Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-16][nuasmenintas nutarimas byloje][II-448-827-2018].docx
Bylos nr.: II-448-827/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto deparatmento Administracinės veiklos skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Skundo byla Nr.  II-448-827/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01824-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3., 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

 

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

 

                Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, 

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K. ir jo atstovui advokatui D. S., 

institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Nomedai Jakuškaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. (toliau – ir Pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Institucijos) 2018 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3789-2018 panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3789-2018 E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį skirta 60 € bauda už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 9 d., 6.24 val., Pavilnionių g. 53, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimą.

E. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog jo automobilis buvo paliktas stovėti žvyru padengtoje aikštelėje, kurios išvaizda akivaizdžia liudija, kad ji skirta automobilių stovėjimui. Į šią teritoriją galima įvažiuoti nuo asfaltuotos važiuojamosios dalies. Įvykio vietoje nėra jokių įvažiavimą draudžiančių ar ribojančių kelio ženklų, kelio ženklinimo ar kitų įvažiavimą ribojančių priemonių. Aikštelės danga (žvyras) yra įprasta pigiai įrengtų stovėjimo aikštelių danga ir ši automobilių stovėjimo vieta negali būti laikoma sporto, žaidimo ir eismui neskirta teritorija KET 150.5 punkto prasme. Skunde taip pat pažymėta, kad asmuo, pateikęs savivaldybei nuotraukas, automobilį fotografavo kampu, kad susidarytų įspūdis, kad jis stovi ant vejos, o institucija vadovavosi šiomis neinformatyviomis ir klaidinančiomis nuotraukomis, nenuvyko į įvykio vietą, nesiaiškino koks ten yra aikštelės pobūdis, danga, privažiavimas ir pan., taip pat nebuvo nustatyta jo automobilio tiksli stovėjimo vieta. Skunde taip pat nurodyta, kad vieta, kur stovėjo jo automobilis, neapželdinta, neprižiūrima, specialiai nesuformuota, joje neauga žolė, matosi žvyro, skaldos gabaliukai, todėl akivaizdu, kad ši vieta neatitinka LR Želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto nuostatose įtvirtintos vejos sąvokos. Ši aikštelė neatskirta nuo važiuojamosios dalies, nepaženklinta draudžiančiais ženklais, neskirta pėsčiųjų eismui, joje nėra jokių bortelių ar kitų elementų, kurie leistų spręsti, kad aikštelė neskirta automobilių stovėjimui.  Skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3789-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b.l. 2).

Atsiliepime į E. K. skundą nutarimą priėmusi Institucija nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, jog 2018 m. gegužės 9 d. 7.00 val. Vilniaus miesto savivaldybėje gautas mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“ pranešimas apie 2018 m. gegužės 9 d. 06.24 val. neleistinoje vietoje Pavilnionių g. 51, Vilniuje užfiksuotą stovintį automobilį  (duomenys neskelbtini) bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas minėtas automobilis. Atsiliepime nurodyta, kad nurodyta programėlė buvo sukurta siekiant suteikti galimybę Vilniaus miesto gyventojams operatyviai informuoti Savivaldybės darbuotojus apie problemas, esančias mieste. Todėl gavus minėtą informaciją savivaldybės darbuotojas M. M., ištyręs pateiktus įrodymus bei nustatęs minėto automobilio savininką, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. AN protokolas buvo įteiktas E. K., kuris į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių paaiškinimų, jo atsakomybę šalinančių įrodymų ar argumentų nepateikė, taip pat nesant įrodymų, kad liudytojas, pateikęs nuotraukas būtų suinteresuotas, šališkas pareiškėjo atžvilgiu, todėl už minėtą nusižengimą, atsižvelgiant, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, E. K. buvo skirta nuobauda sankcijos ribose. Institucija nurodo, kad iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobilis stovi ant išvažinėto žemės ploto (vejos), kuris aiškiai techniškai atskirtas borteliais nuo važiuojamosios kelio dalies, ir ši vieta nėra skirta automobilių eismui ar stovėjimui. Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kur važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Teritorijos techninis atskyrimas borteliu (kad ir vietomis nusidėvėjusiu, bet vis dar aiškiai matomu) šiuo atveju pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui, todėl kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Todėl E. K., turėjo matyti gatvės bortelius ir suprasti, kad kirsdamas šiuos bortelius palieka važiuojamąją kelio dalį. Atsikirsdama į pareiškėjo argumentus, kad toje vietoje nėra žolės, Institucija nurodė, kad ši dėl tokių neatsakingų vairuotojų elgesio veja yra išvažinėta, nes nuolat niokojama, ir tai nešalina E. K. kaltės padarius nurodytą nusižengimą. Pažymi, kad KET 150.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Ir šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. kai ji nuolat išvažinėjama ir ištrypiama, kai žiemos metu yra apsnigta ir jos nesimato ir pan., ką patvirtina ir teismų praktika. Skunde taip pat nurodė, kad teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjo, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą, ir tai, kad ten statomi ir kiti automobiliai, nepaverčia tos vietos automobilių stovėjimo aikštele. Atsikirsdama į pareiškėjo argumentą, kad toje vietoje nėra draudimą stovėti nurodančių kelio ženklų, Institucija nurodo, kad draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybę KET nuostatų, tame tarpe KET 150 punktas. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje yra leidžiamas. Atsiliepime Institucija nurodo, kad aptariama teritorija pagal paskirtį yra žalioji zona, ir nors ji neturi visame plote jai būdingų požymių ir nėra galimybės jos atkurti dėl nuolatos joje statomų automobilių, tačiau tai nėra automobilių statymui skirta teritorija. Institucijos pareigūnams, nagrinėjusiems šio administracinio nusižengimo bylą, pakako pateiktų įrodymų – fotonuotraukų, kad teritorija, kurioje buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis, nėra pritaikyta automobilių stovėjimui, todėl nėra net būtinybės tiksliau nustatyti šios konkrečios teritorijos dalies paskirties. Institucijos nuomone, E. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl skundą prašoma atmesti (b.l. 16-17).

Teismo posėdyje pareiškėjas E. K. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą panaikinti nutarimą bei skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad jo automobilis buvo priparkuotas aikštelėje, kur buvo įvažiavimas į statomą objektą, buvo išpiltas žvyras. Kas prižiūri minėtą aikštelę jam nežinoma, ribų, kad ten aikštelė, nėra, tai šalikelė. Minėta aikštelė buvo įrengta statybos metu, buvo žvyruota, jokio nusižengimo jis nepadarė, jo automobilis ant vejos nestovėjo. Žolės ten visai nebuvo, nes tai buvo įvažiavimas į statybos objektą, ir pagal KET, tai būtų kelkraštis, o ne žalia veja. Ar aikštelė numatyta miesto plane jam nežinoma, visi gyventojai ten stato automobilius. Jo gyvenamasis namas yra 100 metrų nuo tos vietos, kur jis buvo pastatęs automobilį. Toje vietoje nėra jokių ženklų, ribojimų.

Pareiškėjo atstovas advokatas D. S. prašė skundą tenkinti  ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad byloje esančios fotonuotraukos pavirtina, kad įvykio vietoje yra kažkieno įrengta stovėjimo aikštelė, ji nėra atskirta nuo važiuojamosios dalies borteliais, nes jie prasideda jau už aikštelės ribų. Taip pat fotonuotraukose matosi, kad minėtoje aikštelėje skalda, supiltas žvyras, borteliai neįrengti, todėl šiuo atveju įvykio vieta nėra akivaizdžiai neskirta stovėjimui. Savivaldybės pareiga rūpintis, kad sklypo faktine padėtis (išvaizda) nesiskirtų nuo dokumentuose nurodytos sklypo paskirties.

Institucijos atstovė N.Jakuškaitė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nurodė, kad su skundu nesutinka. Papildomai nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad toje vietoje, kur buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, būtų automobilio stovėjimo aikštelė. Žolė ten išvažinėta, ir išpuoselėtos vejos nėra ir negali būti, nes užstatyta automobiliais, ir šiuo atveju pareiškėjo automobilis stovėjo ant žolės. Miesto žalieji plotai, t.y. želdynai, aptverti borteliais, kuriuos reikia pervažiuoti. Ši teritorija yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis sklypas, jo paskirtis susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Miesto plane toje vietoje nėra suprojektuotos, suderintos ar įrengtos parkavimo aikštelės, ir minėta teritorija neskirta automobilių statymui. Automobilių stovėjimo aikštelei keliami tam tikri reikalavimai, turi būti subraižytos stovėjimo vietos, o šiuo atveju šioje vietoje niekas nesuplanuota, turėtų augti žolė, nes ten yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Prašė skundo netenkinti,. Nes pareiškėjo automobilis stovėjo ant žolės.

Skundas tenkintinas. 

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. 

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gegužės 9 d. 7 val. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas asmens pranešimas pateiktas mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“, kuriame nurodyta „įvaręs toli į pievą, visas auto jau pagal bortą neleidžiamoj zonoj, prašom užtverti nuo „kelių gaidelių“ Vilniaus žalumą šalia Pavilnionių g. 51. Pažeidimo data ir laikas : 2018 m. gegužės 9 d., 06.24 val., automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Prie minėto pranešimo prisegtos 5 fotonuotraukos (b.l. 6,7,8,9,10,11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas M. M. 2018 m. gegužės 17 d. E. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2018 m. gegužės 9 d. 6.24 val. Pavilnionių g. 53, Vilniuje, paliko transporto priemonę Subaru Legacy, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, t.y. transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Minėtu protokolu administraciniu nurodymu E. K. buvo siūloma iki 2018 m. birželio 17 d. sumokėti 15 eurų baudą, o nesumokėjus administraciniu nurodymu iki nustatyto termino siūlomos baudos, administracinio nusižengimo protokolu buvo nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (b.l. 7). Minėtas AN protokolas E. K. įteiktas 2018 m. birželio 8 d. (b.l. 13). Administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda sumokėta nebuvo (b.l. 14), todėl 2018 m. liepos 17 d. E. K. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, jam skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda -60 eurų, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. bylos nagrinėjime nedalyvavo (b.l. 4).  

Skundžiamu nutarimu E. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs KET 150.5 punktą, kuriame numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jo automobilis buvo pastatytas aikštelėje, kuri buvo įrengta statybos metu ir kur anksčiau buvo įvažiavimas į statybos objektą. Minėta aikštelė yra kelkraštyje, joje išpiltas žvyras, skalda, ir toje vietoje kur buvo pastatytas jo automobilis nuo kelio neatskirta jokiais borteliais. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, borteliai skiriantys važiuojamąją kelio dalį, yra kiek toliau nuo to vietos, kur buvo pastatytas pareiškėjo automobilis. Jokių sustojimą ar stovėjimą draudžiančių ženklų ar kitų riboženklių nurodytoje vietoje nėra. Iš Institucijos pateiktų papildomų dokumentų ir atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų seka, kad minėta teritorija priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir pagal naudojimo būdą priskirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, tačiau nurodytu atveju šioje teritorijoje nėra jokių nuorodų dėl sklypo paskirties, be to vietoje apželdintos teritorijos, joje supilta skalda, neįrengti borteliai (b. l. 23, 36), taip klaidinant vairuotojus. Kiek matyti iš fotonuotraukų bortelis skiriantis teritoriją nuo važiuojamosios dalies yra už nagrinėjamos teritorijos ir jis prasideda nuožulniu borteliu, t. y. borteliu žyminčiu jo pradžią ar pabaigą. Tai tikrai nėra bortelio nusidėvėjimas. Tokie nuožulnūs borteliai paprastai įrengiami prie perėjų, įvažiavimų ar kitų vietų, kur galima užvažiuoti ant šaligatvio, įvažiuoti į teritoriją. Iš tokio aikštelės įrengimo – jos pradžia ir pabaiga pažymėta nuožulniai borteliai, pati teritorija nėra atribota borteliai, teritorija išpila žvyru ir stambesnių frakcijų gruntu (galimai skalda), joje nuolatos statoma ne vienas kitas, o pakankamai daug automobilių, teritorijos kraštai neatriboti, teritorija ne apželdinta, todėl ji vairuotojui sudaro įspūdį vietos, kurioje galima statyti automobilį.

KET 141 punkte reglamentuota, kad Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, KET 143 punktas numato, kad neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. Pareiškėjas nurodė, kad automobilį nurodytoje vietoje buvo paliks nakčiai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pažeidimo padarymo laikas yra 06:24 val. Tokiu būdu vertinant pareiškėjo paaiškinimus, kad jis automobilį priparkavo kelkraštyje, kur nebuvo bortelių, ne ant vejos, taip pat tai, į bylą pateiktas fotonuotraukas ir kitus duomenis apie teritoriją, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokių draudžiamų ženklų statyti automobilius minėtoje teritorijoje, bei byloje surinktus įrodymus, teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjas suvokė ir galėjo, kad pastatė automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, t.y. jo veiksmuose nėra kaltės – tyčios ir neatsargumo. Įvertinus visumą aplinkybių – teritorija išpilta žvyru ir skalda, joje ilgą laiką parkuojama daugybė automobilių, teritorija nėra atribota nuo važiuojamosios dalies borteliais, draudžiamų statyti ar kitokių ženklų nėra, todėl pakankamai rūpestingas ir atidus vairuotojas, teismo vertinimu negali suprasti, kad tokioje teritorijoje draudžiama nakčiai parkuoti automobilį.  

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei byloje surinktus rašytinius duomenis, taip pat paties pareiškėjo ir institucijos atstovės paaiškinimus teisme, daro išvadą, jog E. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Remiantis tuo, skundas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3789-2018, administracinio nusižengimo teisena E. K. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso   591 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, 

 

n u t a r i a:

 

E. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3789-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

  Teisėja                                                                              Inga Štuopienė