Civilinė byla Nr. e2S-1509-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28610-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai G. M. ir L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2017 m. balandžio 22 d. susirinkimo sprendimus visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė ieškovams G. M. ir L. G. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. ieškiniu prašoma panaikinti atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ 2017 m. balandžio 22 d. susirinkimo sprendimus visa apimtimi, t. y. nenurodytas ginčijamų sprendimų turinys, ar ginčijamas visų 7-ių minėtame susirinkime priimtų sprendimų galiojimas, nenurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas kiekvieno prašomo panaikinti sprendimo neteisėtumas, taip pat neidentifikuota, kokių kiekvieno iš ieškovų teisių pažeidimą suponuoja kiekvienas ginčijamas sprendimas, kaip bus atkurtos ieškovų teisės, pripažinus ieškovų ginčijamus sprendimus negaliojančiais, t. y. faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstas ieškovų reikalaujamas jų pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškovai nurodo, kad atsakovės susirinkimo sprendimai paliečia ieškovų teises ir teisėtus interesus, nes jais (sprendimais) nepagrįstai yra pritarta atsakovės valdymo organo netinkamai veiklai, patvirtintos nepagrįstos ir nepateisintos išlaidos, kurių dalį privalo dengti ieškovai (veiklos ataskaita, balansas). Ieškovai nurodo, kad nesutinka su atsakovės susirinkimo patvirtintais planuojamų pajamų ir išlaidų dydžiais (sąmata), jų pagrįstumu ir teisėtumu, nes, atsižvelgiant į atsakovės veiklos ypatumą, nepagrįsto dydžio įmokų nustatymas ir rinkimas sąlygoja atsakovės neteisėtą praturtėjimą. Iš tokios ieškinio pagrindo formuluotės neaišku, su kokiomis konkrečiomis atsakovės planuojamomis ir kokiu susirinkimo sprendimu nustatytomis išlaidomis ieškovai nesutinka, ir kokiomis aplinkybėmis grindžiamas ieškovų nurodytų išlaidų nepagrįstumas bei neatitikimas ieškovų interesams. Tiek ieškinio dalykas, tiek ieškovų nurodytas faktinis ieškinio pagrindas nekonkretūs, todėl ieškovai turi tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. nurodyti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nurodyti pažeistą ieškovų teisę arba įstatymų saugomą interesą, kurių gynybos reikalaujama pareikštu ieškiniu, taip pat nurodyti ieškovų pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą;
4.2. ieškovai pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 7-is SB „Vitaminas“ susirinkimo sprendimus, priimtus skirtingais bendrijos veiklos klausimais ir sukeliančius skirtingas teisines pasekmes. Kiekvienas iš ieškovų ginčijamų sprendimų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), grindžiamu savarankišku faktiniu pagrindu, o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes. Todėl kiekvienas ieškovas, siekdamas apginti skirtingas bei savarankiškas savo teises bei siekdamas skirtingų teisinių padarinių, turi už kiekvieną iš šių savarankiškų reikalavimų sumokėti atskirą žyminį mokestį. Vertinama, kad ieškinyje reiškiama 14 savarankiškų neturtinio pobūdžio reikalavimų, todėl už ieškinį mokėtinas 1 050 Eur žyminis mokestis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (14 x 100 Eur x 75 proc.). Ieškovai yra sumokėję 75 Eur dydžio žyminį mokestį, trūkstama žyminio mokesčio dalis – 975 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas L. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui išaiškino, kad teismas turėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 138 straipsnyje įtvirtintu ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovų prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, o, įrodymus išreikalavus, nustatyti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovus tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant, aiškiai nurodyti asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą, kuriuos, ieškovų nuomone, reikėtų ginti, o taip pat nurodyti ieškovų pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą;
5.2. ieškovų pateikti prašymai dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo nėra teismo patenkinti iki šiol (iš atsakovės byloje nėra išreikalauti jokie ieškovų prašomi įrodymai), o ieškovai skundžiama 2021 m. sausio 27 d. nutartimi jau yra įpareigoti patikslinti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. iš esmės įpareigojami pateikti teismui aiškiai nepagristą ieškinį. Skundžiama nutartimi ieškovams užkertama galimybė tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pažeidžiamos tiek ieškovų teises, tiek ir teismo pareiga pasirūpinti, jog byla būtų tinkamai ir išsamiai išnagrinėta. Visų pirma pirmosios instancijos teismas turi tenkinti ieškovų prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, o, įrodymus išreikalavus, nustatyti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovus tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Kol byloje nėra iš atsakovės išreikalauti visi ieškovų prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai, tol teismo įpareigojimai ieškovams patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką yra aiškiai nepagrįsti ir turi būti panaikinti, nes, priešingu atveju, byla ir vėl gali būti išspręsta neteisingai ir tokiu būdu neatskleista bylos esmė;
5.3. patikslintas ieškinys teismui vis dar nėra pateiktas, kaip ir nėra galutinai suformuluotas ieškinio dalykas, todėl šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio dydis ir įpareigojimas jį sumokėti yra aiškiai nepagrįstas. Tai reiškia, kad skundžiamos nutarties dalis dėl trūkstamo 975 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, kuris iš esmės dar net nėra teismui fiziškai pateiktas, sumokėjimo taip pat turi būti panaikinta, o žyminio mokesčio dydžio ir jo sumokėjimo klausimai pirmosios instancijos teisme sprendžiami iš naujo tik po patikslinto ieškinio gavimo;
5.4. be to, ieškovai byloje pareiškė tik vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą – pripažinti negaliojančiais SB „Vitaminas“ susirinkimo sprendimus, bei pagal pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, kuri yra galiojanti ir nepanaikinta, jau sumokėjo už šį reikalavimą pirmosios instancijos teismo nustatytą 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė žyminio mokesčio sumokėjimo trūkumų ar 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo, todėl skundžiama nutartimi skubotai nustatytas žyminio mokesčio dydis yra aiškiai nepagrįstas ir neteisingas.
6. Atsakovė SB „Vitaminas“ prašo ieškovo L. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. beveik visi teismai, ieškovams skundžiant bendrijos narių visuotinių 2009-2010 m., 2014 m. (dviejų susirinkimų), 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. susirinkimų nutarimus, susidūrė su situacija, jog ieškovai skundė bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimus, jų neišvardindami, nesusiedami su savo interesais ar galimais savo interesų ir/ar teisių pažeidimais, nepaaiškindami, kaip priimtų nutarimų panaikinimas įtakos kokias nors jų teises ir jų atkūrimą;
6.2. ieškovai sąmoningai ir piktybiškai formuluoja ieškinio reikalavimus tokiu būdu, tai yra nenurodo kiekvieno konkretaus bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo, kurį prašo pripažinti negaliojančiu, bet prašo pripažinti negaliojančiais susirinkimo sprendimus visa apimtimi, kad išvengti prievolės sumokėti reikiamą žyminio mokesčio sumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų
8. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovai G. M. ir L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SB „Vitaminas“ dėl 2017 m. balandžio 22 d. SB „Vitaminas“ susirinkimo sprendimo panaikinimo, prašydami pripažinti negaliojančiu SB „Vitaminas“ 2017 m. balandžio 22 d. susirinkimo sprendimą visa apimtimi. Ieškovai taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės 2017 m. balandžio 22 d. susirinkimo protokolą su visais turimais priedais; patvirtintą bendrijos valdybos 2016 m. veiklos ataskaitą; patvirtintą bendrijos 2016 m. finansine?s veiklos ataskaitą (metinį balansą) su visais turimais dokumento duomenis patvirtinančiais ir pateisinančiais dokumentais (įskaitant registrus); patvirtinta? bendrijos 2017 m. pajamų ir išlaidų sąmatą su visais paskaičiavimais ir kitais turimais dokumentais; 2016 m. revizijos aktą; dokumentus, patvirtinančius revizoriaus kompetenciją. Ieškovai nurodė, jog prašomi išreikalauti dokumentai reikalingi ieškinio pagrindo ir dalyko galutiniam suformulavimui, patvirtinti aplinkybes apie atsakovės turėtas nepagrįstas, nepateisintas ar nesusijusias su teise?ta bendrijos veikla išlaidas, kuriu? dali? kaip bendraturc?iai privalo dengti ieškovai, patvirtinti atsakovės planuojamų pajamų ir išlaidų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką, nurodant, kokių pasekmių ieškovai siekia pareikštu ieškiniu, taip pat sumokėti 75 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, gavęs ieškovų atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria ieškovai buvo įpareigoti aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, o taip pat įrodymus, patvirtinančius teismo nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pasinaikino 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo ir ieškinį priėmė. 2017 m. spalio 24 d. teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu sprendė šalių prašymus. 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. balandžio 26 d. parengiamųjų teismo posėdžių metu buvo sprendžiami šalių pateikti prašymai, tame tarpe atsakovės prašymas įpareigoti ieškovus pateikti patikslintą ieškinį, kad atsakovei būtų aišku, kaip atsikirsti į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas jokios nutarties, įpareigojančios ieškovus tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nepriėmė bei atmetė ieškovų prašymus dėl atitinkamų įrodymų iš atsakovės išreikalavimo. Pirmosios instancijos teismas paskutinio parengiamojo posėdžio metu (2018 m. balandžio 26 d.) protokoline nutartimi perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir, išnagrinėjęs bylą, 2019 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ieškovus tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant, aiškiai nurodyti asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą, kuriuos, ieškovų nuomone, reikėtų ginti, o taip pat nurodyti ieškovų pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą; nurodė, jog ieškinio trūkumų nustatymo institutas turi būti taikomas visa apimtimi, t. y. turi būti nurodyti visi ieškinio trūkumai, tame tarpe ir dėl žyminio mokesčio.
15. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė ieškovams G. M. ir L. G. terminą ieškinio trūkumams pašalinti: tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. nurodyti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nurodyti pažeistą ieškovų teisę arba įstatymų saugomą interesą, kurių gynybos reikalaujama pareikštu ieškiniu, taip pat nurodyti ieškovų pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą. Teismas taip pat įpareigojo ieškovus sumokėti trūkstamą 975 Eur žyminį mokestį, nurodydamas, jog du ieškovai reiškia po septynis neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš viso – 14 reikalavimų, todėl už ieškinį mokėtinas 1 050 Eur žyminis mokestis (14 x 100 Eur x 75 proc.).
16. Ieškovas L. G., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti visa apimtimi.
Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo
17. CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas (lot. causa actiones) ir ieškinio pagrindas (lot. causa petendi). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl skundžiama nutartimi ieškovams nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, svarbi yra aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinę bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ieškovus tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant, aiškiai nurodyti asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą, kuriuos, ieškovų nuomone, reikėtų ginti, o taip pat nurodyti ieškovų pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą. Taigi, skundžiama nutartis priimta vadovaujantis įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktais nurodymais.
19. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovės ieškovų prašomų įrodymų, kurie pagrįstų faktinį ieškinio pagrindą, todėl ieškovams užkertama galimybė tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalies, teikiančios ieškinį, pareiga yra pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas) . Tik įrodžius, jog pats į teismą besikreipiantis asmuo neturi galimybių pateikti tam tikrų jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, asmuo turi teisę prašyti teismo išreikalauti juos, nurodant, kokius konkrečius įrodymus prašoma išreikalauti, kokias aplinkybes jie pagrįs ir pagrindą, kuo remiantis manoma, jog įrodymus turi asmuo, iš kurio juos prašoma išreikalauti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantas nenurodo, ką konkrečiais išreikalautinais įrodymais bus siekiama įrodyti, nenurodoma, jog pats siekė gauti šiuos įrodymus, tačiau jam buvo atsisakyta juos pateikti.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dalyje dėl ieškovams nustatytų trūkumų – įpareigojimo tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kai tokia ieškovų pareiga jau buvo konstatuota įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, yra pasibaigęs, todėl ieškovams nustatomas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl žyminio mokesčio
22. Ieškovas L. G. taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria ieškovams nustatytas terminas sumokėti trūkstamą 975 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovų šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį.
23. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktais. Už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka priklauso nuo to, kokio pobūdžio – turtiniai ar neturtiniai – reikalavimai jame yra keliami. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį, turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovės SB „Vitaminas“ 2017 m. balandžio 22 d. susirinkimo sprendimus visa apimtimi.
25. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, už kiekvieną neturtinio pobūdžio reikalavimą turi būti mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog tuo atveju jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
26. Srendžiant klausimą dėl ieškovų pareigos sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį tinkamo įvykdymo, būtina nustatyti ieškovų reiškiamų neturtinių reikalavimų skaičių. Nagrinėjamu atveju ieškovų ginčijamais 2017 m. balandžio 22 d. SB ,,Vitaminas“ susirinkimo sprendimais buvo pritarta šiais klausimais: 1) atsakovės valdybos 2016 metų veiklos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas – patvirtinta pateikta 2016 m. bendrijos veiklos ataskaita; 2) atsakovės 2016 metų finansinės veiklos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas – patvirtinta 2016 m. bendrijos finansinės veiklos ataskaita; 3) atsakovės 2017 metų pajamų ir išlaidų sąmatos svarstymas ir tvirtinimas – patvirtinta bendrijos 2017 m. pajamų ir išlaidų sąmata, nutarta rinkti kaupiamąjį fondą vandentiekio tvarkymui, nustatant, kad fondas renkamas trejus metus, 2017 m. į kaupiamąjį fondą kiekvienas bendrijos narys sumoka po 5 eurus, kiekvienais kitais metais įnašo suma į kaupiamąjį fondą persvarstoma bendrijos susirinkimo metu; 4) dėl klausimų, reguliuojamų atsakovės įstatų IV ir V skirsniuose, sprendimo ir bendrijos teisminių bylų nagrinėjimo apžvalga – nutarta kreiptis į teismą dėl skolos bendrijai išieškojimo iš buvusių bendrijos narių – K. Š., L. G. ir G. M., kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato padėjėjo neetiško elgesio bylų nagrinėjimo metu, pratęsti darbo sutartį su teisininke D. G.; 5) dėl atsakovės valdybos ir valdybos pirmininko rinkimo – nutarta įgaliojimus palikti tos pačios sudėties valdybai – V. M., A. M., L. K., R. Č., O. N., bendrijos valdybos pirmininkės V. M. įgaliojimai pratęsti; 6) dėl revizoriaus rinkimo – nutarta pratęsti S. K. įgaliojimus; 7) kiti klausimai – nutarta rinkliavą už atliekų tvarkymą palikti pagal buvusių metų tvarką, mokant iš bendrijos nario mokesčio iki tol, kol Vilniaus miesto savivaldybė priims naujus sprendimus dėl mokesčio už atliekų tvarkymą, taip pat nutarta vyresnius kaip 70 metų amžiaus bendrijos narius atleisti nuo dalyvavimo bendrijos talkose bei kad bendrijos nariai, gyvenantys šalia bendro naudojimo plotų, nuolat tvarkantys bendrojo naudojimo teritoriją, atskiru prašymu kreipiasi į bendrijos valdybą dėl atleidimo nuo dalyvavimo bendrijos talkose. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija iš viso septynis atskirus 2017 m. balandžio 22 d. SB „Vitaminas“ susirinkimo metu priimtus sprendimus.
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kiekvienas iš susirinkimo metu priimtų sprendimų yra iš esmės savarankiškas, už kiekvieną iš jų susirinkime buvo balsuojama atskirai, sprendimais buvo sprendžiami iš esmės savarankiški bendrijos veiklos klausimai, taigi, kiekvienas iš ginčijamo susirinkimo sprendimų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), grindžiamu savarankišku faktiniu pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje ieškovų mokėtinas žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas ne už 7, o už 14 neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir neteisingai nustatė šioje byloje ieškovų mokėtino žyminio mokesčio dydį (1 050 Eur), nes tik ta aplinkybė, kad ieškinį pareiškė du ieškovai, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje pareikšta 14 savarankiškų reikalavimų. Iš ieškovų pareikšto ieškinio nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas iš ieškovas pareiškė savarankišką, skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamą reikalavimą panaikinti 2017 m. balandžio 22 d. SB ,,Vitaminas“ susirinkimo sprendimus.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutarties dalis, kuria ieškovai buvo įpareigoti sumokėti trūkstamą 975 Eur žyminio mokesčio dalį pakeičiama, sumažinant trūkstamą žyminio mokesčio dalį iki 450 Eur (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti ieškovams G. M. ir L. G. terminą iki 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pašalinti bei sumokėti trūkstamą 450 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, pateikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teisėja Rūta Burdulienė