Civilinė byla Nr. e2-998-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus P. S. (P. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Open Banking LT“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. birželio 3 d. ir 2023 m. sausio 25 d. nutartimis – patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Nemokumo administratorius 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui prašymą į bankrutuojančios UAB (toliau–BUAB) „Open Banking LT“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir patvirtinti jos 166 867,10 Eur finansinį reikalavimą. 

3.       Prašyme nurodoma, kad BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratorius gavo VMI prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame nurodyta, jog atsakovė pateikė patikslintas pelno mokesčio deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal VMI apskaitomas prievoles, BUAB „Open Banking LT“ įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 166 867,10 Eur pelno mokesčio nepriemoka. VMI prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 166 867,10 Eur finansinį reikalavimą. 

      II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patikslino patvirtintą BUAB „Open Banking LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė VMI su 166 867,10 Eur finansiniu reikalavimu. Teismas pripažino nemokumo administratoriaus prašymą pagrįstu, nes nenustatė aplinkybių, dėl kurių kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būtų tikslinamas pagal nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis apie VMI finansinį reikalavimą. 

   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Kreditorius P. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI 166 867,10 Eur finansinis reikalavimas ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus prašymą įtraukti VMI į kreditorių sąrašą su 166 867,10 Eur finansiniu reikalavimu atmesti. Prašo išreikalauti iš nemokumo administratoriaus arba VMI įrodymus (deklaracijas), kurie pagrįstų VMI finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      VMI nepagrįstai paskaičiavo prievolę sumokėti pelno mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 16 d., kai bendrovė yra nemoki, jokios veiklos nevykdo ilgą laiką.

5.2.                      VMI finansiniam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių duomenų ir finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, neįvertinus jo faktinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, realiai nevertino VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo, vadovavosi tik nemokumo administratoriaus pateiktu prašymu.

5.3.                      Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra paremta konkrečiais įrodymais.

6.       Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Bendrovės nemokumo administratorius 2022 m. lapkričio 28 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė pirminę BUAB „Open Banking LT“ pelno mokesčio deklaraciją (PLN204 forma) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kurioje deklaravo 1 119 500 Eur pajamas, įtrauktas į pelno mokesčio bazę, deklaravo 1 118 639 Eur apmokestinamą pelną ir 167 796 Eur pelno mokestį (apmokėtas 15 proc. tarifu). Iki nustatyto mokėjimo termino (2023 m. birželio 15 d.) deklaruota pelno mokesčio suma nebuvo sumokėta, todėl bendrovei susidarė 166 867,10 Eur pelno mokesčio nepriemoka. Pelno mokesčio suma, kurią buvo prašoma patvirtinti kaip VMI finansinį reikalavimą, yra deklaruota pačios bendrovės, pateikiant pelno mokesčio deklaraciją, todėl atskirojo skundo argumentas, kad „VMI nepagrįstai paskaičiavo prievolę sumokėti pelno mokestį“, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįstas.

6.2.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, reglamentuojančios finansinio reikalavimo pateikimą ir tvirtinimą, nenumato nemokumo administratoriui pareigos teikti teismui kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Nemokumo administratorius įvertina pateiktus finansinius reikalavimus ir išdėsto teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Iš teismui pateikto 2023 m. rugsėjo 4 d. nemokumo administratoriaus prašymo turinio matyti, kad nustatytų procedūrų buvo laikomasi. Be to, VMI patikslintą finansinį reikalavimą sudaro pagal paties nemokumo administratoriaus pateiktą pelno mokesčio deklaraciją susidariusi pelno mokesčio suma, todėl nemokumo administratoriui nebuvo poreikio prašyti VMI pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

Dėl rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų priėmimo 

8.       Kreditoriaus P. S. atstovas, reaguodamas į VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, 2023 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo ir papildomus įrodymus (2022 m. lapkričio 18 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos sprendimus; 2023 m. rugsėjo 18 d. P. S. prašymą nemokumo administratoriui; 2023 m. spalio 2 d. nemokumo administratoriaus atsakymą į pateiktą prašymą), prašė šiuos rašytinius paaiškinimus kartu su įrodymais priimti į bylą.

9.       Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimo į atskirąjį papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo termino pabaigos. CPK 325 straipsnio 2 dalis nurodo, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

11.       Taigi, kreditoriaus pateiktas prašymas priimti rašytinius paaiškinimus vertinamas atskirojo skundo papildymu. Tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas kreditoriaus P. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti, nes jie pateikti pavėluotai, be to, išeina už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, kadangi juose nurodomos aplinkybės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalyką. 

Dėl bylos faktinių aplinkybių 

12.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje patvirtino kreditorės VMI 1 328 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudarė išieškoma priteistų 1 334 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis  – 1 328 Eur, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1006-1125/2021 (vykdomoji byla Nr. 0055/21/01520). VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, buvusi atsakovės BUAB „Open Banking LT“ skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1006-1125/2021 yra padengta. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi VMI pašalinta iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašo, kadangi su kreditore buvo atsiskaityta. 

