Civilinė byla Nr. 2-535/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės
Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Todneta“ atskirąjį skundą dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. 2-916-538/2010)
pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Digrama“ prašymą dėl proceso
atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „Todneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Holdeksas“
dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n
u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB „Digrama“ 2009 m. gruodžio 22 d. patikslintu
prašymu prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1788-524/2009; 2) panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir grąžinti atsakovo
UAB „Holdeksas“ nuosavybėn keturis žemės sklypus, esančius Girkalių k.
Klaipėdos r., kurių bendra vertė – 332 000 Lt; 3) įtraukti UAB „Digrama“ į bylą
trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus; 4) nurodytiems
žemės sklypams nustatyti priverstinę hipoteką užtikrinant 889 032,12 Lt dydžio
piniginius reikalavimus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.
pagal 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 5) užtikrinti pareikšto
reikalavimo įvykdymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nurodytus žemės sklypus. Pareiškėjas
pažymėjo, kad siekiant užtikrinti reikalavimą dėl priverstinės hipotekos
taikymo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo
nuosavybėje esančius ginčo žemės sklypus iki prašymo atnaujinti procesą
išsprendimo iš esmės, nes laiku jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d.
nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino
- areštavo UAB „Todneta“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 0,1396
ha žemės sklypą, kadastrinis adresas 5528/0006:382, Girkalių k., 0,1394 ha
žemės sklypą, kadastrinis adresas 5528/0006:371, Girkalių k., 0,1393 ha žemės
sklypą, kadastrinis adresas 5528/0006:374, Girkalių k., 0,1393 ha žemės sklypą,
kadastrinis adresas 5528/0006:373, Girkalių k. Teismas nurodė, kad prašymas
nagrinėtinas nepranešus suinteresuotiems asmenims, nes ginčo mastas didelis,
todėl yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sukliudys laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą. Reikalaujamo turto suma didelė. Kaip nurodė
pareiškėjas, skolininkas UAB „Holdeksas“ nėra atsiskaitęs su juo už įsigytus
žemės sklypus pagal 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl
vadovaujantis ekonomiškumo principu, tikslinga areštuoti taikos sutartimi,
sudaryta tarp UAB „Todneta“ ir UAB „Holdeksas, kurią patvirtino Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, ieškovo UAB „Todneta“
nuosavybėn už įsiskolinimus perleistus atsakovui UAB „Holdeksas“ priklausiusius
žemės sklypus.
Ieškovas UAB „Todneta“ atskiruoju skundu prašo
panaikinti skundžiamą teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį. Skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Teismas areštavo ginčo sklypus, nuosavybės teise
priklausančius ne atsakovui, kuris yra pareiškėjo skolininkas, o ieškovui,
kuris su pareiškėju neturi jokių materialinių teisinių santykių. Teismas
pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neįvertinęs pareikštų reikalavimų
materialinio teisinio pobūdžio ir pažeisdamas protingumo, teisingumo ir
sąžiningumo principus. Pareiškėjas reikalavimus savo skolininkui turi pareikšti
atskiru ieškiniu. Pareiškėjo ir atsakovo prievoliniai (skoliniai) teisiniai
santykiai kyla iš ginčo sklypų pardavimo sutarties, nėra susiję su ieškovo kaip
ginčo sklypų savininko nuosavybės teise bei negali pažeisti jo kaip naujo ginčo
sklypų savininko daiktinių teisių. Daikto ankstesniojo savininko prievolės
(turtiniai įsipareigojimai), nesvarbu, kilę dėl to daikto perleidimo ar
atsiradę iš kitų sandorių, paskui daiktą neseka. Ieškovas, kaip sąžiningas
turto įgijėjas, neturi patirti neigiamų apribojimų už ankstesniojo turto
savininko neįvykdytus prievolinius įsipareigojimus pareiškėjui.
2. Pareiškėjas, nesikreipdamas į teimą su savarankišku
ieškiniu, o prašydamas atnaujinti procesą kito kreditoriaus, tačiau to paties
skolininko atžvilgiu užvestoje byloje, piktnaudžiauja teise ir tokiu būdu
pažeidžia ieškovo kaip sąžiningo asmens teises.
3. Areštuotas ne atsakovo, bet kito asmens – ieškovo
turtas. Kadangi pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kilęs ne iš
daiktinės teisės ir nėra nukreiptas į konkretų nekilnojamąjį turtą, tačiau
adresuojamas konkrečiam prievolės subjektui – skolininkui (atsakovui), tai
atsakovo, o ne ieškovo turtas turėtų būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
objektas.
4. Pareiškėjas nenurodė konkrečių objektyvių duomenų, kad
ieškovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti būsimo, galimai pareiškėjui
palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi pradėtas atnaujinimo procesas
remiasi tik prielaidomis, esą atsakovas skolingas pareiškėjui, būsimo galimai
pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio
teisminio proceso metu, neturėtų būti maksimalus. Tuo labiau, kad areštuotas ne
atsakovo, į kurį pareiškėjas turi reikalavimą, o asmens, su kuriuo pareiškėjo
nesieja santykiai, turtas.
Pareiškėjas UAB „Digrama“ atsiliepimu į ieškovo UAB
„Todneta“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymima, kad taikos sutarties sudarymo dieną atsakovo
įsiskolinimas pareiškėjui pagal 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo
sutartį dėl ginčo žemės sklypų jau buvo įregistruotas VĮ Registrų centre.
Pareiškėjas, sužinojęs, kad neatsiskaičius už ginčo žemės sklypus yra sudaryta
taikos sutartis dėl jų perleidimo, pateikė prašymą atnaujinti procesą. Teismas,
žinodamas šią aplinkybę, nebūtų patvirtinęs taikos sutarties bei nebūtų
kilusios teisinės pasekmės, pažeidžiančios pareiškėjo interesus. Laikinosiomis
apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimą teismo sprendimą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos
teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta
ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo skundžiamos nutarties
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320
str. 1 d., 338
str.).
Pagal CPK 144
straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų
prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors
skolininko veiksmų ar neveikimo būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje būsimo teismo
procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo tikimybė
preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos
(žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje
byloje Nr. 2-304/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje
byloje Nr.
2-404/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs
ginčas iš esmės nesprendžiamas, tačiau teismas turi atsižvelgti į daugelį šiam
klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismui sprendžiant klausimą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, vertintinas ir ieškinio
ar kito procesinio dokumento, kuriuo prašomi patenkinti vienokie ar kitokie materialaus
teisinio pobūdžio reikalavimai, teisinių bei faktinių argumentų pakankamumas.
Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo laikomasi ir tokios nuostatos, kad prašyme dėl šių
priemonių taikymo išdėstyti motyvai turi prima facie patvirtinti ir būti
pakankami teismui įsitikinti, jog reiškiami reikalavimai, remiantis pateiktais
faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkinti (Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
Iš
teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos
teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1788-524/2009
patvirtino UAB „Todneta“ ir UAB „Holdeksas“ pasirašytą taikos sutartį ir
civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Todneta“ ieškinį atsakovui UAB „Holdeksas“,
trečiajam asmeniui UAB „Togida“, dėl skolos priteisimo nutraukė. Taikos
sutartimi ginčo šalys susitarė, kad atsakovo UAB „Holdeksas“ piniginė skola
ieškovui UAB „Todneta“ bus padengta perduodant kreditoriui skolininko
nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti
taikos sutartį, žemės sklypai, kuriems areštas (kaip laikinoji apsaugos
priemonė) pritaikytas dabar skundžiama nutartimi, nuosavybės teise atiteko
ieškovui UAB „Todneta“. Pareiškėjas UAB „Digrama“ 2009 m. gruodžio 22 d. patikslintu
prašymu prašė: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1788-524/2009; panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir grąžinti UAB
„Holdeksas“ nuosavybėn žemės sklypus; įtraukti UAB „Digrama“ į bylą trečiuoju
asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus; nurodytiems žemės sklypams
nustatyti priverstinę hipoteką 889 032,12 Lt piniginiams reikalavimams
užtikrinti, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2007
m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2007
m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtus žemės sklypus UAB
„Holdeksas“, tačiau pirkėjas UAB „Holdeksas“ už šiuos žemės sklypus nėra iki
galo atsiskaitęs.
Taigi,
žemės sklypai pagal aukščiau nurodytą taikos sutartį buvo perleisti UAB
„Todneta“ nuosavybėn. Prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės leidžia
teigti, jog iš esmės visas ginčo šalis sieja skirtingi teisiniai santykiai,
t.y. tarp UAB „Todneta“ ir UAB „Holdeksas“ buvo kilęs ginčas dėl finansinės
skolos pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo, tarp UAB „Digrama“ ir
UAB „Holdeksas“ atsirado teisiniai santykiai dėl UAB „Holdeksas“ piniginės
prievolės atsiskaityti pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį netinkamo
vykdymo (nesumokėjimo ar nevisiško sumokėjimo už įsigytus žemės sklypus). Teismas
laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne atsakovui (skolininkui) UAB
„Holdeksas“, o ieškovui UAB „Todneta“, su kuriuo pareiškėjo, pretenduojančio
įstoti į bylą (jei būtų atnaujintas jos procesas) trečiuoju asmeniu su
savarankiškais reikalavimais, nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti teisiniai santykiai, susiklostę tarp
UAB „Digrama“ ir UAB „Holdeksas“, pagal turinį niekaip nėra susiję su UAB
„Todneta“, kaip dabartinio žemės sklypų savininko, teisėmis ar pareigomis. Šios
aplinkybės prima facie paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
būtinumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo paduotą prašymą dėl proceso
atnaujinimo.
Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, vertinant pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo
turinį, dabartinėje užbaigtos bylos proceso stadijoje nėra objektyvaus pagrindo
laikinosiomis apsaugos priemonėmis apriboti ar suvaržyti ieškovo UAB „Todneta“
teises į nuosavybe valdomus daiktus dėl ankstesnio tų daiktų savininko
neįvykdytų prievolinių įsipareigojimų pareiškėjui. Pareiškėjas užbaigtoje civilinėje
byloje Nr. 2-1788-524/2009 nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. Jis prašo atnaujinus
bylos procesą įtraukti jį dalyvauti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką
reikalavimą nustatyti minėtiems žemės sklypams priverstinę hipoteką užtikrinant
889 032,12 Lt dydžio piniginius reikalavimus, kurie turėjo būti įvykdyti pagal
2007 m. gruodžio 17 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija
pažymi, kad tik atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1788-524/2009 ir
paskyrus ją nagrinėti teismo posėdyje bei įtraukus į bylos procesą pareiškėją
ir priėmus nagrinėti jo savarankišką materialųjį teisinį reikalavimą, galėtų
atsirasti pagrindas spręsti pareiškėjo prašymą dėl jo nurodytų laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas dabartinėje užbaigtos bylos stadijoje neatitinka ekonomiškumo principo
(CPK 145 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad pareiškėjo prašomas areštuoti turtas
priklauso ieškovui, o ne atsakovui, į kurį pareiškėjas turi subjektinę materialiojo
reikalavimo teisę, darytina išvada, jog dabar nėra pagrindo taikyti laikinąsias
apsaugos priemones. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentu, jog
šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tam subjektui,
kuris yra skolingas pareiškėjui, t. y. tam, į kurį pareiškėjas turi reikalavimo
teisę. UAB „Digrama“ turi piniginio pobūdžio reikalavimą savo skolininkui UAB
„Holdeksas“, todėl laikinųjų apsaugos priemonių objektas turėtų būti skolininko
turtas ar turtinės teisės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra
teisinga areštuoti UAB „Todneta“ priklausančius žemės sklypus, nenustačius
pareiškėjo materialinės reikalavimo teisės į šį juridinį asmenį, o minėtiems
žemės sklypams nesant ginčo objektu pagal pareiškėjo UAB „Digrama“ nurodyto
reikalavimo skolininkui UAB „Holdeksas“ pobūdį. Savo ruožtu UAB „Todneta“
ieškinio atsakovui UAB Holdeksas“ dalykas buvo piniginės skolos už akcijų
pardavimą priteisimas, taigi jis taip pat nebuvo susijęs su daiktinio turinio
pretenzijomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodyti žemės sklypai ieškovo
nuosavybėn atiteko tik kaip teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų
objektas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais daro išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė skubotai, neįvertinęs visų
reikšmingų aplinkybių, nenustatęs, ar inicijuojamo bylos proceso atnaujinimo
stadijoje tikrai egzistuoja objektyvus būtinumas taikyti pareiškėjo prašomas
laikinąsias apsaugos priemones. Išdėstytų argumentų pagrindu skundžiama
pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo UAB „Digrama“
prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas. Šis procesinis
sprendimas neatima iš pareiškėjo teisės atsiradus objektyviam pagrindui, kurį
lems prašymo atnaujinti procesą byloje išsprendimo teisinis rezultatas,
ateityje prašyti taikyti tokio turinio laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 2 punktu,
n
u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį
panaikinti.
Išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės „Digrama“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – UAB „Todneta“ žemės sklypų areštą.
Nutartį siųsti turto arešto aktų registrų tvarkytojui
– Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis