Baudžiamosios bylos Nr. e1-1022-1023/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37663-2020-2

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 2 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2012 m. sausio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

L. D. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. 00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos padarymui (nustatytas 2,46 promilės neblaivumas), garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu šeimos narei – sugyventinei E. P., tyčia smogė kumščiu du smūgius į nosį, vieną smūgį į lūpas ir kairę veido pusę, nukentėjusiajai nuo smūgių nugriuvus ant grindų, tyčia spyrė penkis spyrius į sėdmenis ir juosmenį, vieną spyrį į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis dešinės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairės akies abiejų vokų vidiniuose kraštuose, viršutinėje lūpoje, smakre, nugaroje, dešinės mentės srityje, kairio sąnario srityje, abiejuose sėdmenyse, dešinio kelio sąnario srityje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju L. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. neblaivus garaže įvykusio konflikto metu, sugyventinei E. P. kumščiu smogė keletą smūgių į veidą, tačiau nematė kur jai pataikė. Kumščiu sugyventinei smogė stipriai. Sugyventinė dėl smūgių galėjo jausti fizinį skausmą, nes po jo smūgių, iš nosies bėgo kraujas, ji nuo smūgių nugriuvo ant žemės. Gulinčiai jis koja su guminiais batais keletą kartų (neprisimena kiek kartų) tyčia spyrė į sėdmenis, nugarą. Spyrė stipriai, todėl jai galėjo skaudėti. Matė, kad jo mušamai sugyventinei skaudėjo, nes ji prašė nemušti, veidas buvo kruvinas. Kai jis atsitraukė nuo E. P., ji atstojo ir nuėjo į kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą ir sulaikė. Jam sugrįžus į namus, sugyventinė E. P. išsikraustė iš jo namų. Su sugyventine E. P. nebendravo, neieškojo ryšių, jos atsiprašyti negalėjo. E. P. sužalojo dėl girtumo ir kad buvo labai susinervinęs. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 10 val. į jų sodyboje esantį garažą buvo atėjęs L. D. draugas, J. Z.. Draugas garaže taisė kažkokį padargą, o po to garaže L. D. su draugu pradėjo gerti brendį. Ji taip pat gėrė su vyrais. Išgėrė gal 1,5 litro alkoholio. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigusi, bet jos sugyventinis buvo dar girtesnis. Gal apie 15 val. begeriant garaže, tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio esmės neprisimena. Sugyventinis konflikto metu pradėjo be jokios priežasties ją kolioti, įžeidinėti, todėl supykusi, ji delnu nestipriai pliaukštelėjo vieną kartą jam per veidą. Sugyventinis nebuvo nugriuvęs ant grindų. Po jos pliaukštelėjimo delnu per veidą, L. D. tyčia stipriai smogė kumščiu gal keturis ar penkis smūgius į veidą, pataikydamas į gal du kartus į nosį, į lūpas, vieną smūgį į kairę veido pusę. Po smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, sugyventinis prakirto nosį. Po L. D. smūgių ji nugriuvo garaže ant grindų ant dešinio šono. Krisdama šonu ant grindų, neatsitrenkė ir nesusimušė. Sugyventinis jai gulinčiai ant šono tyčia kojomis spyrė gal penkis kartus į sėdmenis ir juosmenį, vieną kartą dar įspyrė į dešinį petį. Sugyventiniui atsitraukus, ji atsikėlė ir nuėjo į kambarį. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie smurtą. Jai labai skaudėjo sumuštą veidą, lūpas, nugarą, sėdmenis, iš prakirstos nosies bėgo kraujas. Atvykus policijos pareigūnams jai nustatė 2,04 promilių girtumą, neblaivų sugyventinį L. D. policija sulaikė. Į medikus nesikreipė, niekur nesigydo, gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo L. D. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys: 

-       tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie smurtą pranešė nukentėjusioji E. P., kuriai sumuštas veidas, nosis, lūpos, didelis susijaudinimas, neblaivi. Smurtu įtariamas sugyventinis L. D., kuris ramus, nustatyta 2,46 promilės, nepilnamečių vaikų nėra. E. P. nurodė, kad namuose Kauno g. 35A, Stakliškės, Prienų r. tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu L. D. smogė ranka į veidą;

-       VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 823/2020(06), kurioje nurodyta, kad E. P. nustatyta kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairės akies abiejų vokų vidiniuose kraštuose, viršutinėje lūpoje, smakre, nugaroje, dešinės mentės srityje, kairio sąnario srityje, abiejuose sėdmenyse, dešinio kelio sąnario srityje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

-       įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini);

-       tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad L. D. nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, o E. P. nustatytas 2,04 promilės neblaivumas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. 00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos padarymui (nustatytas 2,46 promilės neblaivumas), garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu šeimos narei – sugyventinei E. P., tyčia smogė kumščiu du smūgius į nosį, vieną smūgį į lūpas ir kairę veido pusę, nukentėjusiajai nuo smūgių nugriuvus ant grindų, tyčia spyrė penkis spyrius į sėdmenis ir juosmenį, vieną spyrį į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis dešinės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairės akies abiejų vokų vidiniuose kraštuose, viršutinėje lūpoje, smakre, nugaroje, dešinės mentės srityje, kairio sąnario srityje, abiejuose sėdmenyse, dešinio kelio sąnario srityje, muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir sukėlė fizinį skausmą. Už L. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis L. D. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo L. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis L. D. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas. Nukentėjusioji ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereiškė, nukentėjusiajai išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, L. D. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką L. D. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. 17.27 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 12.30 val.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. D. skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, L. D. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. 17.27 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 12.30 val. 1 (vieną) parą, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti L. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                   Vaida Baumilė