Civilinė byla Nr. 2-1079-810/2013
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00844-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
116.1, 128.2, 34.3

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 12 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,
dalyvaujant pareiškėjai R. P.,
suinteresuotiems asmenims Ž. P. ir M. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. P. ir M. P. dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir
n u s t a t ė:
pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Ž. P. ir M. P., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo vyro A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškimą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. P.. Po mirusio sutuoktinio mirties liko įpėdiniai: ji, kaip sutuoktinė, pergyvenusi kitą sutuoktinį, ir įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai, suinteresuoti asmenys Ž. P. ir M. P.. Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių po A. P. mirties nėra. Po A. P. mirties nei ji, nei suinteresuoti asmenys į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties ji faktiškai priėmė jo palikimą – liko gyventi jai ir sutuoktiniui bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, moka mokesčius už buto komunalines paslaugas, prižiūri žemės sklypus, t.y. rūpinasi, naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, t.y. faktiškai valdo visą likusį po mirusio sutuoktinio mirties paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys Ž. P. ir M. P. siūlė pareiškimą tenkinti.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos R. P., suinteresuotų asmenų Ž. P. ir M. P. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis bei suinteresuotų asmenų tėvas A. P. (b.l. 8,9,10,11), po kurio mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų sudaręs testamentą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 str. 2 d.). Įstatyminiai įpėdiniai po A. P. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po A. P. mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš nurodytų įstatyminių įpėdinių neįformino (b.l. 16). Pateiktame teismui pareiškime ir duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėja R. P. nurodė, kad ji sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldimą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), - valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (b.l. 21-26) matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – gyvenimu po sutuoktinio mirties likusiame bute, naudojimusi visais sutuoktinio daiktais, ūkio prižiūrėjimu, taip pat mokėjimu mokesčių už nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoti asmenys Ž. P. ir M. P. pareiškimu, patvirtintu Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro, atsisakė palikimo, likusio tėvo A. P. mirties (b.l. 12,13). Įvertinus byloje pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja R. P. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio A. P. palikimą, t.y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo sutuoktinio palikimu, ir kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). CK 5.50 str. 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. P. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaudamasis CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos R. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Edita Dambrauskienė