Administracinė byla Nr. I-525-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Natalijai Sliževskajai, dalyvaujant atsakovei A. P. T., 2013 m. kovo 19 d. viešame išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei A. P. T. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. P. T. (prašyme nurodyta A. P. T., kas laikytina rašymo apsirikimu) 1146,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teigia, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymi, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.
Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjui pareiškėjui 1146,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovei priklauso nuo 1995 m. lapkričio 10 d. Atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o vietinė rinkliava paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimo pastato paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (vieno-dviejų butų gyvenamasis namas-pastatas, kotedžas) taikomas tarifas. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievole mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui yra siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 33,35). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Atsakovė A. P. T. su prašymu nesutinka atsiliepimuose nurodytais argumentais.
Atsiliepimuose atsakovė nurodo, kad namo vidus nėra įrengtas ir pritaikytas apsigyventi, todėl jame negyvena. Pažymi, kad su sutuoktiniu A. T. nuo 1986 metų pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mokėdami UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui už šiame bute teikiamas paslaugas nurodyto dydžio rinkliavą. Sutartis dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pasirašyta, o už neatliktą paslaugą neturi mokėti. Pažymi, jog abu su sutuoktiniu yra senatvės pensininkai, jokia veikla neužsiima, šeimos pragyvenimo šaltinis yra tik socialinės išmokos, sutuoktinis turi didelių finansinių įsipareigojimų bankams ir juos vykdo tik iš gaunamų socialinių išmokų. Pabrėžia, kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas (b.l. 23-25, 36-37).
ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, skelbta „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatavęs, kad Atliekų tvarkymo įstatymas ekspresais verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz. 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2848/2012 ir kt.) nurodyta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojams suteikta ir galimybė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pagal Nuostatus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis registro duomenimis, pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai). Kaip matyti, Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.
Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka, suteikiant galimybę susimokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos aprašo 2 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė vietinės rinkliava, išskyrus <...>. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovė, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nusprendusi vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėtų išreikšti raštiškai, tai yra pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją. Taigi, atsakovei raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 9-12) patvirtina, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise nuo 1995 m. lapkričio 10 d. priklauso žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad namo statyba baigta 1997 metais, baigtumo procentas – 100.
Atsakovė 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2008-2010 metus, argumentuodama tuo, kad gyvenamojo namo statyba dėl lėšų trūkumo neužbaigta, jame niekada negyveno ir šiuo metu negyvena, lankosi tik palaistyti dekoratyvinius augalus ir daržoves, o elektros energija kas mėnesį sunaudojama, nes pastoviai įjungtas siurblys giluminio ir išorinio drenažo lietaus vandens išpumpavimui (b.l. 42-43).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą, 2011 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. (11.3)-MD3-879 nurodė, kad pateiktos pažymos neįrodo, jog nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nenaudojamas, todėl prašo Aplinkos kokybės skyriaus specialistui iš anksto suderintu laiku sudaryti galimybę apžiūrėti šias patalpas. Nurodyta, kad po patalpų apžiūros prašymas atleisti nuo vietinės rinkliavos bus įtrauktas į rengiamų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektą. Pažymėta, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 29.3 punktu Miesto ūkio departamentas nagrinėja prašymus, pateiktus vėliau einamųjų metų kovo 31 d. tuo atveju, jei prašymo pateikimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi A. P. T. prašyme nenurodė priežasčių, dėl kurių vėlavo pateikti prašymą, todėl Miesto ūkio departamentas prašymo dėl vietinės rinkliavos taikymo už 2010 metus nenagrinėjo (b.l. 38).
Atsakovė, prašydama atleisti ją nuo vietinės rinkliavos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ pažymą, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. vanduo adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tiekiamas (b.l. 47) bei AB „Lesto“ pažymas apie elektros energijos suvartojimą minėtu laikotarpiu. Iš AB „Lesto“ pažymų matosi, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. elektros energijos suvartojimas dieninėje skalėje yra 806 kWh, naktinėje – 913 kWh; nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – dieninėje skalėje yra 1202 kWh, naktinėje – 1243 kWh; nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – dieninėje skalėje yra 1122 kWh, naktinėje – 1288 kWh (b.l. 44-46).
Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 4.2 punktas numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė vietinė rinkliava. Pagal minėto Aprašo 8 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės teise ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidauja, kad jam būtų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus: 8.1. AB“Lesto“ informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus prašymus nagrinėja Miesto ūkio departamentas (Aprašo 11 punktas). Aprašo 15 punktas numato, kad sprendimas taikyti nulinę vietinę rinkliavą 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai aptvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per metus.
Pateiktos AB „Lesto“ pažymos apie elektros energijos sunaudojimą akivaizdu, kad jis neatitinka Aprašo 15 punkte nustatyto kriterijaus nulinės vietinės rinkliavos taikymui. Iš Miesto ūkio departamento rašto turinio matyti, jog atsakovė turėjo sudaryti galimybę specialistams apžiūrėti patalpas (nekilnojamojo turo nenaudojimo faktui pagrįsti) ir suderinti tai telefonu, tačiau atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog laukė suderinimo iš Miesto ūkio departamento. Taigi, atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia nekilnojamojo turto nenaudojimo fakto.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo 420,37 kv.m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovė pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktą vietinės rinkliavos dydžio parametras yra vienas gyvenamasis namas, kuriam nustatyta metinis vietinės rinkliavos dydis 330 Lt. Iš pažymos Nr. (8.2)-5R-276 matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1146,00 Lt. (b.l. 8). Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą (b.l. 14) apskaičiuota pagal vietinės rinkliavos dydžio parametrą – vienas gyvenamasis namas (kotedžas), kuriam nustatyta metinė atliekų susikaupimo norma 1,626 tonos, dauginama iš Nuostatų 18 punkte nustatyto vietinės rinkliavos dydžio 203 Lt už vieną toną komunalinių atliekų (1,626 t. x 203 Lt = 330 Lt).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 1146,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. P. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 1146,00 (tūkstantį šimtą keturiasdešimt šešis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė