Civilinė byla Nr. e2-815-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01430-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.1.1.2.3; 3.4.4.5.1; 3.4.4.5.2; 3.4.4.5.5; 3.4.4.13. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ finansinio reikalavimo tikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sakinta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Debitus“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalies buvo gautas kreditorės BUAB „Aganus“ skundas, kuriuo buvo ginčijama UAB „Tinkasas“ finansinio reikalavimo dalis. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės UAB „Tinkasas“ finansinį reikalavimą, kurį sudaro pirmuoju etapu tenkintinas 380 097,58 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir antruoju etapu tenkintinas 68 417,56 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Kitą prašymo dalį dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teismas nutarė atmesti; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nurodė, kad UAB ,,Tinkasas“ pateikė prašymą nemokumo administratorei ir prašė patvirtinti jos 1 668 719,18 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susidarantį iš 380 097,58 Eur skolos ir 1 288 621,60 Eur delspinigių. Nemokumo administratorė 2024 m. birželio 11 d. raštu nesutiko su tokiu finansinio reikalavimo dydžiu. Kreditorė sutiko su nemokumo administratorės skaičiavimu ir 2024 m. birželio 17 d. patikslino finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Tinkasas“ 821 010,76 Eur dydžio finansinis reikalavimas, susidarantis iš 380 097,58 Eur skolos ir 440 913,18 Eur delspinigių. Taigi BUAB „Aganus“ neteisingai nurodo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dydį.

5.       Teismas pažymėjo, kad BUAB „Aganus“ neginčija 380 097,58 Eur skolos. Teismas nurodė, kad kreditorės finansiniam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta tarp UAB „Tinkasas“ ir UAB „Sakinta“ 2022 m. birželio 22 d. sudaryta statybos rangos sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir atlikti darbų aktai, buhalterinė pažyma, laidavimo sutartys. Teismas nusprendė, kad finansinis reikalavimas dėl 380 097,58 Eur skolos yra pagrįstas.

6.       Teismas nustatė, kad kreditorė BUAB „Aganus“, prašydama sumažinti apskaičiuotus delspinigius, pažymėjo, jog statybos rangos sutartimi nepagrįstai nustatyti net 0,7 proc. (0,2 proc. plius 0,5 proc.) dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną. Tokie delspinigiai sudaro net 255,5 proc. per metus ir yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną.

7.       Teismas sutiko, kad yra pagrindas spręsti, jog statybų rangos sutartyje nustatyti delspinigiai yra per dideli. Teismas pažymėjo, kad UAB „Tinkasas“ nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog sutarties sudarymo metu buvo kokios nors išskirtinės ypatingos aplinkybės, dėl kurių būtų reikalinga susitarti dėl išskirtinio delspinigių dydžio. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorius būtų patyręs nuostolius, duomenų apie nuostolių dydį nepateikta. Teismas delspinigius sumažino iki 0,1 proc.; konstatavo, kad tvirtintina delspinigių suma sudaro 68 417,56 Eur (380 097,58  0,1 proc.  180 d.).

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorė UAB „Tinkasas“ pažymėjo, jog BUAB „Aganus” turėjo skųsti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d., o ne 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kadangi 2024 m. liepos 30 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Tinkasas” reikalavimas, o 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tik patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė teismui pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad kreditoriams buvo išsiųsta 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, o duomenų apie 2024 m. liepos 30 d. nutarties išsiuntimą nepateikė. Taigi, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad kreditorė BUAB „Aganus” apskundė 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį manydama, jog šia nutartimi buvo patvirtinta didžioji kreditorių finansinių reikalavimų dalis. Nemokumo administratorei suklaidinus kreditorius dėl teismo veiksmų bankroto byloje, šios aplinkybės turėtų esminę reikšmę sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

9.       Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pats teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnį kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Taigi šiuo atveju yra galimas ir teismo veikimas ex officio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Kreditorė UAB „Tinkasas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria kreditorės prašymas dėl 372 495,62 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmestas ir papildomai patvirtinti UAB „Tinkasas“ finansinį reikalavimą dėl 372 495,62 Eur nesumokėtų delspinigių sumos BUAB „Sakinta“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Nėra jokio pagrindo sumažinti kreditorės prašomus patvirtinti delspinigius. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio.

10.2.       Šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

10.3.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, o būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, teismas nusprendė, kad 0,5 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (o tai sudaro 182,5 proc. per metus) yra tinkamo dydžio pagal tokius kriterijus – sutartys sudarytos laisva šalių valia, asmuo, kuris ginčija netesybas – juridinis asmuo, siekiantis pelno, turintis patirties derybų sferoje, jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Ginčijantis netesybų dydį asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydamas sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), tuo labiau kad sudaryta sutartis yra išimtinai šalių derybų rezultatas, taip pat kad sudarant susitarimus 0,5 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų.

10.4.       Būtent Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės 821 010,76 Eur dydžio patikslintas finansinis reikalavimas, susidarantis iš 380 097,58 Eur skolos ir 440 913,18 Eur nesumokėtų delspinigių. Nutartis kreditoriams buvo išsiųsta 2024 m. liepos 30 d. (kreditorės 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsiliepimo į pareiškėjos skundą Priedas Nr. 5), ši informacija kreditorės pateikta į bylą bei matyti atsakovės bankroto byloje, taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad nemokumo administratorė minėtos nutarties neišsiuntė. Nutartis neapskųsta, taigi įsiteisėjusi.

11.       Atsakovė BUAB „Sakinta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nemokumo administratorė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties neišsiuntė. Dėl šios nutarties skundų negauta, nėra pagrindo ir atnaujinti termino skundui paduoti. Atsakovė taip pat pritaria kreditorės argumentams, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog, tariantis dėl tarp atsakovės ir UAB „Tinkasas“ sudarytoje sutartyje nurodomų netesybų dydžio, atsakovė patyrė kokį nors spaudimą iš apeliantės ir (ar) kad negalėjo derėtis dėl vienokių ar kitokių sutarties sąlygų. Rangos sutartimi nustatytas netesybų dydis yra vienodas tiek rangovui, tiek užsakovui, o tai tik patvirtina, kad atsakovės ir UAB „Tinkasas“ sudaryta sutartis buvo sudaryta tarp lygiaverčių subjektų, veikiančių tame pačiame statybų versle.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl civilinėje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Sakinta“, bankroto administratore paskyrė UAB „Debitus“.

15.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų – ir UAB „Tinkasas“ finansinį reikalavimą.

16.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Sakinta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat buvo patvirtintas UAB „Tinkasas“ 821 010,76 Eur dydžio finansinis reikalavimas (380 097,58 Eur pirmuoju etapu tenkintinas reikalavimas ir 440 913,18 Eur delspinigiai, antruoju etapu tenkintinas reikalavimas).

17.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, prašymas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Kreditorė BUAB „Aganus“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo ginčijo UAB „Tinkasas“ finansinio reikalavimo dalį nurodydama, kad egzistuoja netesybų ir palūkanų mažinimo pagrindai.

18.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Tinkasas“ finansinis reikalavimas ir nutarė finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą nagrinėti iš esmės.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės UAB „Tinkasas“ finansinį reikalavimą, kurį sudaro pirmuoju etapu tenkintinas 380 097,58 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir antruoju etapu tenkintinas 68 417,56 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

20.       Kreditorė UAB „Tinkasas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti 372 495,62 Eur delspinigių sumą. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad, pirma, pagrindo sumažinti kreditorės prašomus patvirtinti delspinigius nėra ir, antra, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nebuvo sprendžiama dėl UAB „Tinkasas“ finansinio reikalavimo tikslinimo; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis, kuria patvirtintas UAB „Tinkasas“ finansinis reikalavimas yra įsiteisėjusi ir vykdytina, o teismas neturi teisės šios nutarties kvestionuoti. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Dėl pagrindo mažinti netesybas

21.       Lietuvos įstatymai nenustato jokio konkretaus netesybų dydžio ir suteikia galimybę šalims pačioms dėl jo susitarti. Suma, įtvirtinanti netesybas, laikytina minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę. Tačiau nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

22.       Teisės doktrinoje pažymima, kad šalys, nustatydamos sutartinės atsakomybės ribas, nėra saistomos pareigos tiksliai apskaičiuoti galimus pažeidimo nuostolius, kadangi dar sutarties sudarymo fazėje paprastai būna labai sudėtinga ar netgi neįmanoma apskaičiuoti pažeidimo nuostolius. Gali pasitaikyti situacijų, kai netesybų suma, atrodžiusi neprotingai didelė sutarties sudarymo metu, gali vėliau (t. y. pažeidimo arba bylos nagrinėjimo metu) tokia nebebūti laikoma. Tam sąlygas sudaro Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų kontinentinei tradicijai priklausančių jurisdikcijų, priimtas sutartų sumų dydžio vertinimas po sutarties sudarymo (ex post). Teismas, ex post arba perspektyvaus vertinimo pagrindu nustatęs, jog sutarta suma yra neprotingai didelė, netesybų atžvilgiu gali pritaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisminį netesybų mažinimo mechanizmą (Vitkus, S. Sutarties pažeidimo atveju mokėtinos sutartos sumos: iš anksto aptarti nuostoliai ir netesybos: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (S 001). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 104–105).

23.       CK 6.73

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023 26-32 punktai ir juose nurodyta praktika).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorė atskirajame skunde neįrodo ir net nenurodo jokių galimai patirtų nuostolių. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas teismų praktika ir pavyzdžiais, kokio dydžio delspinigiai praktikoje yra laikomi teisingais ir pagrįstais. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad delspinigų dydis ir jų pagrįstumas yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo specifinių tos konkrečios bylos aplinkybių, tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip jau ne kartą buvo minėta anksčiau, netesybas galima mažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Šiuo gi atveju kreditorė nenurodė jokių savo galimai patirtų nuostolių, tik abstrakčiai pažymėjo, kad gana didelė skola – 380 097,58 Eur – buvo negrąžinta ilgą laiką.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skola pagal rangos sutartį yra 380 097,58 Eur, o nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti net 440 913,18 Eur dydžio delspinigius, kurie apskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašomi patvirtinti delspinigiai sudaro 255,5 proc. per metus, kreditorė šių skaičiavimų neginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas spręsti dėl delspinigių dydžio mažinimo. Būtent kreditorei teko pareiga pagrįsti, kad šie delspinigiai yra protingi ir ne lupikiški, o tik padengia ar yra artimi kreditorės nuostoliams. Tačiau kreditorė atskirajame skunde dėl to jokių argumentų neteikia ir nenurodo.

27.       Kreditorė BUAB „Aganus“ prašė mažinti delspinigius iki įprastų 0,02 procento (t. y. 7,3 procento metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktą, kad rangos sutarties šalys tarėsi dėl gerokai didesnių delspinigių, nutarė delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. ir patvirtinti 68 417,56 Eur (380 097,58  0,1 proc.  180 d.) delspinigių sumą. Kreditorė nenurodė jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas delspinigius sumažino iki nepagrįstai mažos sumos. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė delspinigų mažinimą reguliuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Dėl bankroto proceso teisės normų pažeidimo

28.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti kreditorės BUAB „Aganus“ skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kadangi šia nutartimi buvo tik patikslintas kreditorių finansninių reikalavimų sąrašas, o būtent, pirmosios instancijos teismas svarstė dėl K. J. įtraukimo į kreditorių sąrašą, taip pat sprendė netikslumų, kurie buvo pateikti su pirminiu nemokumo administratorės prašymu, ištaisymo klausimą – buvo tikslinami kreditorių UAB ,,SME Capital 3“ ir UAB ,,Kredito garantas“ finansiniai reikalavimai.

29.       Nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, kad, suinteresuotiems asmenims nesutinkant su teismo patvirtintais ar patikslintais finansiniais reikalavimais, skundas gali būti teikiamas tik dėl tų finansinių reikalavimų, dėl kurių civilinėje byloje buvo spręsta iš esmės. Faktas, kad nutartyje, kuria buvo patvirtinti ir (ar) patikslinti konkrečių kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat yra išdėstomas bendras visų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, nereiškia, kad buvo spręsta dėl tų visų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo). Bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia pateiktas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo (tikslinimo) bei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1396-241/2019 33 punktą, 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-572-407/2022).

30.       Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija laiko, kad padarytas bankroto proceso teisės normų pažeidimas negali lemti iš esmės teisingo procesinio sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, nutartis dėl ginčijamo kreditorės UAB „Tinkasas“ finansinio reikalavimo buvo priimta ir išiųsta kreditoriams 2024 m. liepos 30 d., o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo išdėstytas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai, taigi tarp nutarčių priėmimo yra vos 2 darbo dienų skirtumas. Antra, atskirasis skundas dėl kreditorės UAB „Tinkasas“ finansinio reikalavimo buvo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 7 d., vos viena diena praleidus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. apskundimo terminą, kuris potencialiai galėjo būti atnaujintas.

31.       Bankroto byla yra vientisa ir procesas vyksta nuosekliai. Aplinkybė, kad atskirajame skunde buvo nurodyta netinkama Vilniaus apygardos teismo nutarties data, o pirmosios instancijos teismas tokį atskirąjį skundą priėmė nenustatęs trūkumų ir jį nagrinėjo, šiuo atveju vertintina kaip formalus proceso pažeidimas, nesudaręs kliūčių bylą išnagrinėti tinkamai, nebuvo pažeistos proceso šalių teisės ir rungimosi principas.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pažeisti ir kreditorės UAB „Tinkasas“ teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir stabilumo principai, kadangi atskirasis skundas buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties įsiteisėjimo dieną. Nevyko nė vienas kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorė UAB „Tinkasas“ būtų dalyvavusi su turimu balsų, kuriuos lemia patvirtinto finansinio reikalavimo dydis, skaičiumi.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška ir ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019 29 punktas). Taigi kreditoriaus finansinis reikalavimas yra ne tik materialinio reikalavimo į skolininką išraiška, tačiau suteikia labai konkrečias teises pačiame bankroto procese ir tai daro įtaką visiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bankroto bylos yra viešojo intereso bylos, todėl tinkamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio nustatymas užtikrina ne tik to konkretaus kreditoriaus ir skolininko, tačiau ir visų kreditorių teises ir interesus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad, nors pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditorės skundą dėl UAB „Tinkasas“ finansinio reikalavimo, nenustatęs šiam procesiniam dokumentui trūkumų ir padarė bankroto proceso pažeidimą, tačiau šis proceso teisės normų pažeidmas vertintinas kaip formalus, nelemiantis nutarties neteisėtumo ir nepažeidžiantis pamatinių civilinio proceso ir konstitucinių principų – teisėtų lūkesčių principo, teisės į teisingą teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias netesybų mažinimo institutą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

35.       Atmetus kreditorės UAB „Tinkasas“ atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Giedrė Čėsnienė

Aldona Tilindienė

                                                                                Vigintas Višinskis