Civilinė byla Nr. 3K-3-165-313/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17166-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įpėdinio teisę atsisakyti palikimo ir šios teisės įgyvendinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos K. P., mirusios 2016 m. liepos 17 d., mirties jis priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P. ir St. P. priėmė savo motinos K. P. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdami turtą valdyti. Susipažinęs su gautu teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į aplinkybes, kurias teismas vertino kaip palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas suprato, kad netinkamai asmeniškai iki tol suvokė turto valdymo ir disponavimo juo sąvokas, tai sudarančius veiksmus, dėl to klaidingai suvokė ir patį palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjas teigia, kad nei teismas, nei kas kitas jam neišaiškino, kokie tiksliai veiksmai turėtų būti laikomi palikimo priėmimu, todėl teikia savarankišką pareiškimą.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad motinos palikimo niekada neatsisakė, o teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 tik paaiškino buvus susitarimą tarp motinos ir brolių, kad turtą paveldės R. P.. Nesant įrodymų buvus tokį susitarimą, tokio susitarimo minėtu sprendimu nebuvo paisyta, o turto paveldėjimo faktui pripažinti pakako aplinkybės, jog St. P. gyveno motinai priklausiusiame name, mokėjo už savo išlaidas. Dėl to pareiškėjas mano, kad, esant susiklosčiusių aplinkybių visumai, jis taip pat negalėjo būti pašalintas iš įpėdinių eilės.
5. Po motinos mirties, kaip ir daugybę metų iki tol, pareiškėjas nuolat gyveno motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Be nurodyto namo, motinos vardu buvo registruoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motina nebuvo palikusi testamento. Realiai po jos mirties viskas klostėsi kaip ir anksčiau, pareiškėjas su savo broliu St. P. gyveno motinos name. Pareiškėjas pagal galimybes apsitvarkydavo buityje, broliui R. P. rūpinantis namais, sodu (daržu), padėdavo jam nudirbti darbus. Praėjus keliems mėnesiams po motinos mirties mirė brolis St. P.. Po jo mirties niekas nesikeitė. R. P. išlaikė būstą, sumokėjo dar ir St. P. turėtas skolas už internetą. Pareiškėjas ir toliau su broliu R. P. tvarkėsi prie namų, padėjo rūpintis aplinka, daržais, genėjo medžius, kūreno namus R. P. nupirktu kuru, plovė namie langus, grindis.
6. Pareiškėjas manė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, nes realiai už nieką (turto išlaikymą) nemokėjo, arba sumokėdavo R. P. prašomas, tačiau jo pinigais. Tačiau, kaip paaiškėjo po minėto teismo sprendimo priėmimo, tokie veiksmai nebuvo vieninteliai galimi siekiant pripažinti, kad palikimas buvo priimtas. Motinai priklausančiame name pareiškėjas ne tik gyveno iki ir po motinos mirties, bet ir naudojosi bei naudojasi visais motinai priklausiusiais daiktais, prižiūri namus, buities darbams atlikti yra pirkęs keletą daiktų, buvo įsitikinęs, jog name gyvena kaip savas žmogus, kuris turi teisę ten gyventi ir juo naudojasi kaip šeimininkas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos K. P. mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti; juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustatė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
8. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi name, kuris sudaro palikimą, savo fiziniu darbu prisidėjo prie jo priežiūros, išlaikymo, t. y. iš esmės atliko veiksmus, būdingus palikimo priėmimui faktiniu valdymu. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas dėl klaidingo įsitikinimo manė neturintis teisės į palikimą sudarantį turtą. Teismo nuomone, asmens moralinės vertybės, lėmusios pareiškėjo klaidingą įsitikinimą, kad jis nėra lygiai tiek pat, kaip kitas brolis, vertas priimti palikimą, nagrinėjamu atveju negali paneigti paties faktinio palikimo priėmimo fakto ir užkirsti kelią pareiškėjui, kaip palikimą priėmusiam faktiniam įpėdiniui, paveldėti palikimą sudarantį turtą.
9. Aplinkybė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjas nurodė, jog palikimo atsisako savo brolio naudai, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip pareiškėjo valios apskritai atsisakyti palikimo išreiškimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas išnagrinėtoje byloje nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Dėl to teismas sutiko su pareiškėjo išreikšta pozicija, kad jis manęs esant susitarimą tarp brolių dėl palikimo priėmimo, netinkamai suprato turto valdymo, disponavimo juo sąvokas bei klaidingai suvokė palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens S. P. apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjas dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Minėtoje byloje teismas iš pareiškėjo paaiškinimų ir bylos įrodymų nustatė, kad pareiškėjas visą laiką sutiko, jog turtą po jų motinos mirties paveldėtų brolis R. P., iki motinos mirties ir jai mirus visapusiškai rūpinęsis motinos turtu. Taigi pareiškėjas atsisakė palikimo savo brolio naudai nurodydamas, kad jis nepretenduoja į palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnis). Aplinkybes dėl tokios pareiškėjo valios, teismo vertinimu, patvirtina jo pareiškimas bei pozicija ir šioje byloje, pareiškėjui teigiant, kad jo valia pasikeitė tik tada, kai kitas įpėdinis, St. P. (o po jo mirties – jo įpėdinis S. P.), pareiškė pretenzijas į palikimą sudarantį turtą ir jo pareiškimo pagrindu buvo nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
12. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki ir po motinos mirties išreiškė valią, jog palikimą priimtų būtent jo brolis R. P., teismo vertinimu, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pripažintina prejudiciniu faktu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), t. y. aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Taigi teismas padarė išvadą, kad visą palikimą po motinos mirties priėmė pareiškėjo broliai ir šis faktas buvo patvirtintas teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo neskundė, o pateikė atskirą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nors kitoje byloje priimtu teismo sprendimu buvo įtvirtintas jo atsisakymas nuo palikimo, kuris pareiškėjo galėjo būti paneigtas skundžiant teismo sprendimą ar prašant atnaujinti procesą byloje.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas – palikimą, atsiradusį po K. P. mirties, priėmė R. P. ir St. P., – neatima galimybės nustatyti ir kitus juridinius faktus, kad palikimą priėmė ir kiti asmenys.
14. Įvertinęs teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 turinį, teismas padarė išvadą, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas palikimo priėmimo klausimas, bylos nagrinėjime dalyvavo visi pirmos eilės įpėdiniai, patvirtinę, kad palikimą faktiškai valdydami priėmė R. P. ir St. P.. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas šioje byloje laikytinas iš esmės tapačiu ir ši aplinkybė laikytina kliudančia pareiškėjui iš naujo nustatyti juridinius faktus dėl palikimo priėmimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš suinteresuoto asmens S. P.. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.51 straipsnio 2 dalį, 5.60 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančias palikimo atsisakymą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
15.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas jau įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nes kitoje civilinėje byloje jis žodžiu (paaiškinimų forma) išreiškė poziciją dėl palikimo atsisakymo. Nors įstatymas nenustato privalomos palikimo atsisakymo, kaip vienašalio sandorio, formos, tačiau nustato imperatyvųjį reikalavimą, kad palikimo atsisakymas turi būti įformintas palikimo atsiradimo vietos notaro, o ne teismo, veiksmu. Taigi pareiškimas dėl palikimo atsisakymo turi būti rašytinis valios išraiškos dokumentas (sudarytas paprasta rašytine arba notarine forma), nes tik rašytinis dokumentas galėtų būti pateiktas palikimo atsiradimo vietos notarui. Dėl šios priežasties įpėdinio atsisakymas nuo palikimo negali būti įgyvendinamas žodiniu pareiškimu ir (ar) konkliudentiniais veiksmais, tuo labiau negali būti tvirtinamas teismo sprendimu. Byloje nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo surašęs pareiškimo dėl palikimo atsisakymo ir apie palikimo atsisakymą nebuvo pranešta palikimo atsiradimo vietos notarui, teismas negalėjo savarankiškai padaryti išvados ar nuspręsti, jog pareiškėjas išreiškė valią atsisakyti palikimo ir pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių.
15.3. Atsisakyti palikimo galima tik per palikimui priimti skirtą trijų mėnesių terminą, todėl, pasibaigus šiam terminui, įpėdinio atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai nereikšmingas. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai neįvertino, kad civilinė byla, kurioje, teismo vertinimu, pareiškėjas, duodamas paaiškinimus, atsisakė palikimo, buvo nagrinėjama jau praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo momento. Palikėja mirė 2016 m. liepos 17 d., o Kauno apylinkės teisme posėdis, kuriame pareiškėjas davė paaiškinimus byloje, vyko 2017 m. gegužės 16 d. Todėl net ir tuo atveju, jeigu minėto teismo posėdžio metu pareiškėjas ir būtų nurodęs, kad atsisako palikimo, tokia aplinkybė būtų teisiškai nereikšminga, nes tiek priimti palikimą, tiek ir jo atsisakyti galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl šios priežasties net ir pasikeitusi įpėdino valia, praėjus metams po palikėjos mirties, palikimo priėmimo faktui teisinės reikšmės neturėtų.
