Teismingumo byla Nr. T-3/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04133-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl nutarimo, raštų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas:

1) imtis realių veiksmų dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. ir jam pavaldžių prokurorų neteisėtų procesinių ir neprocesinių veiksmų ir nusikalstamo neveikimo, neteisėtų teisės aktų panaikinimo, prokuroro įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimų ir prokuroro priesaikos sulaužymo, padarytų veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės ir teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 237 straipsniuose;

2) priėmus skundą nedelsiant stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės dėl Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų ir kitų asmenų įvykdytų šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinės santvarkos pažeidimų bei dėl įstatymų ir teisės aktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G. priimtas 2014 m. rugpjūčio 29 d. dekretas Nr. IK -53 „Dėl D. V. grąžinimo į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G. pasirašytas dekretas Nr. 1K-513 „Dėl E. P. skyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru ir kvalifikacinio rango suteikimo“ savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitiems konstituciniams principams;

5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2015 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G. pasirašytas dekretas Nr. 1K-543 „Dėl Ž. R. skyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju ir kvalifikacinio rango suteikimo“ savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitiems konstituciniams principams;

6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto ir kitiems konstituciniams principams;

7) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad „Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką nustato įstatymas“ ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 straipsnio teisės norma „Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto ir kitiems konstituciniams principams;

8) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Prezidentės veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir / ar Lietuvos Respublikos Prezidentė šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą Lietuvos Respublikos Prezidento priesaiką;

9) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir / ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką;

10) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir / ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką;

11) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar leidžiamosios, vykdomosios, teisminės valdžios draudimas tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prieštarauja Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo konstituciniams principams;

12) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ir oficialiai išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos pilietis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą;

13) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai spręsti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir / ar Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką;

14) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai spręsti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos G. C. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir/ar Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką;

15) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai spręsti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. E. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir / ar Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką;

16) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. I. 2016 m. rugsėjo 1 d. priimtą nutarimą Nr. 13.12-6.6 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurio iki šios dienos nepanaikino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., apginti šiurkščiai pažeistas žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą;

17) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P., neatliekant prokuroro kompetencijai suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, piktnaudžiaujant valdžia, priimtą 2016 m. rugsėjo 5 d. teisės aktą Nr. 17.2-1010079, 2016 m. rugpjūčio 9 d. teisės aktą Nr. 17.2-10272 ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. teisės aktą Nr. 17.2-10599;

18) priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kokybiškai, išsamiai ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų visapusiškai ištirti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. I. ir kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 237 straipsniuose;

19) priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kokybiškai, išsamiai ir visapusiškai ištirti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B., teismo pirmininko pavaduotojos G. Č., teisėjos R. E., raštinės vedėjos V. D. ir kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148, 182, 186, 228, 229, 237 ir 294 straipsniuose, nustatyti visus kaltus asmenis ir patraukti atsakomybėn pagal 148 straipsnį;

20) priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kokybiškai, išsamiai ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų visapusiškai ištirti Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę, politinę ir teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, kuriais padaryta didelė žala G. K. ir pareiškėjui, kaip jos atstovui, Lietuvos Respublikai, ir įpareigoti prokurorą tinkamai įvykdyti prokuroro įgaliojimus, funkcijas ir pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas, be kita ko, yra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais (neveikimu), o skundžiami Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. raštai Nr. 17.2-10079, 17.2.10272, 17.2.-10599 yra siejami su viešojo administravimo sritimi, 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, siekdamas, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai viešajam interesui ir jo motinos nuosavybės teisėms apginti, pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Prokurorės I. I. 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą informaciją. Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. raštus Nr. 17.2-10079, 17.2.-10272, 17.2.-10599, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundus, susijusius su galimu valdžios institucijų neteisėtu veikimu (neveikimu). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, jog būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių, todėl byloje vyrauja teisiniai santykiai, kylantys iš baudžiamosios teisės, reglamentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės analogiško pobūdžio bylose nuspręsta, kad ginčai dėl prokuroro veiksmų yra nenagrinėtini administracinio proceso tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-566-662/2016).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teismui ginčija Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 13.12-6.6 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakymus į pareiškėjo skundus. Keliamu ginču pareiškėjas siekia, kad būtų priimti nutarimai pradėti ikiteisminius tyrimus pareiškėjo nurodytų asmenų atžvilgiu.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra konstatuota, kad prokuratūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei spręsdama dėl pagrindo ginti viešąjį interesą, iš esmės padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, ginčai dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-27-2014; 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-90-2013; 2012 m. liepos 31 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. Klaipėdos apygardos prokuratūra).

Aptariamu atveju byloje yra keliamas ginčas dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, taip pat dėl prokuroro atsakymų į pareiškėjo skundus, kurie yra priimti ne įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas, o išnagrinėjus skundus dėl galimų neteisėtų veikų. Kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl nutarimo ir raštų panaikinimo perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.