Civilinė byla Nr. 2-4422-910/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04936-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 125.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, Liucijai Vidžiūnienei, Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Brazauskaitei, trečiajam asmeniui A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. P. ir S. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys byloje – A. N., A. N., G. P.,
n u s t a t ė :
ieškovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovų O. P. ir S. P. kaip tėvų valdžią sūnaus G. P., gimusio 1995-07-29, atžvilgiu; priteisti iš abiejų atsakovų po 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnamečiui G. P. nuolatinę rūpybą, jo nuolatiniais rūpintojais paskirti A. N. ir A. N.; G. P. gaunamų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti jo rūpintojus A. N. ir A. N..
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai O. P. ir S. P. yra nepilnamečio G. P. tėvai. Atsakovų santuoka nutraukta, jų sūnų G. augina seneliai – A. ir A. N., kurie, išvykdami gyventi į Ispaniją, kartu pasiėmė ir nepilnametį anūką. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei netinkamos vaikų priežiūros O. P. šeima 2007-09-24 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos šiuo metu neteikiamos – atsakovė vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nekeičia savo gyvenimo būdo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, atsakovė visiškai nesirūpina sūnumi G., jo neaugina daugiau nei 6-7 metus. Atsakovas S. P. gyvena Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad jis su savo broliu ir motina gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių name, šiuo metu nedirba, todėl neteikia sūnui G. išlaikymo. Atsakovas S. P. nurodė nesutinkantis su tėvo valdžios apribojimu, nes pats galėtų auginti ir rūpintis sūnumi, bet šis nenori grįžti į Lietuvą. Atsakovas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui nurodė, kad su sūnumi bendrauja internetu, tačiau nepilnamečio seneliai teigia, kad atsakovas sūnumi nesirūpina, nesidomi, jie G. augina nuo vienerių metų. Ieškinyje teigiama, kad atsakovai yra nusišalinę nuo sūnaus auklėjimo ir priežiūros, juo visiškai nesirūpina, neišlaiko, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnamečio sūnaus G. P. atžvilgiu.
Atsakovas S. P. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pasak atsakovo, jis sutinka, kad būtų apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus G. P. atžvilgiu, atsižvelgiant į paties sūnaus interesus bei jo norą gyventi su seneliais, tačiau nesutinka, kad tėvo valdžia būtų apribojama neterminuotai. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais nustatyti G. P. nuolatinę rūpybą, jo rūpintojais paskirti A. ir A. N., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su rūpintojais, taip pat tuo, kad iš jo būtų priteistas sūnui 400 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad supranta, jog vaikas turi turėti teisę į gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
Tretieji asmenys A. N. ir A. N. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Trečiasis asmuo nepilnametis G. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti. Elektroniniame laiške nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negalės, nes šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, vyksta pasirengimas stoti į aukštąją mokyklą.
Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovės O. P. gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, šie dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Teismo pranešimu atsakovė informuota, kad per keturiolika dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos, ji privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė neatvyko į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Atsakovas S. P. į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, neatvyko, tačiau pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos patenkinti.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. N. papildomai paaiškino, kad atsakovų sūnus G. nuo pat gimimo gyvena su seneliais; jam pradėjus lankyti mokyklą, tėvai niekuomet nesidomėjo, kaip jam sekasi, ar vaikas sveikas. Atsakovas S. P. nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi, neteikia jam išlaikymo. G. gyvenant Ispanijoje, tėvas buvo dukart atvykęs, tačiau bendravo nedaug. S. P. buvo nupirkęs sūnui kompiuterį maždaug prieš 4-5 metus. Vaiko motina O. P. paskutinį kartą matė sūnų prie 4 metus, kai buvo atvykusi į Ispaniją, po to sūnui nei paskambina, nei susisiekia internetu. Pasak trečiojo asmens, nė vienas iš tėvų nesidomi sūnaus gyvenimu, net nepasveikina su gimtadieniu.
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad G. P. (gim. 1995-07-29) tėvai yra atsakovai S. P. ir O. P. (b. l. 8). Atsakovų santuoka nutraukta.
Be G. P., atsakovė O. P. turi dar du vaikus – K. ir G. P. (gim. 2006-08-27); šių vaikų gimimo įrašuose tėvas nenurodytas (b. l. 1, 14, 17). Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, prastų gyvenimo sąlygų, nepakankamos vaikų priežiūros, socialinių įgūdžių stokos atsakovės O. P. šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-24 įsakymu Nr. 401-981 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 27). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimu neterminuotai apribota atsakovės O. P. kaip motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų K. ir G. P. atžvilgiu (b. l. 46).
2011-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte Nr. A715-4511-(2.13.2.17-SR6) nurodyta, kad O. P. ir jos sugyventinis yra priklausomi nuo alkoholio, tačiau priklausomybės nepripažįsta, gydytis neketina; sugyventiniai nedirba arba įsidarbinę nuolat praranda darbą; namuose buities sąlygos skurdžios; dėl sūnaus G. O. P. nurodė, kad jis gyvena Ispanijoje su seneliais, tačiau vaiko išvažiavimo iš Lietuvos aplinkybių tiksliai nepaaiškino (b. l. 27). Tai, kad atsakovė O. P. neatsisako žalingų įpročių, nekeičia gyvenimo būdo, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2011-10-06 elektroninis pranešimas tarnybinės veiklos klausimais dėl įrašytos į apskaitą O. P. šeimos (b. l. 28), taip pat Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus 2011-11-27 bei 2012-07-04 raštai dėl informacijos apie O. P. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 36, 48).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-05 Šeimos aplankymo akte Nr. AVT-117 nurodyta, kad atsakovas S. P. gyvena jo motinai I. P. nuosavybės teise priklausančiame name. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, buities ir gyvenimo sąlygos nepilnamečiui G. P. tėvo S. P. šeimoje būtų tinkamos. Atsakovas vaiko teisių institucijos atstovams paaiškino, kad išlaikymo sūnui dabartiniu metu neteikia, nes nuo gegužės mėnesio niekur nedirba, ieško darbo. Su sūnumi G. bendrauja internetu, šiuo metu rečiau. Atsakovo teigimu, jis neatsisako sūnaus auginti, juo rūpintis, išlaikyti, tačiau pats G. nenori grįžti į Lietuvą, nori gyventi su seneliais Ispanijoje. Atsakovas nurodė, kad keletą kartų lankėsi Ispanijoje, sūnui yra davęs vieną kartą 1000 eurų, kitą kartą – 500 eurų, nupirkęs ir padovanojęs naują kompiuterį. (b. l. 50).
Dėl atsakovų sūnaus nuomonės jo tėvų valdžios apribojimo klausimu
Pagal CK 3.183 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios apribojimo prašymų nagrinėjimą, 3 dalį teismas turi išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgti. Tačiau kiekvienu atveju, išklausęs vaiko norus, teismas turi įvertinti, ar tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 straipsnio 1 dalis; CPK 380 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sūnui G. P. yra 17 metų, vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalies, CPK 380 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jis turėtų būti išklausytas teismo posėdyje. Tačiau šioje konkrečioje byloje, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovų nepilnametis sūnus gyvena Ispanijoje, mokosi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, teismas 2013-01-16 protokoline nutartimi nutarė, jog, nesant galimybės G. P. atvykti į teismo posėdį iš Ispanijos, nepilnametis išklausytinas per vaiko teisių apsaugos instituciją. 2013-01-22 apie 16:30 val. vaizdo konferencijos būdu per „Skype“ programą nepilnametis G. P. buvo išklausytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Indrės Brazauskaitės (b. l. 141).
Nepilnametis G. P. nurodė, kad nieko neprisimena iš gyvenimo kartu su tėvais, visą laiką gyveno su seneliais A. ir A. N.; prieš 7 metus su seneliais atvyko į Ispaniją. Atsakovų sūnus nurodė, kad paskutinį kartą su tėvu matėsi gal prieš trejus metus vasarą, kai šis buvo atvykęs į Ispaniją, o su mama – prieš maždaug keturis – penkis metus, kai ji su mažaisiais broliu K. ir seserimi G. buvo atvykusi į Ispaniją. Pasak G., nė vienas iš tėvų nesiūlė kartu grįžti į Lietuvą ar pasisvečiuoti Lietuvoje pas juos. Apsilankymo metu tėvas padovanojo 500 eurų ir sausainių, o motina – nieko. Nepilnamečio teigimu, dabar nė iš vieno negauna nei dovanų, nei pinigų. Su mama po paskutinio susitikimo nebendravo, o su tėvu retkarčiais pabendrauja per „Skype“ programą. G. P. nurodė, kad jis pirmas pradeda bendrauti, pats tėvas jam niekada neskambina ir nerašo. Pasak atsakovų sūnaus, jo santykiai su tėvais nėra artimi, jis įpratęs gyventi su seneliais, kurie jį visiškai išlaiko ir viskuo aprūpina, prašydami tik gerai mokytis. G. P. nurodė, kad šiuo metu mokosi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, ją baigęs stos į universitetą. Atsakovų sūnus patvirtino, kad skaitė ieškinį, su juo sutinka ir nori toliau gyventi su seneliais. G. P. nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog, apribojus jo tėvų valdžią neterminuotai, jis gali būti įvaikinamas, taip pat sustabdomos tėvų asmeninės ir turtinės teisės (išlieka tik teisė matytis su juo, taip pat pareiga teikti jam išlaikymą), tėvai netenka teisės reikalauti, kad jis juos išlaikytų senatvėje.
Dėl neterminuoto atsakovų kaip tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, o jos turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymu, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sisteminis ir lingvistinis nurodytos teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nereikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; kt.).
Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą. Spręsdamas dėl tėvų valdžios ribojimo, teismas vertina tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, konkrečių veiksmų pobūdį, ir, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus bei faktines konkrečios bylos aplinkybes, nusprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo, teismai visų pirma turi vadovautis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; kt.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovų nepilnametį sūnų G. P. nuo mažens augina ir išlaiko seneliai A. ir A. N.. Prieš septynerius metus tretieji asmenys A. ir A. N. išvyko gyventi į Ispaniją, kartu pasiėmė ir nepilnametį anūką. Atsakovai visiškai nesidomi sūnaus G. P. gyvenimu, jo sveikata, mokslais, nesveikina jo su gimtadieniu, neteikia išlaikymo. Nepilnametis G. P. nurodė, kad savo tėvą paskutinį kartą matė prieš trejus metus, mamą – prieš keturis ar penkis metus. Pasak G. P., su motina O. P. jis apskritai nepalaiko jokių ryšių, o su tėvu S. P. retkarčiais pabendrauja internetu, tačiau paprastai tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti.
Tėvai privalo ne tik teikti išlaikymą vaikui, bet ir bendrauti su juo, dalyvauti jį auklėjant, rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, sudaryti sąlygas mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teisę ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi ir tėvai, negyvenantys kartu su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai O. P. ir S. P. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi G. P., jo neauklėja ir neišlaiko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu nė vienas iš atsakovų nereiškė iniciatyvos bendrauti su sūnumi, neteikė jam išlaikymo.
Dėl atsakovo S. P. nesutikimo su neterminuotu jo kaip tėvo valdžios apribojimu pažymėtina tai, kad atsakovas nenurodė tokių faktų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis vykdo savo kaip tėvo pareigas. Epizodinis bendravimas su sūnumi, vienkartinės dovanos nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas rūpinasi sūnumi, auklėja jį, teikia išlaikymą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pats pripažino, kad bendrauja su sūnumi retai, jų santykiai yra atšalę. Pažymėtina, kad atsakovo sūnus nurodė, jog jis pirmas užkalbina tėvą per „Skype“ programą, pats tėvas nereiškia noro bendrauti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas manyti, jog daugelį metų besitęsianti situacija, kai tėvas nesirūpina sūnumi, jo neauklėja ir neišklaiko, ateityje galėtų pasikeisti.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nustatyti faktiniai duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovai O. P. ir S. P. visiškai nevykdo konstitucinės pareigos auklėti ir rūpintis savo sūnumi G. P. bei jį išlaikyti, nesirūpina sūnaus sveikata, ugdymu. Atsakovai nepateisinamai ilgą laiką nededa jokių pastangų tam, kad užmegztų ryšį su sūnumi. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas tikėtis, kad ilgą laiką besitęsianti situacija galėtų pasikeisti. Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų kaip tėvų valdžią jų sūnui G. P. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos
Apribojus tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalies, 3.251 straipsnio 2 dalies, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3.256 straipsnio nuostatomis, G. P. nustatoma nuolatinė rūpyba ir jo gyvenamoji vieta (CPK 407 straipsnis).
Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių 2012-07-17 kreipėsi O. P. tėvai ir nepilnamečio G. P. seneliai A. ir A. N., pareikšdami norą tapti anūkų G., G. ir K. P. globėjais (b. l. 53).
Bylos duomenimis, A. ir A. N. santuoka sudaryta 1973-11-02 (b. l. 35). Rūpintojais pretenduojantys asmenys nėra teisti (b. l. 56-57), nebausti administracine tvarka (b. l. 58). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. ir A. N. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 64-65), nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių name (b. l. 70-74). Alikantės tarybos Oficialiuose medicininiuose pažymėjimuose nurodyta, kad A. N. ir A. N. yra sveiki (b. l. 60-63).
Aptartų motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis G. P. išreiškė norą, kad jo rūpintojais būtų seneliai, su kuriais gyvena nuo vaikystės, G. P. nuolatiniais rūpintojais skirtini seneliai A. ir A. N., vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su rūpintojais (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256, 3.268 straipsniai, 3.265 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis CK 3.202, 3.275 straipsnių nuostatomis, A. ir A. N. skirtini nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.
Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl iš atsakovų priteistino vaikams išlaikymo
Pagal CK 3.195 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Nagrinėjamu atveju, apribojus neterminuotai atsakovų O. P. ir S. P. kaip tėvų valdžią, iš jų nepilnamečiam sūnui G. P. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.202, 3.275 straipsnių nuostatas vaiko nuolatiniai rūpintojai tampa vaikui priteisto išlaikymo išieškotojais.
Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikia apie 850 Lt per mėnesį.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sūnui yra 17 metų, jis mokosi ir rengiasi studijoms aukštojoje mokykloje, akivaizdu, jog būtiniems jo poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia didesnės negu 850 Lt sumos. Dėl tėvų galimybių teikti sūnui reikalingą išlaikymą pažymėtina tai, kad atsakovė O. P. visiškai nebendradarbiavo su teismu ir nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė dažnai keičia darbovietes, jos gaunamos pajamos nestabilios, yra nedarbo laikotarpių. Atsakovas S. P. šiuo metu yra bedarbis, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad ieškosi darbo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti sūnui 400 Lt išlaikymą (b. l. 89).
Pagal turimus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį darytina išvada, kad šiuo metu jie negali teikti sūnui pakankamo išlaikymo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra jauno amžiaus, darbingi žmonės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš jų sūnui G. P. po 400 Lt kas mėnesį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.198 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-18 iki G. P. pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos bylos nagrinėjimo metu patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 96 straipsnis). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo ieškinio pateikimo dieną buvo 142 Lt, už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo – 201 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 43 Lt. Iš viso priteistina iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai po 193 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 260, 268, 270, 406, 407 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį patenkinti.
Apriboti neterminuotai atsakovų S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, nuolatiniais rūpintojais paskirti A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nepilnamečio G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su rūpintojais A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Neriboti atsakovų O. P. ir S. P. teisės matytis su vaiku.
Priteisti iš atsakovės O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokėtiną nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-18 periodinėmis išmokomis po 400 (po keturis šimtus) Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokėtiną nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-18 periodinėmis išmokomis po 400 (po keturis šimtus) Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti nepilnamečio G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise ir vaikui priteisto išlaikymo išieškotojais rūpintojus A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) Išaiškinti rūpintojams, kad rūpintinio lėšos turi būti tvarkomos ir naudojamos išimtinai jo interesais.
Teismo sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovų S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 193 (po vieną šimtą devyniasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB Swedbank, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimo kopiją siųsti šalims.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė