Civilinė byla Nr. e3K-7-127-823/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00092-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.9; 3.4.4.13

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski, Donato Šerno, Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ ieškinį atsakovui antstoliui Andriui Bespalovui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys J. G. (J. G.), S. G., uždaroji akcinė bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio pareigą perduoti vykdomąjį dokumentą skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka administruojančiam subjektui, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka teisėtumo, žalą, kaip antstolio deliktinės atsakomybės sąlygą, kai dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) išieškotojas netenka galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš tam tikro skolininko turto, ir teismo pareigą nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, aiškinimo ir taikymo.  

2.       Ieškovė UAB „Kulpės slėnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo antstolio A. Bespalovo 136 208,34 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. išdavė vykdomuosius raštus, pagal kuriuos iš solidariųjų skolininkų UAB „Golden capital“, J. G. ir S. G. turėjo būti išieškota 145 565,52 Eur (502 608,62 Lt) skola išieškotojos AB „Invetex“ (2014 m. kovo 31 d. pertvarkyta į UAB „Kulpės slėnis“) naudai. Vykdomieji raštai buvo pateikti vykdyti atsakovo A. Bespalovo kontorai ir jis pradėjo vykdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0025/11/05679 (iš UAB „Golden Capital“), Nr. 0025/11/02678 (iš S. G.) ir Nr. 0025/11/02677 (iš J. G.). Pasak ieškovės, nuo pat vykdymo proceso pradžios, t. y. 2011 m. rugsėjo 2 d., antstolis nėra išieškojęs iš solidariųjų skolininkų jos naudai nė vieno euro. Skolininkė UAB „Golden capital“ bankrutavo, jos bankrotas pripažintas tyčiniu. 2020 m. sausio 29 d. ši bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro neišieškojus skolos išieškotojai.   

4.       Skolininko J. G. IĮ „Lex Baltica“ 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. 2019 m. birželio 7 d. atsakovas A. Bespalovas priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 dėl 145 565,52 Eur skolos išieškojimo iš solidariojo skolininko J. G. ir vykdomąjį raštą Nr. 2-1000-425/2010 perdavė BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui. Ieškovės vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) reikalavimus ir sudarė galimybę BIĮ „Lex Baltica“ savininkui J. G. be apribojimų disponuoti jam priklausančiu turtu ir lėšomis sąskaitose. Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-291-488/2021, iškeltoje pagal UAB „Kulpės slėnis“ ieškinį, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. J. G. gavo apie 56 600 Eur, o IĮ „Lex Baltica“ – apie 25 500 Eur pajamų į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas, kurioms antstolis A. Bespalovas nepritaikė apribojimų (neareštavo) ir (ar) nedavė nurodymų priverstinai nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti jų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų.

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-5-828/2022 konstatavo, kad BIĮ „Lex Baltica“ bankroto byloje bankroto administratorius, vykdantis bankroto procedūras ne teismo tvarka, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese negavo jai priklausančios dalies (9357,18 Eur) reikalavimo patenkinimo, ir priteisė iš bankroto administratoriaus ieškovės naudai 9357,18 Eur nuostolių atlyginimo, šią sumą ieškovė nurodė įskaitanti kaip J. G. sumokėtą skolos dalį. Atitinkamai likusi solidariųjų skolininkų J. G. ir S. G. nesumokėta skolos dalis sudaro 136 208,34 Eur.

6.       Vykdydamas išieškojimą iš skolininkės S. G., atsakovas skolos ieškovės naudai taip pat neišieškojo – vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02678 duomenys rodo, kad lėšos šios skolininkės sąskaitose taip pat nebuvo areštuotos, o iš Vilniaus apygardos prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. į S. G. kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas buvo gauta apie 120 000 Eur pajamų iš suteiktų paskolų grąžinimo, šios lėšos skolininkei buvo išmokėtos grynaisiais pinigais, nes disponavimo apribojimų jos sąskaitoms atsakovas netaikė. 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą areštuoti S. G. vardu atidarytas sąskaitas bei reikalavimo teises į UAB „Senvagės rezidencija“ (gautinas sumas pagal S. G. šiai bendrovei suteiktas paskolas), tačiau jokio atsakymo į šį prašymą negavo, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, prašymas areštuoti S. G. vardu atidarytas sąskaitas (lėšas sąskaitose) teiktas nebuvo.

7.       Ieškovės teigimu, atsakovas A. Bespalovas, vykdydamas išieškojimą ieškovės naudai, pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą, vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, nes nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas: per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) nepateikė kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms nurodymo apriboti disponavimą skolininkų lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininkų lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl J. G. ir S. G. laisvai disponavo lėšomis. Ieškovės duomenimis, skolininkai nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. į savo sąskaitas gavo pajamų, kurių, tikėtina, būtų pakakę ieškovės reikalavimams patenkinti, todėl, ieškovės vertinimu, žalos dydį sudaro visa likusi neišieškota suma – 136 208,34 Eur (negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei antstolis laiku ir tinkamai būtų įvykdęs savo pareigas).

8.       Atsakovas antstolis A. Bespalovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė jo, kaip antstolio, deliktinės atsakomybės sąlygų, teigė, kad ėmėsi visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams apginti.

9.       Atsakovas paaiškino, kad jo kontoroje 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/11/02677 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1000-425-2010 dėl 502 608,62 Lt skolos išieškojimo iš solidariojo skolininko J. G. išieškotojos UAB „Kulpės slėnis“ naudai. Priverstinio vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas J. G. yra IĮ „Lex Baltica“ savininkas, kito likvidaus turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, nes jo turimas nekilnojamasis turtas įkeistas arba pirmiau areštuotas kitų antstolių. Nustatęs, kad IĮ „Lex Baltica“ atsiskaitomojoje sąskaitoje disponuoja lėšomis, 2019 m. sausio 16 d. atsakovas priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 151 608,26 Eur, tačiau 2019 m. vasario 6 d. gavo BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriaus V. M. pranešimą apie 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimu įmonei iškeltą bankroto bylą neteismine tvarka su raginimu pervesti turimas įmonės lėšas. Pasibaigus teisminiams ginčams dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įmonei neteismine tvarka, atsakovas 2019 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02677 užbaigimo, vykdomojo dokumento pridėjimo prie bankroto bylos, jo išsiuntimo bankroto procesą ne teismo tvarka vykdžiusiam administratoriui V. M.. Vadovaujantis CPK 631 straipsniu, užbaigiant vykdomąją bylą buvo panaikintos visos priemonės, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, todėl nuo 2019 m. birželio 7 d. nebuvo taikomi jokie apribojimai nei skolininko J. G., nei skolininkės IĮ „Lex Baltica“ atžvilgiu.

