Civilinė byla Nr. e2-1253-656/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02619-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

D A L I N I S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, 

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Extra servisas“atstovei advokatei L. S.,

atsakovo R. J. atstovui advokatui A. A.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo bankrutavusios UAB „Extra servisas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“, ieškinį atsakovams R. J. (R. J.) ir E. M. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo,

                                                                                    n u s t a t ė :

1. Ieškinio argumentai ir reikalavimai

1. Ieškovas bankrutavusi UAB „Extra servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“, padavė ieškinį atsakovams R. J. ir E. M., kuriuo prašo: pripažinti  negaliojančia UAB „Extra servisas“ 2014-12-01 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo R. J. 1.479.786,77 Eur žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi UAB „Extra servisas“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-6489-431/2014). Šiuo metu bankroto administratoriumi paskirta UAB „Alternatyva verslui“. Administratoriui patikrinus įmonės sandorius nustatyta, kad UAB „Extra servisas“ vadovas ir vienintelis akcininkas R. J. 2014 m. gruodžio 1 d. (t.y. mažiau nei prieš mėnesį iki bankroto bylos UAB „Extra servisas“ iškėlimo) perleido įmonės akcijas menamai Vokietijos pilietei E. M. bei pasitraukė iš UAB „Extra servisas“ vadovo pareigų. Ieškovo tvirtinimu, 2014 m. gruodžio 1 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis yra fiktyvus sandoris, kuriuo sukurti tikrųjų pasekmių neketinta, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip tariamas sandoris. Atsakovas perleido akcijas menamam asmeniui, norėdamas nusišalinti nuo veiklos nebevykdančios ir nemokios įmonės valdymo, pradanginti įmonės turimą turtą ir/ar išvengti atsakomybės prieš kreditorius. Iš pateikiamo sąskaitos išrašo tariamu akcijų perleidimo laikotarpiu matyti, kad UAB „Extra servisas“ jokios veiklos nebevykdė, o netrukus, t.y. 2014-12-31 buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei.
3. Ieškovas taip pat prašo žalos atlyginimo iš atsakovo, kurią sieja su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtinta kreditorinių reikalavimų 1.479.786,77 Eur suma. Nurodo, kad žala įmonei atsirado dėl to, kad atsakovas kaip įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), o priešingai - perleido įmonės akcijas menamam asmeniui bei pasitraukė iš įmonės vadovo pareigų. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnis įtvirtinantis bendrovės vadovo (kaip valdymo organo) pareigas numato, jog vadovas juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas, nebuvo lojalus įmonei, laiku neinicijavo bankroto ir šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos žalos iš atsakovo priteisimui.
4. Visi kreditoriniai reikalavimai susidarė atsakovo vadovavimo įmonei UAB „Extra servisas“ laikotarpiu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Extra servisas“ nuo 2009 m. spalio mėnesio vėlavo atsiskaitymai su kreditoriais, nuo 2010 m. kovo mėnesio buvo apribotas disponavimas sąskaitose esančiomis lėšomis ir pradėti priverstiniai nurašymai iš banko sąskaitų pagal antstolių vykdomuosius dokumentus. UAB „Extra servisas“ nuo 2010 metų pardavusi patalpas realios veiklos nebevykdė. Po 2009 metų sudaryti balansai nėra oficialiai patvirtinti, neatspindi tikrosios turto vertės.
5. Daliniu 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu teismas pripažino UAB „Extra servisas“ 2014 m gruodžio 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

                II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

6. Atsakovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Ieškovas nesutiko su ieškinio argumentu, kad atsakovas perleisdamas akcijas menamam asmeniui norėjo nusišalinti nuo veiklos nebevykdančios ir nemokios įmonės valdymo, pradanginti dar įmonės turimą turtą ir/ar išvengti atsakomybės.
8. Ieškovas teigdamas, kad parduodant bendrovės akcijas bendrovė buvo nemoki, šio fakto neįrodinėja. Atsakovo į bylą pateikiamas 2014 m. gruodžio 1 d. įmonės balansas rodo, kad tuo metu bendrovė buvo moki. Ieškinyje nurodyta, kad E. M. buvo fiktyviai tik dėl akių paskirta vadovė ir akcininkė, kadangi toks asmuo iš viso neegzistuoja. Tačiau VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2014-12-10 E. M. yra įregistruota UAB „Extra servisas“ akcininke ir vadove, šie duomenys nėra nuginčyti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia neįsiteisėjęs ir apskųstas
9. Nesutikdamas su ieškinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodinėja įmonės nemokumo atsiradimo momento. Tuo tarpu žala gali būti nustatyta tik nustačius, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
10. Atsakovo tvirtinimu, pagal 2014 m. gruodžio 1 d. balanso duomenis UAB „Extra servisas“ buvo moki ir bendrovės vadovui nebuvo prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas ir 8 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, privalo įrodyti žalos faktą ir jos dydį. Įrodinėjimo pareigą bankroto administratorius įgyvendina ne prielaidomis, kaip šiuo atveju, o rašytiniais įrodymais pagrindžiančiais atsakovo atžvilgiu pareikštą reikalavimą 1.479.786,77 Eur sumai (Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2015 m. lapkričio 9 d., kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 1.479.786,77 Eur sumai), tačiau neįrodinėjama, kokie atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tokio kreditorinio reikalavimo sumos susidarymą.
11. Pagal paskutinio UAB „Extra servisas“ balanso, kuris pateiktas Juridinių asmenų registrui duomenis, 2010 metų balanso, kuris pasirašytas UAB „Extra servisas“ vadovo R. J., bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. dėl žalos atlyginimo nurodyto 2014 metų balanso duomenis UAB „Extra servisas“ buvo moki.
12. VĮ „Turto bankas“ 129198,01 Eur kreditorinis reikalavimas perimtas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šio reikalavimo suma susidarė dėl neva nesumokėto PVM mokesčio ir su juo susijusių sumų už 2009-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą pastatą (duomenys neskelbtini). UAB „Daroma“ pardavė ieškovui nurodytą pastatą, tačiau UAB „Daroma“ išrašė ieškovui už parduotą turtą PVM sąskaitą Nr.DAR0002482, į kurią nepagrįstai įtraukė 286363,61 Lt (82936,63 Eur) pridėtinės vertės mokestį. Atsiskaitymo faktą patvirtina notaro liudijimas.
13. UAB „Extra servisas“ vėliau pardavęs minėtą turtą tikėjosi susigrąžinti 286363,61 Lt PVM mokesčio padarydama užskaitą. Vilniaus apskrities VMI 2011-03-23 operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad ieškovas nesumokėjo į biudžetą 286363,61 Lt PVM. Tokia situacija susidarė dėl to, kad pagal PVM sąskaitą Nr.DAR0002482 UAB „Extra servisas“ PVM mokestį jau sumokėjo UAB „Daroma“. UAB „Daroma“ turėjo perrašyti PVM sąskaitą, nes ieškovas bendrovei „Daroma“ PVM mokestį sumokėjo nepagrįstai. UAB „Daroma“ direktorius nebendradarbiavo su VMI, neteikė dokumentų, todėl pridėtinės vertės mokesčio klausimas liko neišspręstas. UAB „Extra servisas“ nepripažino PVM įsiskolinimo ir šią aplinkybę patvirtina UAB „Extra servisas“ 2014 metų balansas. Ieškovo UAB „Extra servisas“ bankroto administratorius nepagrįstai neginčijo PVM mokesčio paskaičiavimo, nes UAB „Extra servisas“ pardavus pastatą naujam savininkui UAB „Irventa plius“ ieškovas UAB „Extra servisas“ turėjo teisę susigrąžinti PVM mokestį iš valstybės.
14. UAB „Daroma“ 477 873,03 Eur kreditorinis reikalavimas atsirado kitos civilinės bylos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Extra servisas“). Ieškovas antrą kartą reikalauja tos pačios sumos dvejose civilinėse bylos ir tai laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
15. AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus kreditorinis reikalavimas 871547,01 Eur sumai atsirado po bankroto bylos iškėlimo laidavimo santykių pagrindu bankui pareiškus kreditorinį reikalavimą. Atsakovas įsitikinęs, kad administratorius nepagrįstai pateikė šį reikalavimą tvirtinimui.

III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

16. Ieškinys pareikštas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas R. J. nuo 2009-07-13 iki 2014-12-10 buvo vienasmenis UAB „Extra servisas“ akcininkas ir vadovas. Teismas 2017 m. balandžio 11 d. daliniu sprendimu pripažino 2014-12-01 akcijų pirkimo pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatuoja, kad atsakovas R. J. iki UAB „Extra servisas“ bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas prieš kreditorius  už UAB „Extra servisas“ vadovo ir vienasmenio akcininko pareigų įgyvendinimą.
17. Ieškovas atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo atsakomybę sieja su imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nesilaikymu - laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl byloje būtina nustatyti bankrutavusios UAB  „Extra servisas“ nemokumo atsiradimo momentą, nes nuo jo vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankrotą, o su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Be to, atsakovas nevykdė  CK 2.87 straipsnyje įtvirtinantos bendrovės vadovo (kaip valdymo organo) pareigas juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įmonės vadovui deliktinė atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 straipsnio pagrindu prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams) ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu, bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
19. Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.
20. Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle (angl. business judgment rule), preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „Gratus“, bylos Nr. 3K-3-648/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mitnija“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star 1 Airlines“ v. M. L., bylos Nr. 3K-3-244/2014).
21. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai neatitinka bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir rūpestingumo kriterijų, suformuluotų CK 2.87 str.
22. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str.). Atsakovas 2010-2011 metų laikotarpiu nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

              Dėl ieškovo nemokumo

23. Žalai nustatyti reikšminga aplinkybė, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Byloje nustatyta, kad vienintelis UAB „Extra servisas" finansinių ataskaitų rinkinys įstatymų nustatyta tvarka pateiktas V] Registrų centras tik už pirmuosius veiklos metus, t.y. už 2009 metų ataskaitinį laikotarpį, per kurį matyti, jog UAB „Extra servisas" gavo vos 72.003 Lt pajamų, o įvertinus veiklos sąnaudas UAB „Extra servisas" rezultate per 2009 veiklos metus patyrė 40.382 Lt nuostolių.
24. Ieškovas pagrįstai nurodė, jog bendrovė nuo pat veiklos pradžios nebuvo pajėgi tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Šią aplinkybę pagrindžia UAB „Extra servisas" sąskaitų išrašai, pagal kuriuos matyti, kad nuo 2009 m. spalio mėnesio buvo vėluojama atsiskaityti su valstybės biudžetu, o 2009 m. lapkričio 26 d. pradėti priverstiniai lėšų nurašymas nuo įmonei priklausančiu banko sąskaitų ir jie tęsėsi iš esmės visą įmonės veiklos laikotarpį (AB „Swedbank" ir AB SEB bankas esančių sąskaitų išrašai pridėti prie ieškovo 2017-06-05 paaiškinimų). Pagal ieškovui prieinamus duomenis, matyti, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio buvo apribotas disponavimas UAB „Extra servisas" sąskaitose esančiomis lėšomis ir pradėti nurašymai nuo BUAB „Extraservisas" banko sąskaitų pagal antstolių vykdomuosius dokumentus.
25. 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Extra servisas" sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių
    (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo už nuomai suteiktas patalpas mokėti po 5000 Lt plius PVM dydžio nuomos mokestį. Iš ieškovo turimų banko sąskaitų išrašų nėra duomenų, jog ir šiuos įsipareigojimas UAB „Extra servisas" būtų vykdęs.
26. Ieškovas pateikė kreditų biuro Creditinfo pateikiamais duomenis, pagal kuriuos UAB „Extra servisas" vidutinė nepadengtų įsiskolinimų padengimo trukmė buvo net 1229 dienos, o vidutinis apmokėjimo terminas 288 dienos.
27. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB „Extra servisas" iš esmės tik prisiimdavo įsipareigojimus, nevertindama realių galimybių juos įvykdyti, taip didindama įsipareigojimus kreditoriams ir iš esmės sunkindama įmonės finansinę padėtį.
28. UAB „Extra servisas" PVM mokėtoju įtregistruotas 2009 m. rugsėjo 9 d., o išregistruotas 2011 m. rugsėjo 21 d. Manytina, jog UAB „Extra servisas" iš PVM išregistuota VMI sprendimu, kadangi įmonė šiuo laikotarpiu jokios realios veiklos jau nebevykdė. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad UAB „Extra servisas" veiklos nebevykdė nuo 2010 m. rugsėjo 9 d., nes jau 2010 m. rugsėjo 9 d. buvo perleistos įmonės veikloje naudotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir UAB „Extra servisas". Ieškovas nurodė, kad įmonė veiklos nebevykdė jokiose kitose patalpose, taigi iš esmės nutraukė savo vykdytą veiklą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Extra servisas" vykdžius veiklą ir gavus pajamas laikotarpiu po 2010 m. rugsėjo mėnesio.

                            Dėl UAB „DaRoma“ finansinio reikalavimo dydžio

29. Ieškiniu prašomą priteisti žalos sumą sudaro ieškovo bankroto byloje teismo nutartimi patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma. Ieškovo bankroto administratorius kreditorinių reikalavimų pagrįstumo neginčijo, todėl teismas tvirtino kreditorinius reikalavimus iš esmės nenagrinėdamas ginčo dėl jų dydžio. 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Extra servisas", jau būdama nemokia ir negalėdama laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Daroma" dėl (duomenys neskelbtini), esančių patalpų įsigijimo. Pagal minimą sutartį UAB „Extra servisas" įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Daroma" 1.650.000 Lt/477.873,03 Eur sumoje, tokia tvarka: 300.000 Lt sumokant pasirašant sutartį, 72.000 Lt sumokant iki 2010 m. lapkričio 25 d., sumokant kas mėnesį po 6000 Lt, o likusią 1.278.000 Lt sumą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Su UAB „Daroma" UAB „Extra servisas" sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė, to pasekmėje 2014 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5012-467/2014, kuriuo BUAB „Daroma" ieškinį tenkino pilnai. Šio sprendimo pagrindu BUAB „Daroma" įtraukta į UAB „Extra servisas" kreditorius.

30. Bankroto byloje 2015 m. gruodžio 9 d, nutartimi patvirtinti II eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai:

III eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai:

Bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 1.479.786,77 Eur.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatant žalos dydį, teismo nesaisto nutartis dėl kreditorinių reikalavimų dydžio patvirtinimo, nes reikalavimų dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės nustatytos kitose ginčo teisenos tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
32. Įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-22 sprendime  civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatyti reikšmingi prejudiciniai faktai, kad trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ su ieškove UAB ,,DaRoma“ sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies ir už įsigytą iš ieškovės Pastatą nesumokėjo didžiosios dalies turto kainos, t. y. 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, kad priešingai nei įrodinėja atsakovas R. J., iki notarės 2010-08-02 išduoto liudijimo, kuriuo konstatuota, kad UAB „Extra servisas“ visiškai atsiskaitė už perkamas negyvenamąsias patalpas, trečiasis asmuo UAB ,,Extra servisas“ net neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti už perkamą turtą. UAB ,,Extra servisas“ buvo įsteigta 2009-07-13 ir per 2009 m. šios bedrovės pajamos sudarė tik 72 003 Lt (20 853,51 Eur). Nors byloje pateiktoje 2010 metų UAB „Extra servisas“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės pardavimo pajamos siekė 2 031 894 Lt (588 477,18 Eur), tačiau pardavimo savikaina sudarė 1 547 359 Lt (448 146, 14 Eur). Bendrovės 2010 m. pelnas sudarė 145 228 Lt (42 060,94 Eur), o 2009 metais bendrovė patyrė 40 382 Lt (11 695,44 Eur) nuostolių. Pagal 2010 metų UAB ,,Extra servisas“ balansą bendrovė turėjo turto už 271 099 Lt (78 515,70 Eur), o bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 156 253 Lt (45 254 Eur). Vertinant atsakovo R. J. pateiktus UAB „Extra servisas“ finansinius dokumentus negalima daryti išvados, kad bendrovė už perkamą turtą galėjo atsiskaityti savo turimu turtu. Nagrinėjamu atveju liudytojo A. J. paaiškinimai, kad jis buvo paėmęs vartojimo paskolą iš banko, todėl esant poreikiui skolino lėšas savo broliui, UAB „Extra servisas“ vadovui R. J., kad jis galėtų atsiskaityti su UAB „DaRoma“ pagal Sutartį, vertintini kritiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad Nordea Bank Finland Flc kreditavimo sutartis dėl 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) paskolos suteikimo A. J., buvo sudaryta 2007-04-04, kredito išėmimo terminas nustatytas iki 2008-04-25, dėl to sutiktina su atsakovo R. B. skunde nurodytu argumentu, kad mažai tikėtina, jog iki Sutarties sudarymo (2009-12-01), kreditavimo sutarties pagrindu paimtų iš banko pinigų A. J. nebuvo panaudojęs pagal paskolos ėmimo paskirtį. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. pinigus už trečiąjį asmenį UAB ,,Extra servisas“ pervedė ar perdavė ieškovei UAB ,,DaRoma“. Byloje nepateikta ir jokių duomenų apie pinigų perdavimą trečiajam asmeniui UAB ,,Extra servisas“, ar atsakovui R. J.. Nei atsakovas R. J., nei liudytojas A. J. nenurodė kada ir kokia tvarka bei kokiomis sumomis buvo atsiskaitoma su ieškove UAB ,,DaRoma“, kaip tai buvo apskaitoma bendrovių buhalteriniuose dokumentuose.
33. Bylos Nr. e2A-345-196/2017 duomenimis, sutartimi iš ieškovės UAB ,,DaRoma“ įsigytas Patalpas trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ 2010-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Swedbank lizingas“ už   1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) sumą, atsiskaitymas už perleistą turtą numatytas per 5 dienas. Nors kaip teigė atsakovas R. B., atsakovas R. J. žadėjo visiškai atsiskaityti už UAB ,,Extra servisas“ įsigytą iš UAB ,,DaRoma“ Pastatą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pardavus šį turtą UAB „Swedbank lizingas“ ir gavus apmokėjimą už jį, su UAB ,,DaRoma“ būtų atsiskaityta pagal sutartį. Pinigai taip pat nebuvo panaudoti atsiskaitymui su kitais UAB ,,Extra servisas“ kreditoriais.
34. Lietuvos apeliacinio teismas  2017-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017 priteisė ieškovei BUAB ,,DaRoma“ solidariai iš atsakovų R. B. ir R. J. 376 506,02 Eur  žalos atlyginimo. Dėl likusios kainos dalies teismas pripažino, kad su UAB ,,DaRoma“ buvo atsiskaityta.
35. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad ieškovas BUAB „Extra servisas“ žalą kildina iš  kreditoriaus BUAB ,,DaRoma“ 477.873,03 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Extra servisas“ bankroto byloje, atsiradusio tų pačių sandorių ir faktų pagrindu, todėl negalima situacija, kai ta pati žala kreditoriaus BUAB ,,DaRoma“ būtų išieškoma pagal du res judicata galią turinčius sprendimus ir iš BUAB „Extra servisas“ ir iš atsakovų R. B. ir R. J.. Nagrinėjmamoje byloje teismas atmeta ieškinio reikalavimo dalį dėl 477.873,03 Eur žalos atlyginimo.

                                                        Dėl AB Nordea Bank finansinio reikalavimo

36. UAB „Extra servisas" valdymo organai priimdavo sprendimus dėl įmonės įsipareigojimų ne tik įmonės veiklos tikslais, tačiau ir asmeniniais tikslais, t.y. asmeniniams įsipareigojimams padengti. Tokiu būdu buvo sudaryta kredito sutartis su AB Nordea Bank Lietuvos skyriumi, pagal kurią 2010-03-19 laidavimo sutartimis UAB „Extra servisas" laidavo už fizinio asmens atsakov brolio A. J. prievoles dėl paimto būsto kredito grąžinimo. Nors finansinis reikalavimas pareikštas po bankroto bylos iškėlimo tačiau ši aplinkybė nereikšminga, nes kreditorinio reikalavimo atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai (nesąžiningi sprendimai sudaryti sandorius, nesusijusius su bendrovės veiklos tikslais).

                                          Dėl Turto banko finansinio reikalavimo

37. Remiantis 2011 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma 2011 m. kovo 23 d. UAB „Extra servisas" turėjo 373 111,20 Lt PVM nepriemoką. To pasekmėje Valstybinė mokesčių inspekcija yra įtraukta į BUAB „Extra servisas" kreditorių sąrašą su 129.198,01 Eur finansiniu reikalavimu, kurį yra permėmusi VĮ Turto bankas.
38. Mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (Mokesčių administravimo įstatymo 144 str.). Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu  neginčijo 2011 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos, todėl bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi diskrecijos teisės revizuoti mokesčių administratoriaus sprendimų. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad dėl nepriemokos atsiradimo yra kitų asmenų kaltė.
39. Likusieji, šiai dienai patvirtinti, BUAB „Extra servisas" kreditoriniai reikalavimai, o būtent VSFV Vilniaus skyriaus reikalavimas bei UAB „Apsaugos komanda" reikalavimas yra susidaręs taip pat atsakovo R. J. vadovavimo laikotarpiu. Kaip nurodyta sprendimo 33 pastraipoje iš ieškovės UAB ,,DaRoma“ įsigytas Patalpas trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ 2010-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Swedbank lizingas“ už   1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) sumą, tačiau atsakovas gautos turto kainos nepanaudojo atsiskaitymui su kreditoriais.

                                                        Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo už 10000 Lt (2896,20 Eur) sutarties pripažinimo negaliojančia ir 1479786,77 Eur žalos priteisimo. 2017 m. balandžio 11 d. daliniu sprendimu ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkintas, tačiau neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.  Nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl 1479786,77 Eur žalos priteisimo tenkinamas iš dalies priteisiant 1001559,54 Eur žalą (68 procentų dalimi). Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, kuri atleista nuo žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bendra patenkinto ieškinio kaina yra 1004455,74 Eur (2896,20 Eur + 1001559,54 Eur). Teismas priteisia iš atsakovo į valstybės biudžetą 8487 Eur žyminį mokestį. Be to, teismas priteisia ieškovui 20,73 Eur dokumentų vertimo į vokiečių kalbą išlaidų.

                            Vadovaudamasis CPK 270 str., CK 6.210 str. ir 6.37 str. teismas

                                                                      n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Extra servisas“ iš atsakovo R. J. 1001559,54 Eur (vieną milijoną vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 54 centus) žalos ir 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

              Priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Extra servisas“ iš atsakovo R. J. 20,73 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

              Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. J. 8487 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur) žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                   Andrius Ignotas