(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,

atsakovo atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ skundu prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą; 2) VĮ Registrų centro centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą.

Paaiškina, kad, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą, teritorinis registratorius priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą netenkinti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymo, kuriuo pakartojo LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu panaikintų sprendimų argumentus.

Pareiškėjai apskundė teritorinio registratoriaus sprendimą Komisijai, kuri 2020 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjai mano, kad atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o Komisijos sprendimas naikintinas ir dėl to, kad ji vadovavosi aplinkybėmis, kuriomis teritorinis registratorius nesivadovavo nei priimdamas sprendimą dėl pareiškėjų prašymo ištaisyti klaidą, nei priimdamas sprendimą registruoti žymą.

Paaiškina ir tai, kad LVAT nustatė ir teritorinis registratorius 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pakartojo, kad iš Juridinių asmenų registro duomenys buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą automatiniu būdu, netikrinant, ar konkretūs duomenys gali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą pagal jo duomenis. To neneigė ir Komisija sprendimu, tik kaip papildomus argumentus nurodė, kad jeigu ir vertinti pastato nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, tai žymos (juridinio fakto apie pastato administravimą) registravimas irgi būtų galimas, esant to daikto (pastato) savininkų susitarimui, nes įstatymas nedraudžia tiems savininkams susitarti bendros nuosavybės daiktą administruoti per Gyvenamųjų namų bendrijų įstatyme numatytą bendriją.

Teigia, jog aplinkybė, kad pastato savininkai galėjo ir gali susitarti dėl įvairių jo administravimo būdų ir formų, nereiškia tų savininkų susitarimo, tuo pačiu pagrindo registruoti bet kokią žymą apie pastato administravimą. Nurodo, kad iš pateiktų pastato nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas) yra ne gyvenamasis daugiabutis, o gamybinis pastatas.

Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas turėjo nustatyti, kad pastato patalpų savininkai sudarė susitarimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio reikalavimus, o ne vien tai, kad kažkas iš tų savininkų ar jų dalis nusprendė įsteigti tokią bendriją. Pareiškėjai paaiškina, kad pastato patalpų savininkai susitarimo įsteigti bendriją nėra sudarę. Jie niekada nesutiko, kad dalies savininkų įsteigta Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) administruotų pastatą. Pažymi, jog pats atsakovas pripažįsta, kad jis be Bendrijos įsteigimo fakto neturi jokių kitų dokumentų apie pastato patalpų savininkų valią dėl pastato administratoriaus skyrimo, tarp žymos registravimo pagrindų tokių dokumentų taip pat nėra.

Teigia, kad Komisija nepagrįstai atmetė jų skundą be faktinio ir teisinio pagrindo išplėtė teritorinio registratoriaus sprendimą. Teigia, kad teritorinis registratorius visiškai netyrė, kas įsteigė Bendriją ir ar pastato bendraturčiai buvo sudarę kokią nors sutartį. Teritoriniam registratoriui vienintelis pagrindas registruoti žymą buvo Bendrijos pirmininko prašymas vadovautis juridinių asmenų registro duomenimis ir atlikti automatinį duomenų perkėlimą į nekilnojamojo turto registrą. Teritorinis registratorius tą ir padarė, todėl mano, kad toks jo veiksmas neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Nurodo, kad kiti, papildomi komisijos argumentai nėra reikšmingi, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad teritorinis registratorius apskritai būtų nagrinėjęs kokius nors pagrindus registruoti žymą pagal nekilnojamojo turto registro aktualius duomenis ir nenustatė, kad pastato savininkai būtų susitarę taikyti Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymą. Pažymi, jog skundžiamu sprendimu Komisija tik dar kartą pakartoja, kad sprendimas registruoti žymą buvo priimtas vadovaujantis vien bendrijos įregistravimo faktu. Pareiškėjai nurodo, kad bet kokios kitos galimos hipotetinės aplinkybės ir pagrindai nėra aktualūs.

Teigia, kad Komisijos sprendime nurodomos aplinkybės dėl Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo išplėstinio taikymo, tačiau teritorinio registratoriaus sprendime registruoti žymą ir dėl pareiškėjų prašymo ištaisyti klaidą nėra nurodomos jokios aplinkybės, kad žymos registravimas būtų buvęs siejamas su Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo taikymu fakultatyviniais pagrindais – dėl to sutarus pastato bendraturčiams. Vien dėl šios priežasties šie argumentai atmestini net nesvarstant jų turinio, kaip teisiškai nereikšmingi.

Pareiškėjai nurodo, kad byloje pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas neturi tos paskirties, kuri nurodoma Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 d., pastatas yra savarankiškas ir niekaip nesusijęs su jokiu daugiabučiu gyvenamuoju namu.

Nurodo ir tai, kad pagal atsakovo pateikiamą aiškinimą Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo taikymas apimtų bet kokių statinių administravimą ir tokiu būdu nebūtų būtinumo juos išskirti pagal paskirtį. Būtent skirtingiems statiniams taikomas skirtingas Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo teisinis reglamentavimas būtent būtinumą išskirti atskiras statinių kategorijas, ši aplinkybė paneigia galimybę aiškinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą kaip vienodai taikytiną visiems statiniams.

Pareiškėjai teigia, kad iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, matyti, kad faktiškai nebuvo registruotos žymos juridinio fakto turinį sudarančių aplinkybių. Pažymi, kad žyma įregistruota be pagrindo, o teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Mano, jog atsakovas nekreipė dėmesio į pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre (kad jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas) ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, be pagrindo pirmenybę teikė Juridinių asmenų registro duomenims, jų netikrindamas. Pažymi dar ir tai, kad pastato paskirtis yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir yra būtent jo duomuo, kuriuo atsakovas pirmiausiai ir turėjo vadovautis registruodamas juridinį faktą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teritoriniam registratoriui teiktą 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“. Vykdydamas minėtą LVAT sprendimą, teritorinis registratorius dar kartą išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą ir priėmė sprendimą, kuriuo minėtas prašymas buvo atmestas.

Nurodo, kad Bendrija Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų dokumentų pagrindu. Notarė 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinusi kitos paskirties pastato savininkų bendrijos įstatus, konstatavo, kad Bendrija įsteigta vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymu.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjų skundo argumentai, apie tai, kad jis pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas tiesiogiai nėra taikomas pastatui yra visiškai nepagrįsti ir yra pareiškėjų interpretacija. Pažymi, kad bendrija įsteigta įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, Bendrija įsteigta vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, kas yra nurodyta notaro patvirtintuose Bendrijos steigimo dokumentuose. Minėti dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pareiškėjai ne kartą įrodinėjo, jog Pastatas yra gamybinės paskirties, todėl jam nėra taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymas.

Atsakovas nurodo, kad Komisija, atsižvelgdama į LVAT nurodytus argumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, ištyrė visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrindė teisės aktais teritorinio registratoriaus priimto sprendimo teisėtumo.

Teigia, kad pareiškėjų argumentai, kad teritorinis registratorius netyrė, kas Bendriją įsteigė, ar pastato bendraturčiai (patalpų savininkai) buvo sudarę kokią nors sutartį dėl tokio administravimo kaip tai numato CK 4.75, yra susiję su Bendrijos steigimo teisėtumo kvestionavimu.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad juridinio faktą patvirtinančio dokumento, įvardinto Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, nebuvimas yra pagrindas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas, o šio straipsnio 10 punktas kaip juridinį pagrindą nurodo kitus įstatymų nustatytus dokumentus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“, neturėjo jokio pagrindo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, taisyti klaidą – pakeisti savo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą įregistruoti Žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją.

Atsakovas mano, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, atsižvelgė į LVAT sprendime nurodytus argumentus, įvertino Bendrijos steigimo dokumentuose nurodytus duomenis ir teisės aktus bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija nesutinka su pareiškėjų skundu. Mano, kad priešingai nei nurodo pareiškėjai, egzistuoja žymos Nekilnojamojo turto registre įregistravimo teisinis pagrindas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta Bendrija, kurios steigimo dokumentus patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D., vėliau (2015 m. balandžio 13 d.) Bendrijos įregistravimas Juridinių asmenų registre J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir notarės patvirtintų dokumentų pagrindu. Pabrėžiama, kad Bendrijos steigimo dokumentai ir įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra panaikinti, nuginčyti ar pripažinti negaliojantys kitais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas Bendrijos įsteigimo teisėtumas. Kadangi notarė patvirtinto Juridinių asmenų registre įregistruotus Bendrijos įstatus, darytina išvada, kad notarė patikrinusi Bendrijos įsteigimo teisėtumą. 2015 m. balandžio 10 d. Bendrijos atstovas pateikė prašymą registruoti žymą Nekilnojamojo turto registre, o iki žymos įregistravimo 2015 m. balandžio 14 d. pastato registro duomenyse nebuvo žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių. Trečiasis suinteresuotas asmuo, apibendrindamas išdėstytus argumentus, teigia, kad žyma Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta egzistuojant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui.

Nurodo, kad ginčijama žyma Nekilnojamojo turto registre atitinka pirminius dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir nėra jokios klaidos. Bendrija nesutinka su pareiškėjo argumentais, juos laiko nepagrįstu samprotavimu. Bendrija pažymi, kad ji buvo teisėtai įsteigta, išlaikant visų privalomų teisės aktų procedūrų, įregistruota viešajame registre. Pažymi dar ir tai, kad nei vienas iš pastato patalpų savininkų nekėlė Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimų, nesikreipė dėl jų į teismą.

Paaiškina, jog pastatas, kurio paskirtis yra gamybos pramonės, taip pat patenka į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo vartojamą „kitos paskirties“ pastato sąvoką. Teigia, jog dėl to spręstina, kad pastatui galėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, nes šis pastatas patenka į įstatymo reguliavimo apimtį. Nurodo, kad pareiškėjų argumentai, jog pastatas turi būti susijęs su daugiabučiu gyvenamuoju namu yra nepagrįsta pareiškėjų interpretacija, neatitinkanti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas reguliavimo.

Teigia, kad pareiškėjų interpretacijos, kad Bendrija būtų teisėta pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo forma tik visiems pastato patalpų savininkams pritarus, kad žyma būtų teisinga Bendriją įsteigus visiems pastato patalpų savininkams, kad VĮ Registrų centras privalo papildomai tikrinti, ar Bendriją įsteigė visi pastato savininkai, yra nepagrįstos ir neteisingos. Papildomai pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato tokios tikrinimo pareigos VĮ Registrų centrui registruojant tokio pobūdžio žymą, tokių teisės aktų nenurodo ir patys pareiškėjai. Be to, Bendrijos steigimo atitikimą teisės aktams patvirtino steigimo dokumentus tvirtinusi notarė, o steigimo dokumentai nebuvo pakeisti, nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais.

Bendrija pažymi, kad pareiškėjai klaidina teismą reikšdami savo poziciją, kuri yra nepagrįsta bylos medžiaga. Tai, kad Bendrija įsteigta įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, bei kad Bendrija įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra nurodyta notaro patvirtintuose Bendrijos steigimo dokumentuose, kurie galioja ir nėra nuginčyti. Mano, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės kvestionuoti kompetentingų subjektų įstatymų nustatytą tvarką patvirtintų Bendrijos steigimo dokumentų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad teismų praktika paneigia pareiškėjų argumentus, jog ji nėra teisėta pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo forma. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1105-577/2018 vieno iš pareiškėjų skundo dalį, kurioje nurodyta, jog dalies pastato savininkų susitarimas neprivalomas Bendrijos steigime nedalyvavusiems ir jos nariais netapusiems pastato patalpų savininkams atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31261-1097/2019 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 2 straipsnio 10 dalyje kitos paskirties pastatas apibūdintas nepateikiant baigtinio galimų jo paskirčių sąrašo, todėl teismas laikė, kad Pastatas, kurio paskirtis gamybos, pramonės, taip pat patenka į įstatyme vartojamą „kitos paskirties“ pastato sąvoką. Bendrija pažymi, kad pareiškėjų skunde pateikiamą poziciją paneigia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Teigia, kad ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis aktualiomis teisės normomis, pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pakankamai motyvuoti, iš esmės nurodant esminius sprendimo priėmimo motyvus. Teigia, kad jeigu teismas ir laikytų, jog sprendimai priimti nepakankamais motyvais, net ir tokiu atveju vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais pareiškėjų skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad LVAT padarė teisinį vertinimą, todėl negalima iš naujo nagrinėti tų pačių aplinkybių, keisti tą vertinimą. LVAT sprendime yra pasisakyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas gali būti vertinamas kaip klaida, jeigu pasitvirtina, kad žyma buvo įregistruota automatiniu būdu, t. y. netikrinant ar yra pagrindas registruoti daiktinių teisių pasikeitimą, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas. Iš ginčijamų sprendimų turinio paaiškėjo, kad sprendimas įregistruoti žymą buvo priimtas įrašant duomenis automatiniu būdu, vadovaujantis juridinių asmenų registro duomenimis, kad įsteigtas juridinis asmuo, kuris turi tikslą vadovauti to pastato administravimui. Todėl žyma turi būti panaikinta.

Pažymėjo, kad Bendrija įsteigta tų patalpų savininkų, kurie visame pastate valdo tik 5 proc. ginčo nekilnojamojo turto ploto. Bendrijos steigime nedalyvavo kitų pastato patalpų savininkai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti. Nurodė, kad jie įvykdė LVAT sprendimą, t. y. paaiškino pareiškėjams kokiu teisiniu pagrindu atliko žymos įregistravimą. Pažymėjo, kad Bendrija įsteigta viso pastato valdymui, ne atskiroms pastato patalpoms. Bendrijos įsteigimą, jos steigimo atitikimą teisės aktams įvertino notaras. Bendrijos įsteigimas nėra nuginčytas.

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais atsisakyta taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pašalinant įregistruotą žymą apie juridinį faktą (bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymas/admnistravimas per įsteigtą bendriją), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad aptariamas byloje ginčo objektas yra gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė paskirtis – gamybos, pramonės, 6 aukštų, bendras plotas 21 925,52 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 853,06 kv. m (apie 4 proc. pagal plotą), pastate yra kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017-06-01 butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis).

Registrų centro Vilniaus filiale 2015 m. balandžio 10 d. buvo gautas J. V. prašymas (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendriją. Kartu su šiuo prašymu J. V. teritoriniam registratoriui pateikė Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintus dokumentus: 2014 m. gruodžio 10 d. Kitos paskirties pastato savininkų bendrijos įstatus, 2014 m. gruodžio 10 d. Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolą Nr. 1, 2014 m. gruodžio 10 d. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patalpų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo protokolą Nr. 1, Gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų, raštu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašą, J. V. pasirašytą 2015 m. balandžio 10 d. prašymą – formą JAR-1 (su priedais – formos: JAR-VO-V, JAR-VO-BV1, JAR-VO-BV2, JAR-KO, JAR-T). Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtino 2015 m. balandžio 10 d. prašyme (forma JAR-1) surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad šį juridinį asmenį galima registruoti, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos aplinkybės.

Taip pat J. V. teritoriniam registratoriui 2015 m. balandžio 10 d. pateikė dar vieną prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją.

J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo (dėl Bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre) nagrinėjimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Juridinių asmenų registro nuostatai) 39 punktas numatė, jog notaras, gavęs juridinio asmens dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Taigi Registrų centro teritorinis padalinys, išnagrinėjęs J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jam pateiktus jau aukščiau išvardintus notaro patvirtintus dokumentus, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro nuostatų 42 punktu, kuriame numatyta, kad registro tvarkytojas, gavęs prašyme surašytus duomenis, steigimo dokumentus, patvirtintus notaro, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams, Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. įregistravo Bendriją.

Taip pat Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją.

UAB „Vitropolis“ atstovas advokatas teritoriniam registratoriui pateikė 2016 m. spalio 28 d. prašymą „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriuo prašė suteikti reikalingą informaciją bei pateikti J. V. Teritoriniam registratoriui 2015 m. balandžio 10 d. pateikto prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) kopiją. Teritorinis registratorius 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-29643 „Dėl pateikto prašymo“ UAB „Vitropolis“ atstovui suteikė informaciją bei pateikė 2015 m. balandžio 10 d. prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) kopiją. UAB „Vitropolis“ atstovas 2016 m. lapkričio 22 d. pats atvyko į Registrų centro Vilniaus filialą bei atsiėmė teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-29643 „Dėl pateikto prašymo“ kartu su priedais.

Pareiškėjų atstovas teritoriniam registratoriui pateikė 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistruoti, jų nuomone, klaidingai 2015 m. balandžio 14 d. įregistruotą žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo 2017 m. sausio 5 d. prašymą, 2017 m. sausio 19 d. priėmė pirminį sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-1646, kuriuo atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos, nesutikdamos su teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 19 d. priimtu sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-1646, skundė jį Komisijai, kuri 2017 m. kovo 16 d. pirminiu sprendimu Nr. cspr1-64 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 19 d. priimtą sprendimą.

Pareiškėjos, nesutikdamos skundė juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3414-811/2017 pareiškėjų skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019 panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir įpareigojo Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teritoriniam registratoriui teiktą 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“.

Teritorinis registratorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“ ir 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SPR4-8598 (14.5E) pareiškėjų prašymą atmesti. Išnagrinėjęs Bendrijos pirmininko prašymą ir duomenis apie Juridinių asmenų registre įsteigtą Bendriją, vadovaudamasis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 3, 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 85, 95 punktais, padarė išvadą, kad teisėtai ir pagrįstai Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 14 d. įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu nėra teisinio pagrindo taisyti registro duomenyse klaidos, nes registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.

Pareiškėjai nesutikdami su teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu, pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. skundą Komisijai, kuri 2019 m. gruodžio 27 d. gavusi pareiškėjų skundą 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. S-1311 (1.10E) „Dėl atsiliepimo pateikimo“ informavo, kad Bendrija 2020 m. sausio 22 d. pateikė 2020 m. sausio 21 d. atsiliepimą Nr. 2020-1 „Dėl atsiliepimo pateikimo“, kuriame išdėstė nesutikimo su pateiktu skundu argumentus. Kartu su atsiliepimu Bendrija pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16840-872/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-31261-1097/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3P-1843/2018, 2016 m. liepos 14 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1, 2017 m. rugpjūčio 10 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 1 kopijas.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, 2020 m. vasario 6 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. CSPR-31 palikti teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-8598 (14.5E) nepakeistu. Nurodė, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją, atitinka J. V. 2015 m. balandžio 10 d. teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, dokumentai, kurių pagrindų Juridinių asmenų registre įregistruota Bendrija, nėra panaikinti, pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios, nėra jokių techninio pobūdžio klaidų, kurios galėtų būti taisomos pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintą procedūrą, todėl padarė išvadą, kad teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre keisti pareiškėjų prašomus registro duomenis.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. CSPR-31 ir teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. SPR4-8598 (14.5E), pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino.

Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 85 punkte numatyta, kad Registre juridiniai faktai, susiję su Registro objektais, registruojami padarant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą žymą reikiamo nekilnojamojo daikto registro įraše, o 95 punktas numato, kad žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį, paskirtą administratorių) daromos asmenų prašymu ir dokumentų, patvirtinančių šių juridinių faktų atsiradimą, pagrindu. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą savininkų bendriją – daromos gavus duomenis iš Juridinių asmenų registro. Vienam įregistruotam nekilnojamajam daiktui gali būti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik apie vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį, paskirtą administratorių ar įsteigtą savininkų bendriją).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatai nustato daiktinių teisių ir su šių daiktinių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo tvarką, tačiau registravimo pagrindai įtvirtinti įstatyme.

Nekilnojamojo turto registratorius, atmesdamas pareiškėjų prašymą taisyti klaidą ir išregistruoti/panaikinti žymą apie daikto valdymą per įsteigtą bendriją, iš esmės rėmėsi NTRĮ 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, kuris numato, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai, ir aukščiau nurodyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi.

Visgi pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat buvo nurodęs, kad duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą yra savarankiškas veiksmas (ir/ar sprendimas), kuris negali būti atliekamas automatiniu būdu, t. y. netikrinant, ar toks veiksmas gali būti atliktas, ar įstatyme yra numatytas pagrindas šį veiksmą atlikti. Veiksmai, kuomet vieno registro duomenys perkeliami į kitą viešą registrą netikrinant, ar konkretūs duomenys gali būti įrašyti į kitą registrą, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais viešojo administravimo prasme. Tad nors atsakovas nurodė skundžiamuose sprendimuose teisinį registro duomenų įrašymo pagrindą, t. y. skundžiami sprendimai atitinka teisėtumo reikalavimą, tačiau, neatlikus savarankiško faktinių registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenų ir aplinkybių vertinimo, skundžiami sprendimai dėl žemiau nurodytų motyvų negali būti laikomi pagrįstais.

NTRĮ 11 straipsnyje nurodytos Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės. Turto administravimas registruojamas kaip su nekilnojamuoju daiktu susijusi daiktinė teisė padarant registro duomenyse žymą apie šį juridinį faktą (NTRĮ 12 str. 8 p., 15 str. 1 d., 2 d. 20 p.). Aptariamų byloje faktinių aplinkybių kontekste aktualu, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų įregistravimo registre pagrindai (be kitų) gali būti rašytiniai sandoriai ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai (NTRĮ 22 str. 7, 10 p.). NTRĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad dokumentai, kurių pagrindu atsiranda <...> ar suvaržytos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, <....> juridiniai faktai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui registre būtini duomenys. Ir atitinkamai NTRĮ 29 straipsnis numato, kad NTR tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatomas nors viena iš 9 aplinkybių, tarpe kurių : asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (1 p.); dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti teisinę registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 p.); prašyme ar NTR tvarkytojui pateiktame dokumente nėra NTR Nuostatuose nustatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (6 p.); įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre (7 p.); NTR tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą (8 p.).

Atitinkamai NTR Nuostatų 60 punktas numato, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar: 1) Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 2) registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 3) nėra aplinkybių, nustatytų NTRĮ 29 straipsnyje; 4) prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti.

Vienintelė absoliuti daiktinė teisė, iš kurios išvedamos kitos daiktinės teisės, yra nuosavybės teisė. Turto administravimas yra išvestinė daiktinė teisė (viena iš jų), kuria įgyvendinama nuosavybės teisė. Turto administravimas gali atsirasti teismo nutarties, įstatymo, sandorio ar administracinio akto pagrindu (CK 4.236 str. 2 d.). Šioje byloje iš esmės atsakovas nurodo, jog šioje byloje turto administravimas atsirado ir atitinkamai žyma apie tai registre padaryta įstatymo pagrindu. Su tokia išvada nesutiktina.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatytas Juridinių asmenų registro duomenų perkėlimas apie įsteigtą bendriją į Nekilnojamojo turto registrą tuo atveju, jei bendrijos steigimo sandoris ir atitinkamai turto administravimo per bendriją sandoris atitinka specialaus registro (NTR) įstatymo reikalavimus. Jei bendrijos, kaip juridinio asmens, įsteigimą patikrina notaras ir atsakovas, registruodamas bendriją Juridinių asmenų registre, gali pasitikėti notaro tvirtinamuoju įrašu (Įstatymo 6 str. 6 d.), tai darant žymą Nekilnojamojo turto registre apie atitinkamą daiktinę teisę ar jų suvaržymus registro tvarkytojas turi tikrinti NTRĮ ir CK 4 knygoje numatytus daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo pagrindus, kadangi notarui tiesiogiai nenumatyta pareigos tikrinti ir tvirtinti daiktinės teisės (turto administravimo) atsiradimo teisėtumo. Notaras tvirtina bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams (bendrijų įstatymo 6 str. 6 d.). Būtent Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą bei už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 str.).

Turto administravimui kaip daiktinės teisės atsiradimui svarbu tai, kad nuosavybės teisė, iš kurios ši daiktinė teisė išvedama, negali būti apribota kitaip, kaip paties savininko valia, įstatymo ar teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d., LR Konstitucijos 23 str.). Įstatymas numato, kad bendrosios nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Išimtis iš bendro sutarimo gali būti laikoma Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu, laikantis 4 str. reikalavimų, įsteigta bendrija, kuomet bendrijos steigimo iniciatoriai iki bendrijos susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų savininkų, kurie pritarė bendrijos įsteigimui, sąrašą, o kitiems savininkams, kurie iš anksto neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo (atitinkamai dėl bendro turto administravimo per bendriją), suteikiama galimybė pareikšti raštu savo valią bendrijos steigiamajame susirinkime (Įstatymo 4 str. 5 d.), pranešant apie bendrijos steigimo iniciatyvą kitiems bendrojo daikto savininkams (Įstatymo 6 str. 1 d.). Būtent įgyvendinant CK numatytą bendro daikto valdymą visų bendraturčių sutikimu nuostatą Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas visų savininkų informavimas apie bendrijos steigimo ir turto valdymo per bendriją iniciatyvą. Kitoks nurodytų nuostatų aiškinimas neatitiktų aukštesnės galios teisės akte – civiliniame kodekse – nustatyto bendrojo daikto valdymo savininkų sutarimu (su jų žinia, juos informavus) teisinio režimo, nuosavybės teisės neliečiamumo ir jos apsaugos.

Dėl to Nekilnojamojo turto registre registruojant išvestinę daiktinę teisę – turto administravimą (tiksliau padarant žymą apie šią daiktinę teisę) turi būti patikrintas šios daiktinės teisės atsiradimo faktinis pagrindas, t. y. ar su visų bendro daikto, kuriam prašoma įregistruoti žymą apie daikto administravimą, savininkų žinia (juos informavus) nustatytas bendros nuosavybės objekto administravimas. Nei aukščiau aptartos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 str. 5 d., nei NTRĮ, nei NTR Nuostatų 95 punkto nuostatos neduoda pagrindo išvadai, kad duomenys apie bendrijos įsteigimą neturi būti tikrinami sprendžiant dėl kitame registre (NTR registre) kaupiamų duomenų pildymo, įrašymo ar tikslinimo, įvertinus prašomos registruoti daiktinės teisės ar juridinio fakto apie daiktinę teisę esmės ir atsiradimo pagrindų bei nuosavybės teisės, iš kurios ji išvedama, turinio, savininkių daugeto valios (įrodymų apie valios išreiškimą ar galimybės išreikšti valią suteikimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad aptariamas bendras daiktas turi 48 patalpas, kurios priklauso skirtingiems savininkams. Iš bendrijos steigiamojo susirinkimo 2014 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 1 matyti, kad nurodomas patalpų skaičius 46, kurių 29 patalpų savininkai pritaria bendrijos steigimui. Iš steigiamajame susirinkime dalyvavusių savininkų sąrašo (prijungtoje byloje) matyti, kad dalyvavo 28 skirtingų patalpų savininkai (vienos patalpos savininkai registruoti atskirai dalyvių sąraše). Įrodymų apie tai, kad kiti bendro daikto savininkai buvo informuoti apie iniciatyvą steigti bendriją ir per bendriją administruoti bendrą daiktą, byloje nėra. Steigiamojo susirinkimo protokole padarytas įrašas apie tai, kad visi bendro daikto savininkai informuoti apie iniciatyvą steigti bendriją (skelbimų lentoje ir asmeniniais pranešimais), nėra patvirtintas rašytiniais ar kitokiais patikimais įrodymais. Pareiškėjai tokias aplinkybes neigia. Trečiasis suinteresuotas asmuo šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei teismui, nei registro tvarkytojui nepateikė. Gamybinio pastato butų ir kitų patalpų savininkų sąrašas yra be savininkų parašų, pranešimas apie steigiamąjį susirinkimą ir pranešimo visiems bendraturčiams paskelbimo ar išsiuntimo įrodymų byloje nėra pateikta.

Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrija Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų anksčiau išvardintų dokumentų pagrindu. Bendrijos įstatuose numatyta, kad Bendrija yra steigiama įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrija įsteigta steigimo procese dalyvaujant ne visiems pastato savininkams (tiksliau, nesant duomenų apie visų bendrasavininkių įtraukimą į steigimo procesą). Matoma, kad Bendriją gamybos ir pramonės paskirties pastate įsteigę iš esmės fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo nedidelį pastato plotą, t. y. apytikriai iki 5 proc.

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuomet apie 95 proc. bendro daikto nuosavybės teisę turintys savininkai nebuvo įtraukti į turto administravimo per bendriją nustatymo procedūrą (nesant tokių duomenų ir jų nepareikalavus), NTR tvarkytojui nepaprašius pašalinti nurodytų netikslumų ar papildomų duomenų, įvertinus prašomos įregistruoti (ištaisyti) žymos apie juridinį faktą esmę ir atsiradimo pagrindus (sandoris, kuriuo sutariama dėl bendro daikto valdymo per bendriją), - skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre apie visam bendram daiktui įregistruotą turto administravimą per bendriją, negali būti laikomi pagrįstais. Vien tai, kad bendrijos įstatuose nurodomas bendrijos steigimo tikslas, konkretus administruojamas turtas, nenustačius visų šio bendro turto savininkų informavimo apie planuojamą turto administravimą per bendriją (ar įtraukimą į šį procesą) fakto, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog registro tvarkytojas nepadarė klaidos registruodamas visam bendram daiktui turto administravimo per bendriją būdą, neturėdamas tokių duomenų (t. y. kad visi daikto savininkai dėl to sutarė ar, kad steigiamajame susirinkime, esant informuotiems visiems daikto savininkams, didžioji savininkų dalis sutarė). Šia prasme aptariama situacija atitinka NTRĮ 33 straipsnyje numatytą klaidų registro duomenyse šalinio institutą, leidžiantį registro tvarkytojui tikslinti, ištaisyti duomenis, kurie neatitinka jam pateiktų dokumentų. Pažymėtina, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas nenumato, kad daliai savininkų susitarus dėl bendro daikto administravimo būdo galima būtų tokius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip susitarimą dėl bendro daiktų administravimo būdo (darant žymą apie tokį juridinį faktą), juolab, kad galimas tik vieno bendro daikto administravimo būdo ir vienos bendrijos įregistravimas.

Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad vien tai, kad galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka bendrijos steigimo dokumentai, atleido NTR tvarkytoją nuo pareigos darant pokyčius nekilnojamojo daikto registro duomenyse savarankiškai įvertinti duomenis, sudarančius pagrindą registruoti juridinius faktus būtent NTRĮ ir NTR Nuostatų aspektu. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą Juridinių asmenų registro duomenys vertintini visų duomenų, reikšmingų daryti pokyčius NTR duomenyse, visumoje. Nesutiktina su atsakovu, kad daiktinės teisės ar juridinio fakto įregistravimui reikšmingų duomenų tikrinimas laikytinas bendrijos steigimo teisėtumo kvestionavimu, kadangi pareiškėjai tokio prašymo nereiškė ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tokio prašymo nesvarstė. Tai, kad kai kurie bendrijos steigimo aspektai svarbūs sprendžiant dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo ir vertintini NTR tvarkytojo savarankiškai (ką nurodė ir LVAT minėtoje nutartyje), nesudaro pagrindo teigti apie bendrijos steigimo kvestionavimą.

Nesutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad atsiliepime nurodytose civilinėse bylose buvo konstatuotas turto valdymo per bendriją teisėtumas, kadangi nurodytose byloje nagrinėjimo dalyką sudarė skolos už faktinį bendro daikto bendrojo naudojimo objektų administravimą priteisimas bei sutarties, sudarytos tarp bendrijos ir de facto namo administratoriaus ginčijimas, o ne turto valdymo, kaip išvestinės daiktinės teisės, teisėtumas. Ir teismai, be kita ko, nurodytose civilinėse bylose rėmėsi ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (žyma apie turto valdymą per įsteigtą bendriją juridinį faktą), kurių įrašymą pareiškėjai laiko klaida ir prašo ištaisyti, juos pašalinant iš registro. Be to, kaip minėta. Šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro ne Juridinių asmenų registro priimti sprendimai, o Nekilnojamojo turto registro sprendimai.

Tinkamas (visapusiškai ir išsamiai įvertinus duomenis) 2017 m. pareiškėjų prašymo išnagrinėjimas svarbus ir tuo aspektu, kad vienam daiktui galima nustatyti tik vieną administravimo būdą ir įsteigti administruoti tik vieną bendriją, o bendro turto išlaikymas, mokesčių ir rinkliavų mokėjimas vykdomas proporcingai turimai turto daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Aptariamu atveju pareiškėjams nuosavybės teise priklauso apie 95 proc. bendro daikto. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (kaip ir CK nuostatos) nenumato, kad dalis savininkų gali būti nušalinta nuo bendro turto administravimo per bendriją klausimų svarstymo. Tai, kad įregistruota bendrija, sudarė prielaidas svarstyti dėl duomenų NTR apie juridinį faktą (turto administravimą) įrašymą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai vertinamas vien duomenų apie bendrijos įsteigimą pakankamumas išvestinei daiktinei teisei (žymai apie juridinį faktą dėl turto administravimo per bendriją) įregistruoti. Šioje byloje, atsižvelgus į aukščiau nurodytą sisteminį teisės normų aiškinimą, Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo ypatumus, turto administravimo kaip išvestinės daiktinės teisės atsiradimo pagrindus ir kitas aplinkybes, susijusias su bendru daiktu, vien juridinių asmenų registro duomenys nebuvo pakankami viso turto administravimui per bendriją (žymai apie bendrojo naudojimo objektų valdymą per įsteigtą bendriją, NTR išrašo 7.5 juridinis faktas) įregistruoti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisinius argumentus, pareiškėjų skundas tenkintinas, skundžiami teritorinio ir centrinio Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai naikintini kaip nepagrįsti ir atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl žymos apie nurodytą juridinį faktą ištaisymo.

Bylinėjimosi išlaidos

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Teismo prašoma priteisti pareiškėjai UAB „Vitropolis“ 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „Kodinis raktas“ 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „Friskas“ 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „OSKV“ 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „KASPARLITA“ 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateiktos atskirai įmonėms išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija RIM Nr. 974, 975, 976, 977, 978, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjos šias išlaidas patyrė už skundo teismui parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, taip pat už skundą sumokėtas 22,50 eurus žyminį mokestį (įskaičiuotas į nurodytas kiekvienai įmonei priteistinas sumas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. I ketvirtį (pateiktas skundas), 2020 m. III ketvirtį (teismo posėdis), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2019 m. III ketvirčio – 1 317,6 eurų, 2020 m. I ketvirčio – 1 381 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 294 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimo bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (maksimali būtų 138,10 eurų). Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktyje, už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Laikantis rekomendacijų, pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (įskaitant 22,50 eurų žyminį mokestį) neviršija rekomenduojamų dydžių vidurkio, pagrindų mažinti priteistinas sumas nenustatyta.

Tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes jis turėjo priešingą poziciją nei pareiškėjai byloje.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

patenkinti pareiškėjų skundą.

Panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą.

Patenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centras (a. k. 124110246):

–       pareiškėjams UAB „Vitropolis“ (a. k. 123550926), UAB „Kodinis raktas“ (a. k. 223659990), UAB „Friskas“ (a. k. 123793999) po 334,57 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 57 euro centus) bylinėjimosi išlaidų;

–        pareiškėjams UAB „OSKV“ (a. k. 302454150) ir UAB „KASPARLITA“ (a. k. 126337075) po 231,72 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą ir 72 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.