Civilinė byla Nr. e2-34408-727/2018

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28145-2018-0 

 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1.4.; 1.1.3.2.; 3.2.6.1. 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams G. R., advokatui Tomui Bagdanskiui,

atsakovo atstovams advokatei Jurgitai Karvelei, advokato padėjėjai Julianai Pavilovskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4180.

        Teismas

n u s t a t ė :

akcinės bendrovės (toliau – AB) „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir ieškovas, Profesinė sąjunga, AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK, komisija) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-4180 darbo byloje Nr. APS-36-11821 (toliau – Sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė kaip nepagrįstą ieškovo komisijai teiktą prašymą dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos nevykdymo (2018 m. balandžio 24 d. valdybos sprendimo dėl bendrovės struktūros patvirtinimo bei direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1-29 „Dėl AB „Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikinimo), pareiškė teisme ieškinį dėl jo (el. b. t. I., psl. 1-13), mano, kad Sprendimas yra nenuoseklus ir visiškai nemotyvuotas, prašo jį panaikinti, o taip pat prašo pripažinti naikintinais ir AB ,,Amber Grid“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys, įmonė, Bendrovė) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl Bendrovės struktūros patvirtinimo ir atsakovo direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 1-29 ,,Dėl AB ,,Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei pripažinti, kad panaikinus aukščiau nurodytus dokumentus 2018 m. rugpjūčio 8 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-4180 netenka galios, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui aiškino, kad atsakovas pažeidė informavimo ir konsultavimosi procedūrą priimdamas ginčijamus sprendimus. Anot ieškovo, atsakovas tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą: ieškovas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie įmonėje gręsiančius pertvarkymus, todėl turėjo pats kreiptis į atsakovą su prašymu suteikti reikalingą medžiagą, susijusią su būsimais struktūriniais pertvarkymais ir apmokėjimo tvarka, atsakovas neatsižvelgė į ieškovo pateiktas esmines pastabas bei nenurodė, kaip ir kada bus sprendžiamos ieškovo pasiūlymuose iškeltos problemos, faktiškai numatytus pertvarkymus ir reorganizavimus vykdė nederindamas jų su Profesine sąjunga. Atsakovas, anot ieškovo, nesiekė ir neketino užmegzti efektyvų socialinį dialogą bei surasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojams naudingus sprendimus. Bendrovė ir toliau neteikia Profesinei sąjungai informacijos ir su ja nesikonsultuojama priimant esminius sprendimus darbuotojų atžvilgiu. Atsakovas, priimdamas ginčo sprendimus, nedėjo aktyvių pastangų pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis. Vidinė ir išorės komunikacija ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais tiek planuojant pertvarką, tiek jai rengiantis, nebuvo tinkami, į pertvarkos planavimą nebuvo įtraukti darbuotojai, o tvirtinant atlygio tvarkos aprašą ieškovui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam. Anot ieškovo, tinkamo informavimo ir konsultavimo funkcijų nevykdymo, struktūrinių pertvarkymų bei netinkamo atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo ydingumas yra neigiamos pasekmės, dėl kurių kils kiti teisminiai ginčai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, netinkamai mokamo darbo užmokesčio. Teigia, jog atsakovui pažeidus įstatyminę pareigą tinkamai informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais atsiranda šios neigiamos pasekmės: 1) pareigybės bus panaikintos be pagrindo; 2) padalinių naikinimas ir jungimas nėra iki galo tinkamai išanalizuoti neįsitikinus, kad bus pašalintos net ir menkiausios rizikos; 4) likusių darbuotojų neproporcingas darbo krūvio padidėjimas ir netolygus funkcijų paskirstymas turės neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir darbo rezultatų kokybei; 5) dėl diskriminacijos darbuotojų atlygio tvarkos apraše, darbuotojų tarpe kils įtampa, nepasitenkinimas atlygiu, kris motyvacija.

Ieškovas nurodė, jog 2018 m. balandžio 10 d. patvirtintas atlygio tvarkos aprašas nebuvo iki galo suderintas su Profesine sąjunga. Bendrovė į galutines ieškovo pastabas neatsižvelgė ir formaliai nurodė, kad papildomai pastabų neteikiant, laikoma, jog konsultacijos baigtos. Profesinė sąjunga nurodė nesutarimą įforminti nesutarimo protokolu, kuriame aiškiai matytųsi atlygio sistemos nuostatos, dėl kurių Profesinė sąjunga ir darbdavys nesutarė, tačiau šis taip ir nebuvo pasirašytas. Vadovaujantis DK 140 str. 3 d. darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi, todėl dėl darbo apmokėjimo sistemos turi būti deramasi ir ieškoma bendro susitarimo, o ne formaliai ir atmestinai konsultuojamasi ar imituojant konsultavimąsi.

Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į darbuotojų atlygio tvarkos apraše įtvirtintus diskriminacinius punktus, dėl kurių nebuvo susitarta ir nebuvo pateikti išsamūs paaiškinimai į Profesinės sąjungos klausimus konsultacijų metu, tačiau atlygio tvarkos aprašas vis tiek buvo patvirtintas: 1) nebuvo atsižvelgta į Profesinės sąjungos siūlymą suvienodinti vadovų ir ne vadovų kintamąją atlygio dalį ir taikyti intervalą, nepažeidžiant EPSO-G grupės atlygio politikoje nustatytų ribų; pagrindinės atlygio dalies lygis, kuris atspindi darbuotojo pareigybės vertę, siejamą su jo pareigybės lygiu, patirtimi, kompetencija ir veiklos rezultatais, jau yra pagrįstas diferencijuojantis veiksnys, todėl, siekiant užtikrinti atlygio teisingumą, kintamos atlygio dalies siektinų ribų dydis, išreiškiamas procentiniu metinės pastoviosios atlygio sumos dydžiu, skirtis neturėtų; Bendrovėje yra skatinamas komandinis darbas, bendradarbiavimas, raginama prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatus, tuo tarpu susidaro situacija, kuomet išmokant kintamąją atlygio dalį, skatinimas už bendrovės tikslų (ne)pasiekimą paskirstomas netolygiai, t.y. aukščiausio lygio vadovams išmokama kintamoji atlygio dalis nebūtinai koreliuoja su tuo, kokia kintamoji atlygio dalis išmokama kitiems darbuotojams; numatyti išskirtiniai skatinimai atskiriems padaliniams ir vadovams skatina darbuotojų susipriešinimą ir mažina motyvaciją, neskatina siekti bendrų tikslų ir nepagrįstai diferencijuoja darbuotojus; 2) patvirtinta atlygio sistema nemotyvuoja ir netelkia darbuotojų, bet juos išskaido; 3) ieškovas siūlė panaikinti atskirtį tarp regionų ir siekti situacijos, kad atlygiai už tą patį darbą Bendrovėje nesiskirtų pagal regioną, taip pat darbuotojų atstovai pagrįstai norėjo dalyvauti atlygio rėžių priskyrimo procedūrose bei susipažinti su atliktų rinkos tyrimų duomenimis tyrimų ataskaitomis ir kitais lyginamaisiais duomenimis, kuriais vadovaujantis nustatomi atlygio rėžiai pareigybėms, tačiau nebuvo išklausyti; 4) Profesinė sąjunga konsultacijų metu buvo nurodžiusi, jog siūlo deleguoti atstovą dalyvauti atlygio komiteto veikloje, darbdavys iš dalies atsisakė šio siūlymo dėl galimo darbuotojų atstovų kompetencijos stokos, tačiau imant domėn aplinkybę, kad darbuotojų atlygio tvarkos aprašu yra siekiama skaidrinti darbuotojams mokamus atlyginimus, siekti suvienodinti atlyginimų dydžius toms pačioms kategorijoms, darbuotojų atstovų dalyvavimas komiteto veikloje yra skaidrumo garantas, tuo pačiu ir tinkamas tikslo turėti skaidrią darbo užmokesčio sistemą Bendrovėje įgyvendinimas; 5) Profesinė sąjunga pageidavo indeksavimo sąvoką atskirti nuo pagrindinės atlygio dalies, kad indeksavimas dėl ekonominių priežasčių būtų vykdomas visiems darbuotojams nediskriminaciniais pagrindais kasmet, priklausomai nuo ekonominių rodiklių pokyčio šalyje, toks atskyrimas neleistų piktnaudžiauti ir atlygio pokytį dėl indeksavimo vadinti atlygio padidinimu, nes indeksavimas yra tik kompensacija už prarastas pajamas dėl infliacijos ar kitų darinių, bet ne atlyginimo didinimas už gerėjančius rezultatus ar kompetencijas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta;

Ieškovo nuomone, DGK itin lakoniškai ir visiškai neargumentuotai sprendė dėl informavimo ir konsultavimo pareigos, neatsižvelgė nei į įrodymus byloje, nei į jų turinį ar pateiktus paaiškinimus. 2018 m. balandžio 24 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą patvirtinti 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančią naują struktūrą bei pareigybių aprašymus. Profesinei sąjungai nebuvo pateikta išsami ir visapusė informacija tam, kad ji galėtų įvertinti, ar po struktūrinių pertvarkymų Bendrovėje nebus pablogintos darbuotojų darbo sąlygos, t.y. kokiomis priemonėmis numatoma užtikrinti tolimesnį buvusių darbuotojų atliekamų funkcijų vykdymą, kokie atlygio pokyčiai numatomi darbuotojams, perimsiantiems papildomą darbo krūvį ir kt., jų socialinės ir ekonominės sąlygos. 2018 m. sausio 23 d. ieškovas kreipėsi į darbdavį, nurodydamas, kad per paskutinius keturis mėnesius sumažėjo darbuotojų skaičius, todėl kyla pagrindas manyti, kad Bendrovėje vykdomas reorganizavimas. Šiuo raštu ieškovas prašė informuoti, kiek darbuotojų per paskutinius keturis mėnesius nutraukė darbo sutartis nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK straipsnį) bei informuoti apie Bendrovėje vykdomą ar numatomą vykdyti reorganizavimą, tačiau į jį joks atsakymas nebuvo pateiktas. 2018 m. balandžio 6 d. Profesinei sąjungai buvo atsiųstas būsimos struktūros ir pareigybių sąrašo projektas. 2018 m. balandžio 11 d. ieškovas atsakė, jog iš pateiktų projektų matyti, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. numatomas mažesnis darbuotojų skaičius (nuo 355 mažinamas iki 336), nenurodant tokio mažinimo priežasčių ir būtinybės. Iš darbdavio pateiktos medžiagos buvo matyti, kad buvo numatoma panaikinti kai kuriuos padalinius (Administravimo, Inžinerinį, Dujotiekių saugos nuo korozijos, Pastatų ir transporto). Profesinė sąjunga prašė paaiškinti, kokiomis priemonėmis numatoma užtikrinti tolimesnį šių padalinių šiuo metu atliekamų funkcijų tinkamą vykdymą, nes šių padalinių kuruojamos sritys yra itin svarbios (pvz., dujotiekių sauga, kurios susilpninimas gali lemti avarijas ar net sužalojimus), taip pat buvo prašoma nurodyti, kokias funkcijas atliks naujai planuojami sukurti padaliniai ir naujai sukuriamos pareigybės bei kokie padaliniai perims naikinamų padalinių funkcijas. Ieškovas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, taip pat prašė pateikti numatomų atleisti (ar numatančių palikti Bendrovę) darbuotojų sąrašą su jų atrankos kriterijus ir numatomus atleidimo pagrindus. Ieškovui kilo abejonių dėl to, kokiomis priemonėmis numatoma užtikrinti tolimesnį buvusių darbuotojų atliekamų funkcijų tinkamą vykdymą, kokie atlygio pokyčiai numatomi darbuotojams, perimsiantiems papildomą darbo krūvį. Ieškovas taip pat prašė paaiškinti, kaip numatoma atleisti darbuotojus, kokio dydžio išeitinės išmokos jiems bus mokomos bei įvertinti, kaip numanoma atrinkti/skirti naujai steigiamų padalinių vadovus. Atsakovas 2018 m. balandžio 18 d. pateikė atsakymą ieškovui, po kurio ieškovas pateikė papildomus klausimus į Bendrovės pateiktus atsakymus, prašė juos patikslinti, nurodė savo pasiūlymus ir įžvalgas. Nurodė, jog papildomo atsakymo ar paaiškinimų iš atsakovo negavo, o 2018 m. balandžio 24 d. buvo priimtas sprendimas dėl struktūrinių petvarkymų patvirtinimo. 2018 m. balandžio 20 d. Profesinės sąjungos atstovai buvo pakviesti diskusijai dėl atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų, o ne struktūrinių pertvarkymų ir jų pasekmių. Minėtas susitikimas įvyko 2018 m. gegužės 3 d., jo metu Profesinės sąjungos iniciatyva buvo keliami klausimai dėl būsimų struktūrinių pertvarkymų, tačiau Bendrovė pateikė tik lakoniškus ir formalius atsakymus. Prieš susitikimą Profesinė sąjunga dar kartą išsakė savo pastabas, kėlė klausimus, tačiau nei išsamių paaiškinimų, nei plano, kaip bus perkeliami darbuotojai, ar bus užtikrinamos saugios jų darbo sąlygos, nepateikė. Darbdavys negalėjo tinkamai atsakyti į visus Profesinės sąjungos užduodamus klausimus, nors Profesinė sąjunga ne kartą buvo nurodžiusi, kad negavusi papildomų ir išsamių dokumentų, negali tinkamai vesti konsultacijų, dėl ko vėliau su atsakovu ir nekomunikavo. 