13.       BUAB „Open Banking LT“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2022 m. lapkričio 28 d. deklaravo 167 796 Eur pelno mokestį už 2022 metus, kurio mokėjimo terminas buvo iki 2023 m. birželio 15 d. Po deklaracijos pateikimo nemokumo administratorius informavo VMI apie atsiradusią mokestinę nepriemoką (pelno mokestį), prašydamas pateikti patikslintą VMI finansinį reikalavimą. 

14.       VMI 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. RNA-25903 „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo“ BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriui pateikė informaciją, kad pagal VMI apskaitomas prievoles, bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams sudaro 166 867,10 Eur. 

15.       Nemokumo administratorius pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą „Dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo“, kuriuo prašė patvirtinti VMI 166 867,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje, nurodė, kad „terminas kreditorinio reikalavimo pateikimui nebuvo praleistas, kadangi įmonė deklaravo pelno mokestį (po kreditorinių finansinių reikalavimų atsisakymo), kuriam sumokėti pareiga atsirado tik šių metų balandžio 15 d., o įmonė neturi lėšų vykdyti savo mokestines prievoles valstybei“. 

Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmės 

16.       JANĮ 41

17.       Kadangi JANĮ

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą. 

19.       Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

20.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

21.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

22.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė bei pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant.

23.       Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bankrutuojančios įmonės skolos ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. 

Dėl ginčo esmės

24.       Kaip nurodyta nutarties 14–15 punktuose, 2023 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja VMI kreipėsi su prašymu į nemokumo administratorių, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad bendrovei pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d. Nemokumo administratorius 2023 m. rugsėjo 4 d. (DOK-31743) pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorės VMI finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. 

25.       Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ar nemokumo administratoriaus pateiktas prašymas atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti finansinio reikalavimo pagrįstumui. Iš esmės teismas abstrakčiai pacitavo JANĮ 42 straipsnį, pažymėjo, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būtų tikslinamas pagal nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis apie VMI finansinį reikalavimą ir tenkino nemokumo administratoriaus prašymą. Iš tokios skundžiamos teismo nutarties turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino nemokumo administratoriaus pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. neišreikalavo įrodymų, (ne)pagrindžiančių pateikto tvirtinti pareiškėjos VMI finansinio reikalavimo dėl pelno mokesčio sumokėjimo pareigos už nurodytą laikotarpį, neatliko jų išsamaus tyrimo bei vertinimo.

26.       Atsiradus kreditoriui, kuris kelia ginčą dėl kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, teismas turėtų ginčą nagrinėti atskiroje civilinėje byloje. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

27.       Sistemiškai aiškinant JANĮ 42 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojama kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo tvarka, nurodoma, kad tuo atveju, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

28.       Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022). 

30.       Šioje konkrečioje situacijoje kreditoriui P. S. pateikus atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutarties dalimi kreditorės finansinis reikalavimas buvo  patvirtintas iš esmės vien prašymo pagrindu, privalėjo, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pats pasinaikinti šios nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas 166 867,10 Eur dydžiu, ir teismui nemokumo administratoriaus pateikto tvirtinti VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą išskirti į atskirą civilinę bylą, taip užtikrindamas visų suinteresuotų šalių galimybę pateikti savo argumentus, pasiūlyti šalims pateikti, arba išreikalauti rašytinius įrodymus, juos vertinti, bei, esant pagrindui, paskirti žodinį teismo posėdį, kuriame dalyvaujantys byloje asmenys turėtų galimybę pasisakyti pirmosios instancijos teismo procese. 

31.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas). 

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dalyje dėl kreditoriaus P. S. atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI 166 867, 10 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo būtina išreikalauti įrodymus bei atlikti išsamų jų tyrimą bei vertinimą. VMI finansinis reikalavimas buvo patvirtintas be jokių šį finansinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų, vien tik pagal nemokumo administratoriaus J. Viščinio pateiktą prašymą. Byloje nebuvo pateikti konkretūs įrodymai, kurių pagrindu VMI paskaičiavo nurodyto dydžio bendrovei prievolę sumokėti pelno mokestį. Nėra jokios informacijos, iš ko susideda, kaip apskaičiuotas VMI finansinis reikalavimas, neįvertinta aplinkybė, kodėl atsirado bendrovei pareiga sumokėti pelno mokestį už 2022 metus, jei atsakovei bankroto byla iškelta 2021 m. lapkričio 15 d. (nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d.). Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo pagal kreditoriaus P. S. atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso neišreikalavo, netyrė ir dėl jų nepasisakė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. 

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo bei dydžio) esmės egzistuoja nutarties dalies panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas. 

34.       Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, turės įvertinti teikiamų duomenų aktualumą ginčo esmei ir spręsti jų priėmimo į bylą klausimą.

35.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apelianto kreditoriaus P. S. atskirasis skundas patenkintas, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantui grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsnio,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria patenkintas BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus prašymas ir patvirtintas antrosios eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 166 867,10 Eur finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ bankroto byloje, panaikinti ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti kreditoriui P. S. (P. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30667, akcinėje bendrovėje Swedbank.

Teisėjai                                                                                       Gintaras Pečiulis

                                                                                                                                   Asta Radzevičienė

                                                                                                      Neringa Švedienė