Byla Nr. T-896-753/2017

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00721-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14; 2.1.10.1

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 14 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. P. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-345 nutarta taikyti nuteistajam L. P., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 3 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Jis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Siūloma nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.

Per teismo nustatytą terminą nuteistasis L. P. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.

L. P. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu – pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.  Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 4 m. laisvės atėmimas ir 20 MGL dydžio bauda. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 4 m. 1 mėn. laisvės atėmimas ir 20 MGL dydžio bauda. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL dydžio bauda pakeista 2 paromis arešto. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė – 4 m. 1 mėn. 2 d. laisvės atėmimas.

              Anksčiau teistas:

              – Jurbarko rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimas ir 1/5 turto konfiskavimas. Vadovaujantis 1961 m. BK 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

– Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 MGL dydžio bauda;

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 m. 6 mėn. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. ir 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 m.;

– Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 6 MGL dydžio bauda;

– Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirta  4 MGL dydžio bauda;

– Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 3 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

– Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal  BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL dydžio bauda;

– Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 25 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 3 m. laisvės atėmimas ir 20 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. sausio 26 d., pabaiga – 2020 m. vasario 27 d.

              Nuteistojo L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas antrą kartą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 91-159 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

              Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą  manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į BVK 8  straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose aktyvumas), šių priemonių ir  programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 91-345 taikyti L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad jis yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys bausmės atlikimo metu.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirbo, nuo 2017 m. liepos 24 d. dirba (duomenys neskelbtini), drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas (paskutinį kartą 2017 m. gegužės 4 d.), lankė užsiėmimus pas psichologes dėl smurtinio elgesio, mokėsi ir įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau kartu pažymi, jog L. P. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jo pastangos įvertintos – nuo 2017 m. gegužės 4 d. L. P. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, 2017 m. liepos 13 d. tolesniam bausmės atlikimui perkeltas į Pusiaukelės namus.

Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurias įvykdė neišnykus teistumui, anksčiau ne kartą teistas, jam ne kartą paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos L. P. elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis nevertina jam išreikšto pasitikėjimo, jo polinkį nepaklusti taisyklėms ir nusikalsti. Daromos nusikalstamos veikos sunkėjo. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad yra įrodymų, jog alkoholis turėjo įtakos  jo smurtiniam elgesiui; supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksmus. Teisme L. P. kaltės nepripažino. Šiuo metu kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių. Pripažįsta, jog nusikalsdavo „pagautas momento“, nes neįvertindavo ankstesnio patyrimo; jog konfliktinių situacijų metu gali reaguoti impulsyviai, prarasti savitvardą, naudoti fizinę agresiją, ypač tuomet, kai reikia apginti save. Šiuo metu jis geba atpažinti problemines sritis, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Išlieka aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nusikalto, nes elgėsi spontaniškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, spręsdamas problemas ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo strategijas, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, nusikalto, nes prarado savitvardą). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis L. P. dar nedaro pakankamos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 1-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 91-345 netvirtintinas, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos L. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 20 d. priimtą nutarimą Nr. 91-345 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Rasa Balsevičienė