Administracinė byla Nr. eI-3612-289/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01735-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 51.1.3; 57.3
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. J.,
atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui T. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. 2018 m. rugsėjo 13 d. patikslintą skundą dėl atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. rugsėjo 6 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas dėl atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m. vertinimo komisijoje per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai.
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad iki 2018 m. birželio 30 d. dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore. 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A2-353 „Dėl J. J. atleidimo“ buvo atleista iš šių pareigų. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis kasmet turi būti atliekamas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas už praėjusius metus. Taigi, vadovaujantis šiais teisės aktais turėjo būti atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 m., tačiau Raseinių rajono savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka neatliko visų privalomų vertinimo procedūrų, sąmoningai vilkino atlikti teisės aktų reglamentuotus veiksmus ir dėl šio neveikimo buvo pažeisti pareiškėjos teisėti interesai. Kasmetinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas apima tam tikrus privalomus etapus. Valstybės tarnautojų vertinimas (vertinimo procedūra) atliekamas vadovaujantis Taisyklių 81, 9, 10, 11, 12, 13, 18 punktuose įtvirtintais privalomais vertinimo procedūros reikalavimais. 2018 m. sausio 18 d. vykusio pokalbio metu tuometinis pareiškėjos tiesioginis vadovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A., nesilaikydamas privalomų vertinimo procedūros reikalavimų ir juos pažeisdamas, šališkai bei neobjektyviai pareiškėjos veiklą už 2017 m. įvertino patenkinamai, todėl pareiškėjos veikla turėjo būti vertinama vertinimo komisijoje. Pokalbio su pareiškėjos tiesioginiu vadovu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi (minėtu laikotarpiu šias pareigas ėjo R. A.) metu iš visų Taisyklių 9 punkte reglamentuotų privalomų procedūrų buvo atlikta tik viena procedūra, t. y. buvo aptarta tik pareiškėjos užpildyta kvalifikacijos vertinimo anketa ir joje numatytos kompetencijos. Nebuvo aptarti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant padalinio vadovo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys ir aptarta valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas. Vadovaujantis vertinimo taisyklėmis valstybės tarnautojas turi būti supažindintas su veiklos vertinimo išvada iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau pareiškėjai susipažinimui veiklos išvada buvo pateikta tik 2018 m. vasario 13 d. 2018 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu buvo informuota, kad yra įtraukta į tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio dalyvių sąrašą ir pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje vyks 2018 m. vasario 27 d. Kaip jau minėta, su veiklos vertinimo išvada tiesioginis vadovas pareiškėją supažindino tik 2018 m. vasario 13 d. (turėjo būti supažindinta vėliausiai iki 2018 m. sausio 20 d.), t. y. jau po to, kai 2018 m. vasario 9 d. gavo pranešimą apie numatomą vertinimą komisijoje. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. Vertinimo taisyklių 12 punktu, tiesioginis vadovas išvadą, su kuria supažindino valstybės tarnautoją, pateikia personalo administravimo tarnybai. Personalo administravimo tarnyba išvados, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją pateikia atitinkamai vertinimo komisijai. Darytina išvada, kad personalo administravimo tarnybai ir atitinkamai vertinimo komisijai buvo pateikta vertinimo išvada, su kuria pareiškėja nebuvo supažindinta. Nuo 2018 m. vasario 19 d. iki kovo 2 d. sirgo ir buvo laikinai nedarbinga, todėl vasario 27 d. numatytame vertinimo komisijos posėdyje negalėjo dalyvauti. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. 2018 m. vasario 27 d. numatytas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijoje neįvyko dėl jos ligos ir laikino nedarbingumo. Taisyklių 20 punktas reglamentuoja, kad, jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiame punkte taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinimo komisijos posėdyje negali būti vertinama jam nedalyvaujant. Taisyklės nenustato, konkretaus laikotarpio ar termino, per kurį, išnykus priežastims, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, turi būti atliktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijoje, tačiau ši procedūra neturi būti sąmoningai vilkinama, o turi būti atliekama per protingą terminą. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu Vertinimo komisija apie gautą išvadą, siūlomą vertinimo komisijos posėdžio datą ir laiką informuoja valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį. Atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos siūlymą, sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima į pareigas priimantis asmuo. Vadinasi, šiuo atveju, išnykus priežastims, dėl kurių negalėjo dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, t. y. pasibaigus pareiškėjos nedarbingumui, vertinimo komisija privalėjo pateikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą dėl vertinimo komisijos datos ir laiko, o į pareigas priimantis asmuo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius) privalėjo priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko ir inicijuoti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje, tačiau Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius nesiėmė jokių veiksmų ir nevykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Dėl vertinimo procedūros užbaigimo bei vertinimo atlikimo Vertinimo komisijoje ne vieną kartą kreipėsi į administracijos direktorių, tačiau į jos prašymus direktorius nereagavo. Taip ir negavusi jokio pranešimo apie numatomą teisės aktais numatytą privalomą savo tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m. vertinimo komisijoje ir suprasdama, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius nevykdo savo pareigų, kreipėsi į direktorių pateikdama 2018 m. birželio 16 d. tarnybinį pranešimą, prašydama paaiškinti, kodėl iki šiol neatliktas jos tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje, ir pateikti kitą visą informaciją, susijusią su šio klausimo sprendimu. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. liepos 11 d. pateiktame rašte Nr. 15.28/R5-2018 nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima į pareigas priimantis asmuo ir, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijoje teisės akto, kuriuo pareiškėjos buvęs vadovas (greičiausiai kalbama apie buvusį Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių R. A., kuris pareigas ėjo iki 2018 m. balandžio 27 d. iki atleidimo dėl nepasitikėjimo) būtų priėmęs pakartotinį sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko, nėra, todėl, manytina, vertinimas komisijoje ir nebuvo atliktas. Šiuo atsakymu patvirtintas faktas, kad nei buvęs direktorius R. A., nei dabartinis direktorius L. K., kuris eina Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nuo 2018 m. gegužės 24 d., dėl sąmoningo neveikimo nevykdė savo pareigų. 2018 m. birželio 16 d. pareiškėjos tarnybinis pranešimas ir yra pareiškėjos rašytinis prašymas atlikti vertinimą ir dėmesio atkreipimas į tai, kad įstaiga / vadovas neįvykdė savo įsipareigojimų, vadinasi, jis privalo nedelsdamas imtis veiksmų, priemonių, kad tą įsipareigojimą įvykdytų, o neatsirašinėti nekompetentingais abejotino turinio raštais. Tačiau vietoje to, kad nedelsdamas imtųsi veiksmų, įstaigos vadovas / įstaiga atmestinai atrašė pareiškėjai keisto turinio raštą, kuriame dabartinis direktorius naiviai paaiškina, kad vertinimas neva nebuvo atliktas todėl, kad buvęs direktorius nepaskyrė vertinimo komisijos posėdžio datos. Paminėtina tai, kad būtent rūpintis tuo, kad vertinimas būtų atliktas, ir paskirti vertinimo komisijos posėdžio datą yra Administracijos direktoriaus pareiga, numatyta teisės aktuose, o ne pasirinkimas. Kaip jau minėta pirminiame skunde, šis atsakymas akivaizdžiai demonstruoja, kad ne tik buvęs direktorius (R. A.), laikinai ėjęs pareigas Administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U., kuris beje yra ir Vertinimo komisijos pirmininkas, nevykdė savo įsipareigojimų, bet ir dabartinis direktorius (L. K.) nevykdė savo funkcijų ir net nesiruošė jų vykdyti tuo pažeisdamas ne tik pareiškėjos teisėtus interesus, bet ir teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, jis savo neveikimu sukėlė pareiškėjai neigiamas pasekmes, nes, kaip jau minėta, visiškai užkirto jai galimybę apginti savo teisėtus interesus vertinimo komisijoje. Tarnybiniu pranešimu identifikuojama ir deklaruojama problema ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad ją reikia spręsti, o ne sąmoningai vengti sprendimo ir ignoruoti valstybės tarnautojo prašymą. Tarnybiniame pranešime aiškiai prašoma pateikti visą kitą informaciją, susijusią su šio klausimo sprendimu, tai ir reiškia, kad prašoma spręsti tą situaciją ir vykdyti teisės aktais nustatytus privalomus įpareigojimus. Situacijos sprendimas yra galimas tik tuo atveju, jei bus inicijuojamas ir organizuojamas vertinimas taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Priešingu atveju problema (neveikimas) nebus išspręsta. Teisės aktais nustatytas funkcijas turi vykdyti ne konkretus fizinis asmuo, o administracija kaip įstaiga ir administracijos direktorius kaip institucija, nesvarbu, kuris konkretus fizinis asmuo šias pareigas beeitų einamuoju momentu. Atsakymą į pareiškėjos tarnybinį pranešimą pateikęs tuometinis administracijos direktorius L. K., gavęs pareiškėjos tarnybinį pranešimą, kuriame konstatuojama problema, turėjo nedelsiant imtis veiksmų savo, kaip administracijos direktoriaus, veiklos trūkumams pašalinti. Tačiau dėl savo neveikimo jis to nepadarė. Paminėtina, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes iki pareiškėjos atleidimo iš Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigų atlikti visas vertinimo procedūras ir tokiu būdu atlikti savo pareigas bei užtikrinti pareiškėjos teisėtus interesus į objektyvų, nešališką ir kompetentingą veiklos vertinimą. Tačiau Raseinių rajono savivaldybės administracija / Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius (tiek buvęs direktorius R. A., tiek laikinai nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. ėjęs direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotojas D. U., tiek šiuo metu einantis pareigas L. K.) nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų savo įpareigojimus. Teisės aktais nenumatyta, kad valstybės tarnautojas turi pats inicijuoti, kreiptis ar prašyti atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą. Tai yra išimtinai įstaigos vadovo pareiga, reglamentuota ir įtvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi. Paminėtina ir tai, kad prašymo spręsti klausimą pateikimas tarnybinio pranešimo forma pareiškėjos buvo pasirinktas todėl, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijoje taikoma teisės aktams prieštaraujanti dokumentų apskaitos ir tvarkymo praktika, t. y. darbuotojų pateikiami prašymai neregistruojami dokumentų valdymo sistemoje. Kadangi tarnybiniai pranešimai pateikiami su lydraščiu, buvo galimybė jį iš karto užregistruoti Dokumentų valdymo sistemoje suteikiant jam numerį ir nurodant registracijos datą. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog valstybės tarnautojas buvo atleistas iš pareigų ar pradėjo eiti kitas valstybės karjeros tarnautojo pareigas kitoje institucijoje, neturi užkirsti kelio ir atimti galimybės valstybės tarnautojui ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises. Tuo labiau, kad šiuo atveju vertinimo procedūra nebuvo užbaigta ir vertinimas komisijoje nebuvo atliktas ne dėl pareiškėjos kaltės ar neveikimo, o būtent dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir kaltės, t. y. vadovaujantis Taisyklių 15 punktu Vertinimo komisija neinformavo valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį apie gautą išvadą, siūlomą vertinimo komisijos posėdžio datą ir laiką; į pareigas priimantis asmuo neinicijavo, neorganizavo pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje ir nepriėmė sprendimo dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Taisyklių praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinimas komisijoje yra labai svarbi ir privaloma vertinimo procedūros dalis, kurios metu valstybės tarnautojas turi galimybę apginti savo teisėtus interesus ir pagrįsti (arba paneigti) atitinkamą savo tarnybinės veiklos įvertinimą veiklą pagrindžiančiais faktais ir dokumentais, ypatingai tuo atveju, kai tiesioginis vadovas demonstruoja atvirą priešiškumą ir tarnautojo veiklą vertina nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra šališkas ir neobjektyvus. Teisminėje praktikoje dėl VTĮ bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Taigi, šiuo savo neveikimu, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka neinicijuodama ir neorganizuodama pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo už 2017 m. vertinimo komisijoje, Raseinių rajono savivaldybės administracija apribojo pareiškėjos teisėtus interesus ir galimybes į objektyvų, teisingą, pagrįstą ir nešališką pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą. Nežiūrint į tai, kad šiuo metu yra atleista iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigų, ši situacija pareiškėjai sukelia tiek teisines, tiek finansines, tiek ir moralines pasekmes. Informacija apie tarnybinės veiklos vertinimus perėjus dirbti į kitą darbovietę niekur neišnyksta. Valstybės tarnautojų registre įrašomi įrašai apie kiekvieno valstybės karjeros tarnautojo veiklos vertinimus. Šie įrašai diskredituoja ir menkina pareiškėjos, kaip nepriekaištingos reputacijos valstybės karjeros tarnautojo, reputaciją, nes šiuo metu šiame registre yra įrašas tik apie tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kuri yra šališka, neobjektyvi ir galimai nepagrįsta bei neteisėta. Pareiškėjai, kaip asmeniui, kuris per visą daugiau nei 25 metų darbo valstybės tarnyboje laikotarpį visose institucijose, kuriose teko tarnauti Lietuvos valstybei, savo pareigas atliko atsakingai ir nepriekaištingai, šie įrašai, menkinantys jos dalykinę reputaciją, garbę ir orumą yra įžeidžiantys ir labai skaudūs. Šie įrašai sukelia neigiamas pasekmes jos, kaip valstybės tarnautojos, tolimesnei veiklai ir reputacijai. Kaip jau minėta, savo neveikimu Raseinių rajono savivaldybės administracija / administracijos direktorius užkirto pareiškėjai galimybę apskųsti šią tiesioginio vadovo pateiktą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir joje pateiktą vertinimą ir taip apginti savo teises į objektyvų ir teisingą veiklos vertinimą. Be to, yra tikimybė, kad ši informacija gali būti kada nors ateityje panaudota ir pateikiama pareiškėjos dabartiniam darbdaviui ar būsimiems darbdaviams. Taip atsitikus, pareiškėja jau bus praradusi galimybę neteisėtus veiksmus skųsti teismui, bus praradusi galimybę apginti savo teises ir įrodyti Raseinių rajono savivaldybės administracijos vadovų bei valstybės tarnautojų veiksmų neteisėtumą savo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo veiksmai ir neveikimas atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimą bei vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus yra neteisėti, nepagrįsti, pažeidžiantys teisės aktų nustatytas procedūras, o kartu pažeidžiantys pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus teisėtus interesus.
2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad nė su vienu direktoriaus teiginiu ir nuomone nesutinka; išvada yra neobjektyvi, šališka, priešiška, diskriminacinė. Nė vienas direktoriaus komentaras nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ar informacija. Visos pareiškėjos aukščiau nurodytos veiklos, veiklos vertinimo išvadoje pateikti papildomi darbai bei eilė kitų darbų, atliktų vykdant Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigas, įrodo pateiktiems komentarams priešingus faktus. Šie pateikti įrodymai pagrindžia ir pareiškėjos lyderystę, ir žmogiškųjų išteklių valdymą, ir finansų valdymą, ir gebėjimą analizuoti bei naudotis analizės duomenimis, ir komunikaciją bei viešuosius ryšius bei strateginį mąstymą ir fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijos vykdymą. Administracijos direktorius rašydamas komentarus savaip iškraipė pokalbio metu pareiškėjos pasakytas mintis, analizuoja buitiniuose pokalbiuose kažkokių asmenų pateiktą informaciją, o ne realius pareiškėjos nuveiktus darbus. Vertinimo pokalbio metu direktorius su pareiškėja neaptarė pareiškėjos įvykdytų užduočių ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl vertindamas pateikia subjektyvią savo nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais faktais. Nei kvalifikacijos vertinimo anketoje, nei Vertinimo išvadoje pateikti komentarai negrindžiami objektyviais duomenimis, todėl šiuose dokumentuose pateikta nuomonė ir komentarai negali būti laikomi pagrįstais.
Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovo advokato T. E. atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja iki 2018 m. birželio 30 d. (imtinai) dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore. Pareiškėjai dirbant, buvo pradėta pareiškėjos tarnybinės veiklos eilinio vertinimo procedūra. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A. užpildė 2018 m. sausio 18 d. vertinimo anketą ir sudarė 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Tiesioginis vadovas pareiškėjos veiklą įvertino patenkinamai. Duomenys apie pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimą įregistruoti valstybės tarnautojų informacinėje sistemoje. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje buvo paskirtas 2018 m. vasario 27 d. Pareiškėja nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d. sirgo, turėjo laikiną nedarbingumą, todėl pareiškėja komisijos 2018 m. vasario 27 d. posėdyje nedalyvavo ir jos tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje nebuvo atliktas. Pareiškėja nuo 2018 m. birželio 30 d. pas Atsakovę nedirba. Valstybės tarnautojų registro duomenimis, pareiškėja yra priimta į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Remiantis viešai skelbiama informacija, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. pradėjo dirbti J. J., kurią pasiūlė Valstybės tarnybos departamentas iš valstybės tarnautojų rezervo. Pokalbis su pasiūlyta pretendente dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigų Jurbarko rajono savivaldybėje įvyko 2018 m. liepos 30 d. Komisija nusprendė, kad J. J. šioms pareigoms yra tinkama. Į pareigas ji paskirta gavus atitinkamų institucijų patvirtinimą dėl jos nepriekaištingos reputacijos. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m. atsakovės sudarytoje komisijoje per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atsakovės vertinimo komisijoje yra negalimas, nes pareiškėja nedirba pas atsakovę nuo 2018 m. birželio 30 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojančios Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarka ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909. Galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės (kompetencijos) atsakovės sudarytai vertinimo komisijai vertinti valstybės tarnautojų, kurie nedirba pas Atsakovę, tarnybinę veiklą. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, tiesioginis vadovas ir komisija gali vertinti tik institucijoje dirbančių valstybės tarnautojų veiklą. Pasibaigus institucijos ir joje dirbančio valstybės tarnautojo tarnybos teisiniams santykius, toks vertinimas negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir atsakovės nesieja valstybės tarnybos teisiniai santykiai nuo 2018 m. birželio 30 d., pareiškėjos vertinimas atsakovės sudarytoje vertinimo komisijoje yra negalimas ir pažeistų teisės aktuose nustatytą valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, o atsakovė viršytų savo kompetencijos ribas. Kompetencijos ribų peržengimo draudimas įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 6 straipsnyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos reikalavimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m. atsakovės vertinimo komisijoje yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos vertinimo procedūra nebuvo užbaigta ir komisijos sprendimas dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo nebuvo priimtas. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje yra vienas iš valstybės tarnautojo veiklos vertinimo etapų ir iki komisijos išvados priėmimo valstybės tarnautojo vertinimas nėra baigtas. Nesant pareiškėjos vertinimo procedūros baigiamojo akto (komisijos išvados), laikytina, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 metus nebuvo atliktas. Pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimo išvada nesukėlė ir negali sukelti teisinių pasekmių pareiškėjai. Tai patvirtina faktas, jog pareiškėja yra priimta į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti laikomi darantys įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms valstybės tarnybos teisinių santykių srityje. Pareiškėjos skunde nurodyti atsakovės tariamai padaryti procedūriniai pažeidimai taip pat nedaro neigiamos įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms bei nesukelia neigiamų pasekmių pareiškėjai, kol pareiškėjos vertinimo procedūra neužbaigta ir nepriimtas baigiamasis aktas. Pareiškėjos teiginiai, kad jos tiesioginio vadovo vertinimo išvada sukelia teisines, finansines ir moralines pasekmes, yra nepagrįsti ir vertinti tik kaip pareiškėjos subjektyvi nuomonė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad administracinėje byloje Nr. eI-6843-394/2018 pareiškėja siekia ginčyti teisinių pasekmių jai nesukeliančius atsakovės sprendimus ir veiksmus bei prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, kurių atlikimas prieštarautų teisės aktams, todėl, atsakovės nuomone, administracinė byla yra nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 104 straipsnis).
Atsakovės atstovo advokato T. E. 2019 m. balandžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A. 2018 m. sausio 18 d. J. J. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui 2018 m. vasario 14 d.
Teismo posėdyje atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas T. E. palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išsakytą poziciją ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos J. J. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja kelia ginčą dėl atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimo procedūrų neatlikimo / nepabaigimo), taip pat dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valstybės tarnautojo Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. 2018 m. sausio 18 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore – karjeros valstybės tarnautoja. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valstybės tarnautojo Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. 2018 m. sausio 18 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada (toliau – Išvada) pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir siūloma panaikinti J. J. turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ, redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) bei jo nuostatas detalizuojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d.) (toliau – ir Taisyklės).
Pagal Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas nuostatas, karjeros valstybės tarnautojo einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis (VTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, o tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 straipsnio 8 dalis, Vertinimo taisyklių 6 punktas). To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Taisyklių 81, 9, 10, 11 punktuose įtvirtinta vertinimo anketos pildymo procedūra, tiesioginio vadovo pokalbio su valstybės tarnautoju turinys ir eiga, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formos ir turinio reikalavimai, ją surašantis subjektas, taip pat supažindinimo su išvada tvarka, t. y. tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa, pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptariama: valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa ir valstybės tarnautojo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; suformuluojamos einamųjų metų užduotys, aptariama valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas; po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą ir pagal nustatytą formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal nustatytus vertinimo kriterijus, suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14–18 dalyse nurodytų siūlymų, tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai.
Teisminėje praktikoje dėl VTĮ bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Byloje nustatyta, jog vykdant pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimą, pareiškėja užpildė 2018 m. sausio 18 d. Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketą. Šią vertinimo anketą po pokalbio su pareiškėja užpildė ir jos tiesioginis vadovas administracijos direktorius, atitinkamoje grafoje įrašydamas savo komentarus. Iš byloje esančios 2018 m. sausio 18 d. Išvados, pareiškėjos patikslinto skundo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėja surašė minėtą vertinimo išvadą, o ją vėliau pakoregavo pareiškėjos tiesioginis vadovas – administracijos direktorius, nurodęs bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį „patenkinamai“ bei įrašęs Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nurodytą siūlymą suteikti valstybės tarnautojai nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
Taisyklių 12 punkte numatyta, kad tiesioginis vadovas išvadą personalo administravimo tarnybai, o kai valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla vertinama, į pareigas priimama Vyriausybė, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko tarnybos ar savivaldybės administracijos personalo administravimo tarnybai pateikia ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 20 dienos. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad pareiškėja su Išvada buvo supažindinta tik 2018 m. vasario 13 d. Atsakovės atstovas T. E. 2019 m. balandžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A. 2018 m. sausio 18 d. J. J. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui 2018 m. vasario 14 d. Taigi konstatuotina, kad buvo pažeistas Taisyklių 12 punkte numatytas imperatyvus išvados pateikimo terminas.
Taip pat Taisyklių 12 punkte numatyta, kad personalo administravimo tarnyba išvados, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją pateikia atitinkamai vertinimo komisijai.
2018 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu pareiškėja buvo informuota, kad yra įtraukta į tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio dalyvių sąrašą ir pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas komisijoje vyks 2018 m. vasario 27 d.
Iš Informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 18 d. matyti, kad pareiškėja sirgo nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d. Taisyklių 17 punkte numatyta, kad Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, šių Taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.
Nors Taisyklėse pažymima, kad 17 punkte numatytas terminas (iki kovo 1 d.) netaikomas, kai posėdis buvo atidėtas dėl to, jog dėl svarbių priežasčių valstybės tarnautojas negalėjo dalyvauti, vis dėlto Taisyklėse numatyta pareiga atlikti (pabaigti) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūras privalo būti įvykdyta. Pareiškėja 2018 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui L. K., atsižvelgdama į Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 20 punktą, informavo, kad nors nuo jos nedarbingumo pabaigos praėjo jau daugiau nei trys mėnesiai, iki šiol jos tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 metus vertinimo komisijoje taip ir neįvyko.
Darytina išvada, kad vertinimo komisija privalėjo pateikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą dėl vertinimo komisijos datos ir laiko, o į pareigas priimantis asmuo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius) privalėjo priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko ir inicijuoti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje, tačiau Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius nesiėmė jokių veiksmų ir nevykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, vertinimo komisija neatliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkcijos. Neatlikus pareiškėjos 2017 metų veiklos vertinimo komisijoje pažeistos pagrindinės vertinimo procedūros, numatytos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje ir Taisyklėse, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas. Tokio pobūdžio pažeidimas negali būti laikomas formaliu, todėl darytina išvada, kad padarytas esminis pažeidimas suvaržė pareiškėjos teises. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-47-525/2019 nurodyta, kad savivaldybės administracija pareigą atlikti pareiškėjos veiklos vertinimą už 2017 metus turi iš esmės neterminuotai. Taigi įstatymų leidėjas nesuteikė absoliučios diskrecijos laisvės atsakovei neužbaigti pareiškėjos veiklos vertinimo procedūrų, Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų kompetencija, nes jie yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, atsižvelgiant į kiekvienos tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmę (VTĮ 26 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 10 punktas, 2 priedas).
Taigi įvertinus byloje nustatytus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovė nesilaikė išdėstytų Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje bei Taisyklių 81, 9, 10, 12 punktuose įtvirtintų privalomų reikalavimų, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašyta 2018 m. sausio 18 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada pripažintina neteisėta, taip pat konstatuotina, kad neužbaigus pareiškėjos 2017 metų veiklos vertinimo padarytas esminis pažeidimas, suvaržęs pareiškėjos teises.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015), todėl Išvada nevertintina šiuo aspektu, t. y. nepasisakytina dėl pareiškėjos 2017 metų veiklos rezultatų, jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos.
Atsižvelgiant į teismo posėdžiuose išsakytus pareiškėjos paaiškinimus dėl pakitusios faktinės situacijos (jau po pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 13 d. patikslinto skundo priėmimo šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjos atleidimas pripažintas teisėtu) bei į tai, kad pareiškėja dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo kilusias (galimai kilsiančias) pasekmes sieja su Valstybės tarnautojų registre esančiu įrašu apie tiesioginio vadovo 2018 m. sausio 18 d. atliktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 metus ir įvertinimu „patenkinamai“, pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigotina Valstybės tarnautojų registre skiltyje „Veiklos vertinimai“ dėl 2017 metų J. J. (Departamento direktorius A-15) veiklos eilinio vertinimo pildytoje kortelėje „Vertinimo duomenys“ eilutėje „Pastabos“ per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrašyti: „Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3612-289/2019 tiesioginio vadovo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus) 2018 m. sausio 18 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjos J. J. tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir pasiūlyta panaikinti J. J. turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, pripažinta neteisėta.“
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų (ginčui aktuali nuo 2019 m. sausio 26 d. galiojanti redakcija) (toliau – Nuostatai) 24 punktas numato, kad keičiantis kuriems nors Registre įrašytiems duomenims, nauji duomenys į Registro duomenų bazę įrašomi nesunaikinus ankstesniųjų duomenų (pvz., Nuostatų 14.1.21 punkte numatoma, kad skiltyje dėl tarnybinės nuobaudos nurodomas teisinis pagrindas, sprendimo data ir numeris, rūšis, trumpas aprašymas, sprendimo apskundimo data, skundą nagrinėjančios institucijos pavadinimas ir jos priimtas sprendimas, panaikinimo data, panaikinimo priežastys, žyma, kad valstybės tarnautojas yra padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo tipas, duomenys apie šiurkštaus tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (motyvuotos išvados surašymo data, teisinis pagrindas, siūlomos nuobaudos rūšis).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Taip pat pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies, pareiškėja įgijo teisę į dalį (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo priteisti 80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2018 m. gruodžio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0753, 2019 m. kovo 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0782 bei 2018 m. gruodžio 11 d. mokėjimo išrašą Nr. 1157 (sumokėta 40 Eur) ir 2019 m. kovo 22 d. mokėjimą išrašą Nr. 1206 (sumokėta 40 Eur). Sąskaitose už teisines išlaidas nurodoma, kad buvo teikiamos advokato V. R. konsultacijos (vienos valandos įkainis 20 Eur).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo rengiamas pareiškėjos atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla nebuvo nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, todėl laikytina, kad 2018 m. gruodžio 11 d. apmokėtos 40 eurų išlaidos už advokato V. R. suteiktas teisines paslaugas (konsultaciją) yra patirtos apeliacinėje instancijoje.
Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą ir už pasirengimo teismo posėdžiui valandą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai teisinės paslaugos (konsultacija) buvo teikiamos 2019 m. I ketvirtį, todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į 2018 m. III ketvirtį buvusį 935,7 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už 1 valandą teisinės konsultacijos galėtų būti priteistina iki 93,57 Eur. Palyginus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius bei pareiškėjos sumokėtą už advokato suteiktas teisines paslaugas (konsultaciją) sumą, matyti, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma – 40 Eur neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies, pareiškėjai J. J. iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteistina 20 Eur teismo išlaidų suma.
2019 m. kovo 26 d. teismui pateiktas atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovo advokato T. E. prašymas dėl proceso išlaidų, kuriuo prašoma atsakovei priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos J. J.. 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija turi pakankamus vidinius administravimo pajėgumus ir advokato pasitelkimas nebuvo būtinas.
ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4413-552/2017). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Akcentuotina, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti kiekvienoje byloje, todėl pagal poreikį yra perkamos advokatų paslaugos.
Vertinant atsakovo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad pagal viešai pateikiamus duomenis šis viešojo administravimo subjektas turi Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A2-128 patvirtinti Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatai (bylos nagrinėjimo metu aktuali redakcija Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-19 įsakymas Nr. (5.4)A2-422 P) (toliau – ir Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos uždaviniai yra atstovauti Savivaldybę, administraciją teisme, teikti ieškinius, pareiškimus teismui (6.2. punktas); rengti vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus ir dalyvauti rengiant kitus savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus leidžiamus norminius aktus (6.4. punktas). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: rengia, ir esant reikalui, surenka dokumentus, susijusius su bylų nagrinėjimu teisme (7.9. punktas); dalyvauja drausminių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje, esant pavedimui rengia išvadas (7.10. punktas). Taigi, teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatai patvirtina, kad į vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, atstovavimas savivaldybei ir administracijai Lietuvos Respublikos teismuose, teikti ieškinius, pareiškimus teismui. Raseinių rajono savivaldybės administracija turi pakankamus vidinius administravimo pajėgumus atstovauti savivaldybės administracijai teisme, o kad advokato pasitelkimas byloje buvo būtinas, atsakovė prašyme nenurodė ir nepagrindė.
Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika (valstybės tarnautojo eilinis vertinimas), galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovės administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui. Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-822/2018).
Atsižvelgdamas į kilusio ginčo esmę bei į viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti savivaldybės administracijai teisme teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovės interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos J. J. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Raseinių rajono savivaldybės administraciją Valstybės tarnautojų registre skiltyje „Veiklos vertinimai“ dėl 2017 metų J. J. (Departamento direktorius A-15) veiklos eilinio vertinimo pildytoje kortelėje „Vertinimo duomenys“ eilutėje „Pastabos“ per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrašyti: „Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3612-289/2019 tiesioginio vadovo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus) 2018 m. sausio 18 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjos J. J. tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir pasiūlyta panaikinti J. J. turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, pripažinta neteisėta.“
Priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai J. J. 20 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Virginijus Stankevičius