Visa tai, ieškovo nuomone, rodo, kad Bendrovė tik formaliai vykdė visas informavimo ir konsultavimo procedūras, nenurodė realiųjų struktūrinių pertvarkymų priežasčių bei numatomų darbuotojų teisių užtikrinimo procedūrų. Ieškovo vertinimu, DGK visiškai nepagrįstai nepasirašytą protokolą vertino kaip įrodymą, kad konsultacijos buvo vykdomos. Taip pat verčia abejoti atsakovo struktūrinių pokyčių pagrįstumu, nes, jo manymu, naujoji struktūra mažina dujotiekių saugumą ir patikimumą, kadangi veikla bus perduota darbuotojams, kurie iki šiol nevykdė tokių funkcijų. Ieškovo manymu, gali padidėti technikų aptarnavimo spindulys, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes Bendrovei. 

Ieškovas taip pat nurodė, kad jam iki šiol nėra teikiama informacija (struktūrinių pertvarkymų data buvo nukelta) apie tai, kiek ir kokie darbuotojai bus atleidžiami, nors nauja struktūra jau įsigaliojusi. Ieškovui nėra aišku - kokiu pagrindu yra mažinamas darbuotojų skaičius, nes darbai ir taip nespėjami laiku atlikti, darbuotojai dirba viršvalandžius bei savaitgaliais. Nėra iki galo aišku, kokiomis sąlygomis numatoma atleisti darbuotojus, kokių priemonių imamasi dėl šių darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių negu DK numatytos išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kt.). Anot ieškovo, numatomos permainos palies ir mažiausiai 4 Profesinės sąjungos tarybos narius, tarp ir jų ir Profesinės sąjungos pirmininkę bei jos pavaduotoją, kuriems yra taikomos socialinės garantijos pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. ir DK 168 str.. Ieškovas teigė nesuprantąs, kokio dydžio išeitinės išmokos bus mokamos atleistiems darbuotojams, nes darbdavys 2017-2018 m. vilkino kolektyvinės sutarties pasirašymą, o 2018 m. gegužės mėn. pateiktame kolektyvinės sutarties projekte nenumatyta beveik jokių išmokų atleidimo atvejais (išskyrus išmokas darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus). Tuo tarpu Profesinė sąjunga siūlė kolektyvinėje sutartyje numatyti mokėti išeitines išmokas darbuotojams, atleidžiamiems nesant darbuotojo kaltės, priklausomai nuo darbo stažo įmonėje, kaip buvo numatyta ir DK, galiojusiame iki 2017 m. liepos 1 d., į ką nebuvo atsižvelgta.

Ieškovo vertinimu, Bendrovės struktūriniai pertvarkymai vykdomi neteisėtai, tinkamai neišanalizavus būsimų struktūrinių pertvarkymų padarinių bei struktūrinių pertvarkymų būtinumo apskritai, neįvertinus tinkamo funkcijų perdavimo, padalinių veiklos ir saugių darbo sąlygų užtikrinimo, t.y. darbo organizavimo, teisinių, ekonominių bei socialinių padarinių darbuotojams, todėl mano, kad atsakovo priimti sprendimai dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų Bendrovėje privalo būti panaikinti ir priimti tik tinkamai įgyvendinus informavimo ir konsultavimo procedūras su Profesine sąjunga.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Teigė, jog ieškovas ir atsakovas nerado bendros suderintos valios, kaip pasiūlė darbdavys – taip ir buvo. Nurodė, jog ieškovas buvo netinkamai konsultuojamas ir informuojamas, o patvirtinti lokalūs teisės aktai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (el. b. t. IV., psl. 19-35), kuriame išdėstė nesutikimą su ieškiniu ir prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu, o nusprendus jį nagrinėti - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų, nes ieškiniu yra skundžiamas DGK sprendimas, tačiau juo yra keliami ir kiti reikalavimai, kurie nebuvo reikšti ir nagrinėjami DGK, o ieškinio dalykas „pripažinti naikintinais“ atsakovo priimtus sprendimus yra netinkamas ir negalimas, kadangi jo neįmanoma įvykdyti. Ieškovas teikė skundą DGK dėl atsakovo tariamai nesilaikytų informavimo ir konsultavimosi procedūrų, ir būtent šias aplinkybes nagrinėjo DGK, o ieškiniu atsakovo sprendimai yra ginčijami ir visai kitu pagrindu – dėl tariamos diskriminacijos ir turinio neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kas yra visiškai naujas pagrindas. Anot atsakovo, iš ieškovo pateiktų dokumentų yra aišku, kad Bendrovė vykdė informavimo ir konsultavimosi pareigą tiek priimdama ieškiniu skundžiamą Bendrovės sprendimą dėl Bendrovės struktūros patvirtinimo, tiek ir tvirtindama AB „Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašą. Konsultacijos buvo vykdomos laiku, pateikiant visą prašomą informaciją, organizuojant susitikimus ir atsakant į Profesinės sąjungos klausimus, ką tinkamai įvertino ir DGK, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą DGK Sprendimą. 

Atsakovo vertinimu, DGK neturėjo teisės ir pareigos vertinti darbuotojų atlygio tvarkos aprašo turinį. Kaip teisingai nurodė DGK Skundžiamame sprendime, ieškovas inicijavo kolektyvinį ginčą dėl teisės pagal DK 209 str. 1 d., remiantis tuo, kad buvo pažeista DK 206 str. įtvirtinta darbdavio informavimo ir konsultavimosi pareiga priimant vidinius norminius aktus. Tuo atveju, jeigu informavimo ir konsultavimosi procedūra tinkamai įvykdyta, tačiau yra nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms, profesinė sąjunga gali inicijuoti ginčą Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. nustatyta tvarka. Mano, jog ieškovo argumentas dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo turinio nevertinimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas neginčija jokių konkrečių darbuotojų atlygio tvarkos aprašo sąlygų, nenurodo, jog jos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir kokioms, darbuotojų atlygio tvarkos aprašas parengtas remiantis Bendrovėje patvirtinta Atlygio politika, kuri yra Bendrovės atlygio sistemos dalis, dalis Profesinės sąjungos kritikuojamų nuostatų yra nustatytos būtent joje, o ši Atlygio politika nėra ginčijama ieškiniu, todėl ir ja paremti reikalavimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo diskriminacinio pobūdžio nuostatų, dėl kurių nebuvo susitarta. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga savo teiginius grindžia pageidavimais, kokios sąlygos turėtų būti darbuotojų atlygio tvarkos apraše, o ne faktais, kad, nustačius atitinkamas sąlygas, yra padarytas pažeidimas. Dalis Profesinės sąjungos teiginių yra pagrįsti prielaidomis. Atsakovo vertinimu, negalima taikyti vienodų sąlygų darbuotojams, kurie užima vadovaujančias pareigas, ir kurie tokių pareigų neužima. Nuo darbuotojų, kurie užima vadovaujančias pareigas, darbo priklauso viso skyriaus ar padalinio rezultatai, jie turi daugiau atsakomybės, taigi, jų indėlis į Bendrovės veiklą yra ženkliai reikšmingesnis nei nevadovaujančių darbuotojų, todėl ir atlygio politika neturi būti vienoda, ko faktiškai siekia ieškovas. Atitinkamai Bendrovė yra suinteresuota nustatyti tokią vadovų skatinimo sistemą, kad jie siektų kuo geresnių rezultatų. Dėl šios priežasties Bendrovė nustatė vadovams mažesnę pastoviąją atlygio dalį (PAD), ir didesnę kintamąją atlygio dalį (KAD), tai yra, PAD ir KAD tarpusavio santykis yra skirtingas vadovams ir ne vadovams. Nuo vadovų pasiektų rezultatų tiesiogiai priklauso ir jų skyriuose dirbančių ne vadovų rezultatai. Todėl visi darbuotojai yra suinteresuoti, kad vadovas dirbtų itin gerai ir sudarytų sąlygas kitiems darbuotojams gauti kuo didesnę KAD dalį. KAD procentai yra numatyti ir Politikoje, kuri nėra ginčijama. Todėl ieškovo teiginiai, kad nustatyta darbuotojų atlygio tvarka nemotyvuoja ir netelkia darbuotojų, yra teisiškai nereikšmingi ir tai tėra subjektyvi ieškovo nuomonė.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog darbuotojų atlygio tvarkoje nėra numatyta, kad darbuotojų atlyginimas priklauso nuo regiono, kuriame darbuotojas dirba (kaip kad teigia ieškovas). Nurodė, jog šiuo metu faktiškai darbuotojų darbo užmokesčiai nepriklauso nuo jų darbo vietos. Paaiškino, jog Bendrovėje yra įsteigtas atlygio komitetas, kuris sprendžia dėl konkrečios pareigybės priskyrimo konkrečiai grupei bei rėžių nustatymo. Šis komitetas veikia pagal tarptautinę Hay Group metodiką, kurią taikyti yra specialiai apmokyti atsakingi darbuotojai. Todėl į atlygio komitetą yra skiriami asmenys, turintys kompetencijos spręsti dėl darbuotojų atlygio. Profesinės sąjungos nario dalyvavimas atlygio komiteto veikloje yra netikslingas, kadangi toks asmuo tiesiog neturėtų kompetencijos ir tokiu būdu negalėtų prisidėti prie sėkmingo darbo, o tik jam trukdytų.

Atsakovo vertinimu, Profesinės sąjungos netenkinantis konsultacijų rezultatas nesudaro pagrindo pripažinti darbdavio sprendimų neteisėtais, o informavimo ir konsultavimosi procedūrą laikyti netinkama. Konsultacijos su Profesine sąjunga truko visą kovo mėnesį (nors pagal DK užtektų jas vykdyti 5 darbo dienas), jos buvo aktyvios, šalys keitėsi pasiūlymais, juos aptarinėjo susitikimų metu. Bendrovė atsižvelgė į nemažą dalį Profesinės sąjungos pateiktų pasiūlymų dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, ką patvirtina ir ieškovas ieškinyje. 

Atsakovas sutiko, kad konsultacijų protokolas formaliai nebuvo pasirašytas, tačiau nurodė, jog taip atsitiko dėl pačios Profesinės sąjungos kaltės. Bendrovei parengus papildytą projektą, Profesinė sąjunga jo taip ir nepasirašė ir nepateikė jokių savo pastabų, pati Profesinė sąjunga vengė bendradarbiauti ir atsisakė tęsti konsultacijas. Atsakovas įsitikinęs, jog vien tai, kad formaliai nebuvo pasirašytas nesutarimų protokolas, nereiškia, kad informavimas ir konsultavimas buvo vykdomas netinkamai. Pati Profesinė sąjunga savo 2018 m. kovo 30 d. laiške nurodė, kad daugiau konsultuotis nemato prasmės, taigi laikytina, jog savo valią atsakovas išreiškė tinkamai. DK 204 str. 4 d. numato, kad „konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai“. Nagrinėjamu atveju buvo priimti vietiniai norminai aktai, kaip tai numato minėta DK norma.

Anot atsakovo, Bendrovės vykdomi struktūriniai pertvarkymai nėra reorganizavimas DK 208 str. prasme, kadangi jie palietė tik labai mažą dalį Bendrovės darbuotojų. Bendrovei vykdant konsultavimosi procedūras Profesinė sąjunga visiškai nebendradarbiavo ir raštu neteikė jokių savo siūlymų. O į žodžiu pateiktus Profesinės sąjungos siūlymus Bendrovė atsižvelgė (pvz., sumažino atleidžiamų darbuotojų skaičių). Bendrovės vykdomi struktūriniai pokyčiai yra realūs, paremti siekiu optimizuoti Bendrovės veiklą ir ją modernizuoti, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą dėl šių pertvarkymų. Profesinė sąjunga neginčija jokių konkrečių struktūrinių pertvarkymų sąlygų, taip pat neįrodinėja, kad kurios nors iš šių sąlygų prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Dėl to Profesinės sąjungos ieškinys negali būti tenkinamas. 

Atsakovas taip pat nurodo, kad 2018 m. balandžio 6 d. nusiuntė ieškovui būsimos struktūros ir pareigybių sąrašo projektą, vėliau pasidalino rengiamais padalinių nuostatų projektais, kurie turėjo padėti ieškovui susipažinti su būsima struktūra ir padalinių funkcijomis. Po šios informacijos pateikimo ieškovui atsakovas norėjo inicijuoti susitikimą su Profesine sąjunga, tačiau Profesinės sąjungos pirmininkė atsisakė susitikti. Vėliau atsakovas dar kartą pakvietė Profesinės sąjungos narius papildomai diskusijai su atsakovo vadovu dėl naujos organizacinės struktūros klausimų, tačiau apie šį kvietimą ieškovas ieškinyje net neužsimena, ir jį jis ignoravo. Ieškovas nuolat atsisakinėjo susitikti su atsakovu ir tokiu būdu pats nesinaudojo DK suteiktomis teisėmis susitikti su sprendimą priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais, komunikuoti ir bendradarbiauti. Todėl kalbėti, kad darbdavys nevykdė informavimo ir konsultavimo pareigos nėra jokio pagrindo.

Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Palaikė atsiliepime pateiktus argumentus.

2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklausta R. K. paaiškino (posėdžio garso įrašo laikas 01.42.11 – 02.30.58 val. min. sek.), jog šiuo metu dirba AB „Amber Grid“ Ekonominės analizės ir reguliavimo skyriaus vadove, yra Profesinės sąjungos narė, yra išrinkta į Profesinės sąjungos tarybą. Nurodė, jog struktūriniai pokyčiai nepalietė padalinio, kuriame ji dirba.

Jos manymu - procesai dėl struktūros pakeitimų vyko žaibiškai. 2018 m. balandžio 6 d. darbdavys pateikė dokumentų paketą konsultacijoms, prašė pateikti pastabas per trumpą laiką iki balandžio 13 d. (praktiškai per kalendorinę savaitę), Profesinė sąjunga neprašė skirti daugiau laiko su jais susipažinti. Ji pati su dokumentais susipažino, yra dalyvavusi viename susitikime su bendrovės administracijos atstovais, yra susipažinusi su dokumentais, kurie buvo siųsti konsultacijoms (kaip tarybos narė turėjo priėjimą prie dokumentų), jų turinys jai buvo žinomas. Patvirtino, jog suprato, kokia tai yra procesinė stadija, suprato, kad norima gauti Profesinės sąjungos atsiliepimą (pageidautina – nedarant trikdžių priimtiems sprendimams – tai suprato iš neformalių pokalbių su personalo skyriaus žmonėmis), kadangi toliau yra suplanuotas laikas. Suprato, kad ką beparašytų – nebūtų galima įvertinti blogai ir kažką keisti (dokumentų turinį), nes valdybos posėdis buvo suplanuotas balandžio 24 d.. Patvirtino, jog Profesinė sąjunga nekėlė klausimo dėl valdybos posėdžio (paskirtų posėdžių klausimų aptarimui) datos/datų nukėlimo, nes profsąjunga nesijautė turinti tokių galių. Suprato, kad vyksta tam tikri struktūriniai pokyčiai, pertvarkymai, kurie gali paliesti tam tikrą darbuotojų ratą, jų skaičių. Todėl formulavo darbdaviui paklausimus, aiškinosi, kas ir kaip. Teigė, jog labiausiai rūpėjo darbuotojų atleidimo sąlygos bei nediskriminavimo pagrindais nustatytos bendros sąlygos – tiek atleidžiamiems, tiek liekantiems darbuotojams, kaip bus su atlyginimais ir pan.. Ne į viską buvo atsakoma, bet pozicijos buvo derinamos. Pavyko deleguoti Profesinės sąjungos tarybos narį į atrankos komisiją. Mano, jog darbuotojų atstovams nepavyko padaryti įtakos pokyčiams, nes konsultavimasis buvo laikomas formaliu vykdytinu žingsniu, nepamena, kokiems pasiūlymams buvo pritarta, o kas atmesta. Teigė, kad struktūrinių pertvarkymų poreikis bendrovės darbuotojams taip pat buvo žinomas. Plačiąja prasme komunikacija išėjo gegužės mėn., norėjosi žinoti dėl konkrečių personalijų situacijos – norėjosi žinoti ar pertvarka palies konkretų padalinį, darbuotojai dėl to buvo suirzę. Liudytoja išreiškė nuomonę, kad Profesinė sąjunga neturėjo įtakos vykstantiems/įvykusiems struktūros pokyčiams, jie tebevyksta iki šiol, Profesinė sąjunga juose dalyvauja.

Taip pat nurodė, jog dėl atlygio sistemos dar 2017 metais buvo atsiųstas paketas ir žodžiu buvo prašoma (iš administracijos) neteikti pastabų ir nestabdyti proceso. Mano, jog pertvarkos metu to (neteikti pastabų ir nestabdyti proceso) sakyti jau nebereikia. Dėl atlygio tvarkos nurodė, jog derybos vyko, kai ką pavyko išsirūpinti, ir tai dabar yra įrašyta raštu kolektyvinės sutarties 14 punkte (ką darbdavys atsakinėjo darbuotojų atstovams), t. y. kas sudaro kad darbo užmokesčio sistemą ir pan..  Liudytoja patvirtino, jog dar 2017 m. lapkričio 15 d. buvo gautas atsiliepimas iš darbdavio pusės ir buvo apie tai kalbama, tačiau dokumento dėl atlygio tvarkos darbuotojų atstovai sulaukė 2018 m. kovo mėn.. Ne į visas pastabas buvo atsižvelgta. Dėl konsultavimosi procedūros dėl atlygio tvarkos nurodė, jog ši procedūra vyko, bet yra likę neišspręstų sričių (yra nesutarimai dėl paties Atlygio aprašo turinio).

2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas H. H. paaiškino (posėdžio garso įrašo laikas 02.32.02 – 02.55.52 val. min. sek.), jog dirbo AB „Amber Grid“ Dujotiekių saugos nuo korozijos skyriaus vadovu (skyriuje buvo 15 darbuotojų kartu su vadovu) ir šiuo metu tebedirba įmonėje, yra Profesinės sąjungos tarybos narys, buvo derybinės grupės nariu (dar prieš įsteigiant Profesinę sąjungą). Nuo 2016 m. lapkričio mėn. vyko derybos dėl kolektyvinės sutarties (tikėjosi iki metų pabaigos pasirašyti kolektyvinę sutartį). Derybos buvo intensyvios, buvo pasiektas rezultatas – buvo susitarta pratęsti galiojančią kolektyvinę sutartį su minimaliais pakeitimais, tačiau esminių rezultatų pasiekti nepavyko. Nurodė, jog buvo pratęsta kolektyvinė sutartis iki 2017 m. gruodžio 31 d.. Vėliau keitėsi DK (2017 m. viduryje), šie pokyčiai atsiliepė ir deryboms, nes po DK pakeitimų nebegalėjo atstovauti derybose dėl kolektyvinės sutarties su darbdaviu. Dėl šių priežasčių įmonėje buvo įsteigta Profesinė sąjunga – tam, kad būtų galima tęsti susitarimus. Dėl derybų eigos darbdaviui tvirtinant struktūros pokyčius ir atlyginimo aprašą nurodė, jog buvo bendrauta, buvo rašyta, buvo užklausta dėl papildomos informacijos pateikimo. Teigė, jog konsultavimas nevyko, nes konsultavimo terminas yra trumpas (pagal DK - kelios dienos). Nepamena, ar Profesinė sąjunga prašė skirti laiko pasiruošimui deryboms ar nukelti derybų laiką. Nurodė, jog į užklausą dėl papildomos informacijos gavo minimalų kiekį informacijos, informacija buvo neišsami, lakoniška, paviršutiniška. Prašė pateikti papildomą informaciją, kurios iš esmės darbdavys nepateikė. Nurodė, jog trūko informacijos apie darbuotojų pareigines nuostatas, informacijos apie tai, kaip pasikeis pareigybės, kas kur pereis. Patvirtino, jog elektroniniu paštu daug susirašinėjo su bendrove įvairiais klausimais. 

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas iškėlė kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, kuriuo įrodinėja, jog darbdavys netinkamai atliko jam DK 206 straipsnio nuostata deleguotą informavimo ir konsultavimosi pareigą tvirtinant vietinius norminius teisės aktus bei dėl galimų to padarinių, numatytų DK 209 straipsnio 1 dalies nuostatoje, taikymo, o būtent, dėl Bendrovės priimtų sprendimų - 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dėl AB ,,Amber Grid“ struktūros patvirtinimo ir atsakovo direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1-29 ,,Dėl AB ,,Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ - panaikinimo. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad konsultavimasis ir keitimasis informacija vyko, tačiau laiko, jog šis procesas (procedūra) vyko formaliai, atmestinai, nesilaikant terminų, o dėl to netinkamai, kas, anot jo, ir sudaro pagrindą panaikinti Bendrovės priimtus minėtus vietinius norminius teisės aktus DK 209 straipsnio 1 dalies pagrindu. 

Teismas, išnagrinėjęs šį ginčą iš esmės, mano, jog nėra teisinių prielaidų ir pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

DK 203 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų ir jų atstovų teisę į informavimą ir konsultavimą, 1 dalis  numato, jog darbuotojai per darbo tarybas (profesines sąjungas) turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai (profesinei sąjungai), siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas (DK 204 straipsnio 1 dalis). DK 204 straipsnio 4 dalis numato, jog darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras darbo tarybų (profesinės sąjungos) reikalavimu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.

DK 206 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose įtvirtinta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų (o tokiu darbdaviu yra atsakovas), privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties; dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.

Pagal šio straipsnio 2 dalį apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. Minėto straipsnio 3-5 dalyse nustatyta, kad ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, kuri turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

Pagal DK 209 straipsnio 1 dalį, jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę. Kaip darbdaviai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija (minėto straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo įrodinėjamos informavimo ir konsultavimo pareigos pažeidimo Bendrovei priimant 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl Bendrovės struktūros patvirtinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. Profesinė sąjunga kreipėsi į darbdavį dėl informacijos apie galimą Bendrovės reorganizavimą ir kitų duomenų pateikimo (el. b. t. I, psl. 15). 2018 m. balandžio 6 d. atsakovas pateikė Profesinei sąjungai medžiagą apie planuojamą Bendrovės struktūrą, pareigybių sąrašus ir padalinius bei kvietimą pradėti konsultacijas (el. b. t. I, psl. 16-29). 2018 m. balandžio 11 d. Profesinė sąjunga pateikė raštą atsakovui, nurodydama, jog neturint pakankamai suteiktos informacijos, Profesinė sąjunga negali pradėti konsultacijų ir prašė pateikti papildomą informaciją (el. b. t. I, psl. 30-31). 2018 m. balandžio 17 d. Darbdavys pateikė Profesinei sąjungai išsamų ir argumentuotą atsakymą į šį raštą (el. b. t. I, psl. 32-35), o 2018 m. balandžio 19 d. papildomai pateikė padalinių nuostatų projektus (el. b. t. I, psl. 36-37).  2018 m. balandžio 20 d. Darbdavys atsiuntė Profesinei sąjungai raštą ,,Dėl AB ,,Amber Grid“ organizacinės struktūros pertvarkymų ir atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų derinimo, pasiūlė ieškovui susitikti diskusijai, pateikti siūlymus (el. b. t. I, psl. 38-39). 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas sprendimu patvirtino Bendrovės struktūros pakeitimus bei pareigybių sąrašus, turėjusius įsigalioti 2018 m. liepos 1 d., o 2018 m. balandžio 25 d. Bendrovė apie tai informavo Profesinę sąjungą (el. b. t. I, psl. 40). 2018 m. gegužės 3 d. Profesinė sąjunga išsiuntė darbdaviui raštą ,,Dėl neišsamiai pateiktos informacijos dėl organizacinių pokyčių“ bei uždavė papildomus klausimus, susijusius su būsimaisiais struktūriniais pertvarkymais (el. b. t. I, psl. 41-44). Byloje esantis tos pačios dienos AB ,,Amber Grid“ darbdavio atstovų ir Profesinės sąjungos atstovų pasitarimo dėl organizacinės struktūros patvirtinimo protokolas (el. b. t. I, psl. 45-48) bei kita byloje esanti medžiaga rodo, kad diskusija tarp ginčo šalių ieškovui rūpimais klausimais vyko ir tebevyksta po Bendrovės 2018 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo.

Dėl ieškovo įrodinėjamos informavimo ir konsultavimo pareigos pažeidimo Bendrovei priimant 2018 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 1-29 ,,Dėl AB ,,Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. kovo 2 d. Bendrovė pateikė Profesinei sąjungai parengtą atlygio tvarkos aprašą ir kvietė pradėti konsultacijas (el. b. t. I, psl. 49). 2018 m. kovo 6 d. el. laišku (el. b. t. I, psl. 50) Profesinė sąjunga nurodė, kad pageidauja pradėti konsultacijas ir nurodė, jog susipažins su pateikta medžiaga, suformuos pastabas, suderins susitikimų laiką. 2018 m. kovo 14 d. Profesinė sąjunga pateikė darbdaviui pastabas dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo (el. b. t. I, psl. 51, 52-54). 2018 m. kovo 22 d. Profesinė sąjunga gavo darbdavio raštą dėl Profesinės sąjungos pastabų su komentarais, buvo derinamas laikas susitikimams, svarstomi kai kurie Tvarkos pakeitimai (el. b. t. I, psl. 55-56). Po susitikimo, 2018 m. kovo 28 d. Profesinė sąjunga išsiuntė darbdaviui pastabas dėl atlygio tvarkos aprašo punktų (el. b. t. I, psl. 57, 58-67). 2018 m. kovo 28 d. Bendrovė pateikė atsakymą (el. b. t. I, psl. 68), kuriame nurodė, kad pastabas apsvarstė, bet pasilikta prie galutinio Bendrovės varianto, taip pat nurodė, kad jei papildomų susitikimų nebebus iki 2018 m. kovo 30 d., Bendrovė laikys, kad konsultacijos yra baigtos, ieškovas tai vertino ,,kaip eilinį jo ignoravimą“, pasiūlė pasirašyti nesusitarimo protokolą, pateikė jo projektą (el. b. t. I, psl. 68-70, 71, 72-73). 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu (el. b. t. I, psl. 74) Bendrovė patvirtino darbuotojų atlygio tvarkos aprašą, kuris be kita ko yra Bendrovėje esančios ir galiojančios (neužginčytos ir neginčijamos) Atlygio politikos (el. b. t. IV, psl. 118-166) dalimi.

Vėlesni byloje esantys ginčo šalių susirašinėjimai rodo, kad derybų ir ginčytinų klausimų derinimo procesas vyko ir po Tvarkos patvirtinimo, vyko jau esant teisminiam ginčui ir tebevyksta šiuo metu (el. b. t. V, psl. 40-43, 113-150). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovėje pasirašyta nauja Kolektyvinė sutartis (el. b. t. V, psl. 59-68).

Virš minėta rašytine medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kurių ginčo šalys neginčija, rodo, kad 2018 m. kovo 2 d. Profesinė sąjunga gavo informaciją apie Bendrovės parengtą darbuotojų atlygio tvarkos aprašą ir kvietimą pradėti konsultacijas, Profesinė sąjunga atsakė pageidaujanti vykdyti konsultacijas ir nurodė norinti susipažinti su pateikta medžiaga, kad galėtų pateikti pastabas ir pasiūlymus; 2018 m. kovo 14 d. Profesinė sąjunga pateikė darbdaviui pastabas ir nurodė, kad jas būtų tikslingiausia aptarti susitikimo metu, nurodė pastabas ir pasiūlymus, kad punktai atlygio sistemoje būtų formuojami tiksliau ir aiškiau; 2018 m. kovo 22 d. Bendrovė pateikė komentarus, iš kurių matyti (ir sekė iš tolimesnių atsakovo veiksmų), kad į daugumą esminių pastabų nebuvo atsižvelgta, nurodydama, kad ne su visais atlygio tvarkos aprašo punktais sutinka, pvz.: papildomu konsultavimusi su darbuotojų atstovais, kai rengiama biudžeto augimo prognozė kitiems finansiniams metams, darbuotojų informavimu apie skaidrų darbo užmokesčio skelbimą ir kt.; 2018 m. kovo 27 d. įvyko darbdavio ir Profesinės sąjungos susitikimas dėl Bendrovės darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, Profesinė sąjunga pritarė kai kuriems darbdavio paaiškinimams ir komentarams, todėl susitikimo metu kai kurie Tvarkos punktai buvo suderinti, tačiau ne visi. Profesinė sąjunga pateikė savo komentarus ir pasiūlymus dėl: 1) darbuotojų atstovų dalyvavimo derinant ateinančių finansinių metų biudžeto augimą; 2) dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies indeksavimo; 3) dėl darbuotojų atstovų informavimo apie bendrovės naudojamus rinkos ir makroekonominius rodiklius; 4) dėl vienodų kintamosios atlygio dalies ribų nustatymo; 5) dėl nediskriminavimo fakto pagal padalinius; 6) dėl tikslų nustatymo darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų; 7) dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo pastoviosios atlygio dalies peržiūrose ir kt.. Taigi ji buvo pakankamai aktyvi pozicijų derinimo procese, kuris tebevyksta iki šiol ir jau yra pasirašyta Kolektyvinė sutartis, numatanti ir atlygio politikos taikymą.

Šios, bylos medžiaga nustatytos, aplinkybės, teismo nuomone, besąlygiškai rodo, kad darbdavys, priimdamas sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų ir atlygio tvarkos aprašo, tinkamai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą, atsižvelgė į Profesinės sąjungos pateiktus siūlymus ir pastabas, ir nėra pagrindo manyti, kad procedūra vyko formaliai ar atmestinai.

Ta aplinkybė, kad ieškovui, kaip jis teigia pats, nebuvo pateikta visa norima ar nepilnos versijos informacija, ar procesai vyko ne taip kaip ieškovas norėjo, savaime nerodo, kad atsakovas nesilaikė šios įstatymu jam deleguotos pareigos. Besąlygiškai pritarti ieškovo pozicijai ir paklusti jo valiai atsakovas neprivalo. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis bei šalių teismo posėdyje išsakytus teiginius ir liudytojų paaiškinimus nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė informavimo ir konsultavimosi procedūrą priimdamas ginčijamus sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų, turėjusius įsigalioti 2018 m. liepos 1 d., bei tvirtindamas Bendrovės darbuotojų atlygio tvarkos aprašą, ir nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą. Byloje esanti medžiaga rodo, kad dialogas vyko, ir jis nebuvo visiškai nekonstruktyvus - atsakovas atsižvelgė į ieškovo pateiktas pastabas, sprendė jo iškeltas problemas, sudarė sąlygas ieškovui būti išklausytam ir pan.. Bendrovė struktūrinius pertvarkymu įmonėje vykdo savo nuožiūra, tam nereikia besąlyginio darbuotojų atstovo pritarimo ir ne jam spręsti apie galimų struktūrinių pertvarkymų pagrįstumą, priežastis bei galimas pasekmes. Šiuo išsakyti ieškovo teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui.

Teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, mano, kad nė viena iš ieškovo teisių informavimo bei konsultavimosi metu tvirtinant tiek Bendrovės struktūrą, tiek darbuotojų atlygio tvarkos aprašą nebuvo pažeista. Profesinei sąjungai buvo pateikta visa reikalinga ir objektyvi informacija, su ja buvo konsultuojamasi bei tie pasiūlymai, kurie gali būti realiai įgyvendinti, buvo atsakovo priimti domėn. Bendrovei neatsiranda pareiga besąlygiškai juos akceptuoti. Profesinės sąjungos netenkinantis konsultacijų rezultatas nesudaro pagrindo pripažinti darbdavio sprendimus neteisėtais, o informavimo ir konsultavimosi procedūrą laikyti netinkama. Konsultacijos su Profesine sąjunga truko ilgą laiką, nors pagal virš minėtą DK normatyvą, tam skirtos 5 darbo dienos), šalys derybų eigoje buvo aktyvios, keitėsi pasiūlymais, aptarinėjo juos susitikimų metu. Minėta, Bendrovė atsižvelgė į nemažą dalį Profesinės sąjungos pateiktų pasiūlymų dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, ką patvirtina ir ieškovas ieškinyje. Ši tvarka yra priimta, dėl galimo jos tobulinimo deramasi iki šiol, kaip ir dėl kitų darbuotojų teisių, susijusių su jų ekonominėmis ir socialinėmis garantijomis ar darbo apmokėjimo tvarka, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad darbdavys sistemingai, kai teigė ieškovas, ignoruoja ir pažeidžia darbuotojų teises. 

Minėtų DK normų, kuriais remiasi ieškovas, Komentare nurodoma, jog Konsultavimo prielaida yra laiku pateikta pakankama informacija, o vien pateiktos informacijos trūkumai, jos pateikimo ir konsultavimosi terminų nesilaikymas nėra pagrindu pripažinti darbdavio priimtus sprendimus neteisėtais (DK Komentaro psl. 575, 580).

Teismo nuomone, DK 209 straipsnyje numatyta pasekmė gali būti taikoma, jeigu darbdavys iš viso nesilaikė konsultavimosi ar informavimo pareigos ar esmingai ją pažeidė, o tokių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, ne kiekvienas informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimas gali būti pagrindu pripažinti darbdavio priimtus vietinius norminius aktus naikintinais, šiuo požiūriu būtina akcentuoti galimų sprendimų poveikį darbuotojų teisinei padėčiai, formalūs ar termino pažeidimai negali būti laikomi besąlygine priežastimi naikinti darbdavio sprendimus (DK Komentaro psl. 581). Todėl netgi turint pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, teismo nuomone, naikinti atsakovo priimtus aktus jokio pagrindo nėra, nes duomenų, kad dėl jų pablogėtų darbuotojų teisinė padėtis jokių nėra. Ieškovas kiek savaip ir plečiamai inicijuoto ginčo kontekste aiškina tiek šios, tiek ir DK 206 straipsnio normos turinį.

Nesutarimų protokolo nepasirašymas savaime nesudaro prielaidų laikyti informavimo ir konsultavimosi pareigą pažeista ir naikinti dėl to Bendrovės priimtus aktus. Be to, pagal DK 204 straipsnio 4 dalį, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, konsultavimosi rezultatai gali būti įforminami vietinio norminio akto priėmimu. Šiuo atveju pats ieškovas nutraukė pradėtą procedūrą, jo teigimu, nematęs toliau prasmės, nes nebuvo išgirstas. Todėl pakankamai akivaizdu, kad atsakovas būtent tokiu būdu – priimdamas vietinius norminius aktus – galėjo užbaigti procedūrą, nes priešingu atveju jos užbaigimas (tokiu būdu kaip įsivaizduoja ieškovas – nesutarimų protokolo pasirašymu) galėjo nusikelti neapibrėžtam terminui.  

Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi reaguojamąjį patikrinimą pagal Profesinės sąjungos prašymą, patvirtino, jog informavimo ir konsultavimosi pareiga buvo atlikta tinkamai (el. b. t. IV, psl. 171-172).

DK nenumato būtinybės pasiekti bendrą sprendimą įvykdžius konsultacijas, tai yra, atitinkamas sprendimas ar dokumentas turi būti derinamas su darbuotojų atstovais, tačiau neprivalo būti suderintas. Aplinkybė, kad Bendrovė neatsižvelgė į dalį Profesinės sąjungos siūlymų, negali būti pagrindu panaikinti Bendrovės sprendimus.

Šio ginčo kontekste teismui nėra suteikta teisė spręsti, ar Bendrovėje atliekami struktūriniai pertvarkymai yra tikslingi ir pagrįsti, kadangi tai yra išimtinė Bendrovės teisė spręsti dėl savo darbo organizavimo. Teisė spręsti ir dėl darbuotojų apmokėjimo tvarkos taip pat priklauso Bendrovei, kadangi ji šiuo atveju sprendžia, kokia atlygio sistema bus taikoma įmonėje. Todėl dėl šiuo klausimu išsakytų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako.  

Savaime suprantama, kad bet kokie įmonių struktūriniai pertvarkymai ar darbo atlygio schemos pokyčiai gali turėti tam tikrų neigiamų pasekmių atskiriems darbuotojams ar jų grupėms, tačiau tai, kaip teisingai pažymėjo ir procesą kontroliuojanti VDI (el. b. t. IV, psl. 171-174), gali būti individualiu darbo ginču. Atskirų darbuotojo nepasitenkinimas procesu nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl plačiau dėl šiuo aspektu išsakytų ieškovo ir jo atstovės pirmininkės G. R. bei liudytojo H. H. išsakytų teiginių (dėl galimo jų, kaip atskirų darbuotojų, ir kitų darbuotojų teisių juos atleidžiant iš darbo vykdant struktūrinius pertvarkymus) teismas taip pat nepasisako.

Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau nepasisako ir dėl kitų bylos nagrinėjimo eigoje išsakytų šalių teiginių, nes mano, jog inicijuoto ginčo sprendimui jie nėra esminiai ir teisiškai reikšmingi. Ieškovas ieškinį grindė tik principinės nuostatos (informavimo ir konsultavimo procedūros) pažeidimu, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo įstatymo imperatyvo, kurį atsakovas pažeidė priimdamas vidinius norminius aktus.

Dėl išdėstyto teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178-185 straipsniai).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, taip pat ir advokato atstovavimo išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Todėl atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 3400,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme (el. b. t. V, psl. 1-3, 4-11). Pagal kasacinio teismo 2018-10-24 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-378-701/2018 suformuotą taisyklę DGK patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vertindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose nelaikytinos didelėmis ir viršijančiomis rekomendacijose nustatytus dydžius, yra protingos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,70 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį atmetus, jos priteistinos valstybei iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. DGKS-4180 darbo byloje Nr. APS-36-11821 netenka galios.

Išieškoti iš ieškovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos, j. a. k. 304590793, 3400,76 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus Eur 76 cnt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“, j. a. k. 303090867, naudai bei 3,70 Eur (tris Eur 70 cnt) pašto išlaidų valstybei (valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland  Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui). 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Natalija Daškovienė