Administracinė byla Nr. eI-1383-208/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00044-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui S. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovo S. J. 177,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 38,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu T3-267 (toliau – Nuostatai), pagrindu pareiškėjai yra pavesta administruoti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava). Atsakovas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs 177,29 Eur dydžio vietinės rinkliavos. Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą S. J. privalu mokėti, kadangi nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, tačiau jis juos ignoravo. Teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovas S. J. su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nors ir vienkiemis yra registruotas jo vardu, tačiau yra visiškai negyvenamas (gyvenamasis namas yra neįrengtas, apgriuvęs, išpuvusios grindys, krosnis sugriuvusi, nėra vandens, atjungtas elektros tiekimas) ir juo nesinaudojama. Vadinasi, atsakovas negali būti atliekų turėtoju. Pasak jo, jis jokių pareiškėjos įspėjimų negavo. Atsakovas kreipėsi į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, prašydamas anuliuoti mokėjimus ir ateityje vietinės rinkliavos neskaičiuoti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Nuostatų 6.5 papunktyje nustatyta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad S. J. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas neginčijamai patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklauso ginčo nekilnojamojo turto objektas, o tai leidžia pripažinti, jog atsakovas atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi darytina išvada, kad vietinės rinkliavos dydžių surinkimą administruojanti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pagal atsakovo turimą nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) S. J. tinkamai pripažino vietinės rinkliavos mokėtoju. Vadinasi, jis privalo mokėti vietinę rinkliavą, tačiau šios pareigos atsakovas nevykdo.
Pažymėtina tai, kad savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Teismas pažymi, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Taigi pareiškėjo teiginys, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra visiškai nenaudojamas, todėl pareiškėjas negali būti atliekų turėtoju, atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovui siuntė mokėjimo pranešimus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakovui S. J. susidarė 177,29 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (2017 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 17-R). Pareiškėjas teismui nurodo, kad dėl to, kad gyvenamuoju namu nesinaudoja jis ne kartą kreipėsi į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, todėl vietinė rinkliava jam turi būti panaikinta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. buvo taikyta lengvata 2014 m. rugpjūčio mėn. ir mokėtina suma, perskaičiavus rinkliavos dydį, sumažinta išminusavus 47,27 Eur (163,20 Lt). Pažymėtina, kad vietinės rinkliavos lengvata suteikiama pareiškėjams, atitinkantiems lengvatos suteikimui būtinas sąlygas ir tik pateikus visus reikalingus dokumentus, vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. T3-331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“. 2017 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į pareiškėją dėl lengvatos taikymo, tačiau nepateikė visų reikiamų lengvatai pažymų, todėl sprendimas dėl lengvatos taikymo nebuvo priimtas (UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. kovo 6 d. raštas Nr. S-882). Įvertinus tai, kad pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo S. J. skolą, susidariusią iki 2017 m. rugsėjo 30 d., ir duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pareiškėjai priteistina iš atsakovo S. J. 177,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma.
Pareiškėja prašo 38,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5 (8.2 papunktis).
Iš byloje esančių 2017 m. kovo 7 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo ir Danske Bank išrašo (2017 m. gruodžio 21 d.) matyti, kad pareiškėją atstovauja advokatė Ina Kurauskienė. 2017 m. sausio 2 d. pasiūlymo Nr. R-0102-02 matyti, kad už skundą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos parengimo ir pateikimo teismui sumokėta 31,50 Eur be PVM. Taigi ši suma neviršija Rekomendacijų 8 punkte maksimalios sumos (2,5 x 850,80 Eur), todėl pareiškėjai priteistina 38,12 Eur su PVM patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo S. J. 177,29 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir 29 eurocentus) nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą.
Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo S. J. 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir dvylika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius