Administracinė byla Nr. eA-4999-5752020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02342-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Orex Group“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Gaisrinių tyrimų centro (toliau – ir GTC), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba): 1) 49 835,89 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nutrauktos sutarties tarp pareiškėjo ir UAB „Naresta“; 2) 2 120 Eur turtinei žalai atlyginti dėl ekspertizės atlikimo išlaidų Lenkijos ekspertinėje įstaigoje; 3) 133,1 Eur turtinei žalai atlyginti dėl Lenkijos ekspertinės įstaigos išvados vertimo į lietuvių kalbą; 4) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. 2017 m. kovo 23 d. medžiagų tiekimo sutarties Nr. OG-201703-23/1 (toliau – ir Sutartis), sudarytos su UAB „Naresta“, pagrindu užsakė iš gamintojo GENTAS GEMEL METAL SANAYI A. S. (toliau – ir Gamintojas) ir ketino perduoti UAB „Naresta“ fasadines HPL plokštes, GENTAS 4596, Bs1, d0 degumo klasės (toliau – ir Plokštės), kurios turėjo ir galėjo būti panaudotos tik atitinkamame UAB „Naresta“ objekte – daugiabučių gyvenamųjų namų „Ąžuolų terasos“ su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), statyboms pagal UAB „Naresta“ ir UAB „Timidus“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. RS/2016/02. Pareiškėjas, turėdamas atitikties dokumentus, t. y. 2014 m. spalio 22 d. ERA degumo klasifikavimo ataskaitą Nr. ERA-14-095 su nustatyta degumo klase Bs1, d0 ir 2014 m. gruodžio 1 d. KIWA eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą Nr. 0620-CPR-45875/05 dėl degumo klasės Bs1, d0, pagrįstai manė, jog Plokščių degumo klasė yra Bs1, d0.
1.2. 2017 m. gegužės 5 d. anoniminio skundo pagrindu Inspekcija pradėjo neplaninį Objekto patikrinimą, atliekant šį patikrinimą Inspekcijai pagalbą teikė Tarnyba. Tarnyba 2017 m. gegužės 11 d. pradėjo patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti Objekte statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius. Tarnyba 2017 m. birželio 22 d. Objekte paėmė 3 Plokščių bandinius. 2017 birželio 22 d. bandinių paėmimo tirti akte Nr. 1EN-20 taip pat užfiksuota, jog kontrolinis bandinys, kuris pareiškėjo iniciatyva ir Gamintojo nurodymu bus tiriamas kitoje Europos notifikuotoje laboratorijoje papildomam degumo klasės nustatymui, saugomas pardavimo vietoje – UAB „Naresta“. Pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. el. paštu informavo Inspekciją ir Departamentą apie tai, kad GTC bandymų metu nustačius Plokščių degumo klasę Cs1, d0, jis Plokštes kontroliniam bandymui Gamintojo nurodymu išsiuntė į kitą Europos notifikuotą laboratoriją papildomam degumo klasės nustatymui. GTC 2017 m. liepos 18 d. parengė Plokščių degumo klasifikavimo ataskaitą Nr. 20-15.2017.24 su bandymų ataskaitomis Nr. 20-14.2017.3 ir Nr. 20-16.2017.5, kuriose nustatyta degumo klasė – Cs1, d0. Tarnyba, nelaukusi Lenkijos ekspertinės įstaigos išvadų ir nebendradarbiaudama tarpusavyje, 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė patikrinimo išvadą, kad Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. RP-9 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodė, jog Plokštės yra nesaugios ir negali būti naudojamos pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, UAB „Naresta“ 2017 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lenkijos ekspertinė įstaiga Instytut Techniki Budowlanej (toliau – ir Institutas) dėl Tarnybos patikrinimo metu pažymėtų kontrolinių Plokščių degumo bandymo pateikė atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaitą Nr. 01720/17/Z00NZP su bandymų ataskaitomis Nr. LZP01-01720/17/Z00NZP ir Nr. LZP02-01720/17/Z00NZP, kurioje nustatyta, jog Plokščių degumo klasė Bs1, d0.
1.3. Bendrovė turtinę žalą patyrė (negavo sumos pagal Sutartį, patyrė bandymų atlikimo ir išvados vertimo į lietuvių kalbą išlaidas) dėl nepagrįstos ir skubotos valstybės institucijų išvados apie Plokščių degumo klasę. Pareiškėjas negali realizuoti Plokščių kitam klientui, nes jos parengtos specialiai Objektui, arba grąžinti jų Gamintojui, nes Lenkijos ekspertinė įstaiga nustatė, jog Plokštės atitinka Gamintojo garantuotą degumo klasę pagal atitikties dokumentus. Bendrovė taip pat patyrė neturtinę žalą – reputacijos pablogėjimą, nepatogumus bei papildomus rūpesčius.
1.4. Valstybės institucijos, atlikdamos neplaninį patikrinimą UAB „Naresta“, pažeidė teisės aktų reikalavimus, viešojo administravimo principus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarnyba nepateikė nei teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, nei priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimo dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 364 str. 11 ir 13 d., Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-189 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 28 p., 29 p. ir 32 p.). Šios aplinkybės reiškia numanomą neplaninio patikrinimo neteisėtumą bei nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimą (VAĮ 3 str. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys į Tvarkos aprašo 61 punkto nuostatas, susijusias su institucijų keitimusi tarpusavyje jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, ir pažymėtina, kad valdžios institucijos buvo informuotos apie Lenkijos ekspertinės įstaigos atliekamą tyrimą. Siekdamos užtikrinti objektyvumo principą (VAĮ 3 str. 2 p.), valstybės institucijos turėjo sulaukti Lenkijos ekspertinės įstaigos atliekamo kontrolinio Plokščių tyrimo rezultatų bei atlikti pakartotinę Plokščių ekspertizę tam, kad būtų pašalintos visos abejonės. Neplaninis patikrinimas buvo atliktas anoniminio skundo pagrindu, todėl neaišku nei kas šį skundą padavė, nei ar skunde pateikta informacija patikima. Atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) viena ar kita valstybės institucija prisidėjo prie nuostolių jam padarymo, todėl atsakovo atstovų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.
2. Atsakovo atstovas Departamento GTC atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrovės skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Nepritartina pareiškėjo teiginiams, jog GTC parengtoje klasifikavimo ataskaitoje Nr. 20-15.2017.24 padarytos neteisingos išvados dėl Plokščių degumo klasės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad GTC, kaip akredituota ir notifikuota įstaiga, yra kompetentinga nustatyti tokio tipo plokščių degumo klasę ir laikėsi visų standartuose nurodytų reikalavimų.
2.2. Abejotina ir Instituto parengtos bandymų ataskaitos Nr. LZP02-01720/17/Z00NZP teisingumu, nes: 1) ši ataskaita nepasirašyta; 2) gauti rezultatai yra ribiniai, t. y. vadovaujantis klasifikavimo standartu LST EN 13501-1, B degumo charakteristika pasiekiama, kai THR600s parametras nesiekia 7,5 MJ ribos, o ataskaitoje THR600s parametras yra 7,4 MJ; 3) ataskaitoje pateikti rezultatai neatitinka standarto LST EN 13823:2010+A1:2015 reikalavimų; 4) ataskaitoje panaudotos mineralinės vatos tankis netenkina Europos darniojo produkto standarto LST EN 438-7:2005 „Didelio slėgio apdailos laminatai (DSL). Lakštai termoreaktyvių dervų pagrindu (paprastai vadinami laminatais). 7 dalis. Kompaktinių laminatų ir DSL kompozitų paneliai, naudojami vidinių ir išorinių sienų bei lubų apdailai“ (toliau – ir DSL standartas) reikalavimų; 5) ataskaitoje sujungimai tarp plokščių netenkina DSL standarto reikalavimų; 6) bandinio montavimas netenkina DSL standarto reikalavimų.
3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrovės skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad gavęs Departamento prašymą dėl tarnybinės pagalbos, siekiant įvertinti statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. birželio 21 d. Tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiajam specialistui išrašytas pavedimas, kuriuo remdamasis vyriausiasis specialistas buvo įgaliotas paimti bandinius, vertinant Objekte statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Pagal pavedimą, Tarnybos Vilniaus apskrities skyrius 2017 m. birželio 22 d. atliko Objekte patikrinimą, kuriame dalyvavo ir UAB „Naresta“ statybos vadovas bei GTC atstovas. Patikrinimo metu UAB „Naresta“ pateikta minėto pavedimo kopija. Patikrinimas buvo atliekamas UAB „Naresta“ atžvilgiu, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pavedimo kopiją pateikti pareiškėjui. Patikrinimo metu bandymams buvo paimtos Plokštės, surašytas 2017 m. birželio 22 d. bandymo paėmimo tirti aktas Nr. 1EN-20, kuriame pasirašė UAB „Naresta“ statybos vadovas. Tarnyba pažymėjo, jog statybos gaminių degumo bandymus atlieka 2000 m. birželio 23 d. akredituotas GTC Gaminių tyrimų skyrius, akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.032. Tarnyba pati nevertina statybos gaminio, o patikrinimo aktą rengia vadovaudamasi GTC Gaminių tyrimų skyriaus pateiktomis degumo klasifikavimo ir bandymų ataskaitomis. Teisės aktai nenumato galimybės Tarnybai ginčyti ar vertinti akredituotų įstaigų (šiuo atveju – GTC) bandymų ataskaitų pagrįstumą, o akredituota įstaiga užtikrina laboratorijų, bandymų atitiktį standartų reikalavimams, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo abejoti GTC pateiktomis ataskaitomis. Pareiškėjo iniciatyva atlikta Plokščių ekspertizė Lenkijos ekspertinėje įstaigoje yra papildoma, neprivaloma ir Tarnyba neturėjo į ją atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2017 m. liepos 20 d. patvirtino didelio slėgio laminato fasado apdailos plokščių bandymų ataskaitą Nr. 20-15.2017.24 bei degumo klasifikavimo ataskaitas Nr. 20-16.2017.5 ir Nr. 20-14.2017.3, kuriose nurodoma, jog atlikus bandymus gaminys – Plokštės – dėl degumo klasifikuojamos: C; papildomas klasifikavimas dėl dūmų susidarymo: s1; papildomas klasifikavimas dėl liepsnojančių lašelių arba dalelių: d0; degumo klasifikavimo forma: Cs1, d0. Plokščių klasifikavimas galioja iki 2020 m. liepos 18 d. Taigi Plokščių degumo klasės vertė neatitinka Gamintojo deklaruojamos vertės – Bs1, d0, Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje, ši produktų siunta dėl savo degumo savybių yra nesaugi ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Tarnyba veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o pareiškėjo argumentai apie patirtą žalą nepagrįsti.
5. Atsakovo atstovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Atsakovas atstovas nurodė, kad UAB „Naresta“ patikrinimas atliktas ne anoniminio skundo pagrindu, o valstybės kompetentingos institucijos – Departamento – prašymu, koordinuojant kelių institucijų veiksmus. Inspekcija tikrinamiems subjektams pateikė Inspekcijos vadovybės sprendimą atlikti patikrinimą – Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. gegužės 3 d. pavedimo kopiją. Pavedime nurodyta patikrinimą atlikti iš anksto neįspėjant statybos dalyvių apie planuojamą patikrinimą. Pareiškėjas nebuvo tikrinamas subjektas, todėl nebuvo pareigos jam pateikti sprendimo atlikti patikrinimą kopijos. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Tvarkos apraše nurodyti dokumentai nebuvo pateikti ir patikrinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Inspekcijos pareigūnas dalyvavo patikrinime Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pagrindu. Inspekcijos pareigūno dalyvavimas patikrinime nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms, todėl jo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą atmestinas. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas nenurodė galbūt neteisėtų jos veiksmų, nepagrindė, kodėl neturėtų būti remiamasi GTC atliktų bandymų rezultatais. Pareiškėjas neargumentavo savo pozicijos, kad valstybės institucijos dėl neatidžių savo veiksmų nustatė klaidingą Plokščių degumo klasę. Be to, pareiškėjas nebuvo administracinių teisinių santykių subjektu, Inspekcija neturėjo įtakos jo nurodytai tariamai žalai, susijusiai su tarp pareiškėjo ir UAB „Naresta“ sudarytos Sutarties nutraukimu, todėl pareiškėjas negali savo žalos atsiradimo kildinti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio. Pareiškėjas taip pat nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos valstybės veiksmų (neveikimo) ir prašomos atlyginti žalos atsiradimo, neįrodė šių veiksmų neteisėtumo.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrovės skundą.
8. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
9. Atsakovo atstovas Departamento GTC atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.
10. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsakovo atstovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad Patikrinimo akto nuginčijimas teisme nėra būtina sąlyga žalos atlyginimui dėl to paties Patikrinimo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo. LVAT pritarė apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo atstovų veiksmų ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad, siekiant valstybės institucijų veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti žalos atlyginimą, būtina atskirai nuginčyti Patikrinimo aktą. Pastaroji pozicija nesuderinama ne tik su LVAT praktika (žr. LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-340/2013 ir kt.), bet ir su teisės aktais, kurie ginčams dėl viešojo administravimo subjektų neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo nenumato išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, bei proceso operatyvumo principu.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo nuginčyti Patikrinimo aktą tam, kad vėliau būtų galima prašyti žalos atlyginimo, nenagrinėjo grupės skundo argumentų dėl pareiškėjo patirtos žalos dėl neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, nesurinko bylai aktualių įrodymų, neišnagrinėjo bylos aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl sprendimas yra naikintinas. Byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes byloje būtina išsamiai išnagrinėti skundo teismui argumentus.
15. Pareiškėjas Bendrovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
16. Pareiškėjas nurodė, kada atsakovo atstovai atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Tvarkos aprašo 61 punktą, VAĮ 3 straipsnio 2 punktą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nustatė netinkamą Plokščių degumo klasę (tai yra patvirtinta kompetentingos Lenkijos laboratorijos atliktu tyrimu), o tai sukėlė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Plokštės buvo užsakytos konkrečiam projektui ir būtent UAB „Naresta“. Tai yra specifinės plokštės, kurios buvo reikalingos ir galėjo būti panaudotos tik konkrečiame projekte pagal architekto sukurtus sprendinius. Valstybei (jos institucijoms) atlikus neteisėtus veiksmus ir UAB „Naresta“ nutraukus Sutartį, Bendrovė Plokščių nebegali realizuoti. Tai reiškia, kad pareiškėjas dėl neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kurią valstybė privalo atlyginti.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti Bendrovei iš atsakovo Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Departamento GTC, Inspekcija ir Tarnyba, turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Teismas nustatė, kad Bendrovė ir UAB „Naresta“ sudarė Sutartį, pagal kurią įsipareigojo perduoti Plokštes UAB „Naresta“, kuri įsipareigojo už Plokštes sumokėti 49 835,89 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Departamente 2017 m. kovo 16 d. įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kaip efektyviau kovoti su numanomais piktnaudžiavimo atvejais, kai statybų proceso metu instaliuojamos gaisrinių savybių neatitinkančios statybinės medžiagos, ir buvo sutarta, kad atsitiktine tvarka bus vykdomi parenkamų objektų patikrinimai. Apie tai Departamentas 2017 m. kovo 28 d. raštu informavo Inspekciją. Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. gegužės 3 d. pavedimu Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vedėjui pavesta iš anksto, neįspėjant statybos dalyvių apie planuojamą patikrinimą, kartu su Departamentu, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Tarnybos atstovais patikrinti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą. Inspekcija 2017 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybą bei Departamentą dėl tarnybinės pagalbos, siekiant įvertinti statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Departamentas 2017 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į GTC dėl tarnybinės pagalbos suteikimo, prašydamas deleguoti atstovą, kuris suteiktų tarnybinę pagalbą – rašte numatytų neplaninių patikrinimų metu įvertintų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. GTC 2017 m. gegužės 10 d. pavedimu pavedė Gaminių tyrimų skyriaus vedėjui suteikti tarnybinę pagalbą ir dalyvauti objektuose statybai naudojamų medžiagų atitikties priešgaisriniams reikalavimams įvertinime. UAB „Naresta“ 2017 m. gegužės 31 d. informavo pareiškėją, Inspekciją ir Tarnybą apie tai, kad Tarnyba ir Inspekcija 2017 m. gegužės 5 d. gavo anoniminį skundą, pagal kurį nusprendė atvykti į Objektą ištirti Plokščių degumo klasę. Minėtu raštu UAB „Naresta“, be kita ko, prašė kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėjas ir UAB „Naresta“, atsižvelgdami į tai, kad Tarnyba, GTC ir Inspekcija nusprendė atlikti UAB „Naresta“ statomo Objekto patikrinimą, kad yra atliekamas pagal Sutartį įgytų Plokščių pavyzdžių poėmis bandymams, 2017 m. birželio 20 d. sudarė priedą Nr. 2 prie Sutarties, pagal kurį, be kita ko, pareiškėjas įsipareigojo grąžinti UAB „Naresta“ pagal Sutartį pusę sumokėto avanso, taip pat paruošti Plokščių pavyzdžius ir transportuoti jas Gamintojo nurodymu kontroliniams bandymams į kitą Europos notifikuotą laboratoriją papildomam degumo klasės nustatymui. Pareiškėjas ir UAB „Naresta“ taip pat susitarė, kad Plokščių siuntimas bandymams į kitą Europos notifikuotą laboratoriją ir iš jos gautas rezultatas įtakos UAB „Naresta“ teisėms ir pareigoms neturės. Pagal minėtą sutarties priedą pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. grąžino UAB „Naresta“ pusę avanso, o 2017 m. liepos 14 d. – likusią avanso sumą. Tarnyba 2017 m. birželio 21 d. pavedimu nurodė savo specialistui teikti tarnybinę pagalbą Objekte, siekiant įvertinti Inspekcijos nurodytų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius. Tarnybos specialistas, vykdydamas patikrinimą, 2017 m. birželio 22 d. Objekte paėmė 3 Plokščių bandinius ir surašė bandinių paėmimo tirti aktą Nr. 1EN-20, kurį pasirašė UAB „Naresta“ statybos vadovas. GTC 2017 m. liepos 20 d. raštu informavo Departamentą, kad iš Objekto paimtų Plokščių degumo klasė yra C-s1, d0. Departamentas 2017 m. liepos 25 d. raštu informavo Inspekciją, kad iš Objekto paimtų Plokščių degumo klasė yra C-s1, d0. Atsižvelgęs į tai, Departamentas prašė įvertinti šių bandymų rezultatus ir pagal kompetenciją atlikti tolimesnius statybos patikrinimo veiksmus. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu nurodė savo specialistams patikrinti Objekte paimtų Plokščių atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams. Tarnyba, gavusi GTC paruoštas didelio slėgio laminato apdailos plokščių degumo klasifikavimo ataskaitas, priėmė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Plokščių degumo klasė yra C-s1, d0 ir ji neatitinka Gamintojo deklaruojamosios vertės – B-s2, d0. Tarnyba padarė išvadą, kad Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje. Šių statybos produktų siunta dėl savo degumo savybių yra nesaugi ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Apie Patikrinimo aktą Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu informavo UAB „Naresta“. UAB „Naresta“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. informavo Inspekciją ir Tarnybą, kad nutraukė Sutartį su Bendrove ir pasirinko kitas fasado apdailos medžiagas, atitinkančias projekto techninių specifikacijų reikalavimus. UAB „Naresta“ 2017 m. rugsėjo 1 d. informavo pareiškėją, kad nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukia Sutartį esant esminiam Sutarties pažeidimui, t. y. paaiškėjus netinkamai Sutartimi įgytų Plokščių kokybei. Bendrovė gavo duomenis iš Lenkijos ekspertinės įstaigos (Instituto), kad Plokščių degumo klasė yra B-s1, d0. Už ekspertizės atlikimą pareiškėjas Lenkijos ekspertinei įstaigai sumokėjo 2 120 Eur, o už išvados vertimą į lietuvių kalbą UAB „Bene dicta“ sumokėjo 133,1 Eur. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Lietuvos valstybės atstovų veiksmų buvo nutraukta su UAB „Naresta“ sudaryta Sutartis, pareiškėjas turėjo kreiptis į Lenkijos ekspertinę įstaigą dėl ekspertizės atlikimo, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą; neteisėti institucijų veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovo atstovai nelaukė kitų tyrimo rezultatų, neskyrė papildomos ekspertizės, todėl skubos tvarka buvo priimtas nepagrįstas Patikrinimo aktas, taip pat buvo sumenkinta Bendrovės reputacija.
20. Teismas, vadovaudamasis VAĮ, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Tvarkos aprašo, Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gegužės 17 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, konstatavo, kad teisinis reglamentavimas ir išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos neviršijo teisės aktais joms suteiktų kompetencijų. Patikrinimas UAB „Naresta“ Objekte pradėtas, atsižvelgiant į Departamento 2017 m. kovo 28 d. raštą. Inspekcijos 2017 m. gegužės 4 d. rašto pagrindu buvo priimtas Tarnybos 2017 m. birželio 21 d. pavedimas, kuriuo pavesta Tarnybos specialistui teikti tarnybinę pagalbą Objekte, siekiant įvertinti Inspekcijos nurodytų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius. Patikrinimas Objekte pradėtas vadovaujantis Aprašo 16.1 punkte bei Tvarkos aprašo 28.1 punkte numatytais pagrindais. Priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, patikrinimas buvo atliekamas ne Bendrovės atžvilgiu pagal anoniminį pranešimą, o būtent UAB „Naresta“ atžvilgiu tam, kad būtu užtikrinta statybai naudojamų medžiagų atitiktis priešgaisriniams reikalavimams. Patikrinimo akto turinys patvirtina, kad tikrinamas ūkio subjektas UAB „Naresta“. Objekte atliktas patikrinimas dėl Plokščių atitikimo priešgaisriniams reikalavimams, teikiant tarnybinę pagalbą Inspekcijai pagal 2017 m. gegužės 5 d. raštą, buvo atliktas Tarnybos darbuotojų, vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Gavus atliktų degumo klasės nustatymo bandymo rezultatus iš kompetentingos institucijos – GTC, – kuriuose nurodyta, kad plokščių degumo klasė yra C-s1, d0, nors statybos produkto Gamintojo deklaruojamosios vertės atitikties dokumentuose nurodoma aukštesnė degumo klasė – B-s2, d0, pagrįstai surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Plokščių degumo klasė yra C-s1, d0 ir ji neatitinka Gamintojo deklaruojamosios vertės – B-s2, d0. Teismo vertinimu, Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje.
21. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju patikrinimo metu buvo siekiama užtikrinti statybos atitiktį projektui, kuriame jau numatyta ir atsakingų institucijų suderinta ir nuspręsta, kokios degumo klasės plokštes galima montuoti Objekte, o nustačius neatitikimą – statybos vykdymą nukrypstant nuo Objekto projekto, neužtikrinant montuojamų plokščių aukštos degumo klasės, – apie Patikrinimo aktą Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu pagrįstai informavo UAB „Naresta“, kuri nutraukė Sutartį su pareiškėju. Užsienio ekspertinių įstaigų atlikti bandymai dėl plokščių degumo nepaneigia GTC atlikto bandymo rezultatų ir nekelia abejonių dėl GTC atlikto bandymo patikimumo. GTC atliktu degumo bandymu, kuris atliktas kompetencijos ribose, siekta ir viešojo intereso apsaugos – apsaugoti vartotojus nuo nesaugių statybos produktų ir užkirsti kelią galinčioms kilti tragedijoms ar nelaimingiems atsitikimams. Plokštės, kurios yra žemesnės degumo klasės, nei privaloma, kelia grėsmę žmonių saugumui ir bet koks formalus bandymas spręsti situaciją, inicijuojant kitas ekspertizes, teisės aktų pažeidimų nepašalins. GTC degumo klasifikavimo ataskaita laikytina patikimu įrodymu byloje dėl Plokščių degumo klasės C-s1, d0 neatitikimo Gamintojo deklaruojamajai vertei B-s2, d0.
22. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-561 „Dėl priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro paskyrimo atlikti statybos produktų atitikties įvertinimą“ paskyrė GTC vykdyti statybos produktų atitikties įvertinimą pagal Statybos produktų direktyvą (89/106/EEC) (1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo). Europos Komisija suteikė GTC paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos identifikacinį numerį – 1796. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-389 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro paskyrimo atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą“ pakeitė 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. D1-561 ir nuo 2013 m. liepos 1 d. paskyrė GTC atlikti trečiųjų šalių užduotis vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą pagal nurodytą sritį ir funkcijas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti sertifikuotos įstaigos, turinčios kompetenciją nustatyti, be kita ko, ir degumo klasifikavimą, kompetencija.
23. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovo atstovai nelaukė Lenkijos ekspertinės įstaigos išvadų, pažymėjo, jog pagal Aprašą Tarnyba neprivalėjo vadovautis, atsižvelgti ar laukti, kol bus atlikta pareiškėjos iniciatyva užsienio valstybėje užsakyta Plokščių ekspertizė. Teismo vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, kadangi nutraukė su UAB „Naresta“ sudarytą Sutartį, bei tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, yra išimtinai kilusios dėl Bendrovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo su UAB „Naresta“ pagal Sutartį ir jos priedus, bet ne dėl to, kad Inspekcija, Tarnyba bei GTC atliko tam tikrus veiksmus.
24. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žala), civilinė atsakomybė nekyla. Padaręs išvadą, kad šiame ginče Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos nepadarė neteisėtų veiksmų, dėl priežastinio ryšio ir žalos fakto teismas sprendime nepasisakė, o pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Inspekcijos ir Departamento GTC, atlyginti žalą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs skundo, teismas atmetė ir prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
25. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
25.1. Teismas nesivadovavo aukštesnio teismo nurodymais (išaiškinimais), išnagrinėjęs bylą iš naujo, t. y. nurodė, kad Lietuvos institucijos neprivalėjo laukti, kol bus atlikta pareiškėjo iniciatyva užsienio valstybėje užsakyta Plokščių ekspertizė ar vadovautis Instituto 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaita su bandymų ataskaitomis, t. y. rėmėsi analogišku argumentu, kaip ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendime, nors LVAT buvo nurodęs, kad šis argumentas nėra pagrįstas. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į LVAT išaiškinimus, visiškai nemotyvavo, kodėl Tarnyba neprivalėjo atsižvelgti ar laukti, kol bus atlikta pareiškėjo iniciatyva užsienio valstybėje užsakyta Plokščių ekspertizė; apskritai nemotyvavo, kodėl Lietuvos institucijos neprivalėjo vadovautis 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaita su bandymų ataskaitomis; pats pirmosios instancijos teismas šių įrodymų (Lenkijos laboratorijos atliktų tyrimų) nevertino, tik formaliai ir apskritai nepagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo abejoti GTC kompetencija (t. y. nevertino Lenkijos notifikuotos laboratorijos bei Turkijoje ir Nyderlanduose atliktų tyrimų rezultatų, kurie akivaizdžiai prieštarauja GTC priimtoms išvadoms).
25.2. Vien tai, kaip pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog teisės aktai neįtvirtina pareigos atsakovo atstovams laukti, kol kitoje ekspertinėje įstaigoje bus atlikta ekspertizė, savaime nereiškia, jog atsakovų atstovų veiksmai atliekant ekspertizę su didelėmis paklaidomis ir nustatant netinkamą degumo klasę yra teisėti. Teismas netyrė, ar nebuvo pažeisti viešojo administravimo principai, ar valstybės institucijų veiksmai buvo atlikti pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl šių argumentų apskritai nepasisakė. Byloje esanti Lenkijos ekspertinės įstaigos (Instituto) išvada, gauta atlikus Plokščių degumą, tikrai nebūtų pakenkusi procesui, labiau atitiktų objektyvumo principą, o atsakovo atstovai būtų turėję išsamesnius duomenis sprendimo priėmimui ir būtų išvengta jau kilusios žalos ar ji būtų buvusi mažesnė. Skubėjimas daryti nepagrįstas išvadas dėl nesaugaus produkto ir neva dėl netinkamos Plokščių degumo klasės buvo pagrindinis veiksnys, dėl ko kilo Bendrovei žala (būtent dėl atsakovo atstovo veiksmų UAB „Naresta“ su Bendrove nutraukė Sutartį, o ne dėl Bendrovės ir UAB „Naresta“ susitarimų. Jei nebūtų buvę šios išvados, Sutartis nebūtų buvusi nutraukta, o tai reiškia yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovų nerūpestingų veiksmų ir kilusios žalos).
25.3. Pareiškėjas buvo nurodęs argumentus, jog tiek Plokščių Gamintojas (bandymai atlikti Turkijoje ir Nyderlanduose), tiek ir laboratorija Lenkijoje konstatavo, jog Plokščių degumo klasė yra Bs1, d0, o tik GTC nustatė, jog Plokščių degumo klasė yra neva C-s1, d0. Teismas šių argumentų ir pateiktų įrodymų apskritai neanalizavo ir nenagrinėjo, nemotyvavo, kodėl nesiremia kitų trijų institucijų atliktais tyrimais (ar kodėl jais remtis negali ir (ar) kodėl jie galėtų būti laikomi nepatikimais).
25.4. Teismas nepateikė jokių papildomų argumentų ir ar motyvų, t. y. apskritai nenurodė, kodėl susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, kadangi nutraukė su UAB „Naresta“ sudarytą Sutartį, kreipėsi į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, yra išimtinai kilusios dėl Bendrovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo su UAB „Naresta“ pagal Sutartį ir jos priedus. Teismas tinkamai neanalizavo pareiškėjo išdėstytos pozicijos, nemotyvavo, kodėl nesivadovaujama aukštesnės instancijos teismo jau nurodytais išaiškinimais, tačiau visiškai formaliai perrašė jau ankstesniame teismo sprendime nurodytus argumentus, kurie LVAT jau buvo pripažinti nepagrįstais.
25.5. Teismas nenagrinėjo ir apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, kurie pagrindžia valstybės institucijų neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad Plokštės papildomai bus tiriamos kitoje Europos notifikuotoje institucijoje, buvo derinta su valstybės institucijomis, jos apie tai žinojo. Tad akivaizdu, kad jeigu institucijos būtų elgusios apdairiai, rūpestingai bei atidžiai, būtų paisiusios joms keliamų reikalavimų (Tvarkos aprašo 61 p.), jos būtų sulaukusios Lenkijos kompetentingos institucijos tyrimo rezultatų ir tik tuomet priėmusios sprendimą. Kitos institucijos tyrimų nelaukimas (nors apie atliekamą tyrimą institucijos tikrai žinojo), skubotas sprendimo priėmimas be jokios pateisinamos priežasties pagrindžia neteisėtus veiksmus. Valstybės institucijos, žinodamos apie Lenkijoje atliekamą kontrolinį plokščių tyrimą, turėjo keistis informacija, sulaukti tyrimo rezultatų ir siekdamos objektyvaus ir nešališko Plokščių ištyrimo, atlikti pakartotinę Plokščių ekspertizę, kad būtų pašalintos visos abejonės (VAĮ 3 str. 2 p.). Lenkijos notifikuota laboratorija pateikė rezultatus, kad Plokštės atitinka priešgaisrinius reikalavimus. Gamintojas nesutinka priimti Plokštes ir grąžinti už jas sumokėtą kainą pareiškėjui, nes Plokštės atitinka deklaruojamą degumo klasę ir priešgaisrinius reikalavimus, kaip kad tai nustatė Lenkijos notifikuota laboratorija. Aplinkybės, kad tiek Gamintojas, tiek Lenkijoje esanti Europos notifikuota laboratorija nustatė vieną degumo klasę, o vienintelė GTC – kitą, atsakovų atstovai dėl nepateisinamų priežasčių priėmė skubotą sprendimą, nelaukė, kol kita laboratorija pateiks tyrimų rezultatus, pagrindžia, kad atsakovo atstovai nesiekė priimti teisingo, objektyvaus sprendimo, įsitikinti klaidų nebuvimu ir nustatyti tinkamą Plokščių degumo klasę, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
25.6. Išdėstyti motyvai patvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis nepakankamai motyvuotas, jame yra nutylėtų aplinkybių, jis prieštarauja LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutarčiai. Tai neabejotinai pagrindžia, kad skundžiamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas.
26. Atsakovo atstovas Departamento GTC atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:
26.1. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, pateikė byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus, padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra pagrindo jį naikinti.
26.2. Bendrovė savo iniciatyva, nederindama nei su GTC, nei su Tarnyba ar Inspekcija, pateikė savaip sumontuotas, t. y. neatitinkant darniojo standarto LST EN 438-7 „Didelio slėgio apdailos laminatai (DSL). Lakštai termoreaktyviųjų dervų pagrindu (paprastai vadinami laminatais). 7 dalis. Kompaktinių laminatų ir DSL kompozitų paneliai, naudojami vidinių ir išorinių sienų bei lubų apdailai“ sąlygų, plokštes Institutui, kuris pateiktiems tyrimo objektams atlikęs bandymus nustatė Bsl, dO klasę. GTC ir Instituto tyrimų rezultatai tarpusavyje negali būti lyginami ir be jokios abejonės GTC, teikdamas savo tyrimo rezultatus, neprivalo laukti kitos įstaigos išduotų tyrimo rezultatų. Bendrovė, be to, kad nustatyta nepalanki degumo klasė, neįvardina jokių kitų GTC neteisėtų veiksmų, nes tokių ir nėra.
27. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:
27.1. Tarnyba neturi teisinio pagrindo abejoti GTC teikiamomis ataskaitomis. Pareiškėjo iniciatyva atlikta Plokščių ekspertizė Lenkijos ekspertinėje įstaigoje (Institute) yra papildoma, nėra privaloma ir Tarnyba nėra įpareigota į ją atsižvelgti.
27.2. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovų įgaliojimus bei įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos neviršijo teisės aktais joms suteiktų kompetencijų ir atliko veiksmus, kuriuos atlikti jas įgaliojo teisės aktai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Skundžiamame sprendime šią išvadą teismas tinkamai ir išsamiai motyvavo, grindė teisės aktuose įtvirtintais atsakovo atstovų įgaliojimais, patikrinimų teisiniais pagrindais, procedūrų reikalavimais.
28. Atsakovo atstovas Inspekcija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:
28.1. Bendrovė, siekdama nuginčyti teismo sprendimą, turi nurodyti, kokiems teisės aktams jis prieštarauja. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė, todėl neaišku, kokius teisės aktus pažeidė teismas, padarydamas išvadą, jog Apraše nėra įtvirtinta, kad Tarnyba privalo vadovautis, atsižvelgti ar laukti, kol bus atlikta pareiškėjos iniciatyva užsienio valstybėje užsakyta Plokščių ekspertizė. Teismas, vertindamas sąlygas valstybės institucijų civilinei atsakomybei kilti bei žalai atlyginti, atsižvelgė į Inspekcijos ir kitų atsakovo atstovų kompetenciją, t. y. vertino, ar institucijos veikė joms suteiktų įgaliojimų ribose ir ar atliko visus veiksmus, kuriuos atlikti jas įpareigojo teisės aktai.
28.2. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai taikė teisės aktų normas, reglamentuojančias Inspekcijos, Tarnybos, GTC veiklą vykdant joms priskirtas funkcijas.
28.3. Inspekcija veikė teisės aktų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek leidžia teisės aktai.
28.4. Inspekcija, remdamasi GTC atliktų bandymų 2017 m. liepos 18 d. ataskaitoje nurodytomis išvadomis, raštu informavo statytoją apie tai, kad Plokščių degumo klasė neatitinka statybos produkto atitikties dokumentuose nurodomos degumo klasės bei atkreipė statytojo dėmesį, kad privaloma užtikrinti statybinių medžiagų atitiktį projektui. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl neturėjo būti vadovaujamasi GTC atliktų bandymų 2017 m. liepos 18 d. ataskaitoje nurodytomis išvadomis. Nėra pagrindo abejoti sertifikuotos įstaigos – GTC, – turinčios kompetenciją nustatyti, be kita ko, ir degumo klasifikavimą, kompetencija ir GTC kompetencijos ribose atlikto degumo bandymų rezultatais. Patikrinimas buvo atliekamas ne Bendrovės, o UAB „Naresta“ atžvilgiu, t. y. pareiškėjas nebuvo administracinių teisinių santykių subjektu, todėl manytina, kad savo žalos atsiradimo Bendrovė apskritai negali kildinti iš CK 6.271 straipsnio.
28.5. Susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, kadangi nutraukė su UAB „Naresta“ sudarytą Sutartį, taip pat kreipėsi į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, yra išimtinai kilusios dėl pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo su UAB „Naresta“ pagal Sutartį ir jos priedus, bet ne dėl to, kad Inspekcija, Tarnyba bei GTC atliko tam tikrus veiksmus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendrovė, sužinojusi apie valstybės institucijų atliekamą patikrinimą UAB „Naresta“ atžvilgiu dėl Plokščių atitikimo priešgaisriniams reikalavimams, papildė su UAB „Naresta sudarytą Sutartį naujomis sąlygomis dėl Plokščių, be kita ko, nurodydama, kad pretenzijų UAB „Naresta“ (subjektui, kurio atžvilgiu atliktas tyrimas) neturės ir savo iniciatyva Plokštes pateikė tikrinti Lenkijos ekspertinei įstaigai. Todėl Bendrovė, kaip verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepagrįstai su sutartinių santykių įsipareigojimų vykdymu kilusius nuostolius siekia perkelti Lietuvos Respubliką atstovaujančioms valstybėms institucijoms, kurios nagrinėjamu atveju veikė išimtinai jų veiklą reglamentuojančios viešosios teisės ribose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Departamentas, GTC ir Tarnyba, turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl to, kad dėl neteisėtų Lietuvos valstybės atstovų veiksmų buvo nutraukta su kita bendrove sudaryta sutartis, pareiškėjas turėjo kreiptis į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, neteisėti institucijų veiksmai pasireiškė tuo, kad nelaukiant kitų tyrimo rezultatų, neskiriant papildomos ekspertizės buvo priimtas nepagrįstas Patikrinimo aktas.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
31. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiame ginče Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos neatliko neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas su šia teismo išvada nesutinka.
32. Dėl paminėtų apelianto argumentų teismas pažymi, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje, yra objektyvumo principas. Jis reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).
33. Byloje įrodyta, kad Tarnybos pareigūnas 2017 m. vasario 22 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė statybinių medžiagų bandinius (3 vnt. aukšto slėgio laminato apdailos plokštes) ir būtent šios plokštės buvo perduotos tyrimui GTC Gaminių tyrimų skyriui (I t., b. l. 42). GTC bandinių tyrimo ataskaita yra motyvuota, užfiksuota tyrimų metodika, bandinio užsidegimo pradžios laikas, pateikti fizikiniai duomenys. Atlikus bandymus, buvo nustatyta, kad gaminio degumo klasė yra C-s1, d0 (I t., b. l. 55–57).
34. Teismui pareiškėjas pateikė kitą įrodymą – Lenkijos ekspertinės įstaigos Instytut Techniki Budowlanej 2017 m. rugpjūčio 30 d. klasifikavimo ataskaitą Nr. 01720/17/Z00NZP su bandymų ataskaitomis Nr. LZP01-01720/17/Z00NZP ir Nr. LZP02-01720/17/Z00NZP, kurioje nustatyta, kad ginčo plokščių degumo klasė yra Bs1, d0 (I t., b. l. 79–81, 84–86, 98–100). Šios atskaitos duomenys yra detaliai motyvuoti, nurodyta, kokiais būtais ir kokiais standartais vadovaujantis yra gautos išvados. Pareiškėjas teigia, kad buvo tiriamos plokštės, rastos statybvietėje ir Tarnybos patikrinimo metu pažymėtos.
35. Taigi, teismas, spręsdamas, ar viešojo administravimo metu buvo nustatyti teisingi faktai, turėjo įvertinti abu šiuos įrodymus, bet, kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas Lenkijos laboratorijos atliktų tyrimų nevertino.
36. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).
37. Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-2174/2006, 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).
38. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
39. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti, ar viešojo administravimo metu buvo nustatyti teisingi faktai, kokia yra ginčo gaminio degumo klasė: C-s1, d0 ar Bs1, d0. Esant dviem iš esmės lygiaverčiams ir prieštaringiems įrodymams, teismas turi nurodyti, kuriuo iš jų vadovaujamasi ir kodėl. Akivaizdu, kad byloje yra reikalingos specialios žinios ir būtina skirti ekspertizę ar kitu būdu išsiaiškinti, kodėl dviejų autoritetingų institucijų išvados skiriasi, įvertinti, ar atliekant bandymus buvo laikomasi galiojančių atitinkamų standartų, ar atskaitose užfiksuoti visi reikiami duomenys, ar bandymai atlikti nepažeidžiant atitinkamų taisyklių, ar tyrimus atliko kvalifikuoti asmenys. Taip pat nėra aišku, ar skirtingos institucijos tyrė tas pačias plokštes, kurios buvo rastos statybvietėje.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Gintaras Kryževičius