jo sakomą poziciją. Todėl trečiojo asmens atstovas mano, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir prašo juos atmesti.
15. 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje trečiojo asmens A. J. atstovė su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti. Palaikė trečiojo asmens J. M. poziciją. Papildomai pažymėjo, kad per 10 metų likvidavimo procedūros turimi atlikti likvidavimo procedūros veiksmai turi būti atliekami likvidavimo komisijos kaip kolegialaus organo ir jo kiekvienas narys turi vienodas pareigas. Pabrėžė, kad A. J. nebuvo likvidatorė, ji likvidacinės komisijos narys, lygiai toks pats kaip ir ieškovas. Nei ieškovas nei A. J. nieko nepadarė, nes ieškovas iškėlė jai penkias bylas. Pažymėjo, kad ieškovo tikslas – gauti visą garažą. A. J. buvo pateiktas pasiūlymas, kad jei ši perleis ieškovui visą garažą, tai ieškovas nutrauks jos atžvilgiu visas bylas. Nurodė, kad A. J., neturėdama teisinio išprusimo, nemokėdama tinkamai kalbos ir tikriausiai nežinodama, kuo skiriasi narys nuo pajininko tuo metu, niekada netvirtino, kad ieškovas yra nariu, niekada jo nepriėmė į narius ir niekada neturėjo tokio noro. Niekada nebuvo jokio sprendimo, kuris atitiktų turinio ir formos reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika numato, jog nors asmuo net ir nebūdamas bendrovės akcininku faktiškai įgyvendina akcininko teises ir faktiškai veikia kaip akcininkas, jis dėl to netampa akcininku ir jam dėl to neatsiranda kitoks statusas, jis neįgyja kitų teisių. Todėl ieškovas, nors ir dalyvavo susirinkimuose, rašėsi į dokumentus, jis niekada neturėjo balsavimo teisės. Pažymėjo, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. ieškovas yra susipažinęs su bendrovės įstatais, įstatymu, kuriame aiškiai pasakyta, kokia tvarka tampama bendrovės nariu. Ieškovas šių savo pareigų, susijusių su tapimu nariu, nevykdė ir neįgyvendino. Šių pareigų neįgyvendinimas jo nuo atsakomybės neatleidžia ir jam papildomų teisių nesukuria. Atitinkamai dėl to jam ir negali atsirasti kitoks statusas vien dėl to, kad ieškovas šio statuso labai nori. Jis nėra narys, jis yra pajininkas ir kaip pajininkas jis šių ieškinių reikšti negali. Dėl ieškovo argumento dėl galimo turto iššvaistymo atstovė nurodė, kad prieš A. J. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pažymėjo, kad jei toks faktas būtų nustatytas, ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas. Pabrėžė, kad turtas perleistas buvo dar iki sprendimo likviduoti bendrovę, o perleidžiant turtą iki sprendimo dėl bendrovės likvidavimo priėmimo likvidacinės komisijos sprendimas dėl turto paskirstymo nėra reikalingas. Pažymėjo, kad vienu aspektu nesutinka su trečiojo asmens nurodyta aplinkybe, kad ieškovas žodžiu išreiškė reikalavimą pripažinti ieškovą Bendrovės nariu. Pabrėžė, kad civilinėje byloje negali būti reiškiami jokie reikalavimai žodžiu. Pažymėjo, kad ieškovas apskritai pirma turėtų nuginčyti juridinių asmenų registro duomenis, kuriuose nurodyta, kad bendrovės nariais yra A. J. ir J. M., o ieškovas T. S. yra pajininkas. Kol šis dokumentas nėra nuginčytas, nėra pagrindo konstatuoti kažkokį kitokį faktą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl likvidatoriaus pakeitimo
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas T. S. yra (duomenys neskelbtini) pajininkas, turintis 15,55 procentų pajų. Remiantis byloje pateiktu neeilinio bendrovės narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolu, bendrovės narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) pradėta likvidavimo procedūra, sudaryta likvidavimo komisija, kurią sudarė A. J. ir T. S., likvidavimo komisijos pirmininke paskirta A. J.. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) visų narių sprendimu, likvidacinės komisijos narys T. S. atšauktas, A. J. atšaukta iš likvidacinės komisijos pirmininkės pareigų, likvidacinės komisijos pirmininku paskirtas J. M..
17. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas yra žemės ūkio bendrovės narys ir ar jis turi teisę reikalauti pakeisti likvidatorių (likvidacinės komisijos pirmininką) bei pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo 3-iąjį sprendimą.
18. Ieškovas nurodė, kad jis atitinka įstatų 3.1 papunktyje Bendrovės nariui keliamus reikalavimus, bendrovės veikloje dalyvavo kaip narys, be to, net dviem įsiteisėjusiais procesiniais teismo sprendimais patvirtinta, jog jis buvo Bendrovės narys. Teismas pažymi, kad ieškovo minėtose bylose (Vilniaus rajono civilinėje byloje Nr. 2-1857-860/2015 ir Vilniaus apygardos teismo Nr. 2A-1215-580/2016) nebuvo keliamas klausimas, ar ieškovas yra jos narys, be to, šiose bylose dalyvavo ne visai tie patys asmenys. Minėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas yra likvidacinės komisijos, kuri likvidacijos eigoje atlieka bendrovės administracijos funkcijas, nariu. Teismai, konstatavo, kad jis yra likvidacinės komisijos nariu ir jis turi teisę susipažinti su likvidacinės komisijos priimamais dokumentais. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčija fakto, kad ieškovas buvo likvidacinės komisijos nariu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovas laikytinas Bendrovės nariu. Dėl to teismas teismų minėtuose procesiniuose sprendimuose ieškovo įvardijimą nariu nelaiko prejudiciniu faktu ir šį klausimą sprendžia iš esmės.
19. CK 2.45 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.
20. CK 2.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens dalyvių paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali būti atšauktas paprasta juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų dauguma. Šio straipsnio 2 dalis numatyta, kad juridinio asmens dalyviai, kurių balsai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, kreditorius, turintis ne mažesnę kaip keturiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų vertės reikalavimo teisę, arba ne mažiau kaip 1/5 visų juridinio asmens darbuotojų turi teisę kreiptis į teismą prašydami pakeisti likvidatorių, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridinio asmens darbuotojų teises.
21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ir ŽŪBĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrovė narys – tai fizinis asmuo, sukakęs 18 metų bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bendrovės pajininkas – tai fizinis ar juridinis asmuo, įgijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. To paties įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas.
22. (duomenys neskelbtini) įstatų (toliau – Bendrovės įstatai) 3.2 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad prašymą priimti Bendrovės nariu stojantysis pateikia Bendrovės administracijos vadovui. Į bendrovės narius pagal stojančiojo prašymą priima narių susirinkimas. Įstatų 3.3 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad fizinis asmuo laikomas Bendrovės nariu nuo narių susirinkimo nutarimo priimti jį į Bendrovės narius dienos. Dėl to, teismo vertinimu, ne visi pajininkai, kurie atitinka Bendrovės įstatų 3.1 papunktyje nurodytus reikalavimus, laikytini Bendrovės nariais, o tik tie, kurie buvo pateikę rašytinį prašymą ir Bendrovės narių susirinkimo nutarimu buvo priimti į Bendrovės narius.
23. Pažymėtina, kad šalys, keldamos reikalavimus, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikėsi ŽŪBĮ 18 straipsnyje bei Bendrovės įstatų 3.2 bei 3.3 papunkčiuose numatytos procedūros tapti bendrovės nariu. Be kita ko, teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovai, tiek trečiųjų asmenų atstovai patvirtino, kad ieškovas nesilaikė minėtos procedūros.
24. Ieškovo atstovas nurodė, kad ŽŪBĮ 18 straipsnio nuostata nėra imperatyvi, todėl nors ieškovas ir nesilaikė formalios tapimo bendrovės nariu procedūros, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis dalyvavo bendrovės narių susirinkimuose, kad balsavo bei buvo išrinktas likvidacinės komisijos nariu, taip pat dėl to, kad trečiasis asmuo A. J. niekada neprieštaravo, jog ieškovas būtų bendrovės narys, ir kad dėl tapimo nariu buvo su ja susitaręs, anot ieškovo, reiškia, kad jis laikytinas bendrovės nariu.
