Administracinė byla Nr. A-3003-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01610-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas, E. M.) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-6) ir patikslintu skundu (b. l. 62), prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 30-TE-1276 „Dėl inspektoriaus E. M. atleidimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją vidaus tarnybon į eitas Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas.

Paaiškino, jog skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), buvo atleistas iš vidaus tarnybos ((duomenys neskelbtini) pareigų) nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Skundžiamas įsakymas priimtas remiantis Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-101 (toliau – ir TP išvada), kuri, pareiškėjo manymu, yra nepagrįsta – tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, neobjektyviai bei remiantis tikrovės neatitinkančiais faktais, be to, buvo pažeista teisės aktais nustatyta atleidimo iš tarnybos tvarka.

Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos 2014 m. spalio 9 d. pranešimą apie ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00061-14 dėl padarytos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo, tačiau teigė, jog su jam pareikštu įtarimu dėl kyšininkavimo nieko bendro neturi, šios nusikalstamos veikos nepadarė, taip pat nepadarė ir jokių kitų kaltų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų.

Teigė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas įsakymas priimtas nesilaikant teisės aktais nustatytų terminų, bei kad pradėjus tarnybinį patikrinimą pagal ikiteisminio tyrimo institucijos pranešimą, jis turėjo būti sustabdytas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 18-20) su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros nėra pažeistos, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais sąmoningai elgėsi priešingai teisei, žemindamas pareigūno vardą ir orumą institucijos, kurioje jis dirba. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti skundžiamą įsakymą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos, nes už tokias veikas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas specialusis atleidimo iš tarnybos pagrindas.

Nurodė, kad pareiškėjas nepranešė apie stabdytą transporto priemonę radijo ryšio priemonėmis, nepateikė atlikto patikrinimo rezultatų, nustatyto greičio nefiksavo greičio matavimo registracijos žurnale, pažeidimo neįtraukė į darbo veiklos ataskaitą, nefiksavo administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) ir leido pažeidėjui pasišalinti iš įvykio vietos. Taip pareiškėjas, dirbdamas viename ekipaže kartu su jam pavaldžiu pareigūnu, sudarė sąlygas ir leido jam neįforminti akivaizdaus administracinio teisės pažeidimo. Pareiškėjas sąmoningai, savo neteisėtu neveikimu vykdydamas įgaliojimus, pažeidė tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei kad būdamas daromos nusikalstamos veikos įvykio liudininku (nevertinant, ar vykdė nusikalstamą veiką ar ne) policijos pareigūnams nepadėjo tyrimui, o priešingai, sudarė kliūtis objektyviam įvykio aplinkybių nustatymui. Manė, kad pareiškėjo atsisakymas tikrintis poligrafu, paaiškinimo dėl pranešime išdėstytų padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių neteikimas reiškia, kad pareiškėjas atsisakė leistinomis priemonėmis įrodinėti savo teiginius dėl jo nekaltumo bei paneigti jį kaltinančius įrodymus. Teigė, kad, vertinant pareiškėjo elgesį atliekant tarnybines pareigas, nebuvo sprendžiamas jo kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas, todėl šiuo atveju pareigūno vardo pažeminimas nepriklauso nuo to, ar pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar ne.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 91–98) tenkino pareiškėjo patikslintą skundą. Panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 30-TE-1276 „Dėl inspektoriaus E. M. atleidimo“. Grąžino E. M. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose: 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2014 m. balandžio 22 d. Nr. A146-278/2014 ir kt.), pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju įrodinėjimo našta dėl pareiškėjo (Klaipėdos AVPK pareigūno) atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagrįstumo ir teisėtumo tenka atsakovui Klaipėdos AVPK.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus (toliau – Klaipėdos AVPK IS) viršininkas A. B. 2014 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR5-622 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapas 1) Klaipėdos AVPK viršininkui pranešė, kad Klaipėdos AVPK IS atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00061-14 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo. Nurodoma, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. kovo 2 d. E. M. kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu L. L. sustabdė J. R. vairuojamą automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (nustatyto greičio viršijimas) ir kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas L. L. ir E. M. susitarė, o vėliau paėmė 500 Lt kyšį, kurį J. R. perdavė per tarpininką.

Klaipėdos AVPK IS 2014 m. spalio 9 d. pranešimu apie įtarimą (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapas 18) E. M. pranešta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00061-14 surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jis padarė BK uždraustą veiką – jis įtariamas tuo, kad savo naudai susitarė ir paėmė kyšį, o būtent: E. M. įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, susitarė ir paėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus; E. M. 2014 m. kovo 2 d. atlikdamas pareigas Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) pareigose kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu L. L., laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val., ties Dumpių gyvenviete Klaipėdos r., L. L. sustabdžius J. R. vairuojamą automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio požymiai numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas) padarymo; L. L. E. M. matant ir girdint susitarė su J. R. dėl 500 Lt kyšio už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pinigus perduodant per Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) patrulį V. Č.; vykdydamas šį susitarimą, 2014 m. kovo 9 d. apie 18 val. už J. R. pažeidimo neforminimą L. L. iš V. Č. darbinės striukės kišenės paėmė iš anksto sutartą 500 Lt kyšį, kurį tarpininkaudamas ten paliko ir apie tai L. L. pranešė V. Č.; minėtų 500 Lt kyšio pusę sumos t. y. 250 Lt vėliau E. M. paėmė iš L. L.; šiuose E. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00061-14 (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapas 13) ir Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-TE-1175 „Dėl inspektoriaus E. M. nušalinimo nuo pareigų“ (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapas 2) E. M. nuo 2014 m. spalio 9 d. nušalintas nuo pareigų. Nutartyje nurodytos analogiškos minėtoms aplinkybės.

Klaipėdos AVPK VTP 2014 m. spalio 15 d. pranešimu Nr. 30-PR3-52 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapas 15) E. M. pranešta, kad pagal 2014 m. spalio 9 d. gautą informaciją dėl pareigų atlikimo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą: 2014 m. kovo 2 d. tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu L. L., sustabdė J. R. vairuojamą automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto greičio viršijimo, teisės pažeidimų nustatyta tvarka neįformino pažeidimo, t. y. susitarė su vairuotoju, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau per tarpininką paėmė 500 Lt kyšį.

TP išvadoje nurodyta, kad turimais duomenimis, 2014 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) E. M., tarnybos metu dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu L. L., sustabdytas J. R. vairuojamas automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio požymiai numatyti ATPK 124 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas) padarymo. Teigiama, kad pareigūnai teisės pažeidimo nustatyta tvarka neįformino, o vietoje to susitarė su J. R. dėl 500 Lt kyšio už tai, kad nebūtų surašytas ATP protokolas. Nurodoma, kad pinigus L. L. vėliau priėmė per tarpininką ir pasidalijo per pusę su E. M.. Teigiama, kad E. M. ne tik nekontroliavo porininko (jam pavaldaus pareigūno) L. L. veiksmų, pastarajam stabdant automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir nesidomėjo tikrinimo rezultatais, taip toleruodamas jo neteisėtus veiksmus. Nurodoma, jog tyrimo metu gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 2014 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val. policijos pareigūnų ekipažas greičio matavimo prietaisu užfiksavo leistino greičio viršijimą, tačiau šis pažeidimas ne tik kad neužfiksuotas teisinėmis priemonėmis (tokio įrašo nėra greičio matavimo registracijos žurnale), bet ir pažeidėjui leista išvengti teisinės atsakomybės. Teigiama, kad E. M. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas sukontroliuoti L. L. veiksmus, o priešingai, toleravo porininko daromus pažeidimus. Nurodoma, jog E. M. nefiksavo ATP pažeidimo (nepranešė apie stabdomą transporto priemonę radijo ryšio priemonėmis ir nepateikė rezultatų, nefiksavo greičio matavimo registracijos žurnale, neįtraukė pažeidimo į darbo veiklos ataskaitą ir leido pažeidėjui pasišalinti iš įvykio vietos). Konstatuota, kad E. M. veika – kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimas, jo nuslėpimas nuo policijos vedamos dokumentų apskaitos bei leidimas asmeniui išvengti teisinės atsakomybės, sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą bei vertintina kaip policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Be to, konstatuota, jog E. M. sąmoningai savo neteisėtu neveikimu vykdydamas įgaliojimus pažeidė savo tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent: nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 3, 4.6, 4.8, 4.9, 4.12, 12.10, 12.3 punktuose, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 28, 47, 61.7 punktuose ir pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Teigiama, kad tokiais savo kaltais ir tyčiniais veiksmais sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – policijos – autoritetą bei pažemino pareigūno vardą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00061-14 (b. l. 28) nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00061-14 prieš įtariamąjį E. M., kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

M. nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad nematė, jog L. L. būtų stabdęs automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad būdamas ekipažo vyresniuoju to galėjo ir nepastebėti, nes galimai tarnybiniame automobilyje pildė tarnybos užduotis, kad šiame kelio ruože dėl techninių priežasčių ir vietovės ypatumų greičio kontrolę galima vykdyti tik išlipus iš tarnybinio automobilio ir tik vieną valandą per tarnybos laikotarpį, kaip tai nurodyta tarnybos užduotyje, kad nieko negali paaiškinti apie tai, jog L. L. būtų susitaręs su pažeidėju dėl 500 Lt kyšio už pažeidimo neįforminimą, nes tokio pokalbio negirdėjo ir nieko apie tai nežino, kad jam L. L. 250 Lt niekada nėra davęs; tikrintis poligrafu atsisakė, nurodydamas, kad jam reikia pasitarti su advokatu, o vėliau jis sirgo. Šie pareiškėjo teiginiai užfiksuoti 2014 m. spalio 9 d. įtariamojo apklausos protokole (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapai 20-21), be to, šiuos teiginius pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjo nedarbingumą nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 15 d. pažyma Nr. -PP3-12 „Apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus“ (b. l. 30).

L. L. paaiškino, kad tuo metu, kol jis bendravo su pažeidėju J. R., E. M. sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir dirbo kompiuteriu, apie sustabdytą transporto priemonę ir pokalbį apie V. Č. nieko nežinojo. Šie L. L. teiginiai užfiksuoti 2014 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokole (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapai 22-23).

J. R. nurodė, kad kai jį sustabdė L. L., visą laiką, kol bendravo su L. L., kito pareigūno nematė, jis priėjęs nebuvo; kadangi buvo tamsu, nesistengė įžiūrėti, ar dar kas nors sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Šie J. R. teiginiai užfiksuoti 2014 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokole (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapai 24-25), be to, jis teismo posėdžio metu šiuos teiginius patvirtino ir nurodė, kad tarnybinis policijos pareigūnų automobilis buvo priešingoje kelio pusėje nuo jo važiavimo krypties.

Teismas pažymėjo, kad TP išvadoje apskritai nenurodoma, kokie duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val. policijos pareigūnų ekipažas greičio matavimo prietaisu užfiksavo leistino greičio viršijimą.

Teismas pripažino, jog TP išvadoje nurodytos aplinkybės, kad E. M. susitarė su J. R. dėl 500 Lt kyšio, kad nebūtų surašytas protokolas, kad vėliau iš L. L. paėmė pusę minėtos sumos, kad toleravo L. L. neteisėtus veiksmus, kad nefiksavo ATP pažeidimo (nepranešė apie stabdomą priemonę radijo ryšio priemonėmis ir nepateikė rezultatų, nefiksavo greičio matavimo registracijos žurnale, neįtraukė pažeidimo į darbo veiklos ataskaitą ir leido pažeidėjui pasišalinti iš įvykio vietos) bei kad pažeidėjui leido išvengti atsakomybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Minėtos aplinkybės pagrįstos ne konkrečiais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais, o prielaidomis, kad pareiškėjas privalėjo matyti L. L. daromus neteisėtus veiksmus. Surinktų duomenų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog E. M. padarė šias veikas, kas galėtų būti vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Teismas sutiko su TP išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad E. M. nekontroliavo porininko (jam pavaldaus pareigūno) L. L. veiksmų. E. M. vykdomos funkcijos, reglamentuotos Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 30-V-166 patvirtintame (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme (tarnybinio patikrinimo medžiagos lapai 36-38), su kuriuo pareigūnas raštiškai susipažino 2013 m. birželio 3 d. Pareigybės aprašyme, be kita ko, numatytos tokios jo, kaip būrio vado, funkcijos – vadovauja, planuoja ir organizuoja būrio veiklą, užtikrina pavestų užduočių vykdymą, užtikrina, kad būrio veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (7.1 p.); užtikrina policijos patruliams numatytų uždavinių vykdymą nustatytuose patruliavimo maršrutuose (7.2 p.); nuolat vykdo teisėtumo pažeidimų pavaldiems pareigūnams, atliekant tarnybos funkcijas, kontrolės ir prevencijos priemonės, korupcijos prevenciją ir asmeniškai atsako už šių priemonių organizavimą ir įgyvendinimą (7.8 p.). Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 3 punkte nurodyta, kad policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą.

Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose. Vien tik teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas savaime negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nenustačius, kad E. M. buvo žinoma apie jo pavaldinio neteisėtus veiksmus, netinkamas vadovo kontrolės funkcijos vykdymas nelaikytinas pareigūno vardą žeminančiu ar policijos įstaigos autoritetą diskredituojančiu poelgiu. Nors vadovai kontrolei ir turi skirti reikiamą dėmesį, tačiau būna atvejų, kai tam tikru būdu organizuota veikla dėl tam tikrų asmenų (pavaldinių/vykdytojų) subjektyvių veiksmų ne visada susiklosto taip, kaip planuota/nustatyta. Šis tarnybinio patikrinimo išvados aspektas sietinas su netinkamu tarnybinių pareigų (pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų) vykdymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-437/2013). Taigi, vien tik minėtų veiksmų (įvertinus jų pobūdį bei kitas nustatytas aplinkybes) neatlikimas, neįrodžius, kad toks neveikimas buvo sąmoningas siekis nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir tokiu būdu padėti išvengti atsakomybės bei gauti iš to naudos, negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis, kas yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Statuto 59 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 30-TE-1276 „Dėl inspektoriaus E. M. atleidimo“ panaikintas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalimi, Statuto 59 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog pripažinus pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, turi būti pašalinamos neigiamos pasekmės, atsiradusios pareigūnui dėl tokio atleidimo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisti šiuo metu neprašo, kadangi iki atleidimo jis buvo nušalintas nuo pareigų. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, pareiškėjas grąžintas atgal į vidaus tarnybą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas.

III.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 101-104), kuriame prašo panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai ignoruodamas imperatyvius įstatymo reikalavimus dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei argumentų, dėl kurių teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, išsamaus ir nešališko išnagrinėjimo, teisinės jų analizės bei išdėstymo aprašomojoje ir motyvuojamojoje sprendimo dalyse (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d. 3 p.), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą ir vien jau dėl šios priežasties toks sprendimas ne tik gali, bet ir turi būti panaikintas. Teismo išvados aiškiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios nustatytos tarnybinio patikrinimo išvadoje.
2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde pateiktų argumentų ir motyvų, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio patikrinimo išvadą buvo pažeisti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai bei nesilaikyta nustatytų procedūrų.
3. Teismas vertino tik ikiteisminio tyrimo duomenis, neatsižvelgęs į pareiškėjo pareigybės paskirtį ir jo aprašymą, tarnybos užduotį, patrulio darbo rezultatų ataskaitą, tarnybos metu panaudoto transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R 611420“, galimybės jam tinkamai atlikti pavestas funkcijas.
4. Panaikinti pareiškėjo skundžiamą įsakymą skundo argumentu, kad jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, nebuvo pagrindo. Pažymėtina tai, kad byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nereabilituojančiais pagrindais.
5. Teismas nevertino pareiškėjo laisvu apsisprendimu pasirinkto elgesio tiek ikiteisminio tyrimo (įvykio ir aplinkybių neprisiminimas), tiek tarnybinio patikrinimo (paaiškinimo neteikimas) metu, kaltės dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo bei su tuo susijusių padarinių atsiradimo (nepranešimas apie stabdytas transporto priemones, administracinės tesės pažeidimų nefiksavimas, jų neįtraukimas į darbo veiklos ataskaitą, leidimas vairuotojui išvengti teisinės atsakomybės bei neigiamos nuomonės apie policijos sistemos sudarymas).
6. Pareiškėjo veikoje buvo akivaizdūs savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos.
7. Tarnybinio patikrinimo byloje Nr. 30-IS-101 surinkti įrodymai, t. y. Patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planas, tarnybos užduotis patruliui, Patrulio darbo rezultatų ataskaita, transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R 611420“ panaudojimo registracijos žurnalas, greičio matavimo prietaiso išklotinė, vertinant šiuos įrodymus jų leistinumo ir pakankamumo aspektu, nuosekliai patvirtina bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas kartu su porininku L. L. 2014 m. kovo 2 d. apie 23.00 val. patruliuodami policijos tarnybiniu automobiliu Dumpių gyv., Klaipėdos r., nustatė automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį viršijant leistiną greitį, vairuojamą piliečio J. R. ir jį sustabdė, tačiau teisės pažeidimo nustatyta tvarka neįformino, teisės aktų nustatyta tvarka šio pažeidimo patrulių darbo apskaitoje nepažymėjo, apie sustabdytą transporto priemonę radijo ryšio kanalu nepranešė, tokiu būdu pareigūnai jokių teisės aktais numatytų priemonių pranešti apie nustatytą kelių eismo taisyklių pažeidimą nesiėmė, jį nuslėpdami.
8. Aplinkybė, kad pareiškėjas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą administraciniame teisme nurodytas faktines aplinkybes teigė neprisiminantis bei tarnybinio patikrinimo atlikimo metu iš vis neteikdamas paaiškinimo, laikytina pareiškėjo pasirinkta jo gynybinė pozicija. Pareiškėjo teiginys, jog 2014 m. kovo 2 d. jis jokių transporto priemonių nestabdė, ne tik nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, bet ir paneigiamas visuma kitų pirmiau nurodytų tarnybinio patikrinimo byloje Nr. 30-1S-101 surinktų įrodymų. Tokiu būdu, byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę dėl jo, policijos pareigūno, tiesioginių funkcijų nevykdymo – administracinio teisės pažeidimo nefiksavimo. Kartu tai reiškia ir tai, kad šiuo atveju atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, todėl pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais.
9. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo veikos, pasireiškusios pirmiau nurodytais veiksmais (neveikimu), teisės aktuose nustatytų Lietuvos policijai uždavinių ir funkcijų bei policijos pareigūnams priskirtų pareigų kontekste. Nepranešimas apie stabdytą transporto priemonę radijo ryšio priemonėmis, atlikto patikrinimo rezultatų nepateikimas, nustatyto greičio nefiksavimas greičio matavimo registracijos žurnale, pažeidimo neįtraukimas į darbo veiklos ataskaitą, administracinės teisės pažeidimo nefiksavimas, leidimas kelių eismo taisyklių pažeidėjui pasišalinti iš įvykio vietos ir savavališkas nusišalinimas nuo tarnybos užduoties vykdymo laikytinas savarankišku tarnybiniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju esminis požymis, atribojantis tariamai padarytos nusikalstamo veikos objektyviąją pusę nuo inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, yra subjekto atliekamų veiksmų pobūdis – jo pasyvus elgesys nulemia nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą, tačiau buvo pagrindas tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti, nes tarnybos veiksmus reglamentuojantys teisės aktai reikalauja veikti aktyviai, pasyvus elgesys reiškia būtent netinkamą tarnybos pareigų atlikimą.
10. Pareiškėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti neginčijamu pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės už pareigūno vado pažeminimą. Pareiškėjas, būdamas būrio vadu bei policijos ekipažo vyresniuoju, nusišalino nuo tarnybos užduoties vykdymo, nesiėmė priemonių porininko daromam teisės pažeidimui užkirsti, o vėliau – ir padarytai nusikalstamai veikai atskleisti. Jis nesiėmė priemonių, kad būtų vykdomi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte numatyti reikalavimai. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalie 2 punkte, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3; 4.6; 4.8; 4.9; 4.12; 12.10; 12.3 punktuose, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28, 47, 61.7 punktuose nustatytus reikalavimus bei pažemino policijos pareigūno vardą.
11. Būdamas atsakingas už tinkamą ekipažo tarnybinių funkcijų atlikimą, pareiškėjas ne tik privalėjo tinkamai vykdyti savo tarnybines funkcijas, bet ir savo veiksmais rodyti pavyzdį ekipažo porininkui. Pareiškėjas ne tik kad nekontroliavo porininko veiksmų, pastarajam stabdant automobilius už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet pats nepranešė policijai apie sustabdytas transporto priemones bei sąmoningai toleravo nustatytų pažeidimų neįforminimą, teisės aktų nepaisymą, pats nusišalino nuo tarnybinės užduoties ir policijai priskirtų uždavinių vykdymo, leido vairuotojams išvengti teisinės atsakomybės bei sudaryti neigiamą nuomonę apie policijos sistemą. Priežasčių, dėl, kurių pareiškėjas negalėjo tinkamai atlikti pareigybės funkcijų bei tarnybos užduoties, teismas nenustatė. Kelių policijos biuro viršininkas R. Š. 2015 m. kovo 17 d. raštu Nr. 30-S-31495 patvirtino, kad pareiškėjo tarnybos užduotyje nebuvo numatyta parengti patrulių tarnybos užduotis. Atsakingiems pareigūnams už patrulių tarnybos užduočių formavimą sudarytos palankios darbo sąlygos parengti tarnybos užduotis kompiuterizuotoje darbo vietoje kabinete.
12. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo veiksmų reaguojant į J. R. padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą, nes L. L. tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tiek 2015 m. vasario 19 d. apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo nurodė, kad 2014 m. kovo 2 d. J. R., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį ir per gyvenvietę važiavo apie 122 km/h greičiu. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė J. R. ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu patvirtindamas, kad 2014 m. kovo 2 d. Dumpių gyvenviete, Klaipėdos r. sav., automobilį vairavo 122 km/h greičiu, o leistinas 70 km/h. Be to, jis teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinis policijos pareigūnų automobilis buvo atstumu per teismo salę, t. y. apie 6 metrus nuo jo automobilio toje pačioje kelio pusėje.

Pareiškėjas E. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde, nepateikiant jokių naujų įrodymų ar esamų įrodymų kitokio nei žemesnės instancijos teismo vertinimo, teigiama, jog 1) nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas kartu su porininku L. L. sustabdė važiuojantį automobilį viršijant leistiną greitį; 2) greičio viršijimo faktas užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut R 611420“, kurį naudojo L. L.. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, visa tai detaliai išanalizavo ir dėl įrodymų vertinimo teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, o argumentų, kurie paneigtų tokius teismo vertinimus, apeliaciniame skunde nėra pateikiama.
2. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. R. nurodė, jog policijos pareigūnas L. L. jam greičio matavimo prietaisu užfiksuoto greičio nerodė, todėl nėra įsitikinęs, ar viršijo leistiną greitį, o jei taip, tai kiek, todėl mano, jog L. L. galimai sąmoningai jį klaidino dėl greičio viršijimo, siekdamas neteisėtai pasipelnyti. Toks liudytojo paaiškinimas neprieštarauja kitiems objektyviems įrodymams, nes minėtu greičio matavimo prietaisu J. R. vairuojamo automobilio greičio viršijimo faktas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra užfiksuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad J. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą.
3. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad netinkamas (nepakankamas) pareiškėjo kontrolės funkcijų, numatytų jo pareigybės aprašyme, vykdymas turi būti vertinamas kaip žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, kas sudaro sąlygas pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, formalus kai kurių kontrolės funkcijų nesilaikymas niekaip negalėjo įtakoti galimai neteisėto L. L., kuris veikė savarankiškai, elgesio, todėl tai vertintina kaip netinkamas pareigų vykdymas, bet ne kaip pareigūno vardo pažeminimas.
4. Apeliacinio skundo teiginys, jog baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nereabilituojančiais pagrindais yra teisiškai nepagrįstas, be to, ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl pareigūno vardo pažeminimo.
5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino pareiškėjo laisvu apsisprendimu pasirinkto elgesio tiek ikiteisminio tyrimo metu (įvykio ir aplinkybių neprisiminimas), tiek tarnybinio patikrinimo (paaiškinimo neteikimas) metu. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu sirgo ir todėl negalėjo pateikti paaiškinimo. Baudžiamajame procese įtariamasis turi teisę, bet ne pareigą teikti paaiškinimus apie jam inkriminuojamus kaltinimus. Kita vertus, pareiškėjas pirmą kartą apie daugiau kaip prieš septynis mėnesius buvusius įvykius (2014 m. kovo 2 d.) buvo apklaustas tik 2014 m. spalio 9 d., todėl natūralu ir suprantama, jog nebegali nurodyti tos dienos įvykių ir aplinkybių. Kita vertus, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, 2015 m. sausio 6 d. prokuroro R. J. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00061-14 prieš E. M. matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuo 2014 m. vasario 24 d., kas leidžia daryti išvadą, jog tarnybiniame patikrinime analizuojami įvykiai atsakovui buvo žinomi anksčiau, todėl nesuprantama ir nepaaiškinama, kodėl buvo delsiama atlikti tarnybinį patikrinimą daugiau kaip septynis mėnesius. Atsakovas pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6punktą tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas nedelsiant, gavus duomenų apie galimai pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Šią teisės normą atsakovas, imituodamas, jog apie pareiškėjo galimai padarytą nusižengimą sužinojo tik 2014 m. spalio 9 d. iš jam pavaldaus padalinio (Klaipėdos AVPK IS), pažeidė, todėl po ilgo laiko tarpo nuo įvykio pareiškėjas objektyviai nebeturėjo galimybės pateikti išsamius paaiškinimus apie tarnybos pareigų vykdymą 2014 m. kovo 2 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Bylos ginčas yra dėl atleidimo iš vidaus tarnybos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų buvo atleistas be pagrindo ir jį grąžino į tas pačias pareigas.

Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, gali būti tinkamai kvalifikuotas teisės pažeidimas, tinkamai pritaikyta teisė ir priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, aukščiau išdėstyta nuostata dėl faktinių aplinkybių ir teisės taikymo sąsajumo nesivadovavo. Teismas sprendime nurodė tinkamą teismų praktiką panašiose bylose, kuriose buvo išaiškinta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, tačiau netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl to neteisingai kvalifikavo ginčo santykius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30IS-101 pateiktu pareiškėjo tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu ir jo kaltės apimtimi. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2014 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., pareiškėjas eidamas Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, tarnybos metu, dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu L. L., sustabdė J. R. vairuojamą automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), padarymo. Taip pat nurodoma, jog tyrimo metu gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 2014 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val. policijos pareigūnų ekipažas greičio matavimo prietaisu užfiksavo leistino greičio viršijimą, tačiau šis pažeidimas ne tik, kad neužfiksuotas teisinėmis priemonėmis (tokio įrašo nėra greičio matavimo registracijos žurnale), bet ir pažeidėjui leista išvengti teisinės atsakomybės. Teigiama, kad E. M. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas sukontroliuoti L. L. veiksmus, o priešingai, toleravo porininko daromus pažeidimus. Nurodoma, jog E. M. nefiksavo ATP pažeidimo (nepranešė apie stabdomą transporto priemonę radijo ryšio priemonėmis ir nepateikė rezultatų, nefiksavo greičio matavimo registracijos žurnale, neįtraukė pažeidimo į darbo veiklos ataskaitą ir leido pažeidėjui pasišalinti iš įvykio vietos). Konstatuota, kad E. M. veika – kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimas, jo nuslėpimas nuo policijos vedamos dokumentų apskaitos bei leidimas asmeniui išvengti teisinės atsakomybės, sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą bei vertintina kaip policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Be to, konstatuota, jog E. M. sąmoningai, savo neteisėtu neveikimu vykdydamas įgaliojimus, pažeidė savo tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (b. l. 8-14).

Pareiškėjas iš esmės neginčija tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, patvirtinančių 2014 m. kovo 2 d. tarnybos užduotį, tarnybos laiką ir vietą, todėl teismas remiasi tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais ir daro išvadą, jog šios aplinkybės įrodytos.

Pareiškėjas nesutinka, kad padarė nusikalstamą veiką ir kad neturėjo galimybės kontroliuoti jam tarnyboje pavaldaus pareigūno L. L. ir nurodo, kad galimai administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Taip pat skundą grindžia nesutikimu dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų atlikimo termino.

Ginčo faktinės aplinkybės vertinamos toje apimtyje, kiek jų yra inkriminuota asmeniui, kaltinamam padarius tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad pareiškėjui nėra inkriminuojama nusikalstama veika, o yra inkriminuoti tarnybinės veiklos pažeidimai, dėl kurių ir priimtas įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos. Todėl teismas, vertindamas įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisėtumą, nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 2 dalyje, požymių netiria ir jų nevertina.

Šiam ginčui taip pat nėra reikšminga aplinkybė dėl J. R. padaryto pažeidimo teisingo kvalifikavimo. Pakanka konstatuoti, kad J. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. viršijo leistina greitį, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 124 straipsnį ir dėl to turėjo būti atliktos administracinės bylos teisenos procedūros. Bylos įrodymai patvirtina, kad J. R. siekė išvengti atsakomybės ir tai įrodo, kad jis suvokė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles. Todėl šios bylos teisminio nagrinėjimo metu 2015 m. gegužės 18 d. duoti liudytojo J. R. parodymai apie tai, kad jis nėra tikras, ar pažeidė Kelių eismo taisykles, vertintini kaip neobjektyvūs. Be to, J. R. liudytojo apklausos 2014 m. liepos 24 d. protokole užfiksuoti parodymai (tarnybinio patikrinimo medžiagos b. l. 24-25) patvirtina, kad jam vairuojant automobilį „Seat Ibiza“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo policijos pareigūno sustabdytas dėl greičio viršijimo ir paleistas, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, pažadėjus 500 Lt kyšį jį sustabdžiusiam pareigūnui, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šie parodymai atitinka L. L. parodymus, duotus 2015 m. vasario 19 d., apklausiant jį įtariamuoju (b. l. 71-73). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais J. R. ir L. L. parodymais, todėl remiasi jais ir, vertindamas visumą byloje surinktų įrodymų, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad J. R. pažeidimas nustatyta tvarka nebuvo įformintas, administracinė teisena nepradėta ir tokiu būdu buvo sudaryta galimybė J. R. išvengti teisinės atsakomybės.

Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto įpareigojimą policijos pareigūnui užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punktą policijos patrulis privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto pažeidimo arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti, o pagal šios instrukcijos 61.7 punktą, nustatantį eismo priežiūros patrulio pareigas, patrulis, vykdantis eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti Kelių eismo taisyklių pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Pareiškėjas, būdamas eismo priežiūros patrulio sudėtyje kartu su L. L., šių pareigų neatliko, nors, būdamas paskirtas patrulio vyresniuoju, buvo atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų atlikimą. Bylos įrodymai patvirtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimo metu pareiškėjas buvo tarnybos vietoje, todėl privalėjo ir galėjo vykdyti patrulio pareigas bei, kaip ir patrulio vyresnysis, kontroliuoti kito patrulio tinkamą funkcijų atlikimą. Todėl yra visiškai atsakingas už tyčinį pareigų nevykdymą ir kaltas už pažeidimo neįforminamą bei sudarymą sąlygų asmeniui išvengti teisinės atsakomybės.

Tarnybinis nusižengimas, kurio metu buvo sudarytos sąlygos asmeniui išvengti teisinės atsakomybės, akivaizdžiai prieštarauja policijos funkcijoms, menkina policijos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Todėl pareiškėjui inkriminuotas tarnybinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas kaip poelgis, žeminantis pareigūno vardą, ir pritaikyta atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisėtai. Todėl atsakovo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 30-TE-1276 „Dėl inspektoriaus E. M. atleidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad atsakovas, žinodamas apie ginčo įvykį, tarnybinio patikrinimo nedelsiant neatliko. Pareiškėjas prašo taikyti šiam ginčui tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras bei terminus.

Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleidimas iš tarnybos yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir nėra tarnybinė nuobauda. Taip pat pažymėtina, kad atleidimui iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra nustatytas privalomas tarnybinis patikrinimas bei atleidimo iš tarnybos terminas. Darbdavys turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, ar atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno elgesio, kuriuo galimai pažemintas pareigūno vardas, ar tiesiog, užtikrinęs pažeidimą padariusio asmens pagrindines teisės, priimti sprendimą be tarnybinio patikrinimo tokia apimtimi, kuri nustatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu panašioje byloje (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015) yra nustatęs, kad vertinant, ar nagrinėjamoje byloje taikytina atsakomybės senatis, visų pirma pažymėtina, jog, spręsdamas šį klausimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra saistomas tarptautinių įsipareigojimų – pirmiausia įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog senaties terminas atlieka keletą pagrindinių funkcijų: užtikrina teisinį saugumą ir tikrumą, apsaugo asmenį nuo kaltinimo dėl seniai įvykusių įvykių, į kurį gali būti sudėtinga atsikirsti, ir apsaugo nuo galimo neteisingumo, kuris gali kilti tais atvejais, kai teismams reikės priimti sprendimą dėl įvykių, įvykusių tolimoje praeityje, remiantis įrodymais, kurie galėjo tapti nepatikimais arba nepilnais dėl praėjusio laiko (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Stubbings ir kt. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 22083/93, Nr. 22095/93)). Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su drausminės teisėjų atsakomybės taikymu, yra pažymėjęs, jog tokios situacijos, kai nėra nustatyta apskritai jokių drausminės atsakomybės ribų laike, kelia rimtą grėsmę teisiniam saugumui. Šios aplinkybės buvo pagrindas Teismui konstatuoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimas byloje O. V. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 21722/11)).

Ten pat teismas pažymėjo, kad nors Specialiųjų tyrimų tarnybos statute nėra įtvirtinti naikinamieji atleidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo terminai, tačiau minimas teisinis trūkumas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šalintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu, taikant įstatymo analogiją. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į specifinį Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą, įvertinus pareigūno vardo pažeminimo instituto sampratą ir tokios teisei priešingos veikos pobūdį, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga būtų taikyti terminą, numatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, minėtas vienerių metų naikinamasis terminas, taikytinas ir sprendžiant klausimą dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl tarnybos pareigūno vardo pažeminimo (Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p.).

Remiantis šiomis nuostatomis bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, šiam ginčui taikytinas vienerių metų terminas nuobaudai skirti, numatytas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2014 m. kovo 2 d., o iš tarnybos buvo atleistas 2014 m. lapkričio 7 d., t. y. nesuėjus vienerių metų terminui ir nesuėjus atsakomybės senaties terminui.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo įsakymą ir grąžindamas pareiškėją į tarnybą, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Panaikinus sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nepatenkinus pareiškėjo skundo, jis neturi teisės į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, todėl prašymas priteisti jam iš atsakovo 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą netenkintinas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas