Civilinė byla Nr. 2YT-19105-155/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12604-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., N. V., (duomenys neskelbtini) F. P., atstovaujamas N. B. AB (duomenys neskelbtini),
n u s t a t ė :
teisme gautas pareiškėjo J. B. 2016-04-11 skundas dėl antstolio I. G. veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo pareiškėjas prašo sustabdyti antstolio I. G. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/00381, kol bus išnagrinėtas šis pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Skunde nurodyta, kad antstolis I. G. 2016 m. kovo 22 d. patvarkymu areštavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas areštuotas vykdant Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MK-1844 dėl 21576,86 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. B.. Šis butas iki šiol nuosavybės teise registruotas pareiškėjo tėvo V. B. vardu, kuris yra miręs, taip pat šis butas buvo įkeistas užtikrinant pareiškėjo kredito grąžinimą. 2013-03-16 mirusio tėvo palikimą priėmė pareiškėjas su savo seserimi, tačiau nesusitarę dėl palikimo pasidalijimo negavo paveldėjimo teisės liudijimų ir iki šiol neįregistravo šio buto savo vardu. Pareiškėjas mano, kad kol nėra išduotas liudijimas jokie teisiniai procesai negali vykti ir turi būti sustabdyti, nes neaiški palikimo dalis, kurią paveldėjo pareiškėjas. Pats pareiškėjas ketina kreiptis į teismą dėl palikimo padalijimo, kurį išsprendus, ši vykdomoji byla galėtų būti tęsiama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdomąją bylą iki bus išnagrinėtas šis jo skundas.
Pažymėtina, kad iš 2016-04-14 antstolio I. G. pranešimo dėl informacijos suteikimo nustatyta, kad pats pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra paduotas tiesiogiai antstoliui, todėl šiuo atveju teismas sprendžia tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 510-512 str.).
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas nurodo, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Vadovaujantis šia nuostata išieškojimas, vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių teisėtumo (CPK 724 straipsnis), kitais atvejais, kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu nagrinėjamoje byloje būsimo sprendimo įvykdymą
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra dvi sąlygos: pirma, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti argumentai ir pridėti įrodymai, pagrindžiantys būtinumą taikyti tam tikrus suvaržymus, t.y. prašyme turi būti atskleista, kad, nepritaikius prašomų suvaržymų (stabdymo vykdymo), bus sunkiau ar net neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjo skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nemotyvavo jokiais dokumentais (įrodymais), t.y. teismui ne tik kad nepateiktas skundžiamas antstolio patvarkymas, tačiau ir jokie kiti įrodymai, išskyrus NTR išrašo kopiją, iš kurio matyti, jog antstolis I. G. 2016-03-23 pranešimu Nr. 4834763 areštavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka ir nuosavybės teise iki šiol registruotas V. B. vardu. Tačiau teismui nepateikta jokių kitų esminių įrodymų sprendžiant tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai pvz: skolos susidarymo dokumentų (vykdomojo dokumento kopija), hipotekos dokumentai (iš kurių būtų matyti, ar areštuotas butas buvo pilnai įkeistas kreditoriaus naudai, siekiant užtikrinti pareiškėjo įsipareigojimus kreditoriui), taip pat kitų dokumentų, kad pareiškėjas ir N. V. yra V. B. vaikai, notarės pažymos (iš kurios būtų matyti kokiu pagrindu notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nepateikta dokumentų, kad iš viso buvo kreiptąsi į notarę dėl tokio paveldėjimo liudijimo išdavimo), kitų įrodymų, jog tikrai tarp pareiškėjo ir N. V. yra ginčas dėl palikimo (susirašinėjimo medžiaga ar ta pati notarės pažyma), taip pat įrodymų, jog pareiškėjas nuo pat 2013 m. būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, siekęs pasidalinti palikimą (jei vis dėl to pareiškėjas yra įpėdinis), nes skunde nurodyta, jog tai daryti ketinama tik ateityje (teikti ieškinį dėl palikimo padalijimo teismui), pareiškėjas taip pat nenurodė teismui kodėl tokius veiksmus buvo delsiama atlikti tokį ilgą laiką, o iš esmės pareiškėjas ruošiasi atlikti aktyvesnius veiksmus tik kai jau yra areštuotas įkeistas butas, po kelių metų po tėvo mirties.
Be to pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad antstolis I. G. dar nėra pradėjęs jokių šio buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytinių veiksmų, o yra tik areštavęs hipoteka įkeistą turtą (kuris buvo įkeistas pagal pareiškėjo pateiktus duomenis būtent kreditoriaus naudai), todėl iš esmės įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neatskleidė, kodėl nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sunkiau ar net neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų būtų patenkintas. Teismo vertinimu šiuo atveju (turto areštu) kaip tik yra užtikrinamas hipotekos kreditoriaus interesas, jog šis butas nebus kam nors perleistas kol bus galutinai išspręsti visi tiek palikimo priėmimo, tiek kiti vykdymo proceso klausimai. Taigi nepagrįsta viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t.y. kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus sunkiau ar taps neįmanoma įvykdyti pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nes šiuo atveju pareiškėjo teismui pateiktais duomenimis varžytinių procesas dėl šio buto pardavimo dar nevyksta.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290, 291, straipsniais, teismas
n u t a r ė:
atmesti pareiškėjo J. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Krušnienė