Civilinė byla Nr. e2A-632-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00055-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.33.2; 2.6.10.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Metruna“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Swedbank“  apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metruna“ ieškinį atsakovei „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metruna“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės „Swedbank“, akcinės bendrovės (toliau – AB) 88 312,08 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai grąžinus dokumentus pagal akredityvą ir pažeidus teisėtus ieškovės lūkesčius gauti iš atsakovės akredityvo administravimo paslaugas, ieškovė patyrė 88 312,08 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: i) 66 193,08 Eur nuostolių dėl laivo prastovos (nuomos mokestis už laivo prastovą laikotarpiu nuo dokumentų grąžinimo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki akredityvo sąlygų pakeitimo 2018 m. rugsėjo 5 d.), kai laivas buvo sustabdytas kelyje, sužinojus, kad atsakovė akredityvo neadministruos; ii) 14 721,83 Eur kompensacinių palūkanų dėl pavėluoto mokėjimo už prekę gavimo; iii) 7 452,17 Eur nuostolių, patirtų dėl ateities euro ir JAV dolerio valiutos sandorių (išvestinių finansinių priemonių) įvykdymo atidėjimo, nes, ieškovei lėšas pagal akredityvą gavus tuo metu, kai euro ir JAV kursas jau buvo pasikeitęs, ieškovės gautų JAV dolerių vertė euro atžvilgiu jau buvo sumažėjusi; iv) 3 945 Eur išlaidos, patirtos dėl konsultacinių paslaugų derybose dėl akredityvo sąlygų pakeitimo, kito banko suradimo.

3.       Nurodė, kad ieškovė ir Kuveito įmonė „United Steel Industrial Co.“ 2018 m. liepos 2 d. sudarė tarptautinio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė parduos (patieks jūra) pirkėjai plieno laužą, o pirkėja atsiskaitys su UAB „Metruna“, pasinaudodama akredityvu. Pirkėja, siekdama tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi į banką GULF BANK K. S. C. ir šis pradėjo akredityvo išleidimo procedūras. 2018 m. rugpjūčio 14 d. bankas emitentas GULF BANK K. S. C. ieškovės naudai išleido 14 307 000 (+10/–10 proc.) JAV dolerių sumos akredityvą. Akredityvo tekste nurodyta, kad akredityvui taikomos 2007 m. Tarptautinių prekybos rūmų Bendrųjų dokumentinių akredityvų taisyklių (toliau – UCP 600) nuostatos. AB „Swedbank“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. iš Jungtinių Amerikos Valstijų „Citibank N. A.“ gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkėjos prašymu banko GULF BANK K. S. C., KUWAIT išleistą 14 307 000 (+10/–10 proc.) JAV dolerių sumos eksporto akredityvą ir kitą dieną 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu informavo ieškovę apie akredityvo gavimą. Pranešime atsakovė nurodė, kad, ieškovei pateikus dokumentus arba gavus apmokėjimą pagal akredityvą, iš jos sąskaitos bus nuskaityti mokesčiai, pateikta nuoroda su atsakovės įkainiais. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad dokumentus pagal akredityvą kartu su užpildytu lydraščiu prašoma pateikti atsakovės Prekybos finansavimo paslaugų skyriui. Ieškovė, suderinusi su atsakove dokumentų, kurie reikalingi mokėjimui pagal akredityvą inicijuoti, formos ir turinio klausimus, 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė galutinius akredityvo dokumentus, atsakovė juos priėmė. Tą pačią dieną prekės laivu buvo išsiųstos pirkėjai. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. telefonu informavo ieškovę, kad akredityvas nebus aptarnaujamas. 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad grąžina dokumentus dėl galimos atitikties rizikos. Atsakovė nenurodė konkrečių su ja jau suderintų dokumentų neatitikčių ir priežasčių, kodėl šie jau suderinti dokumentai nebuvo perduoti bankui emitentui. Ieškovė dėl akredityvo administravimo 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“, šis 2018 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė dokumentus bankui emitentui, o 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė gavo apmokėjimą pagal akredityvą.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė akredityvo administravimo teisiniuose santykiuose dalyvavo dviem savarankiškais teisiniais statusais – kaip pranešantysis bankas ir kaip vykdantysis bankas. Atsakovė, be jokio aiškaus pagrindo atsisakiusi administruoti akredityvą pagal kartu su ieškove jau suderintus ir pateiktus dokumentus, atliko neteisėtus veiksmus: i) pažeidė UCP 600 taisyklių 12  c straipsnio d. papunktyje įtvirtintą, taip pat iš pačios atsakovės konkliudentinių veiksmų išvestiną pareigą persiųsti ieškovės pateiktus dokumentus bankui emitentui ir reikalauti, kad šis atsiskaitytų pagal akredityvą; ii) pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.939 straipsnio 1 dalyje ir UCP 600 taisyklių 16 c straipsnio d. papunktyje įtvirtintą pareigą nurodyti konkrečias pateiktų dokumentų neatitiktis; iii) pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, kad su atsakove suderinti dokumentai nebūtų grąžinti; iv) pažeidė bendro pobūdžio sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

II.                      Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 47 480,15 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 7 901,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Teismas įvertino, kad atsakovės veiksmai, siunčiant ieškovei akredityvą, kuriame atsakovė įvardyta ir pranešančiuoju, ir vykdančiuoju banku, prašymas pateikti akredityvo dokumentus su lydraščiu, kuriame, be kita ko, ieškovė turi įvardyti sąskaitą, į kurią bus įskaitomos pagal akredityvą gautos lėšos, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai akredityvo administravimo teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė prisiėmė pareigą ne tik pranešti apie ieškovės naudai išleistą akredityvą, bet ir ieškovės pateiktus akredityvo dokumentus persiųsti bankui emitentui bei dalyvauti akredityvo sandorio procese iki lėšų įskaitymo į ieškovės banko sąskaitą, t. y. tapti vykdančiuoju banku.

7.       Atsakovės argumentus, kad reikalingas aiškiai išreikštas banko sutikimas tapti vykdančiuoju banku (UCP 600 taisyklių 12 a straipsnis), teismas atmetė, pažymėdamas, jog atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atsakovė praktiniame akredityvo administravimo procese priima atitinkamą dokumentą, kuriame išreiškiamas jos sutikimas tapti vykdančiuoju banku. Byloje nėra įrodymų nei koks tokio dokumento turinys, nei kuriame etape jis priimamas, nei kam jis adresuojamas. Atsakovės tinklalapyje viešai skelbiamoje informacijoje apie dokumentinius akredityvus nėra jokių duomenų apie dokumentą, kuriame bankas išreiškia sutikimą tapti vykdančiuoju banku. Iš byloje esančio ginčo akredityvo, kurį atsakovė ieškovei išsiuntė kartu su 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu, turinio teismas nustatė, kad atsakovė 57 A eilutėje iš tiesų nurodyta kaip pranešantysis bankas, tačiau atsakovė ignoruoja faktą, jog 41 A eilutėje ji įvardyta kaip bankas, per kurį akredityvas vykdomas, apmokamas negocijuojant dokumentus.

8.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama banko kaip finansų įstaigos pareiga vykdyti įstatyme įtvirtintus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, bei teisė vykdyti dalykinių santykių ar sandorių su klientais iš trečiųjų šalių stebėseną, vertinti tokių sandorių riziką ir atsisakyti dalyvauti abejonių keliančiuose sandoriuose, tačiau tokia banko teisė negali būti suabsoliutinama ir turi būti vertinama kartu su sutarčių vykdymą bei sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis.

9.       Teismo vertinimu, reikšminga byloje nustatyta aplinkybė yra ta, kad šalys dėl būsimų akredityvo administravimo teisinių santykių bendravo jau nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Byloje nėra duomenų, kad, derinant akredityvo dokumentus, ieškovė nepateikė ar nutylėjo informaciją apie tai, kas yra sandorio šalys. Priešingai, pati atsakovė nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės naudai akredityvą išleidžia Kuveite registruota įmonė „United Steel Industrial Co.“, jai buvo žinoma nuo pat dalykinių santykių dėl akredityvo administravimo pradžios, t. y. dar ikisutartiniame etape. Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat neginčija, kad tuomet, kai ieškovė susisiekė su atsakove dėl akredityvo, bankas atliko tik preliminarią sandorio šalių patikrą. Atsakovės atstovas ir apklaustas liudytojas (buvęs atsakovės darbuotojas) iš esmės patvirtino, kad nuo pat derybų pradžios bankas į dalykinius santykius su ieškove įsitraukė, siekdamas tapti vykdančiuoju banku ir gauti už tai atitinkamą procentinį atlygį nuo sandorio vertės, buvo deramasi ir dėl banko įkainių dydžio. Tačiau, nei konsultuodama ieškovę dėl akredityvo dokumentų, t. y. dar ikisutartinių santykių stadijoje, nei po to, kai pranešė ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, atsakovė neatskleidė ieškovei aplinkybės, kad ji tik svarsto galimybę tapti vykdančiuoju banku, kad tik gavus originalius dokumentus pagal akredityvą bus atliekamas nuodugnus sandorio šalių patikrinimas, po kurio akredityvas gali būti neadministruojamas. Priešingai, visi atsakovės ginčo teisiniuose santykiuose atlikti veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė ieškovei sudarė pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad ji akredityvą administruos visa apimtimi, t. y. iki lėšų įskaitymo į ieškovės sąskaitą, kad sandoris bus visiškai įvykdytas, tačiau šio lūkesčio neįgyvendino.

10.       Teismo padarė išvadą, kad toks banko elgesys vertintinas kaip pažeidžiantis pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovė, kaip finansų profesionalų paslaugas teikianti įstaiga, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, sandoryje dalyvaujančių asmenų atitiktį banko vykdomai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo politikai turėjo ir galėjo įvertinti iš karto, kai tik ieškovė kreipėsi dėl akredityvo administravimo paslaugų teikimo, arba vėliausiai – gavusi banko emitento per JAV banką „Citibank N. A.“ atsiųstą informaciją apie ieškovės naudai išleistą akredityvą, o ne akredityvo sandorio procesui įpusėjus. Remdamasis  nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip būtinąją sąlygą šios sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

11.       Ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius teismas pripažino pagrįstais ir įrodytais iš dalies. Teismo vertinimu, skubus laivo stabdymas, žinant laivo prastovos mokesčių dydį (22 000 JAV dolerių per dieną), 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavus informaciją, kad atsakovė akredityvo neadministruos, negali būti objektyviai pateisinamas, nes ieškovė, kaip apdairi ir rūpestinga profesionalė, prieš priimdama sprendimą dėl laivo stabdymo, galėjo ir turėjo objektyvią galimybę kreiptis į kitus bankus dėl akredityvo administravimo, t. y. galėjo turėti teisėtą lūkestį, jog akredityvo administravimas pavyks. Teismas padarė išvadą, kad šie pačios ieškovės veiksmai sudaro pagrindą mažinti reikalaujamus atlyginti nuostolius dėl laivo prastovos, konstatuojant, jog ieškovės neatsargus prisidėjimas sudaro 30 proc. ieškovės kaltės dėl patirtų nuostolių, ir pripažino pagrįsta 43 535,15 Eur nuostolių dėl laivo prastovos sumą. Teismas taip pat pripažino pagrįstais ieškovės 3 945 Eur nuostolius dėl išlaidų, patirtų dėl jai suteiktų valdymo ir finansų konsultavimo paslaugų dėl ginčo akredityvo, tačiau kitus nuostolius pripažino nepagrįstais ir atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jų atlyginimą.

12.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais įsipareigojo ne tik pranešti ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, bet ir persiųsti ieškovės pateiktus akredityvo dokumentus bankui emitentui. Pagal UCP 600 taisyklių 12 straipsnį apie ketinimą tapti vykdančiuoju banku bankas turi aiškiai nurodyti ir apie tai pranešti naudos gavėjui; nagrinėjamu atveju AB „Swedbank“ neišreiškė aiškios valios tapti vykdančiuoju banku. Nėra jokio kito dokumento, išskyrus AB „Swedbank“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą apie gautą dokumentinį akredityvą (jame išreikšta AB „Swedbank“ valia tapti pranešančiuoju banku), kuriame bankas būtų aiškiai išreiškęs savo valią tapti vykdančiuoju banku ginčo akredityvo administravimo santykiuose, todėl tokio pranešimo nebuvimas negali būti aiškinamas plačiai ir vertinama, kad sutikimas galėjo būti duotas atitinkamais atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Kadangi AB „Swedbank“ nebuvo išreiškusi savo valios tapti vykdančiuoju banku, nebuvo pagrindo spręsti ieškovės galimai patirtų nuostolių atlyginimo klausimo.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

15.       Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovė užtikrino aiškų ir laiku atliktą savo, kaip vykdančiojo banko, mandato atsisakymą. Atsakovė nuo pat dalykinių santykių su ieškove pradžios 2018 m. rugpjūčio 7 d., turėdama duomenis, kad akredityvas buvo išleistas Kuveite registruotos įmonės „United Steel Insudtrial Co“ prašymu, neužtikrino išsamios šio subjekto patikros dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikų įvertinimo, nors, turint informaciją apie sandoryje dalyvaujančius asmenis, tai padaryti nebuvo jokių kliūčių. Be to, kadangi atsakovė pagal akredityvą buvo paskirta tiek pranešančiuoju, tiek vykdančiuoju banku, ji, pranešdama ieškovei apie jos naudai išleistą akredityvą, vėliausiai nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. turėjo žinoti apie savo paskyrimą vykdančiuoju banku, todėl, atlikdama išsamią pirkimo–pardavimo sandorio ir jo šalių patikrą, galėjo įsitikinti, ar nėra objektyvių su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikomis susijusių priežasčių, dėl kurių ji būtų turėjusi atsisakyti jai suteikto vykdančiojo banko mandato. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad jau pačiame „Citibank N.A.“ kartu su akredityvu atsakovei 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsiųstame pranešime buvo nurodyta, jog visoms akredityvo šalims yra pranešta apie JAV Vyriausybės taikytas sankcijas tam tikroms valstybėms, asmenims, juridiniams asmenims, laivams, o tai turėjo sukelti pagrįstų abejonių ir paskatinti atsakovę imtis veiksmų, siekiant pašalinti abejones dėl galimos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos, prieš atliekant bet kokius kitus veiksmus, susijusius su banko emitento jai, kaip vykdančiajam bankui, suteiktų įgaliojimų vykdymu.

