Civilinė byla Nr. e2-6947-724/2024
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00927-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3.,
(S)
1.3.2.11., 1.3.2.12., 1.3.5.10., 3.2.6.1; 3.4.1.7.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Janinai Damanskienei,
dalyvaujant ieškovo J. S. atstovei, advokatei Nataljai Kucharevai
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl praleisto ieškinio padavimo termino atnaujinimo, neišmokėto darbo užmokesčio, netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas patikslintu ieškiniu, atstovė teismo posėdžio metu prašo atnaujinti praleistą ieškinio padavimo terminą, priteisti iš atsakovės 6536,80 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio, 4662 netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (neatskaičius mokesčių), 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašo atnaujinti ieškinio padavimo terminą, nurodo, kad 2024-04-10 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo. 2024-05-09 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-8443/2024 prašymą nagrinėti atsisakė, nustačius, kad praleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ieškovė su ieškiniu dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turėjo kreiptis į teismą 2024-06-09, o pateikė ieškinį 24-07-22. Mano, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą praleido dėl svarbių priežasčių nes (duomenys neskelbtini) direktorius nuolat žadėjo sumokėti dalį darbo užmokesčio. Prašo tai laikyti sąžiningu apsirikimu ir atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Ieškinyje ieškovas atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotojo pareigose pagal (duomenys neskelbtini) terminuotą darbo sutartį Nr. 93. 2023-10-20 pranešimu dėl nemokumo proceso iniciavimo darbdavys patvirtino darbo užmokesčio skolą ieškovui nurodydamas, kad skolingas 6536,80 Eur Pagal Darbo sutarties 1.3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti 8,06 Eur valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką, mokant vieną kartą per mėnesį - 25 mėnesio dieną, pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą banke. Darbo sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl darbo laiko normos – 8 valandų darbo dienos ir 5 dienų darbo savaitės. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1dalį (pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai). Atleidimo dieną su ieškovu nebuvo atsiskaityta.
Atsakovei adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2024-09-05. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkinamas dalinai.
Dėl praleisto termino atnaujinimo.
Nustatyta, kad ieškovas 2024-04-10 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai nesumokėtą darbo užmokestį ir susijusias išmokas 2024-05-09 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-8443/2024 DGK atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nustačiusi, kad praleistas DK 220 straipsnio 1dalyje nustatytas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. DK 231 straipsnis numato, jog šalis nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą 2024-07-22, t. y. praleido ieškinio padavimo terminą ir prašo terminą atnaujinti. Nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi (duomenys neskelbtini) direktorius darbo užmokestį žadėjo sumokėti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad terminas praleistas nežymiai ( mėnuo ir 11 dienų), ieškovas nėra teisininkas, į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus prieš buvusį darbdavį, nuosekliai siekdamas apginti savo pažeistą teisę. Kreipėsi į DGK bei. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui, todėl terminas ieškiniui paduoti atnaujintinas (Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 5 straipsnis). Be to ieškovas nėra praleidęs darbo DK 15 straipsnyje numatyto 3 metų ieškinio senaties termino.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų.
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 128 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojui turi būti suteikiamos kasmetinės atostogos bent kartą per darbo metus. DK 128 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais, t. y. neviršijant trejų metų.
DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju atsakovė) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju.
Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Tokie ieškovo ir atsakovo santykiai įforminti (duomenys neskelbtini) terminuota darbo sutartimi Nr. 93. Pranešimu dėl nemokumo proceso iniciavimo atsakovas nurodęs kad skolingas ieškovui 6536,80 Eur. Remiantis SODRA pažyma vidutinis ieškovo darbo užmokestis 777 Eur. Ieškovo banko sąskaitos išraše matyti, kad atsakovas niekada nemokėjo atsakovui viso darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad atsakovė su ieškovu jo atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė.
DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nagrinėjamu atveju SODRA pažyma apie darbo užmokesčio mokėjimą už 2023 metus patvirtina, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis darbo santykių nutraukimo momentu sudarė 777 Eur (840 Eur + 840 Eur +6651,99 Eur : 3 = 777,33 Eur). Ieškovui mokėtinų netesybų suma yra 4663,98 Eur (777 x 6 mėn.) (atskaičius mokesčius). Konstatavus, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną, yra pagrindas iš atsakovės priteisti ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti su ieškovu.
Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, iš atsakovės ieškovui priteisiama 6536,80 Eur neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma bei 4663,98 Eur netesybų (DK 146 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti jai iš atsakovės procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio minėtas netesybų skaičiavimo institutas. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas) ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl šis CK 6.37 straipsnis darbo bylose netaikomas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškinio reikalavimus, CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 252 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-04-30 sprendimu Nr. ATS-2024-16756 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 287,50 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą iš atsakovės priteistinos 287,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų šioje byloje nėra.
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6.536,80 Eur neišmokėtą su darbo santykiais susijusią sumą, 4663,98 Eur netesybų ieškovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 252 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 287,50 Eur valstybės garantuojamas teisinės pagalbos teikimo išlaidas, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Teisėjas Giedrius Avinas