25. Teismas pažymi, kad imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Šiuo atveju vertinant minėtą įstatymo nuostatą, konstatuotina, jog įstatyme nėra numatytų alternatyvių būdų (šiuo atveju pagal nutylėjimą), kaip tapti bendrovės nariu. ŽŪBĮ 18 straipsnio 5 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kokiu atveju yra laikoma, kad asmuo tampa bendrovės nariu. Normos dispozicijoje vartojamas žodžių junginys „tik tada“ rodo, jog nėra paliekama alternatyvių būdų, kaip tapti bendrovės nariu.
26. Atsižvelgiant į minėta, konstatuotina, kad ieškovas, nesilaikydamas tiek įstatyme tiek Bendrovės įstatuose imperatyviai nurodytos tapimo Bendrovės nariu tvarkos, negali būti laikomas Bendrovės nariu. Sutiktina su trečiojo asmens A. J. atstove, jog vien tai, kad ieškovas dalyvavo Bendrovės narių susirinkimuose, kaip narys buvo minimas kai kuriose Bendrovės dokumentuose, nereiškia, jog jis turėjo balsavimo teisę ar kad dėl to pakito jo statusas.
27. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikomas Bendrovės dalyviu remiantis CK 2.45 straipsniu. Šią normą aiškino taip, kad dalyviu yra ir tas asmuo, kuris įgyja prievolinių teisių ar pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Teismas pažymi, kad bendrovės dalyvis ir bendrovės narys yra skirtingos sąvokos. ŽŪBĮ nuostatų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai - bendrovės nariai ir pajininkai, kurie turi turtines ir neturtines teises bei pareigas. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime, taip pat nariu gali būti tik fizinis asmuo, o pajininku – fizinis arba juridinis asmuo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38-265/2018).
28. Tretieji asmenys iš esmės tiek savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas negali reikšti ieškinio dėl likvidatoriaus pakeitimo, kadangi jis yra pajininkas, o likvidatoriaus skyrimo klausimas yra išimtinai Bendrovės narių prerogatyva. Atsakovė savo atsilepime taip pat pažymėjo, kad ieškovas nėra kreditorius, taigi ieškiniu ir negali ginti jokių savo, kaip galimo kreditoriaus, teisių.
29. Teismas pažymi, kad vertinant tai, ar ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl likvidatoriaus pakeitimo, reikia įvertinti, ar jis atitinka CK 2.109 straipsnyje nurodytas sąlygas, t. y. ieškovas turi būti ne tik Bendrovės dalyvis, tačiau ir turėti ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Remiantis ŽŪBĮ 2 straipsniu, Bendrovės įstatų 3.4 papunkčiu bei teismų praktika pažymėtina, kad pajininkas apskritai neturi balsavimo teisės. Kadangi ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti jį Bendrovės dalyviu, šis klausimas ir neanalizuotinas. Tačiau teismas, vertindamas tai, ar ieškinys paduotas tinkamo subjekto, pažymi, kad nors ieškovas ir yra Bendrovės dalyvis, tačiau jis nėra Bendrovės narys, neturi balsavimo teisės, todėl konstatuotina, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio teismui dėl likvidatoriaus pakeitimo.
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo ieškinys dėl likvidatoriaus pakeitimo atmestinas kaip pateiktas netinkamo subjekto.
Dėl Bendrovės narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu
31. CK 2.82 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
32. Bendrovės įstatų 3.4.2 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad Bendrovės narys turi teisę rinkti Bendrovės valdymo ir kontrolės organus bei būti į juos išrinktas.
33. Ieškovas 2021 m. liepos 8 d. ieškiniu prašo teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) Bendrovės narių susirinkimo 3-iąjį sprendimą (dėl A. J. atšaukimo iš Bendrovės likvidacinės komisijos pirmininko pareigų, naujuoju likvidacinės komisijos pirmininku paskiriant J. M.) negaliojančiu. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad jis nebuvo pakviestas į Bendrovės narių susirinkimą. Ieškovas ieškinyje nurodo ir kasacinio teismo praktiką, kuria grindžia savo argumentus. Nurodo, kad esant tokiam procedūriniam pažeidimui, taip pat nurodant, kad toks sprendimas prieštarauja sąžiningumo principui, Bendrovės narių sprendimas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.
34. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikytina tada, kai, kaip pažymi ir ieškovas, cituodamas kasacinio teismo praktiką, sprendžiamas bendrovės tolesnio egzistavimo klausimas. Šiuo atveju buvo sprendžiamas ne Bendrovės tolimesnis likimas, bet Bendrovės likvidacinės komisijos narių pasikeitimo bei atšaukimo klausimas.
35. Antra, nors ŽŪBĮ 19 straipsnio 1 punktas numato, kad pajininkas turi teisę dalyvauti Bendrovės narių susirinkimuose, tačiau įstatyme nenurodyta, kad jo dalyvavimas ar pranešimas apie Bendrovės narių susirinkimą yra būtinas ir kad šios procedūros nesilaikymas daro Bendrovės narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais. Be kita ko, pažymėtina, jog jokių panašių nuostatų nėra numatyta ir Bendrovės įstatuose.
36. Trečia, ieškovas pažymi, kad trečiųjų asmenų priimtas (duomenys neskelbtini) Bendrovės narių susirinkimo 3-iasis sprendimas pažeidžia sąžiningumo principą.
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas taip pat pažymi, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).
38. Vertinant šioje byloje priimtą (duomenys neskelbtini) Bendrovės narių susirinkimo 3-iąjį sprendimą, pažymėtina, kad priimtas sprendimas nepažeidė jokių nei įstatyme nei Bendrovės įstatuose imperatyviai numatytų nuostatų. Bendrovės įstatų 3.4 punkte viena iš bendrovės narių teisių yra rinkti Bendrovės valdymo ir kontrolės organus bei būti į juos išrinktas. Tuo tarpu tokia teisė bendrovės pajininkams nenumatyta. Vien tai, jog Bendrovės sprendimas priimtas Bendrovės narių susirinkime nedalyvaujant pajininkui, negali būti vertinama kaip nesąžiningumas.
39. Ketvirta, pajininkas, kaip ir minėta, neturi balsavimo teisės, taigi jo dalyvavimas Bendrovės narių (duomenys neskelbtini) susirinkime iš esmės nebūtų nieko pakeitęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas neginčija minėto sprendimo dalies dėl jo paties atšaukimo iš Bendrovės likvidavimo komisijos nario pareigų, jis ginčija trečiųjų asmenų Bendrovės likvidacinėje komisijoje pasikeitimus. Taigi teismas, sutikdamas su trečiųjų asmenų atsiliepimuose bei 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje išdėstyta pozicija, sprendžia, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo 3-iojo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nesukurtų ieškovui jokių teisinių pasekmių. Ieškovas neįrodė, kad ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimas turėtų kokią nors įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams.
40. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovo pareikštas 2021 m. liepos 08 d. ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo T. S. ieškiniai atmestini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
42. Atmetus ieškovo ieškinius, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4241-647/2020 taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Trečiasis asmuo A. J. byloje iš viso turėjo 4 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
45. Trečiasis asmuo J. M. byloje iš viso patyrė 5 060,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Įvertinus trečiųjų asmenų atstovų advokatų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad trečiųjų asmenų atstovai atstovavo jų interesams dviejuose teismo posėdžiuose, o trečiojo asmens A. J. atstovė advokato padėjėja Ieva Zablackaitė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, trečiojo asmens A. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4 840,00 Eur ir J. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 5 060,00 Eur yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovo.
47. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 49,54 Eur, todėl ši suma, ieškinius atmetus, priteistina iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškovo T. S. (T. S.) ieškinius dėl likvidatoriaus (likvidacinės komisijos pirmininko) pakeitimo ir dėl (duomenys neskelbtini) narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo 3-iojo sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4241-647/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovo T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 840,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 060,00 Eur (penkis tūkstančius šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,54 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Indrė Savkinienė