10.       Atsakovas taip pat nurodė, kad jo kontoroje 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/11/02678 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1000-425-2010 dėl 502 608,62 Lt išieškojimo iš solidariosios skolininkės S. G. išieškotojos UAB „Kulpės slėnis“ naudai. Vykdant priverstinį išieškojimą šioje byloje buvo nustatyta, kad skolininkės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kad jos vardu yra sąskaitos AB Ūkio banke, AB „Swedbank“, tačiau jose lėšų nerasta, nors areštai bankuose esančioms sąskaitoms 2022 m. lapkričio 7 d. buvo įregistruoti. Sąskaitoms šiuose bankuose nuo 2010 m. kovo 25 d. buvo taikomi apribojimai pagal antstolio S. Ramanausko patvarkymus. Nustačius, kad skolininkė S. G. dirba (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 30 d. surašytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į skolininkės darbovietę. 2013 m. rugsėjo 6 d. gautas skolininkės S. G. prašymas panaikinti sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, areštą, kadangi į ją pervedamas darbo užmokestis, gaunamas iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gautą pagrįstą prašymą 2013 m. spalio 9 d. buvo panaikintas skolininkės sąskaitos AB „Swedbank“ areštas. Iš skolininkės S. G. darbo užmokesčio tebevykdomi išskaitymai išieškotojos naudai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

12.       Vertindamas antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677 (dėl išieškojimo iš J. G.), teismas nustatė, kad, vykdydamas išieškojimą ieškovės naudai, atsakovas 2019 m. sausio 16 d. pateikė PLAIS nurodymą priverstinai nurašyti 151 608,26 Eur iš visų skolininkų J. G. ir IĮ „Lex Baltica“ sąskaitų. 2019 m. sausio 16 d. buvo patikrinti vieši registrai, bet IĮ „Lex Baltica“ vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebuvo rasta. 2019 m. sausio 16 d. antstolis pareikalavo, kad IĮ „Lex Baltica“ pateiktų duomenis apie turtą ir pajamas, tačiau IĮ „Lex Baltica“ tokių duomenų nepateikė, motyvuodama tuo, kad nėra išduoto vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš įmonės. Atsakovas 2019 m. sausio 21 d., vasario 4 d. patvarkymais netenkino skolininko J. G. prašymų panaikinti IĮ „Lex Baltica“ lėšų rezervavimą, 2019 m. sausio 30 d. pateikė PLAIS nurodymą priverstinai nurašyti 151 608,26 Eur iš kitų šešių skolininko J. G. sąskaitų AB SEB ir AB „Swedbank“ bankuose, tačiau minėti bankai nurodymus atmetė dėl netinkamo mokėtojo sąskaitos tipo, dėl sąskaitos uždarymo, išskyrus AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriai nurodymas galiojo iki jo atšaukimo 2019 m. birželio 10 d., kada buvo panaikintas vykdomąją bylą užbaigus dėl to, kad skolininkei IĮ „Lex Baltica“ iškelta bankroto byla neteismine tvarka.

13.       Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. sausio 31 d. IĮ „Lex Baltica“, kurios savininkas buvo vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02677 skolininkas J. G., kreditorių susirinkimo sprendimu buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. Panevėžio apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. eB2-362-544/2019, kurioje šios įmonės savininko J. G. kreditorė UAB „Kulpės slėnis“ 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimus apskundė teismui. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019 UAB „Kulpės slėnis“ skundą atmetė. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019, antstolis A. Bespalovas priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 dėl 145 565,52 Eur išieškojimo iš solidariojo skolininko J. G. išieškotojos AB „Kulpės slėnis“ naudai, o vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1000-425/2010 perdavė BIĮ „Lex Baltica“ nemokumo administratoriui V. M..

14.       Teismo vertinimu, priešingai nei įrodinėja ieškovė, 2019 m. birželio 7 d. antstolio A. Bespalovo patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento pridėjimo prie bankroto bylos nebuvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs turtinės žalos ieškovei. Neperduodamas BIĮ „Lex Baltica“ nemokumo administratoriui dėl šios įmonės savininko J. G. išduoto vykdomojo rašto, atsakovas būtų pažeidęs CPK 634 straipsnio 2 dalį, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį, nes kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės įmonėms, kreditorių reikalavimus turi teisę reikšti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos dalyvio (savininko) kreditoriai. Persiuntus vykdomąjį dokumentą į bankroto bylą, išieškojimas iš skolininko turto nėra užbaigiamas, tačiau keičiasi jį vykdantis subjektas ir vykdymo tvarka, nes išieškojimas yra perduodamas vykdyti bankroto administratoriui. Po to, kai buvo išspręstas teisminis ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo iškelti IĮ „Lex Baltica“ bankroto bylą panaikinimo, vykdomojoje byloje taikytos priverstinio vykdymo priemonės, nepriklausomai nuo to, ar jas antstolis panaikino (nepanaikino), nebegalėjo būti taikomos dėl imperatyvaus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo; be vykdomojo rašto, kuris bankroto administratoriui buvo perduotas 2019 m. birželio 7 d. užbaigus vykdomąją bylą, antstolis atlikti vykdymo veiksmų negalėjo (CPK 586 straipsnio 2 dalis), o ieškovės nurodomi 56 600 Eur AB SEB banke buvusioje skolininko J. G. sąskaitoje buvo gauti nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. Po bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka ne išieškojimą vykdęs antstolis, o bankroto administratorius turėjo užtikrinti, kad kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ reikalavimas būtų patvirtintas kreditorių susirinkime ir, esant bankrutuojančios įmonės turto (pajamų), patenkintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamu aspektu ne dėl atsakovo antstolio A. Bespalovo, bet galimai dėl BIĮ „Lex Baltica“ nemokumo administratoriaus V. M. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovė neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo ar jo dalies individualios įmonės bankroto procese ir galėjo patirti žalą, kurią ir prašo priteisti iš minėto asmens Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-289-357/2023.

15.       Įvertinęs vykdomosiose bylose Nr. 0025/11/02678, Nr. 0025/11/02677 dėl skolos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų S. G. ir J. G. atsakovo atliktus vykdymo veiksmus laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m., teismas sutiko su ieškove, kad išieškojimas jos naudai nebuvo veiksmingas, neužtikrino realaus jos interesų patenkinimo, tačiau nusprendė, kad tokia situacija susidarė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad paminėtų vykdomųjų bylų duomenys rodo, jog atsakovas ėmėsi aktyvių vykdymo procese nustatytų priemonių skolai išieškoti: naudojosi keliomis priverstinio vykdymo priemonėmis, kelis kartus tikrino viešuosius registrus, kredito įstaigas, siekdamas nustatyti, kokį turtą ir (ar) lėšas, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, turi ir kokias pajamas gauna skolininkai; reikalavo, kad skolininkai pateiktų duomenis, kokias turtines teises ar turtą jie turi patys ir pas trečiuosius asmenis (2011 m. rugsėjo 11 d., 2012 m. sausio 5 d. patvarkymai); nustatęs, kad skolininkai neturi pakankamai turto (lėšų) atsiskaityti su visais kreditoriais, kad išieškojimas iš nekilnojamojo turto apsunkintas hipoteka ir iš jo vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai, 2015 m. sausio 15 d. prisijungė prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų; 2013 m. lapkričio 22 d., 2014 m. gruodžio 18 d. patvarkymais areštavo skolininkų nekilnojamąjį turtą, akcijas; nukreipė išieškojimą į skolininkų gaunamą darbo užmokestį; paaiškėjus, kad areštuoto turto vertė pasikeitė (akcijos tapo nelikvidžios), ėmėsi papildomų priverstinio vykdymo priemonių – 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 30 d. pateikė nurodymus PLAIS dėl skolininko J. G. lėšų nurašymo. Atsakovo, kaip antstolio, veiksmai šiame išieškojimo procese ne kartą buvo skundžiami teismui, tačiau teismai įsiteisėjusiais sprendimais nė karto nekonstatavo antstolio veiksmų neteisėtumo. Nenustatyta, kad antstolis, turėdamas informacijos apie skolininkų turtą (lėšas, turtines teises), iš kurio buvo galimas išieškojimas, arba iš vykdomųjų bylų duomenų tokią informaciją turėdamas žinoti, laiku neatliko vykdymo veiksmų (turto, lėšų arešto, nepriėmė nurodymų dėl apribojimų) ir būtent dėl to išieškotoja negavo išieškotinų sumų. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas, vykdydamas išieškojimus, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek šioje konkrečioje situacijoje buvo įmanoma ir būtina, ir kad jis tinkamai neatliko jam CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė antstoliui A. Bespalovui prašymą areštuoti skolininkės S. G. vardu atidarytas sąskaitas bei reikalavimo teises į UAB „Senvagės rezidencija“, tačiau jokio atsakymo į šį prašymą iš antstolio negavo, skolininkės sąskaitos ir turtinės teisės nebuvo apribotos, o laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 15 d. nurodyta skolininkė į savo banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, gavo 25 456,79 Eur pajamų. Teismas pripažino, kad toks atsakovo nereagavimas į nurodytą ieškovės prašymą yra neteisėtas neveikimas, tačiau nusprendė, kad ieškovė neįrodė kitų atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų. Teismo vertinimu, 25 456,79 Eur sumos nėra pagrindo prilyginti ieškovei antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžiui, nes iš mokėjimų paskirties matyti, kad tai buvo periodiškai pačios S. G. įneštos lėšos grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) sąskaitai papildyti, jai mokamas darbo užmokestis (iš darbo užmokesčio daromi nustatyto dydžio išskaitymai), taip pat skolininkei, kaip atskaitingam asmeniui (direktorei), (duomenys neskelbtini) grąžintos lėšos. Teismo vertinimu, esant minėtos sąskaitos apribojimų, nurodytos sumos gavimas labai abejotinas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skolos išieškojimo galimybės ieškovė nėra praradusi, nes vykdomieji dokumentai dėl solidariojo skolos išieškojimo tebevykdomi. Be to, ieškovė, nurodydama žalos dydį, neįvertino, kad skolininkai turėjo daugiau kreditorių pagal vykdomuosius dokumentus, todėl realiai ieškovė galėjo gauti tik jai priklausančią proporcingo dydžio skolos dalį. Teismo vertinimu, žalą išieškotojai, esant įrodytoms kitoms atsakovo atsakomybės sąlygoms, galėtų sudaryti tik jos patirti nuostoliai dėl pavėluoto skolos išieškojimo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), o tuo pagrįsto žalos dydžio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovui 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

18.       Kolegija nurodė, kad klausimas, ar IĮ „Lex Baltica“ galėjo būti vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019, kuriuo ieškovės skundas dėl atitinkamo kreditorių susirinkimo nutarimo buvo atmestas, yra įsiteisėjęs.

19.       Kolegijos vertinimu, sisteminis ir loginis ĮBĮ nuostatų aiškinimas leidžia spręsti, jog teisinę reikšmę antstolio pareigoms, skolininkui – juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, turi ne tai, koks subjektas – teismas ar kreditorių susirinkimas – priėmė sprendimą pradėti juridinio asmens bankroto procesą, o bankroto proceso sukeliamos teisinės pasekmės. Nepaisant to, teismo ar ne teismo tvarka yra vykdomas juridinio asmens bankroto procesas, jis sukelia atitinkamas ĮBĮ nustatytas pasekmes, kurių viena – draudimas išieškoti skolas iš bankrutuojančių įmonių (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Taigi, antstolis šiuo atveju turėjo pareigą nutraukti išieškojimo veiksmus iš IĮ „Lex Baltica“ turto ir jos turto paskirstymo klausimą perduoti spręsti atitinkamam subjektui ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ 18 straipsnį aiškinant kartu su ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, darytina išvada, jog neteisminio bankroto proceso atveju antstolio ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga išlieka, tačiau arešto ir vykdomieji dokumentai persiunčiami kitam subjektui – kreditorių susirinkimui.

20.       Kolegija pažymėjo, kad nors šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo persiųstas ne kreditorių susirinkimui, o bankroto administratoriui, atsižvelgiant į ĮBĮ bankroto administratoriui nustatytas teises ir pareigas, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat disponuoti bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis, ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 14 punktas), nėra pagrindo išvadai, jog bankroto administratorius nebuvo tinkamas subjektas ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytai atsakovo pareigai įvykdyti.

21.       Pasisakydama dėl ieškovės argumento, kad atsakovas pažeidė jam, kaip antstoliui, nustatytas pareigas, vykdydamas skolos išieškojimą iš solidariųjų skolininkų S. G. ir J. G. (vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02678 ir Nr.0025/11/02677), tuo aspektu, kad nesiėmė CPK 689 straipsnyje nustatytos išieškojimo priemonės – per PLAIS nepateikė atitinkamoms įstaigoms nurodymo priverstinai nurašyti skolininko J. G. lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, kolegija nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovas ėmėsi aktyvių vykdymo procese nustatytų priemonių skolai išieškoti. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skola ieškovės naudai išieškoma nuo 2011 metų, o PLAIS pradėjo veikti tik nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog skola ieškovei nebuvo išieškota būtent dėl to, kad atsakovas konkrečiu laikotarpiu nepasinaudojo nurodyta sistema (CPK 185 straipsnis). Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad, neturėdamas konkrečios informacijos, atsakovas neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo kiekvieną mėnesį ar kitu reguliariu dažnumu nuolat teikti PLAIS nurodymų ar tuo labiau nurodyti finansinėms įstaigoms apribojimus skolininkų lėšoms taikyti neribotą laiką. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovo panaudotos priverstinio vykdymo priemonės buvo neveiksmingos, savaime nepatvirtina, jog atsakovas, vykdydamas savo pareigas, elgėsi formaliai, nepakankamai rūpestingai ar atsakingai. 

22.       Kolegija pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog, nesureagavęs į ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. prašymą pateikti nurodymą PLAIS dėl skolininkės S. G., atsakovas pažeidė jam nustatytą pareigą (CPK 634 straipsnio 2 dalis), tačiau tokia teismo išvada savaime nepatvirtina ieškovei būtent dėl šio konkretaus neveikimo kilusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247, 6.248 straipsniai) ir juo labiau nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovei kilusi žala galėtų būti prilyginta visai ginčo vykdymo procese neišieškotai skolos sumai – 136 208,34 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Teismas turi pareigą tik sukonkretinti nuostolių, kuriuos įrodinėja šalis, dydį, o ne nuostolių faktą ir dydį nustatyti savo iniciatyva. Kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodinėjo kitokio nuostolių dydžio (dėl pavėluoto skolos išieškojimo), o teismas neturėjo teisinio pagrindo savo nuožiūra spręsti dėl aptariamos deliktinės atsakomybės sąlygos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniame skunde ieškovė UAB „Kulpės slėnis“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba, netenkinus reikalavimo dėl naujo sprendimo priėmimo, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Bylą nagrinėję teismai, spręsdami teisinę spragą, netinkamai išaiškino ĮBĮ reikalavimus ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą kaip įpareigojančius antstolį perduoti vykdomąjį dokumentą ne tik teismui (kaip expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta teisės aktuose), bet ir įmonės kreditorių susirinkimui ar bankroto administratoriui. Tokiu būdu teismai de facto (faktiškai) sukūrė naują teisinį reguliavimą (teisės normas), o ne vykdė teismų praktikos formavimą (aiškinimą). Teismų pateiktas priverstinio vykdymo instituto ir ĮBĮ aiškinimas, praplečiant subjektų, turinčių teisę reikalauti iš antstolio perduoti vykdomąjį dokumentą, ratą, iš esmės paneigia ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį vykdyti bankrotą ne teismo tvarka, jei yra vykdomas išieškojimas pagal teismo sprendimą išduotą vykdomąjį dokumentą. Taip aiškinant CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir ĮBĮ santykį sudaromos prielaidos piktnaudžiauti neteisminio bankroto procesu, sudarant kliūtis antstoliams (nepagrįstai išreikalaujant vykdomuosius dokumentus) vykdyti išieškojimus.

23.2.                      Teismai neįvertino kasacinio teismo praktikos, draudžiančios antstoliui veikti savo nuožiūra, jei teisinis klausimas nėra sureguliuotas, ir to, kad antstolis, turėdamas vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas vykdomas pagal teismo sprendimą, privalėjo suvokti, jog neteisminis bankrotas tokiomis aplinkybėmis nėra galimas. Loginis CPK ir ĮBĮ normų aiškinimas lemia, kad antstoliui, turinčiam tokio pobūdžio vykdomąjį dokumentą, pareiga užbaigti vykdomąją bylą kyla tik teisminio bankroto atveju, o vienintelis subjektas, kuriam vykdomasis dokumentas gali būti perduotas, – teismas.

23.3.                      Teismai neteisingai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės instituto turinį sudarančias sąlygas: neteisingai aiškintas antstolio (ne)teisėtų veiksmų turinys vykdymo procese (nukrypta nuo kasacinio teismo suformuoto ,,profesinio rūpestingumo standarto“ ir jį sudarančių elementų, kt.); neteisingai taikytos priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymo taisyklės. Teismai apsiribojo antstolio atliktų veiksmų kiekybiniu vertinimu ir neatsižvelgė į tai, kad vykdymo procese taikomos priemonės turi būti nukreiptos į realų ir veiksmingą vykdytinų dokumentų įvykdymą, o ne į formalų, kurį, kaip konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atliko antstolis. Antstolio veiksmų neteisėtumą ieškovė kildino būtent iš antstolio vykdyto išieškojimo proceso neveiksmingumo, pasireiškusio antstolio aktyvumo stoka, nereagavimu į išieškojimo procese esančius kliuvinius ir kt. Šiuo atveju antstolis, būdamas rūpestingas ir atidus, vykdymui esant neveiksmingam, privalėjo imtis CPK 689 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priemonės, t. y. galimybės elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikti nurodymą priverstinai nurašyti skolininko lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. į S. G. sąskaitas gauta apie 120 000 Eur suma (paskolų grąžinimas), kurią ji vėliau pasiėmė, rodo, kad vienas iš solidariųjų skolininkų laisvai disponavo lėšomis, ir patvirtina, kad atsakovas (net ir ieškovei paprašius) nesiėmė teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

23.4.                      Antstolio veiksmų (ne)teisėtumo vertinimui reikšmės turėjo ir padarytos neteisingos išvados dėl PLAIS esmės ir veikimo mechanizmo, kadangi PLAIS veikimo mechanizmas nėra susijęs su kasmėnesinių nurodymų įstaigoms teikimu ir kitais teismų nurodytais tariamai antstolio galimybes teikti nurodymus PLAIS ribojančiais veiksmais. Teismų neįvertintas PLAIS privalumas, kad, atsakovui pateikus nurodymą per PLAIS, būtų apribotos ne tik esamos skolininkų sąskaitos, bet automatiškai apribojamos ir naujai jų atidaromos sąskaitos.

23.5.                      Teismai neteisingai taikė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp žalos ir antstolio A. Bespalovo veiksmų. Teismų sprendimuose galima žala nepagrįstai susiaurinama tik žalos dėl antstolio (ne)atliktų veiksmų vykdymo procese išieškant iš S. G. vertinimu, apsiribojant jos į AB Šiaulių banke turėtą sąskaitą nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 15 d. gautomis 25 456,79 Eur pajamomis. Atsakovo per 11 metų atlikti veiksmai vykdomosiose bylose buvo visiškai formalūs, ir tai sudarė skolininkams galimybę laisvai disponuoti savo sąskaitose esančiomis lėšomis, kurių (kaip matyti iš byloje esančių dokumentų) būtų užtekę ieškovės reikalavimams patenkinti. Taigi, ieškovė pagrįstai žalos dydį vertina neišieškota 136 208,34 Eur suma ir tai priežastiniu ryšiu sieja su antstolio neteisėtu neveikimu vykdymo procese.

23.6.                      Net jei žala būtų vertinama tik teismų nurodyta 25 456,79 Eur apimtimi, teismai sprendimuose nepagrįstai nurodė, jog šios lėšos negali būti vertinamos kaip ieškovės patirta žala. Teismų išvados, kad ieškovė nėra praradusi išieškojimo galimybės, rodo, jog teismai iš esmės nevertino išieškojimo perspektyvumo, t. y. realios galimybės išieškoti skolą. Vykdymo proceso retrospektyvus vertinimas rodo vykdymo proceso neperspektyvumą, todėl ieškovė jai padarytą žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei atsakovas būtų laiku ir tinkamai įvykdęs savo pareigas. Nors ieškovė galėjo gauti tik proporcingą savo skolos dydžiui dalį, tačiau jeigu atsakovas būtų vykdęs išieškojimą iš skolininkų lėšų ir iš nekilnojamojo turto, kurio vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, buvo 853 945 Eur, tikėtina, kad būtų buvęs patenkintas visas ieškovės reikalavimas, o tai rodo ir priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų buvimą.

23.7.                      Bylą nagrinėję teismai neįvykdė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje teismams nustatytos pareigos. Ieškovė pateikė ir teismas išsireikalavo visus žalą patvirtinančius duomenis (vykdomųjų bylų dokumentai, atsakymai iš finansinių ir kitų institucijų, kt.), todėl teismai, konstatavę vykdymo neveiksmingumą (pvz., dėl antstolio nereagavimo į ieškovės prašymą taikyti nurodymą PLAIS), ieškovei nenustačius žalos (nuostolių) dydžio, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo šį dydį nustatyti.

24.       Atsakovas antstolis A. Bespalovas 

24.1.                      Antstoliui nėra suteikta teisė revizuoti ir tikrinti, ar pagrįstai vyksta įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka. Tik teismas galėjo konstatuoti, kad bankroto procesas ne teismo tvarka IĮ „Lex Baltica“ pradėtas nepagrįstai, ir panaikinti sprendimus, kuriais jis pradėtas. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019 nusprendė, kad IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

24.2.                      Pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas ir jo paskirtas bankroto administratorius. Taigi, šiuo atveju vykdomosios bylos persiuntimas bankroto administratoriui atitiko ĮBĮ ir CPK reikalavimus.

24.3.                      Teismai, priimdami procesinius sprendimus atmesti ieškovės reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė antstolio civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skolos išieškojimas iš solidariųjų skolininkų S. G. ir J. G. laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. nebuvo veiksmingas, neužtikrino realaus ieškovės interesų patenkinimo, tačiau nusprendė, kad tokia situacija susidarė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nors priverstinio vykdymo priemonės buvo neveiksmingos, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas pagal savo pareigas elgėsi formaliai, nepakankamai rūpestingai ar atsakingai. Kasacinio skundo argumentai dėl antstolio neveikimo, neatliktų veiksmų yra faktinės aplinkybės, nustatomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų.

24.4.                      Antstolis yra asmuo, kuris veikia griežtai pagal teisės aktų reikalavimus, ir vien ta aplinkybė, kad per išieškojimo laikotarpį skolininkai gavo iš trečiųjų asmenų tam tikras pinigų sumas, pasinaudodami mokėjimo pavedimais ir banko sąskaitomis, nenulemia antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimo fakto ir pripažinimo, kad tuo buvo padaryta žalos. Nėra pateikta įrodymų, kad į skolininkų gautas sumas banko sąskaitose buvo galima nukreipti išieškojimą, kad šios sumos priklausė skolininkams.

24.5.                      Antstolio dėl skolos išieškojimo priimti patvarkymai, kuriais skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkų darbo užmokestį, nebuvo panaikinti, taigi antstolis minėtų patvarkymų pagrindu vykdė išieškojimą iš lėšų, esančių skolininkų vardu registruotose banko sąskaitose, bei jų darbo užmokesčio. Išieškojimas buvo atliekamas, t. y. lėšos iš skolininkų buvo išieškomos, todėl negalima daryti išvados, jog ieškovė dėl antstolio neveikimo patyrė žalos.

24.6.                      Ieškovė nėra praradusi išieškojimo galimybės, išieškojimas yra vykdomas toliau. Pažymėtina, kad iš skolininkų išieškoma kelių išieškotojų naudai, todėl iš išieškotų sumų (jeigu jos būtų išieškotos atsakovo) ieškovė galėjo gauti tik proporcingą savo skolos dydžiui dalį. Nėra duomenų, kad skolininkai turėjo turto, gavo pajamų, į kuriuos buvo galima nukreipti išieškojimą, ir ta suma, kuri būtų skirta vienam iš išieškotojų – ieškovei, yra 136 208,34 Eur. Be to, tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių (neišieškotų sumų iš skolininkų ir tuo padarytos žalos) nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

25.       Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reglamentuojamos CPK 353 straipsnyje: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017 14 punktą).

26.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Išsamų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013; 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-781/2023, 51 punktas, kt.).

27.       Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2011 m. vykdė išieškojimą iš solidariųjų skolininkų J. G. ir S. G. ieškovės naudai, tačiau išieškojimas nebuvo rezultatyvus ir ieškovės naudai yra likusi neišieškota 136 208,34 Eur skola. Ieškovės vertinimu, skola nebuvo išieškota dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovas nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (be kita ko, nepateikė nurodymų per PLAIS), nereagavo į ieškovės prašymą areštuoti S. G. vardu atidarytas sąskaitas bei reikalavimo teises ir perdavė vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677 IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui, administravusiam šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Atsižvelgdama į tai, neišieškotą 136 208,34 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kaip jai atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimą.

28.       Bylą nagrinėję teismai ieškovės reikalavimą atmetė nenustatę atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, išskyrus reikalavimo dalį dėl atsakovo nereagavimo į ieškovės prašymą areštuoti S. G. vardu atidarytas sąskaitas ir reikalavimo teises. Pastarąjį atsakovo neveikimą teismai pripažino neteisėtu, tačiau ieškovės reikalavimą dėl šios dalies atmetė, konstatavę, kad ieškovė neįrodė atsakovo neveikimu jai padarytos žalos. Nors byloje buvo nustatyta, kad laikotarpiu, per kurį, atsakovui nesureagavus į ieškovės prašymą, nebuvo areštuota skolininkės S. G. sąskaita AB Šiaulių banke, skolininkė į ją gavo 25 456,79 Eur pajamų ir iš jų nebuvo išieškoma, teismų vertinimu, nurodyta suma negali būti pripažinta ieškovei padaryta žala, kadangi ieškovė neįrodė, jog ši suma būtų buvusi panaudota jos reikalavimams tenkinti (inter alia (be kita ko), dėl to, jog ieškovė nėra vienintelė išieškotoja, kurios naudai išieškoma iš S. G. ir J. G.). Be to, atsižvelgdami į tai, kad ieškovė nėra praradusi galimybės išieškoti skolą iš S. G. ir J. G. (priverstinis skolos išieškojimas tebėra vykdomas), teismai vertino, kad ieškovei galėjo būti padaryta žala tik dėl pavėluoto skolos išieškojimo, tačiau tokio pobūdžio žalos ieškovė šioje byloje neįrodinėjo.

29.       Nesutikdama su teismų šioje byloje priimtais procesiniais sprendimais ieškovė kasaciniame skunde nurodo kelias argumentų grupes: 1) dėl antstolio veiksmų teisėtumo netinkamo vertinimo, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikoje suformuoto antstoliui taikomo profesinio rūpestingumo standarto; 2) dėl netinkamo ĮBĮ ir CPK normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl galimybės vykdyti skolininkui J. G. priklausančios IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą ne teismo tvarka ir antstolio teisės (pareigos) perduoti vykdomąjį dokumentą ne bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o kreditorių susirinkimui (bankroto administratoriui); 3) dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių žalą, kaip antstolio deliktinės atsakomybės sąlygą, aiškinimo ir taikymo bei CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teismo pareigos nustatyti nuostolių dydį nevykdymo.

30.       Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą argumentą, kad pirmoji kasacinio skundo argumentų grupė, kuriais įrodinėjamas nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl antstoliui taikytino profesinio rūpestingumo standarto, yra iš esmės faktinio pobūdžio. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas vykdomosiose bylose Nr. 0025/11/02678, Nr. 0025/11/02677 atliko aktyvius išieškojimo veiksmus, ir nors išieškojimas nebuvo rezultatyvus, ieškovė neįrodė, kad tokia situacija susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismai taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog 136 208,34 Eur skola, kurios išieškojimas pradėtas dar iki PLAIS veikimo pradžios, buvo neišieškota būtent dėl to, jog atsakovas būtų nepagrįstai nepasinaudojęs šia sistema. Kasaciniame skunde teigdama, jog bylą nagrinėję teismai apsiribojo antstolio atliktų veiksmų kiekybiniu vertinimu, tinkamai neįvertino PLAIS veikimo mechanizmo ir šios sistemos privalumų, ieškovė iš esmės pateikia kitokį surinktų įrodymų vertinimą, tačiau, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas yra fakto klausimas, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nenagrinėtini kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017, 40 punktas; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024, 23 punktas). Kadangi aptariama kasacinio skundo argumentų grupė dėl savo faktinio pobūdžio nesudaro kasacijos dalyko (šios nutarties 25 punktas), išplėstinė teisėjų kolegija dėl jos šioje nutartyje nepasisakys.

31.       Ginčydama bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad, perduodamas vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677 IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui, atsakovas veikė teisėtai, ieškovė kasaciniame skunde, be kita ko, argumentuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė bankroto proceso ne teismo tvarka leistinumo sąlygas reglamentuojančias ĮBĮ normas ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal šį įstatymą IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesas ne teismo tvarka apskritai negalėjo būti vykdomas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, klausimas, ar IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo vykdomas teisėtai, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Dėl šios priežasties išplėstinė teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas IĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso teisėtumas, šioje nutartyje taip pat nepasisakys.  

32.       Įvertinusi kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus jų atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams aspektu, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas sudaro šie kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai: 1) dėl antstolio veiksmų, perduodant vykdomąjį dokumentą skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka administruojančiam subjektui, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka teisėtumo, vertinimo antstolio deliktinės atsakomybės aspektu; 2) dėl žalos, kaip antstolio deliktinės atsakomybės sąlygos, kai dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) priverstinio vykdymo procese išieškotojas netenka galimybės patenkinti savo reikalavimą iš tam tikro skolininko turto, ir teismo pareigos nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

        Dėl antstolio veiksmų, perduodant vykdomąjį dokumentą skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka administruojančiam subjektui, teisėtumo

33.       Neteisėti veiksmai, kaip būtinoji ir kartu pirminė civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra bendriausia prasme apibrėžti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (deliktas) yra atskirai reglamentuotas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 81 punktas).

34.       Kilus ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolis negali spręsti klausimų, priskirtinų teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       CPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo ĮBĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d.), kurio 1 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas bei jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytoje įstatymo normoje įtvirtintas ĮBĮ nuostatų prioritetas kitų įstatymų normų atžvilgiu, vykdant bankroto procedūras. Tai reiškia, kad ir vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, iškėlus įmonei bankroto bylą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms. Dėl to ir antstolio veiksmų teisėtumas, kai įmonei iškeliama bankroto byla, vertintinas ĮBĮ normų ir CPK nuostatų, neprieštaraujančių toms normoms, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2009; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018, 17 punktas).

37.       ĮBĮ nustato išbaigtą, funkcionuojančią savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistemą, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Visuotinumo principas bankroto procese pasireiškia tuo, kad kreditorių reikalavimai, skolininkui iškėlus bankroto bylą, negali būti patenkinti kitaip, kaip tik ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis).

38.       Persiuntus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, laikoma, kad vykdomoji byla yra užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Tokiam veiksmui atlikti antstolis priima patvarkymą, kuriame nurodo, jog užbaigia vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir persiunčia vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-943/2022, 36 punktas).

39.       Individualiai įmonei taikomos visos ĮBĮ normos, reglamentuojančios bankroto bylos įmonei iškėlimą, bankroto bylos procesą, įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka, ir įmonės likvidavimą dėl bankroto, tačiau tokios įmonės bankroto proceso eigos ypatumą nulemia jos teisinė padėtis, kad yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017, 25 punktas). Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Toks pats aiškinimas taikomas ir sprendžiant dėl vykdymo dokumentų perdavimo į bankroto bylą: tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2009).

40.       Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. birželio 7 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 dėl 145 565,52 Eur išieškojimo iš solidariojo skolininko J. G. išieškotojos AB „Kulpės slėnis“ naudai, o vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1000-425/2010 perdavė J. G. priklausančios IĮ „Lex Baltica“, kuriai 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad toks atsakovo veiksmas buvo teisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos, aiškinamos sistemiškai su ĮBĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, bankroto proceso ne teismo tvarka atveju nustato antstolio pareigą perduoti vykdomąjį dokumentą kreditorių susirinkimui, kuris pagal ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį sprendžia teismo kompetencijai skirtus klausimus.

41.       Ieškovė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai išplėtė subjektų, kuriems pagal CPK ir ĮBĮ normas turi būti persiunčiami vykdomieji dokumentai, sąrašą. Ieškovės vertinimu, pareiga užbaigti vykdomąją bylą antstoliui kyla tik teismo tvarka vykdomo bankroto atveju, o vienintelis subjektas, kuriam pagal įstatymą gali būti perduotas vykdomasis dokumentas, yra teismas. Pasak ieškovės, IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesas ne teismo tvarka, vykstant priverstiniam išieškojimui iš jos savininko J. G., apskritai negalėjo būti vykdomas ir atsakovas privalėjo tai suvokti, todėl vykdomojo dokumento perdavimo IĮ „Lex Baltica“ bankrotą ne teismo tvarka administruojančiam subjektui teismai nepagrįstai nepripažino neteisėtu veiksmu atsakovo deliktinės atsakomybės požiūriu.

42.       Šioje nutartyje jau pažymėta, kad klausimas, ar pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą IĮ „Lex Baltica“ galėjo būti vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, nes šis klausimas jau yra išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019, kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą ne teismo tvarka panaikinimo (šios nutarties 31 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Byloje nustatyta, kad ginčijamas atsakovo 2019 m. birželio 7 d. patvarkymas buvo priimtas po to, kai nurodytas Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo.

43.       CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad įstatymas nesuteikia teisės antstoliui revizuoti teismo priimto sprendimo ar kitaip, nei nurodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, spręsti dėl IĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso teisėtumo. Bankroto proceso ne teismo tvarka teisėtumo vertinimą pagal ĮBĮ nuostatas gali atlikti tik teismas. Taigi, vertinant atsakovo veiksmų, perduodant vykdomąjį dokumentą IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui, teisėtumą turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas veikė esant faktiškai pradėtam skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto procesui, kurio teisėtumo, priešingai nei kasaciniame skunde teigia ieškovė, atsakovas neturėjo teisės ginčyti.

44.       Pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, bankroto procesas ne teismo tvarka vyksta laikantis ĮBĮ reikalavimų, t. y. jam taikytini tie patys principai, kaip ir teismo tvarka vykdomam bankrotui. Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas). Bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka taip pat taikomas draudimas išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma laikantis ĮBĮ nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų (ĮBĮ 13 straipsnio 3 dalis).

45.       Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, pagal ĮBĮ įtvirtintą imperatyvų teisinį reglamentavimą, vykstant individualios įmonės bankroto procesui (nepriklausomai nuo to, ar šis procesas vyksta teismo, ar ne teismo tvarka), paraleliai vykstantis individualus išieškojimas iš šios įmonės savininko yra negalimas. Tokia išvada darytina dėl to, kad individualios įmonės bankroto atveju jos savininko turtas patenka į bendrą bankroto masę, iš kurios tenkinami tiek pačios įmonės, tiek jos savininko kreditorių reikalavimai (šios nutarties 39 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant įmonės kreditorių ir įmonės dalyvio kreditorių interesų pusiausvyros, reikia, kad bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriai ir bankrutuojančios individualios įmonės dalyvio, kaip fizinio asmens, kreditoriai būtų traktuojami kaip lygiaverčiai. Todėl, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės dalyvio kreditoriai turėtų būti traukiami į bankroto bylos procedūras ir turėtų būti sudaroma viena bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos dalyvio kreditorių eilė; tokiu būdu visiems kreditoriams būtų suteikiamos vienodos teisės ir taip būtų išlaikoma individualios įmonės, jos savininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 25 punktas). Paraleliai vykstantis priverstinis išieškojimas iš individualios įmonės savininko nurodytą principą akivaizdžiai pažeistų.

46.       Taigi, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų perdavęs vykdomąjį dokumentą IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui (kreditorių susirinkimui) ar ne, vykstant IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesui vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677 jis negalėjo atlikti, nepažeisdamas imperatyvaus ĮBĮ įtvirtinto individualaus išieškojimo draudimo. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei buvo padaryta žala dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu nebuvo vykdomi individualaus išieškojimo veiksmai iš J. G.. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento perdavimas į IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą sudarė prielaidas ieškovei savo reikalavimus nukreipti į IĮ „Lex Baltica“ turtą ĮBĮ nustatyta tvarka, taigi, susiklosčiusioje situacijoje perduodamas vykdomąjį dokumentą IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui, atsakovas veikė būtent ieškovės (išieškotojos) interesais, atsižvelgdamas į ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (šios nutarties 39 punktas). Nors ieškovė kasaciniame skunde akcentuoja, kad CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra nustatyta antstolio pareiga perduoti vykdomuosius dokumentus kitam subjektui nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kaip jau minėta, bankroto atveju antstolio veiksmų teisėtumas vertintinas, visų pirma, atsižvelgiant į ĮBĮ, kaip specialiojo įstatymo, reikalavimus, o šių nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepažeidė (šios nutarties 36 punktas).

47.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vykstant bankroto procesui, už turto, sudarančio bankroto masę, apsaugą ir jo paskirstymą kreditoriams laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos yra atsakingas bankroto administratorius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikacijos reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškove, kad vykdomojo dokumento perdavimas IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui yra neteisėtas dėl to, kad sudarė prielaidas skolininkams laisvai disponuoti savo turtu, išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovui negali kilti deliktinė atsakomybė dėl to, kad savo pareigų užtikrinti skolininkų turto apsaugą bankroto proceso metu galimai nevykdė IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratorius. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui V. M. kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2-138-1105/2024), todėl joje ir bus atliktas bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo vertinimas.

48.       Apibendrindama išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsakovo 2019 m. birželio 7 d. patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 ir vykdomojo dokumento perdavimo IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui nevertino kaip neteisėto veiksmo atsakovo deliktinės atsakomybės požiūriu.

        Dėl žalos, kaip antstolio deliktinės atsakomybės sąlygos, kai dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) išieškotojas netenka galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš tam tikro skolininko turto, ir teismo pareigos nustatyti nuostolių dydį 

49.       Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015, kt.). Vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

50.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. 

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). 

52.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šis išaiškinimas nereiškia, jog teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį atsiranda ir tais atvejais, kai konkretus nuostolių dydis nėra įrodytas tik dėl to, jog jų atlyginimo prašanti šalis netinkamai vykdo jai tenkančią pareigą pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo žalos faktą ir aplinkybę, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti, teismas gali nustatyti žalos dydį remdamasis objektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024, 42 punktas).

53.       Taigi, CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip perkelianti įrodinėjimo naštą bylą nagrinėjančiam teismui – teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti dėl objektyvių priežasčių. Tai atitinka bendrąją taisyklę, apibrėžiančią įrodinėjimo naštos ribas, – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

54.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nors įrodinėjimo našta, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka bylos šalims, ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismo procesui vadovauja teismas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, kontroliuodamas šalių veiksmus procese bei siekdamas, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau. Tuo tikslu civilinio proceso įstatymas nustato teismui tam tikras teises ir pareigas, pvz., priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, nustato pasirengimo teismo posėdžiui būdą, atlieka kitus veiksmus, kurie reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 50 punktas). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu spręsdamas kilusį ginčą vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 38 punktas).

55.       Minėta, kad teismai nagrinėjamoje byloje nustatė, jog, nepaisydamas ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. pateikto prašymo areštuoti skolininkės S. G. vardu atidarytas sąskaitas bei reikalavimo teises į UAB „Senvagės rezidencija“, atsakovas neareštavo skolininkės S. G. AB Šiaulių banke esančios sąskaitos, į kurią per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 15 d. nurodyta skolininkė gavo 25 456,79 Eur pajamų. Taip pat nustatyta, kad išieškojimas ieškovės naudai iš šių pajamų nebuvo vykdomas. Aptariamą atsakovo neveikimą pripažinę neteisėtu, teismai ieškovės reikalavimą dėl šios dalies atmetė dėl, teismų vertinimu, neįrodyto žalos fakto ir dydžio (šios nutarties 28 punktas).

56.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjusių teismų motyvai, kuriais grindžiama išvada dėl neįrodyto žalos fakto ir dydžio, yra prieštaringi. Viena vertus, teismų procesiniuose sprendimuose nurodoma, kad ieškovės naudai neišieškota suma galėtų būti pripažinta ieškovei padaryta žala, tačiau ieškovė neįrodė, kokia skolininkės sąskaitoje buvusios 25 456,79 Eur sumos dalis būtų buvusi (ir ar apskritai galėjo būti) panaudota būtent ieškovės reikalavimui tenkinti. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta, teismų vertinimu, teko būtent ieškovei. Kita vertus, teismų procesiniuose sprendimuose taip pat nurodyta, kad šiuo atveju (atsižvelgiant į nepasibaigusią ieškovės išieškojimo teisę) ieškovei padaryta žala gali būti siejama tik su pavėlavimu atsiskaityti, o tokio pobūdžio žalos ieškovė šioje byloje neįrodinėjo.

57.       Vertinant teismų argumentą, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas dėl to, jog ieškovė neįrodinėjo būtent pavėlavimu atsiskaityti jai padarytos žalos, atkreiptinas dėmesys, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ieškinyje pasirinktas nuostolių apskaičiavimo būdas neriboja nei ieškovo teisės procesinio įstatymo nustatyta tvarka pakeisti nuostolių apskaičiavimo būdą, nei teikti byloje įrodymus, pagrindžiančius patirtų nuostolių dydį remiantis vienu ar kitu nuostolių apskaičiavimo būdu, ir toks ieškovo procesinis elgesys nelaikytinas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 65 punktas). Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą savo iniciatyva rinkti ir vertinti dėl pavėlavimo atsiskaityti atsiradusią žalą patvirtinančius įrodymus (šios nutarties 51 punktas), byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję teismai, manydami, jog ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pasirinko netinkamą nuostolių apskaičiavimo būdą, būtų patikslinę jai tenkančią įrodinėjimo naštą šiuo aspektu, todėl ieškovės reikalavimą šiuo pagrindu atmetė nesant tam pakankamo teisinio pagrindo (šios nutarties 54 punktas). 

58.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismų išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra praradusi išieškojimo galimybės, ieškovei padaryta žala galėtų būti siejama išimtinai tik su pavėlavimu atsiskaityti, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos.

59.       Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į jos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013; 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog ateityje išieškoti iš skolininko realios galimybės nėra, dėl antstolio neteisėtų veiksmų praradusio galimybę išieškoti iš konkretaus skolininko turto išieškotojo patirtais nuostoliais gali būti laikoma suma, kurią išieškotojas turėjo teisę gauti, jei iš nurodyto turto būtų buvę išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).

60.       Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais, dėl kurių individualios įmonės savininko kreditorius negavo savo reikalavimo patenkinimo individualios įmonės bankroto byloje, padarytos žalos, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog kreditoriaus reikalavimo teisė trečiajam asmeniui (įmonės savininkui) nėra išnykusi, savaime nepaneigia žalos padarymo fakto. Atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala tokiu atveju laikytina kreditoriaus prarastos galimybės vertė, kuri apskaičiuotina kaip skirtumas tarp kreditoriaus bankroto procese negautos sumos ir atitinkamo dydžio kreditoriaus reikalavimo teisės į įmonės savininko turtą tikrosios vertės. Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog realios galimybės kreditoriui įgyvendinti savo reikalavimo teisę iš įmonės savininko turto nėra arba ji yra ypač apsunkinta, tai sudarytų pagrindą konstatuoti, jog kreditoriaus reikalavimo teisės į įmonės savininko turtą tikroji vertė yra minimali ar lygi nuliui, ir atitinkamai visiškai patenkinti kreditoriaus bankroto administratoriui pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-823/2023, 45, 47, 50 punktai). 

61.       Nors šios nutarties 60 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pateiktas byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl bankroto administratoriaus, o ne antstolio, deliktinės atsakomybės, atsižvelgiant į panašią bankroto proceso ir priverstinio vykdymo proceso teisinę prigimtį (vykstant abiem procesams – ir bankroto, ir priverstinio vykdymo, realizuojamas skolininko turtas, skiriasi tik tai, ar bus tenkinamas pavienio kreditoriaus reikalavimas (priverstinis vykdymas), ar kreditorių visumos (bankroto procesas) reikalavimai) bei bankroto administratoriaus ir antstolio teisės aktuose įtvirtintas pareigas kreditoriui (išieškotojui), šiuo išaiškinimu gali būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl antstolio deliktinės atsakomybės už veiksmus (neveikimą), dėl kurių išieškotojas neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus iš tam tikro skolininko turto priverstinio vykdymo procese.

62.       Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) netenkama galimybės išieškoti iš tam tikro skolininko turto, išieškotojui padaryta žala (netiesioginiai nuostoliai) gali būti apskaičiuojama kaip prarastos galimybės vertė (skirtumas tarp išieškotojo naudai dėl antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišieškotos sumos ir atitinkamo dydžio išieškotojo reikalavimo teisės į skolininko turtą tikrosios vertės).

63.       Sprendžiant dėl ieškovei padarytos žalos kaip prarastos galimybės vertės byloje visų pirma turi būti nustatyta, ar dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovė prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą (konkrečią jo dalį) iš atitinkamo skolininkės turto, t. y. turi būti nustatyta, ar iš atitinkamo turto galėjo būti išieškoma ieškovės naudai ir kokia apimtimi. Pažymėtina, kad, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, nustačius, jog iš skolininkės sąskaitoje buvusių lėšų galėjo būti vykdomas išieškojimas, vien ta aplinkybė, kad ieškovė nėra vienintelė išieškotoja, nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimą visiškai atmesti – tokiu atveju ieškovės prarastos galimybės vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal tą sumą, kurią ieškovė turėjo teisę gauti, atsižvelgiant į kitų išieškotojų reikalavimus.

64.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neteisėtu atsakovo neveikimu ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (nereagavimo į ieškovės 2021 m. gruodžio 23 d. prašymą) skolininkės S. G. sąskaita AB Šiaulių banke nebuvo areštuota ir išieškojimas pagal ieškovės reikalavimą nebuvo nukreiptas į šioje sąskaitoje buvusias 25 456,79 Eur lėšas. Ieškovei įrodžius šią aplinkybę, būtent atsakovui, besiginančiam nuo jam pareikšto reikalavimo, teko našta įrodyti, kad nurodyta suma negalėjo būti panaudota ieškovės reikalavimui tenkinti, nes į ją pagal įstatymą negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, arba kad, esant daugiau išieškotojų, ieškovės reikalavimui tenkinti galėjo būti panaudota tik dalis nurodytos sumos. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą teismas turi atsižvelgti ne tik į šalių lygiateisiškumą įrodinėjimo procese, bet ir į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienus ar kitus faktus ir gauti atitinkamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1034/2002). Pagal vykdymo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas tokio pobūdžio įrodymais disponuoti turi būtent išieškojimą vykdantis antstolis. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas).

65.       Pasisakydamas dėl skolininkės S. G. sąskaitoje buvusių 25 456,79 Eur panaudojimo ieškovės reikalavimui patenkinti pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „šios sumos nėra pagrindo prilyginti ieškovės antstolio neteisėtais veiksmais padarytam žalos dydžiui, nes iš mokėjimų paskirčių matyti, kad tai buvo periodiškai pačios S. G. įneštos lėšos grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) sąskaitai papildyti, jai mokamas darbo užmokestis (iš darbo užmokesčio daromi nustatyto dydžio išskaitymai), taip pat skolininkei, kaip atskaitingam asmeniui (direktorei), (duomenys neskelbtini) grąžintos lėšos. Esant apribojimams minėtai sąskaitai, periodiniai skolininkės ir jos darbovietės minėto pobūdžio mokėjimai ir nurodytos sumos gavimas labai abejotinas, ypač įvertinus tai, kad skolininkai antstolio reikalaujami su juo nebendradarbiavo, neteikė aktualios informacijos apie turimas turtines teises ir gaunamas lėšas, nors šiuo metu vertinant restrospektyviai akivaizdu, kad tokių teisių turėjo“ (pirmosios instancijos teismo sprendimo 73 punktas). Iš šių teismo motyvų nėra aišku, ar teismas nurodytą sumą (jos dalį) pripažino lėšomis, iš kurių išieškojimas ieškovės naudai negalėjo būti vykdomas (CPK 739 straipsnis), ar laikė, kad išieškojimas iš šios sumos būtų buvęs apsunkintas dėl skolininkų nebendradarbiavimo. Minėta, kad skolininkų atitinkamos informacijos neteikimas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra kliūtis antstoliui vykdyti išieškojimą (šios nutarties 64 punktas), todėl pastarasis teismo motyvas nepagrindžia, jog atitinkamo dydžio žala atsakovo neveikimu ieškovei nebuvo padaryta. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl to, ar iš skolininkės S. G. sąskaitoje buvusių lėšų galėjo būti vykdomas išieškojimas ieškovės naudai, apskritai nepasisakė.

66.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad priverstinis skolos išieškojimas iš solidariųjų skolininkų J. G. ir S. G. vykdomas nuo 2011 metų, tačiau skola (jos dalis) ieškovės naudai nėra išieškota. Šios aplinkybės bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovei padarytos žalos, taip pat nevertino, nors ji yra reikšminga sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo teisės į S. G. turtą tikrosios vertės. Taigi, byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio.

67.       Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, nustačius, kad atsakovo deliktinės atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nebuvo nustatytos, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 25 456,79 Eur žalos, padarytos atsakovo neteisėtu neveikimu, nereaguojant į ieškovės prašymą areštuoti skolininkės S. G. vardu atidarytas sąskaitas bei reikalavimo teises į UAB „Senvagės rezidencija“, atlyginimo, panaikinama ir dėl žalos atlyginimo klausimo grąžinama iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68.       Kasaciniam teismui nusprendus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 25 456,79 Eur žalos atlyginimo priteisimo, ir šią bylos dalį grąžinant apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93, 96 straipsniai).

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ ieškinio reikalavimą dėl 25 456,79 Eur žalos atlyginimo ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atsakovui antstoliui Andriui Bespalovui priteisti 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo pirmosios instancijos teisme, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atsakovui Andriui Bespalovui priteista 1500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                Artūras Driukas

                                                Virgilijus Grabinskas

                                                Andžej Maciejevski

                                                Donatas Šernas

                                                Algirdas Taminskas

                                                Egidija Tamošiūnienė