16.       Vertindama atsakovės, kaip vykdančiojo banko, veiksmus UCP 600 taisyklių kontekste, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė, dar prieš išsiųsdama prekes pirkėjai, turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė paskyrimo vykdančiuoju banku akceptavimą. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu, veikdama kaip bankas pranešėjas, informavo ieškovę apie jos naudai išleistą neatšaukiamą akredityvą ir patvirtino jo autentiškumą. Kartu šiame ieškovei adresuotame pranešime atsakovė save nurodė kaip banką, kuriam ieškovė turėtų pateikti akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Šiuo pranešimu ieškovė taip pat buvo informuota apie tai, kad, gavus apmokėjimą pagal akredityvą, iš jos sąskaitos bus nurašyti banko mokesčiai, pateikta nuoroda į banko taikomus įkainius (įskaitant ir įkainius už dokumentų priėmimą ir tikrinimą). Pranešime nurodyta, kad dokumentus pagal akredityvą, kartu su užpildytu lydraščiu, prašoma pateikti AB „Swedbank“ Prekybos finansavimo paslaugų skyriui nurodytu adresu. Akredityvo sąlygose nurodytus dokumentus ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. rugpjūčio 29 d., prieš tai su banko darbuotoju pasikonsultavusi, kokie dokumentai turi būti pateikti, kad jie atitiktų akredityve įtvirtintas sąlygas. Atsakovė viso akredityvo administravimo proceso metu, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, nė karto neatskleidė ieškovei aplinkybės, kad ji tik svarsto galimybę tapti vykdančiuoju banku, kad tik gavus originalius dokumentus bus atliekamas nuodugnus sandorio šalių patikrinimas, po kurio atsakovė gali atsisakyti jai, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato.

17.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, įgyvendindama įstatyme ir savo vidaus taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos įvertinimu atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose, bei atsisakydama jai, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato, neužtikrino savo, kaip profesionalias finansų paslaugas teikiančios įstaigos, veiksmų atitikties atidaus ir rūpestingo elgesio standartui. Dėl to tuo atveju, jeigu tokie atsakovės veiksmai lėmė nuostolių ieškovei, kaip lėšų gavėjai, atsiradimą, deliktinės atsakomybės taikymo prasme tai sudarytų pagrindą juos pripažinti neteisėtais veiksmais ir, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, spręsti dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl nenustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidė materialiosios teisės normas, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą, todėl apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir, atsižvelgusi į tai, jog apeliaciniame procese teismas visiškai nepasisakė dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų CK 6.247–6.249 straipsniuose, jų nevertino, perdavė civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Metruna“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai nepriteisė nuostolių prašoma apimtimi, todėl pažeidė visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą.

18.2.                      Ieškovė yra profesionali verslininkė, todėl negalėjo prisiimti pirkėjo neatsiskaitymo rizikos ir visiškai pagrįstai nusprendė sustabdyti laivą. Neturi reikšmės aplinkybė, kad su pirkėja ieškovė buvo sudariusi ne vieną sandorį (tai – antras sandoris su pirkėja). Aplinkybė, kad pirkėja ir ieškovė susitarė dėl atsiskaitymo akredityvu, patvirtina, jog tarp šalių nebuvo pasitikėjimo santykių.

18.3.                      Ieškovė per protingą terminą kreipėsi į kitus bankus dėl akredityvo aptarnavimo, tačiau negalėjo būti tikra, kad akredityvas bus aptarnautas anksčiau, nei bus pristatyta prekė. Akredityvo sąlygos buvo pakeistos ir naujuoju vykdančiuoju bei pranešančiuoju banku tapo AB „Šiaulių bankas“, praėjus 2 darbo dienoms po to, kai AB „Swedbank“ pranešė atsisakanti aptarnauti akredityvą.

18.4.                      Teismas, nuspręsdamas priteisti tik 70 proc. nuostolių, patirtų dėl laivo prastovos, iš esmės priėmė prieštaringą sprendimą – konstatavęs, kad ieškovė pagrįstai sustabdė laivą, turėjo priteisti visus patirtus nuostolius, nes UAB „Metruna“ negalėjo laivo sustabdyti iš dalies.

18.5.                      Akredityvo apmokėjimo sąlygos ir terminai įtvirtinti akredityvo 42C punkte, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti kompensacinių palūkanų, o teismas turėjo teisinį pagrindą jas priteisti.

18.6.                      Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. (kai ieškovė turėjo gauti pinigus iš AB „Swedbank“ (šiai prieš tai gavus lėšas iš emitento)) iki 2018 m. rugsėjo 17 d., ieškovė dėl AB „Swedbank“ neteisėtų veiksmų negalėjo disponuoti pinigais, kuriuos turėjo gauti už prekę, t. y. 14 307 000 JAV dolerių suma. Dėl to teismas turėjo ieškovei priteisti 14 721,83 Eur kompensacinių palūkanų, kurios, įvertinus sumą, kuria ieškovė negalėjo disponuoti, nebuvo neprotingai didelės ir buvo apskaičiuotos imant vėliausią (o ne anksčiausią) apmokėjimo pagal akredityvą datą.

18.7.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių, patirtų dėl užsienio valiutų keitimo sandorių skirtumo, nes, emitentui išleidus akredityvą, ieškovė jau buvo sudariusi valiutų apsikeitimo sandorius, pagal kuriuos ji įsipareigojo (gavusi atsiskaitymą pagal akredityvą) parduoti 12 500 000 JAV dolerių. Apmokėjimą pagal akredityvą ieškovė turėjo gauti vėliausiai 2018 m. rugsėjo 10 d. Nurodytu terminu gavusi apmokėjimą, ieškovė būtų gavusi 10 794 473,23 Eur (pagal 1,158 Eur už JAV dolerį kursą). Atidėjus valiutų apsikeitimo sandorio įvykdymą, ieškovė įvykdė sudarytus ateities sandorius pagal mažiau palankų euro ir JAV dolerio kursą bei gavo 10 787 021,06 Eur, t. y. 7 452,17 Eur mažiau, nei būtų gavusi, jeigu nebūtų AB „Swedbank“ neteisėtų veiksmų.

19.       Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1.                      Ieškovei neatlygintini nuostoliai dėl menamos laivo prastovos, nes byloje nėra aiškių įrodymų, kad prastova apskritai buvo, kada ir dėl kokių priežasčių ji buvo (jeigu buvo), kodėl jos reikėjo. Banko darbuotojai palaikė ryšį su ieškovės atstovais, tačiau jie nebuvo užsiminę apie laivo prastovas, jo stabdymus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių.

19.2.                      Byloje nėra įrodymų apie ieškovės sudarytus valiutų sandorius, jų sąlygas; nėra aiškių įrodymų, kad ieškovė lėšas konvertavo mažiau palankiu jai kursu, nors tai neturi esminės reikšmės, nes šis reikalavimas yra pernelyg nutolęs nuo ginčo dalyko.

20.       Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir priteistų ieškovei išlaidų. Nukentėjusi šalis negali tikėtis, kad jai bus kompensuoti ir tie praradimai, kuriuos sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, galėjo numatyti sutarties sudarymo metu, kaip įprastus tokios sutarties pažeidimo padarinius.

20.2.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 3 945 Eur, kaip ieškovės sumokėtą atlygį pasitelktam tarpininkui UAB „SPHYNX CONSULTING“ už valdymo ir finansų konsultavimo paslaugas dėl akredityvo. UAB „SPHYNX CONSULTING“ ir ieškovę sieja ilgalaikiai santykiai, nurodyta įmonė yra samdoma kiekvienu atveju, kad rūpintųsi akredityvų, o galbūt – ir kitais klausimais. To negalima nustatyti, nes byloje nepateikta 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartis, kurios pagrindu priteisti ieškovei nuostoliai. UAB „SPHYNX CONSULTING“ ieškovės yra samdoma, siekiant gauti valdymo ir finansų konsultavimo paslaugas, todėl konsultacinės išlaidos būtų patirtos bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų tikrinusi akredityvo dokumentus, ar tai darė kitas bankas.

20.3.                      Ieškovė sustabdė laivą kelyje laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Šios išlaidos nesusijusios su byloje nagrinėjamu ginču, todėl priteistos nepagrįstai. Byloje nėra įrodymų, kad laivas iš tiesų buvo sustabdytas. Kartu su ieškiniu pateiktas neaiškus, nepasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad 70 781,94 JAV dolerių suma yra apskaičiuota už laivo prastovą krovimo Rygoje, Klaipėdoje bei iškrovimo Shuaiba metu. Šios išlaidos nesusijusios su akredityvu. Ieškovė bando nesąžiningai gauti dalį įprastų verslo išlaidų, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

20.4.                      Teismas nevertino, kiek ieškovė sutaupė, t. y. kiek mažiau sumokėjo AB „Šiaulių bankas“ už akredityvo dokumentų tikrinimą, nes pagal viešai skelbiamą informaciją šis bankas taiko mažesnius akredityvo administravimo paslaugų įkainius.

21.       Ieškovė UAB „Metruna“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra priežastinio ryšio tarp banko neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Būdama apdairi, protinga ir rūpestinga verslininkė, atsakovė galėjo numatyti visų prašomų priteisti nuostolių atsiradimo galimybę. Atsisakymas aptarnauti akredityvą, kai atsiskaitymo pagal akredityvą procesas ėjo į pabaigą, nebuvo rūpestingas žingsnis, dėl kurio bankas galėjo tikėtis UAB „Metruna“ nepatirsiant nuostolių.

21.2.                      Atsakovės argumentai, esą ieškovė neįrodė nuostolių, patirtų dėl laivo prastovos, ir nuostolių, patirtų dėl konsultacinių paslaugų apmokėjimo, yra nepagrįsti. Pirma, didžioji dalis banko argumentų, susijusių su nuostolių, patirtų dėl laivo prastovos bei konsultacinių paslaugų apmokėjimo, įrodytinumo nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, UAB „Metruna“ privalėjo sustabdyti laivą, nes, jo nesustabdžiusi, galėjo patirti didesnių nuostolių, kurie galėjo sudaryti 14 931 846,93 JAV dolerių už negautą apmokėjimą bei beveik 2 milijonai JAV dolerių už laivo frachtą. Trečia, teismas iš atsakovės priteisė tik išlaidas UAB „SPHYNX CONSULTING“ paslaugoms apmokėti, kurios buvo patirtos po atsisakymo aptarnauti akredityvą iki apmokėjimo pagal akredityvą gavimo, t. y. išlaidas, kurių UAB „Metruna“ nebūtų patyrusi, jei atsakovės bankas būtų tinkamai įvykdęs įsipareigojimus, ir kurios buvo būtinos dar didesniems nuostoliams išvengti. Ketvirta, byloje pakako įrodymų UAB „SPHYNX CONSULTING“ suteiktų paslaugų apimčiai įvertinti.

21.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti, kiek UAB „Metruna“ sutaupė, pasikeitus akredityvo santykių šaliai, ir tai įvertinęs sumažinti priteistinų nuostolių sumą. Pirma, CK įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą ir nuostolių dydis gali būti sumažintas tik esant įstatyme numatytoms aplinkybėms (CK 6.251 straipsnis). Antra, UAB „Metruna“ neprašė priteisti nuostolių, patirtų pasikeitus akredityvo santykių šaliai. Trečia, ne UAB „Metruna“, bet atsakovė atsisakė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Metruna“ ieškinys dėl nuostolių, kildinamų iš atsakovės AB „Swedbank“ neteisėtų veiksmų, nepagrįstai atsisakius administruoti atsiskaitymą akredityvu, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-611/2022, grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo civilinės bylos dalį dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų CK 6.247–6.249 straipsniuose, nustatymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, bei nustatė atlygintinų nuostolių dydį, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25.       Atsakovė AB „Swedbank“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – ieškovės 2018 m. spalio 26 d. skundą Lietuvos bankui dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

26.       Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

27.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės 2018 m. spalio 26 d. skundą Lietuvos bankui dėl neteisėtų veiksmų atsakovė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, teikiamas įrodymas neturi reikšmingos įtakos apeliacine tvarka nagrinėjamam klausimui dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių fakto ir dydžio išspręsti, nes nurodytu skundu Lietuvos bankui ieškovė prašė įvertinti atsakovės veiksmų neteisėtumą, o ne konkrečius patirtus nuostolius. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

29.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

30.       Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad, lėšų gavėjui (pardavėjui) atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose patyrus nuostolių dėl vykdančiojo banko kaltų veiksmų (veikimo, neveikimo), šiam netinkamai įgyvendinus savo mandato atsisakymą, būtent vykdantysis bankas yra asmeniškai atsakingas lėšų gavėjui dėl žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vykdantįjį banką su ieškove sieja banko sąskaitos sutarties pagrindu atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės rūšies, kadangi ginčo atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas atsakovės, kaip vykdančiojo banko, pareigų, atsisakius priimti lėšų gavėjo pateiktus dokumentus ir juos persiųsti bankui emitentui, neatlikimu atsiskaitymo akredityvais teisiniuose santykiuose, o ne atsakovės neteisėtais veiksmais, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius jos sutartinę prievolę, atsiradusią banko sąskaitos sutarties pagrindu dėl pinigų į kliento sąskaitą įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-611/2022, 54 punktas).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

33.       Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad atsakovė AB „Swedbank“, įgyvendindama įstatyme ir savo vidaus taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos įvertinimu atsiskaitymo akredityvu teisiniuose santykiuose, bei atsisakydama jai, kaip vykdančiajam bankui, suteikto mandato, neužtikrino savo, kaip profesionalias finansų paslaugas teikiančios įstaigos, veiksmų atitikties atidaus ir rūpestingo elgesio standartui. Kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu tokie atsakovės veiksmai lėmė nuostolių ieškovei, kaip lėšų gavėjai, atsiradimą, deliktinės atsakomybės taikymo prasme tai sudarytų pagrindą juos pripažinti neteisėtais veiksmais ir, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, spręsti dėl nuostolių atlyginimo.

35.       Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

36.       Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės realizavimui, papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

37.       Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t. y. turi būti nustatyta, kad neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismas vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis tam, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

38.       Ieškovė UAB „Metruna“ ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai grąžinus dokumentus pagal akredityvą ir pažeidus ieškovės teisėtus lūkesčius gauti iš atsakovės akredityvo administravimo paslaugas, ieškovė patyrė 88 312,08 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: i) 66 193,08 Eur nuostoliai dėl laivo prastovos (nuomos mokestis už laivo prastovą laikotarpiu nuo dokumentų grąžinimo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki akredityvo sąlygų pakeitimo 2018 m. rugsėjo 5 d.), kai laivas buvo sustabdytas kelyje, sužinojus, jog atsakovė neadministruos akredityvo; ii) 14 721,83 Eur kompensacinės palūkanos dėl pavėluoto mokėjimo už prekę gavimo; iii) 7 452,17 Eur nuostoliai, patirti dėl ateities euro ir JAV dolerio valiutos sandorių (išvestinių finansinių priemonių) įvykdymo atidėjimo, nes, ieškovei lėšas pagal akredityvą gavus tuo metu, kai euro ir JAV dolerio kursas jau buvo pasikeitęs, jos gautų JAV dolerių vertė euro atžvilgiu jau buvo sumažėjusi; iv) 3 945 Eur išlaidos, patirtos dėl konsultacinių paslaugų derybose dėl akredityvo sąlygų pakeitimo, kito banko suradimo.

39.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei UAB „Metruna“ iš atsakovės AB „Swedbank“ priteisė 47 480,15 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. 43 535,15 Eur už laivo prastovą ir 3 945 Eur už konsultacines paslaugas su UAB „SPHYNX CONSULTING“; ieškinio dalį dėl likusios reikalaujamų nuostolių dalies atmetė. 

Dėl nuostolių, grindžiamų išlaidomis už laivo prastovą 

40.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 43 535,15 Eur nuostoliams už laivo prastovą atlyginti. Ieškovės teigimu, ji negalėjo prisiimti pirkėjo neatsiskaitymo rizikos, todėl nusprendė sustabdyti laivą; tai, kad ieškovė su pirkėju susitarė dėl atsiskaitymo akredityvu, patvirtina, jog tarp šalių nebuvo pasitikėjimo santykių; ieškovė per protingą terminą kreipėsi į kitus bankus dėl akredityvo aptarnavimo, tačiau negalėjo būti tikra, kad akredityvas bus aptarnautas anksčiau, negu bus pristatyta prekė. Pasak ieškovės, teismas, konstatavęs, jog ieškovė pagrįstai sustabdė laivą, turėjo priteisti visus patirtus nuostolius, nes UAB „Metruna“ negalėjo laivo sustabdyti iš dalies. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad šios ieškovės išlaidos nesusijusios su nagrinėjamu ginču; su ieškiniu pateiktas neaiškus, nepasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, kad 70 781,94 JAV dolerių suma yra apskaičiuota už laivo prastovą krovimo Rygoje, Klaipėdoje bei iškrovimo Shuaiba metu; byloje nėra įrodymų, kad laivas iš tiesų buvo sustabdytas.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, krovinys į laivą buvo pakrautas ir išsiųstas pirkėjui 2021 m. rugpjūčio 30 d., t. y. dar iki atsakovės atsisakymo administruoti akredityvą. Ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma, nes jai kartu su kitais dokumentais buvo pateiktas konosamentas, krovinio kiekio nustatymo, atliekant laivo grimzlės matavimus, sertifikatas, pranešimas apie krovinio išsiuntimą bei kiti dokumentai, patvirtinantys krovinio pakrovimą į laivą bei išsiuntimą (atsakovė šios aplinkybės neginčija). Akredityvas buvo išleistas tam, kad būtų užtikrintas pirkėjo atsiskaitymas su ieškove, todėl, atsakovei atsisakius jį aptarnauti, ieškovė būtų turėjusi prisiimti galimą pirkėjo neatsiskaitymo už krovinį, kurio vertė – 14 931 846,93 JAV dolerių, riziką, t. y. perduoti krovinį pirkėjui be jokios garantijos, jog už jį bus sumokėta. Ieškovei pristačius krovinį, tačiau negavus už jį atsiskaitymo, ieškovė rizikavo patirti 14 931 846,93 JAV dolerių dydžio nuostolį, be to, dar beveik 2 mln. JAV dolerių nuostolį už laivo frachtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės (apeliantės) priimtas sprendimas sustabdyti krovinį gabenantį laivą tol, kol bus išspręstas akredityvo aptarnavimo, t. y. sumokėjimo už didelės vertės krovinį, klausimas, atitiko atidaus, protingo, rūpestingo verslo subjekto elgesio standartus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gavusi atsakovės netikėtą pranešimą apie atsisakymą užbaigti akredityvo administravimą, ieškovė (apeliantė) ėmėsi įmanomų veiksmų kitam bankui, kuris sutiktų aptarnauti akredityvą, surasti ir šis klausimas buvo išspręstas operatyviai, laivo prastova truko tris darbo dienas.  

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės (apeliantės) pozicija, kad dėl atsakovės atsisakymo administruoti akredityvą ji, siekdama apsaugoti savo interesus ir išvengti didelių nuostolių, turėjo sustabdyti laivą su kroviniu ir atitinkamai dėl to patyrė nuostolių, t. y. sumokėjo už laivo prastovą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43.       Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie teisingos išvados, kad ieškovės sprendimas sustabdyti sandorio vykdymą (krovinio gabenimą laivu) tol, kol bus užtikrintas akredityvo aptarnavimas, buvo pagrįstas, ieškovės nuostolių dėl laivo prastovos nepriteisė visa apimtimi, remdamasis tuo, jog ieškovė yra profesionali verslininkė, viena didžiausių Lietuvoje plieno laužo didmenininkių, su pirkėja sudariusi ne vieną sandorį atsiskaitant akredityvu, todėl turėjo objektyvią galimybę dėl akredityvo aptarnavimo kreiptis į kitus bankus ir galėjo turėti teisėtą lūkestį, kad akredityvo aptarnavimas pavyks. Teismas įvertino, kad dėl šių nuostolių atsiradimo yra 30 proc. pačios ieškovės kaltės, neatsargiai prisidėjus prie patirtų nuostolių, ir priteisė ieškovei 30 proc. mažesnį nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

44.       Nors ieškovė (apeliantė) sudarė ne pirmą sandorį su tuo pačiu pirkėju (tai buvo antrasis šalių sandoris), o pirmasis sandoris, atsiskaitant akredityvu, buvo sėkmingas, tačiau nenustatyta pagrindo vertinti, kad tokios didelės vertės sandorio įvykdymą ieškovė galėjo grįsti iš esmės tik pasitikėjimu ir, nepaisant netikėtai iškilusių kliūčių dėl atsiskaitymo akredityvu gavimo, nestabdyti krovinio gabenimo. Sutiktina su ieškove (apeliante), kad vien tai, jog su pirkėja buvo susitarta dėl atsiskaitymo akredityvu, patvirtina, kad tarp šalių nebuvo ilgalaikio pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo verslo santykiuose, todėl ieškovė neturėjo pakankamo pagrindo tikėtis, jog pirkėja bet kuriuo atveju atsiskaitys, ir tęsti krovinio pristatymą. Be to, ieškovė (apeliantė) pagrįstai pažymi, kad neatsiskaitymą už prekes gali lemti daugelis priežasčių (tarp jų – ir pirkėjo nemokumas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios atsakovės pateikiamoje informacijoje apie dokumentinius akredityvus nurodoma, jog dokumentiniais akredityvais patartina naudotis, jeigu: pirkėjas ir pardavėjas nelabai gerai pažįsta vienas kitą; pirkėjas ir pardavėjas nepasitiki vienas kitu; abejojama prekybos partnerio mokumu arba tiekimo įsipareigojimų vykdymu; bent vienas iš prekybos partnerių arba abu yra didelės rizikos šalyje ar regione ir t. t. 

45.       Taigi, ginčo kroviniui esant išsiųstam, o atsakovei atsisakius aptarnauti akredityvą, ieškovė (apeliantė) neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad iki krovinio nugabenimo į iškrovimo uostą (2021 m. rugsėjo 25 d.) ji sutars dėl akredityvo aptarnavimo su kitu banku. Juolab kad vienas iš bankų (atsakovė) jau buvo atsisakęs aptarnauti akredityvą dėl galimos atitikties rizikos. Nors ieškovė dėl akredityvo aptarnavimo operatyviai kreipėsi į kitą banką, tačiau kiekvienas bankas, prieš priimdamas sprendimą dėl akredityvo, turi atitinkamas sprendimo priėmimo procedūras (terminus), kurios užtrunka tam tikrą laiką. Be to, kiti bankai, kaip ir atsakovė, taip pat galėjo atsisakyti aptarnauti akredityvą. Dėl to ieškovė negalėjo būti tikra, kad atsiskaitymas akredityvu bus įvykdytas, taip pat kad jis bus įvykdytas anksčiau, nei bus pristatytas krovinys. Atsižvelgiant į tai, nepritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė galėjo turėti teisėtą lūkestį, jog iki krovinio nugabenimo atsiskaitymas akredityvu tikrai pavyks.

46.       Pažymėtina tai, kad akredityvo sąlygos buvo pakeistos ir naujuoju vykdančiuoju bei pranešančiuoju banku tapo AB „Šiaulių bankas“, praėjus dviem darbo dienoms po to, kai atsakovė pranešė atsisakanti administruoti akredityvą. Taigi ieškovė, sustabdžiusi krovinio gabenimą laivu, veikė operatyviai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nepagrįstai delsusi ir didinusi laivo prastovos išlaidas.

47.       Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog laivas iš tiesų buvo sustabdytas, stokoja pagrįstumo. Byloje esanti galutinė frachto ataskaita ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė už laivo prastovą Weco Bulk A/S sumokėjo 70 781,94 JAV dolerių (62 193,08 Eur) (t. 1, b. l. 92-94). Iš frachto ataskaitos detalizacijos matyti, kad prastova atitinkamam plaukiojimui fiksuota laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.; prastovos įkainis – 22 000 JAV dolerių už dieną; visas prastovos laikas – 3,21736 dienų (t. 2, b. l. 54-55). Taigi laivo prastovos laikotarpis visiškai sutampa su atsakovės atsisakymo administruoti akredityvą ir AB „Šiaulių bankas“ sutikimo aptarnauti akredityvą bei dokumentų išsiuntimo bankui emitentui laikotarpiu. Taip pat sutampa ir frachto ataskaitoje bei kituose dokumentuose (konosamente, krovinio kiekio nustatymo, atliekant laivo grimzlės matavimus, sertifikate) nurodytas krovinio svoris (39,659.62MT). Priešingų duomenų, paneigiančių laivo prastovos aplinkybę, byloje nėra pateikta (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

49.       Pagal kasacinio teismo suformuluotus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų išaiškinimus faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą pagal civilinio proceso normų nustatytas ir kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, prieina prie išvados, kad ieškovė įrodė tiek nuostolių dėl laivo prastovos faktą, tiek jų dydį (62 193,08 Eur) (CK 6.249 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje esančių duomenų analizė suponuoja pakankamą pagrindą išvadai, kad nurodyti nuostoliai susiję su atsakovės atsisakymu administruoti ginčo akredityvą ir yra šių atsakovės veiksmų pasekmė, t. y. ieškovės patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė mišrią šalių kaltę dėl šių nuostolių atsiradimo (padidėjimo) ir sumažino ieškovei atlygintiną patirtų nuostolių sumą.

Dėl nuostolių, grindžiamų išlaidomis už UAB „SPHYNX CONSULTING“ konsultacines paslaugas

51.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteisti 3 945 Eur dydžio nuostoliai už UAB „SPHYNX CONSULTING“ konsultavimo dėl akredityvo paslaugas, apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „SPHYNX CONSULTING“ ir ieškovę sieja ilgalaikiai santykiai, nurodyta įmonė yra samdoma kiekvienu atveju, kad rūpintųsi akredityvų, o galbūt ir kitais klausimais, tačiau to negalima nustatyti, nes byloje nepateikta 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartis, kurios pagrindu ieškovei yra priteisti nuostoliai. Anot atsakovės, UAB „SPHYNX CONSULTING“ ieškovės yra samdoma valdymo ir finansų konsultavimo paslaugoms gauti, todėl konsultacinės išlaidos būtų patirtos bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų tikrinusi akredityvo dokumentus, ar tai darė kitas bankas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.

52.       Iš byloje esančios 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AAA Nr. 0169 ir jos detalizacijos matyti, kad UAB „SPHYNX CONSULTING“ ieškovė sumokėjo 3 945 Eur už 2018 m. rugsėjo 3–17 dienomis suteiktas paslaugas: derybas su AB „Swedbank“ dėl UAB „Metruna“ gauto akredityvo iš pirkėjo United Steel Industrial Co. (K. S. C. C.) aptarnavimo per AB „Swedbank“; darbą su Danske bank A/S Lietuvos filialu dėl UAB „Metruna“ gauto akredityvo iš pirkėjo United Steel Industrial Co. (K. S. C. C.) neaptarnavimo per AB „Swedbank“; darbą su AB „Šiaulių bankas“ dėl UAB „Metruna“ gauto akredityvo iš pirkėjo United Steel Industrial Co. (K. S. C. C.); derybas su United Steel Industrial Co. (K. S. C. C.) dėl 2018 m. liepos 2 d. CONTRACT NO. 1-072018 sąlygų pakeitimo, atsižvelgiant į AB „Swedbank“ atsisakymą aptarnauti akredityvą; darbą su CITIBANK N.A. NEW YORK, NY US dėl UAB „Metruna“ gauto akredityvo iš pirkėjo United Steel Industrial Co. (K. S. C. C.), atsižvelgiant į AB „Swedbank“ atsisakymą aptarnauti akredityvą (t. 1, b. l. 96-97). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įvardytos paslaugos buvo suteiktos laikotarpiu po atsakovės atsisakymo aptarnauti akredityvą iki apmokėjimo pagal akredityvą gavimo iš kito banko ir susijusios būtent su konkrečiu UAB „Metruna“ iš pirkėjo United Steel Industrial Co. (K. S. C. C.) gautu akredityvu, t. y. tuo, kurį atsakovė atsisakė aptarnauti. Esant tokiems bylos duomenims, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo įsipareigojimus, susijusius su ginčo akredityvo administravimu, ieškovė nurodytų išlaidų nebūtų patyrusi. Taigi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad, atsakovei atsisakius administruoti ginčo akredityvą, ji turėjo papildomų išlaidų už UAB „SPHYNX CONSULTING“ konsultavimo paslaugas, ir šios išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, atsisakant aptarnauti ginčo akredityvą (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

53.       Pažymėtina tai, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo nei UAB „SPHYNX CONSULTING“ suteiktų paslaugų rūšies, nei jų apimties, nei įkainių dydžio, taip pat nekėlė klausimo dėl to, kad į bylą nepateikta 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartis su UAB „SPHYNX CONSULTING“. Aplinkybė dėl šios sutarties nepateikimo nurodyta tik apeliaciniame skunde.

54.       CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties su UAB „SPHYNX CONSULTING“ byloje nebuvimo ir ieškovei teikiamų paslaugų pagal nurodytą sutartį apimties yra atmestini.

55.       Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su UAB „SPHYNX CONSULTING“ dėl nuolatinių valdymo ir finansų konsultavimo paslaugų teikimo, nėra pagrindas nepriteisti ieškovei išlaidų už paslaugas dėl ginčo akredityvo. Į bylą pateiktoje 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AAA Nr. 0169 ir jos detalizacijoje įvardytos ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios būtent su atsakovės atsisakymu aptarnauti ginčo akredityvą, vadinasi, šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi tuo atveju, jeigu atsakovė akredityvą būtų aptarnavusi.

56.       Įvertinus byloje esančių duomenų, kuriais ieškovė grindžia nuostolius, patirtus dėl konsultacinių paslaugų, visumą, atsakovės (apeliantės) argumentai dėl įrodymų aptariamiems nuostoliams pagrįsti nepakankamumo pripažintini nepagrįstais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

Dėl nuostolių, apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų forma

57.       Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

58.       Pažymėtina tai, kad CK 6.210 straipsnis yra bendroji norma, taikoma tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė yra kilusi iš sutarties, tiek kai yra atsiradusi kitais pagrindais, taip pat ir iš delikto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

59.       Įstatymų leidėjo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šis patiria dėl to, kad, skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius negali naudotis savo pinigais. Šiuo atveju kreditoriui nereikia nei įrodinėti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių (nes pagal įstatymą preziumuojama, jog tokių patiriama), nei konkretaus nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamosios palūkanos laikomos tik minimaliais nuostoliais, kreditorius, patyręs didesnių nuostolių, nei kompensuojamųjų palūkanų suma, gali jų, kiek nepadengia šios palūkanos, reikalauti iš skolininko. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo įrodyti realių nuostolių dydį.   

60.       Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.210 straipsniui taikyti turi būti trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

61.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovei neturėjo piniginės prievolės tiesiogine šios sąvokos prasme, tačiau, atsakovei atsisakius administruoti ginčo akredityvą, ieškovė tuo laiku, kada buvo numatyta gauti atsiskaitymą akredityvu, šio atsiskaitymo negavo ir dėl to tam tikrą laiką negalėjo naudotis jai priklausančia didele piniginių lėšų suma. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė turi pagrindą nuostolius, patirtus dėl numatytu laiku negauto atsiskaitymo akredityvu, grįsti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosiomis palūkanomis.

62.       Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 14 721,83 Eur nuostolių, apskaičiuotų pagal kompensuojamąsias palūkanas, atmetė, remdamasis tuo, kad šalys akredityvo administravimo santykiuose nebuvo sutarusios dėl prievolės įvykdymo galutinio termino, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

63.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad akredityvo apmokėjimo sąlygos ir terminai įtvirtinti akredityvo 42C punkte; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. (kai ieškovė turėjo gauti pinigus iš AB „Swedbank“) iki 2018 m. rugsėjo 17 d. (kai atsiskaitymą akredityvu įvykdė kitas bankas) ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo disponuoti pinigais, kuriuos turėjo gauti už krovinį, t. y. 14 307 000 JAV dolerių suma. Dėl to, ieškovės (apeliantės) įsitikinimu, ji turi teisinį pagrindą reikalauti 14 721,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ir šios nuostolių dalies pirmosios instancijos teismas nepriteisė nepagrįstai.

64.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikusi atsakovei dokumentus mokėjimui pagal akredityvą inicijuoti, apmokėjimą turėjo gauti vėliausiai 2018 m. rugsėjo 10 d. Tai patvirtina akredityvo 42C punkte numatyta atsiskaitymo pagal akredityvą sąlyga „Drafts at SIGHT“, reiškianti, kad piniginės lėšos pagal akredityvą turėjo būti sumokėtos nedelsiant pagal pareikalavimą. Kadangi pateikti dokumentai dar privalo būti gauti ir persiųsti mokančiajam bankui, privalo būti patikrinta jų atitiktis akredityvo sąlygoms ir inicijuotas pats mokėjimas, kuris naudos gavėją gali pasiekti ne iš karto, atsiskaitymo pagal akredityvą sąlyga „Drafts at SIGHT“ praktikoje reiškia, jog piniginės lėšos pagal akredityvą naudos gavėjui bus sumokėtos vėliausiai per 5-10 kalendorinių dienų nuo dokumentų pateikimo. Aplinkybės, kad apmokėjimas įprastai tokiais atvejais gaunamas per ne ilgesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą, atsakovė neginčijo. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų atsisakiusi aptarnauti akredityvo, pinigines lėšas pagal akredityvą ieškovė būtų gavusi vėliausiai 2018 m. rugsėjo 10 d. AB „Šiaulių bankas“ sutikus aptarnauti akredityvą, ieškovė apmokėjimą už krovinį gavo tik 2018 m. rugsėjo 17 d., t. y. 7 dienomis vėliau, taigi atitinkamą laikotarpį negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, kurias turėjo gauti už krovinį. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad vėluojantys atsiskaitymai versle faktiškai visuomet sutrikdo įmonės pinigų srautus. Tokios didelės piniginių lėšų sumos „įšaldymas“, nors ir kelioms dienoms, neabejotinai turi įtakos įprastai įmonės veiklai, jos atsiskaitymams su kontrahentais ir pan.

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pripažįsta pagrįsta ieškovės poziciją, kad ji, negalėdama disponuoti lėšomis, kurias buvo numačiusi gauti tam tikru terminu, tačiau kurios numatytu terminu nebuvo gautos, turi teisėtą pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti nuostolių, apskaičiuotų įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), ir šių nuostolių suma – 14 721,83 Eur (14 931 846,93 JAV dolerių x 6 proc./100 proc. x 7 dienos/365 dienos/1,1671 (euro ir JAV dolerio kursų santykis 2018 m. rugsėjo 17 d.)). Nurodyti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (atsisakymu aptarnauti akredityvą) (CK 6.247 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 14 721,83 Eur nuostolių kompensuojamųjų palūkanų forma atlyginimo atmetė nepagrįstai.

Dėl nuostolių, kildinamų iš valiutos keitimo sandorių įvykdymo atidėjimo

66.       Ieškovė, reikalaudama 7 452,17 Eur dydžio nuostolių, patirtų dėl ateities valiutos sandorių (išvestinių finansinių priemonių) įvykdymo atidėjimo, nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jai atsisakius aptarnauti akredityvą, atsiskaitymą akredityvu ji gavo vėliau, kai euro ir JAV dolerio kursas jau buvo pasikeitęs ir ieškovės gautų dolerių vertė euro atžvilgiu buvo sumažėjusi, todėl atsakovė privalo atlyginti šį sumažėjimą.       

67.       Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės šių nuostolių, nes tai yra ieškovės verslo rizikos nuostoliai, kurių atsakovė negalėjo numatyti, kaip prievolės neįvykdymo pasekmės. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė yra atsakovės klientė, byloje nėra duomenų, jog atsakovei buvo žinoma apie tai, kad ieškovė verčiasi tokia investicine veikla, perka Danske banke išvestines investicines priemones, yra sudariusi ateities valiutų keitimo sandorius.

68.       Ieškovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių, patirtų dėl užsienio valiutų keitimo sandorių skirtumo, nes, emitentui išleidus akredityvą, ieškovė jau buvo sudariusi valiutų apsikeitimo sandorius, pagal kuriuos ji įsipareigojo, parduoti 12 500 000 JAV dolerių (gavusi atsiskaitymą ginčo akredityvu); apmokėjimą pagal akredityvą ieškovė turėjo gauti vėliausiai 2018 m. rugsėjo 10 d. ir tokiu atveju būtų gavusi 10 794 473,23 Eur (už 1 JAV dolerį – 1,158 Eur kursu); atidėjus valiutų apsikeitimo sandorio įvykdymą, ieškovė įvykdė sudarytus ateities sandorius pagal mažiau palankų Eur ir JAV dolerio kursą bei gavo 10 787 021,06 Eur, t. y. 7 452,17 Eur mažiau, nei būtų gavusi, jeigu nebūtų atsakovės AB „Swedbank“ neteisėtų veiksmų, atsisakius administruoti akredityvą.

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas 7 452,17 Eur dydžio sumos, apskaičiuotos pagal Eur/JAV dolerio kurso pasikeitimą, kai numatytu terminu nebuvo gautas atsiskaitymas akredityvu, kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti nuostolius negautų pajamų forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

70.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl nuostolių negautų pajamų forma sprendžiama pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

71.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, emitentui išleidus akredityvą, ji sudarė valiutų apsikeitimo sandorius, pagal kuriuos įsipareigojo (gavusi atsiskaitymą pagal akredityvą) parduoti 12 500 000 JAV dolerių, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, pagrindžiančių tokių sandorių sudarymą (kada šie sandoriai buvo sudaryti, kokiomis sąlygomis ir pan.) (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, vykdydama savo veiklą ir gaudama atsiskaitymus iš pirkėjų JAV doleriais, ne pirmą kartą naudojosi banko teikiamomis išvestinėmis investicinėmis priemonėmis, t. y. kad įrodinėjamas poreikis konvertuoti gautas sumas buvo nevienkartinio pobūdžio (CPK 12, 178 straipsniai).

72.       Pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė (apeliantė), reikalaudama negautų pajamų, turi įrodyti, kad įvardyto dydžio pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kad pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, tačiau negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo atveju svarbu tai, kad ieškovės (apeliantės) įvardyti ateities valiutų apsikeitimo sandoriai būtų sudaryti iki tol, kol atsakovė pranešė atsisakanti administruoti akredityvą, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o ne po to, kai jau buvo aišku, kad atsakovė akredityvo neaptarnaus ir ieškovė atsiskaitymo numatytu terminu (iki 2018 m. rugsėjo 10 d.) negaus. Jeigu ieškovės minimi valiutos apsikeitimo sandoriai buvo sudaryti po atsakovės atsisakymo administruoti ginčo akredityvą, negali būti pripažinta, jog ieškovė įvardyto dydžio pajamas iš ateities valiutų apsikeitimo sandorių buvo iš anksto numačiusi gauti ir turėjo pagrindą tikėtis atsiskaitymą akredityvu gauti vėliausiai 2018 m. rugsėjo 10 d.

73.       Iš byloje esančių valiutos keitimo operacijos patvirtinimų Nr. FX311588 ir FX311592 matyti, kad valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti 2018 m. rugsėjo 10 d. 16:09:56 val. ir 16:11:23 val., t. y. jau po atsakovės atsisakymo administruoti akredityvą. Be to, vienas iš valiutų apsikeitimo sandorių įvyko ne 2018 m. rugsėjo 17 d. (kai ieškovė faktiškai gavo lėšas pagal akredityvą ir turėjo galimybę jas konvertuoti), o 2018 m. spalio 5 d. (praėjus daugiau kaip 2 savaitėms po atsiskaitymo akredityvu gavimo). Šie valiutų keitimo sandoriai sudaryti tik dėl sumos dalies (12 500 000 JAV dolerių), o ne visos sandorio sumos.

74.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių duomenų apie valiutų apsikeitimo sandorių sudarymą iki atsakovės atsisakymo aptarnauti ginčo akredityvą ir poreikį atidėti valiutų apsikeitimo sandorio įvykdymą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog reikalaujamus atlyginti nuostolius dėl valiutos keitimo sandorių įvykdymo atidėjimo negautų pajamų forma ji patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsisakius aptarnauti ginčo akredityvą (CK 6.247 straipsnis; CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

75.       Be to, nurodytina tai, kad už pavėluotai gautą atsiskaitymą akredityvu ieškovės (apeliantės) patirtiems nuostoliams atlyginti yra priteista 14 721,83 Eur suma, apskaičiuota pagal įstatyme nustatytą kompensuojamųjų palūkanų normą. Taigi ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad patyrė 7 452,17 Eur dydžio nuostolius dėl valiutos keitimo sandorių įvykdymo atidėjimo, nebūtų pagrindo priteisti šių nuostolių atlyginimą, nes juos padengtų kompensuojamosios palūkanos. Ieškovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad dėl numatytu laiku negauto atsiskaitymo ginčo akredityvu ji patyrė didesnių nuostolių, nei pagal kompensuojamųjų palūkanų normą apskaičiuota 14 721,83 Eur nuostolių suma.

76.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 7 452,17 Eur dydžio nuostolių, kildinamų iš valiutos keitimo sandorių įvykdymo atidėjimo.

Dėl atlygintinų nuostolių dydžio sumažinimo

77.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek ieškovė sutaupė, t. y. kiek sumokėjo mažiau AB „Šiaulių bankas“ už akredityvo dokumentų tikrinimą, nei būtų sumokėjusi atsakovei, nes pagal viešai skelbiamą informaciją AB „Šiaulių bankas“ taiko mažesnius šių paslaugų įkainius.

78.       CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė yra ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

79.       Jau nurodyta, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti žalos dydį, o atsakovei tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (įrodyti nuostolių sumažinimo pagrindus) (CPK 12, 178 straipsniai).

80.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kiek ieškovė faktiškai sumokėjo AB „Šiaulių bankas“ už akredityvo aptarnavimą. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė AB „Šiaulių bankas“ už akredityvo dokumentų tikrinimą sumokėjo mažiau, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nereiškė prašymo iš ieškovės ar iš AB „Šiaulių bankas“ išreikalauti duomenis apie faktiškai turėtas išlaidas, susijusias su akredityvo aptarnavimu, nors tokią teisę ir pareigą turėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, atsakovė nepateikė konkrečių duomenų (skaičiavimų), kiek ieškovė būtų turėjusi sumokėti atsakovei tuo atveju, jeigu atsakovė akredityvą būtų administravusi, koks yra jos ir AB „Šiaulių bankas“ taikomų įkainių skirtumas. 

81.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

82.       Šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso ginčų, kuriuos spręsdamas teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, kategorijai (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Taigi šiuo atveju tiek nuostolių faktas, tiek ir jų dydis nustatytinas vertinant šalių pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimų į juos pagrindu nurodytos aplinkybės.

83.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos teiginius dėl ieškovės patirtų galbūt mažesnių faktinių išlaidų atsiskaitymui akredityvu gauti, nėra pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamų atlyginti įrodytų nuostolių dydį (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

84.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau iš dalies netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai konstatavo abiejų ginčo šalių kaltę dėl nuostolių, susijusių su laivo prastova, ir sumažino ieškovei priteistiną šių nuostolių atlyginimą, taip pat nepagrįstai nepriteisė nuostolių, apskaičiuotų pagal įstatymo nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo 47 480,15 Eur iki 84 859,91 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

85.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

86.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

87.       Sprendžiant nagrinėjamos bylos dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiama į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.

88.       Ši civilinė byla vertintina kaip sudėtinga tiek dėl joje nustatinėtinų faktinių aplinkybių pobūdžio ir apimties, tiek dėl spręstinų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo specifiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose, yra pakankamas pagrindas patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti pagrįstomis visa apimtimi.

89.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė iš viso 14 682,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, advokato pagalbos išlaidų). Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, laikytina, kad byla ieškovės naudai išspręsta 96 proc. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 14 095,52 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme

90.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 837 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 3 730,49 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą), o už kasacinį skundą sumokėjo 1 550 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 512,02 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 938 Eur dydžio žyminį mokestį.

91.       Įvertinus bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus apeliaciniame ir kasaciniame procese, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (82 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 7 896,20 Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

92.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Metruna“ (juridinio asmens kodas 302600210) iš atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) 84 859,91 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 91 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 84 859,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 095,52 Eur (keturiolika tūkstančių devyniasdešimt penkis eurus ir 52 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Metruna“ (juridinio asmens kodas 302600210) iš atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) 7 896,20 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                        Romualda Janovičienė

Laima Ribokaitė

                                                                                Tomas Venckus