15.4. Įpėdinio teisme duoti paaiškinimai, kurie yra laikomi įrodymais civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), apskritai negali būti laikomi asmens valios išraiška sudarant sandorį. Sandoriai yra asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuris turi visus būdingus sandorio požymius, t. y. teisėta asmens vidinės valios išorinė išraiška, siekiant tam tikro teisinio rezultato (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016). Tuo tarpu šalių ir trečiųjų asmenų duoti paaiškinimai bendrąja prasme yra įrodymų šaltinis civiliniame procese. Paaiškinimai savarankiškai nesukuria asmeniui teisių ir pareigų, jų nepakeičia ir nepanaikina. Todėl, vertindamas asmens teisme duotus paaiškinimus, nesant šalies reikalavimo, teismas neturi diskrecijos savarankiškai įvertinti ir nuspręsti dėl sandorio sudarymo fakto ir tokiu būdu sukurti, panaikinti ar pakeisti teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kitoje civilinėje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, neprašė nustatyti nei palikimo priėmimo, nei palikimo atsisakymo fakto, jokių prašymų teismui nereiškė. Kitoje civilinėje byloje dėl pareiškėjo apskritai nebuvo priimta jokio procesinio sprendimo, kuris galėtų sukelti jam kokių nors teisinių pasekmių dėl pastarojo paveldėjimo teisės turinio. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo skųsti šio sprendimo arba atnaujinti procesą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas kitoje civilinėje byloje, kurioje nereiškė savarankiškų reikalavimų, pasisakė, jog nepretenduoja į brolio R. P. palikimą, nereiškia, kad pareiškėjas atsisakė palikimo ar laiko save jo atsisakiusiu. Be to, pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje nebuvo atstovaujamas teisininko, todėl, manydamas esant susitarimą tarp brolių dėl palikimo priėmimo, netinkamai suprato turto valdymo, disponavimo juo sąvokas bei klaidingai suvokė palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
15.5. Teismas, pažeisdamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažino tapačiu. Nors paveldėjimo byloje dėl kai kurių įpėdinių palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyvavo visi pirmos eilės įpėdiniai, kurie reiškė savo nuomonę dėl turto paveldėjimo, toje byloje priimtas sprendimas negali būti laikomas kompleksiškai priimtu dėl visų įpėdinių (ir tų, kurie nereiškė savarankiškų reikalavimų), taip pat palikimas negali būti laikomas paskirstytu visiems įpėdiniams. Iš naujo iškeltoje byloje pagal įpėdinio (pareiškėjo) pareiškimą, kurio atžvilgiu nėra nustatytas palikimo priėmimo faktas, reikalavimai nėra laikomi tapačiais, nes kitoje civilinėje byloje pareiškėjas nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, t. y. nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl palikimo atsisakymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nors tiek vienos, tiek kitos bylos dalykas yra susijęs su tuo pačiu faktiniu pagrindu, t. y. kildinamas iš tų pačių paveldėjimo teisinių santykių, o proceso dalyviai sutampa, tai nesudaro pagrindo teismui kompleksiškai išspręsti paveldėjimo klausimus visų įpėdinių atžvilgiu, nepriklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų. Priešingai nei sprendė teismas, kitoje civilinėje byloje nustačius palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktus, paveldėjimo klausimas nėra laikomas galutinai išspręstu. Nes, remiantis CK 5.11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vien aplinkybė, kad vieni iš pirmos eilės įpėdinių yra priėmę palikimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios aplinkybės kitas tos pačios eilės įpėdinis to negalėjo atlikti.
16. Suinteresuotas asmuo R. P. prisidėjo prie pareiškėjo kasacinio skundo.
17. Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsnio 1, 2 dalimis, kasacinio teismo suformuota šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016; kt.), tam, kad įpėdinis priimtų palikimą pradėdamas faktiškai palikimą sudarantį turtą valdyti, jis privalo atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas po motinos mirties nesiėmė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl paveldimo turto, jo priežiūros, tvarkymo, išlaikymo. Be to, jis pats nelaikė savęs turto savininku.
17.2. Civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 užfiksuoti pareiškėjo parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad jis nepretenduoja į savo motinos palikimą. Pareiškėjas pripažino, kad visą motinos palikimą po jos mirties priėmė jo brolis R. P., jis pats palikimo nepriėmė ir jo atsisakė, tik motinos name gyveno, nemokėdamas jokių mokesčių, nes juos mokėjo brolis R. P.. Taigi apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepadarė kasaciniame skunde nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimo, kadangi pats pareiškėjas nagrinėtoje byloje laikėsi pozicijos, jog jis palikimo nepriėmė faktiniu jo valdymu, o tai padarė jo brolis R. P.. Šias aplinkybes, be kita ko, minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje patvirtino ir pareiškėjo brolis R. P..
17.3. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą, jį valdydamas. Be to, pareiškėjas neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, oficialiai nedirbo daug metų ir neturėjo nuolatinių pajamų tam, kad galėtų rūpintis motinai priklausančiu turtu. Patį pareiškėją visą gyvenimą išlaikė jo brolis St. P., kuris turėjo nuolatinį darbą, gaudavo nemažą darbo užmokestį. Būtent St. P. rūpinosi pareiškėjo ir motinos išlaikymu bei po motinos mirties jis vienintelis mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjo nurodyti faktai, kad jis neva pakankamai pinigų užsidirbo Švedijoje ir iš šių santaupų pragyvena, neatitinka objektyvios tikrovės, nes abejotina, kad, prieš daugiau nei 20 metų kelis mėnesius padirbęs Švedijoje, jis iki šiol turėtų pakankamai pinigų pragyventi net sau pačiam.
17.4. Teismas, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, nepažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, nes pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo išnagrinėtas iš esmės, jo nebuvo atsisakyta priimti. Vien ta aplinkybė, jog teismas nurodė, kad iš esmės visos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas faktiniu turto po savo motinos mirties valdymu palikimo nepriėmė, buvo išnagrinėtos prieš tai buvusioje byloje, niekaip nepažeidė pareiškėjo procesinių teisių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įpėdinio teisės atsisakyti palikimo ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos
18. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
19. Remiantis CK 5.2 straipsniu, paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (1 dalis); pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (2 dalis).
20. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.
21. CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).
22. Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).
23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, padaręs išvadą, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjo aktyvius veiksmus priimant motinos palikimą faktiniu jo valdymu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą atmetė. Tokį sprendimą lėmė apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo brolių palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti klausimas, pareiškėjas pats pripažino, jog jis palikimo nepriėmė, palikimą faktiniu turto valdymu priėmė jo brolis R. P., o jis palikimo atsisakė (atsisako) (CK 5.60 straipsnis; CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas taip pat padarė išvadą, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje jau buvo spręstas palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimas, atima iš pareiškėjo galimybę šioje civilinėje byloje spręsti šį klausimą.
25. Pareiškėjas, nesitikdamas su nurodytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kasaciniame skunde teigia, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje jis nebuvo atstovaujamas teisininko profesionalo, pasibaigus 3 mėnesių palikimo priėmimo ar jo atsisakymo terminui, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai negali būti pripažinti palikimo atsisakymu pagal CK 5.60 straipsnį. Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama tik dėl to, ar jo broliai priėmė motinos palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, tačiau nebuvo sprendžiama dėl to, ar jis pats taip pat priėmė palikimą faktiniu valdymu. Dėl to vien aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo broliai priėmė motinos palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, neatima iš pareiškėjo galimybės prašyti teismo nustatyti šį faktą kitoje civilinėje byloje.
26. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, sutinka su nurodytais kasacinio skundo argumentais.
27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).
29. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Įpėdinio pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomąją reikšmę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Be to, įstatymas draudžia atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, nes, minėta, palikimo atsisakymas sukelia tokius pat padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas, todėl, įpėdiniui atsisakius palikimo, jo dalis patenka į bendrą paveldimo turto masę ir dalijama įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018 16 punktą). Taip pat negalima ir palikimo atsisakymo kito asmens naudai sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).
32. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo broliai Romualdas ir St. P. po jų motinos mirties priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti. Minėtoje byloje nagrinėjamos bylos pareiškėjas (K. P.) laikėsi pozicijos, kad, jo manymu, būtų sąžininga pripažinti, jog palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, po motinos mirties priėmė tik R. P.. Atsiliepdamas į St. P. pareiškimą, pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, priėmė ir St. P., tada turėtų būti pripažinta, kad ir jis (pareiškėjas) taip pat priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes jis, kaip ir brolis Stanislovas, tiek iki, tiek po motinos mirties gyveno ir šiuo metu gyvena motinai priklausiusiame name. Minėtoje byloje 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu K. P. (šios bylos pareiškėjas) nurodė, kad jis faktiškai palikimą priėmė, tačiau savo dalį perleidžia broliui R. P., kuris mokėjo visus mokesčius, išskyrus už televiziją ir internetą. Tačiau vėliau teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis palikimo nepriėmė, visas turtas turi atitekti R. P.. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus, kuriais buvo skundžiamas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jeigu būtų laikoma, jog viena esminių aplinkybių nustatant juridinį faktą – turto paveldėjimą – yra šio turto išlaikymas (materialinis aspektas), tuomet jis mano, jog visą turtą paveldėjo tik R. P., tačiau jeigu palikimui priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis, naudotis pakanka nustatyti tik faktus, jog asmuo naudojasi visu šiuo turtu, gyvena jame (tęsia gyvenimą jame po palikėjo mirties), tuomet juridinis faktas, jog motinas palikimas buvo priimtas faktinio paveldėjimo būdu, turėjo būti nustatytas kiekvieno iš trijų brolių atžvilgiu; jeigu vien gyvendamas motinai priklausiusiame name jos palikimą priėmė St. P., tai ne tik gyvendamas, bet ir padėdamas tvarkyti namų aplinką, nudirbti buities ir kitus darbus R. P. prašymu ir savo noru, taigi iš esmės prižiūrėdamas šį turtą, jį faktiškai pradėdamas valdyti, motinos palikimą priėmė ir pareiškėjas.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 nebuvo atstovaujamas teisininko profesionalo.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 5.60 straipsniu, vadovaudamasi šios nutarties 27–31 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškėjas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pateikęs pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, o teismo posėdis, kuriame pareiškėjas nurodė nepriėmęs palikimo, perleidęs savo palikimo dalį broliui R. P., įvyko jau pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, taip pat į tai, kad negalima atsisakyti palikimo su kito asmens naudai sąlyga, sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 išreikšta pareiškėjo pozicija dėl palikimo (ne)priėmimo ir (ar) savo palikimo dalies perleidimo broliui R. P. negali būti pripažinta palikimo atsisakymu pagal CK 5.60 straipsnį. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta. Civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjo duoti paaiškinimai, procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija gali būti vertinami kaip įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jų įrodomąją reikšmę turi būti sprendžiama visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, kuris nebuvo minėtoje civilinėje byloje atstovaujamas teisininko profesionalo, dėl savo galimo teisinio neišprusimo, moralinių ir socialinių vertybių, tikėtina, galėjo netinkamai suprasti teisinį palikimo priėmimo faktiniu valdymu institutą.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 nebuvo spręsta dėl to, ar nagrinėjamos bylos pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Minėtoje byloje buvo spręsta tik dėl pareiškėjo brolių palikimo priėmimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodyta jokių argumentų ir motyvų dėl to, ar K. P. po motinos mirties priėmė jos palikimą, ar jis atliko kokius nors veiksmus, patvirtinančius palikimo (ne)priėmimą.
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo broliai priėmė palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti, neatima galimybės pareiškėjui taip pat reikšti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Todėl jo pareiškimas negalėjo būti atmestas dėl šioje byloje ir išnagrinėtoje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareikštų reikalavimų tapatumo, o priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta.
38. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs šios nutarties 24 punkte nurodytas išvadas, nenustatė ir nevertino aplinkybių, ar pareiškėjas po motinos mirties atliko veiksmus, patvirtinančius, kad jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Teismas apeliacine tvarka nepatikrino minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Šių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas tiek iki motinos mirties, tiek po to gyveno (gyvena) jai nuosavybės teise priklausiusiame name, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti faktas.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.60 straipsnį ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Teismas, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, privalo vertinti ir nustatyti, ar byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atlikęs aktyvius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis priėmė palikimą ir elgiasi kaip paveldimo turto savininkas.
40. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 12,87 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
42. Kadangi byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dar neegzistuoja visos CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo sąlygos, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas paliktinas bylą iš naujo nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis