Baudžiamoji byla Nr. 1-144-360/2022

                                                                  Proceso Nr. 1-04-6-00021-2021-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.1

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

kaltinamajam V. U.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) vadovu, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 

n u s t a t ė:

        V. U. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos,  jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų  dydžio ir struktūros:

V. U., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, 16 punktą, kuriame  nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“,  ir 2002 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1056 redakcija) patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 13 p. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone <...> pateikia apskaitos dokumentą – kasos aparato kvitą<...>“, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 Palangos mieste, veikdamas per R. Z., vykdančią individualią veiką ir tvarkančią MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas ir tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

1. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 198 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) ir neįtraukė į apskaitą už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų, iš viso 82 100,00 eurų (iš jų 70 454,52 Eur pardavimo pajamų ir 11 645,48 Eur pardavimo PVM);

2. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 102 atvejais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, priskaitymo–išskaitymo žiniaraščiais) nepagrindė iš viso 51 049,91  Eur (2020 m. – 26 812,41 Eur, 2021 m. – 24 237,50 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo bei 88 634,10 Eur (2020 m. – 46 784,10 Eur, 2021 m. – 41 850,00 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:

1. A. G. iš viso 6 800,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 12 249,03 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

2. S. Z. iš viso 4 500,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso        8 109,66 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

3. I. K. iš viso 7 468,95 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso          12 668,65 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

4. T. S. iš viso 8 669,19 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 15 920,72 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

5. D. B. iš viso 2 250,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso            3 908,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

6. E. A. iš viso 2 500,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso            4 033,54 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

7. Ž. D. iš viso 2 750,82 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 5 026,60 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

8. S. M. iš viso 4 650,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso           7 568,16 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

9. D. R. iš viso 2 000,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso          3 314,14 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

10. V. Ž. iš viso 1 000,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso           1 735,27 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

11. D. B. iš viso 2 450,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso          4 228,58 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

12. G. B. iš viso 3 650,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso        5 775,50 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;

13. L. B. iš viso 2 360,95 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 4 095,67 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.

Tokiu būdu V. U. tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas  aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms: 

V. U., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“;   Palangos mieste tyčia, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31, siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, veikdamas per R. Z., vykdančią individualią veiką ir tvarkančią MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesuvokusią jos nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas – apie už parduotas prekes gautus grynuosius pinigus – iš viso 82 100,00 eurų, bei apie darbo užmokesčio išmokėjimą 13 įmonės darbuotojų grynaisiais pinigais iš viso 51 049,91 Eur, dėl to R. Z., būdama suklaidinta, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintus kitus dokumentus jam žinomus neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą ir jo naudojimą, juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

- siekdamas išvengti 11 645,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas...“; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“; 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, į Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktas pirmines ir patikslintas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius įrašė  aiškiai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą: PVM deklaracijose deklaravo 55 454,52 Eur  mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių (11 eilutėje), 11 645,48 Eur mažiau 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje), 11 645,48 Eur  mažiau mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje);

- siekdamas išvengti 18 728,35 Eur Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007  23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį <...>. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 24 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija <...> pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“,  į Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas už 2020 m. sausio–gruodžio mėnesius ir 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesius bei už 2020 metus, įrašė  aiškiai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą, t. y.:

- Mėnesinių pajamų mokesčių deklaracijų (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSD, suma"“ nedeklaravo 88 634,10 Eur išmokėtų išmokų bei 6 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ nedeklaravo 18 728,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2020 m.: 4 eilutėje „bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ deklaravo mažiau 46 784,10 Eur, 5 eilutėje „bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo 10 081,22 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos (forma GPM213L) nedeklaravo 13 darbuotojų L8 laukelyje „išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – 46 784,10 Eur išmokų, L10 laukelyje „išskaičiuota GPM suma“ – 10 081,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- siekdamas išvengti 20 424,66 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1336 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos…“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti...“, 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos…“, 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“; Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1343 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“; 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“ (galioja nuo   2019-01-01), į 20 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31, pateiktus VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, įrašė  aiškiai netikrus duomenis apie turtą: Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį S4 stulpelyje, P20.4 laukelyje (SAM3SD priedų A11 laukelyje) deklaravo 88 634,10 Eur mažiau apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (2020 m. – 46 784,10 Eur, 2021 m. – 41 850,00 Eur) ir S5 stulpelyje, P20.5 laukelyje (SAM3SD priedo A12 laukelyje) – deklaravo 20 424,66 Eur  mažiau įmokų (2020 m. – 10 718,55 Eur, 2021 m. – 9 706,11 Eur), t. y.:

- neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 11 096,99 Eur (apdraustųjų 12,52 proc.) (2020 m. – 5 857,37 Eur, 2021 m. – 5 239,62 Eur) ir 1 568,82 Eur (draudėjų 1,77 proc.) (2020 m. – 828,08 Eur, 2021 m. – 740,74 Eur) socialinio draudimo  įmokų;

- neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (6,98 proc.) – 6 186,66 Eur (2020 m. – 3 265,53 Eur, 2021 m. – 2 921,13 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso         1 572,19 Eur (2020 m. – 767,57 Eur, 2021 m. – 804,62 Eur) pensijų įmokų.

Tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U. už laikotarpį nuo      2020-01-01 iki 2021-08-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų iš viso 50 798,49 Eur, iš jų: 11 645,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 18 728,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 20 424,66 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų.

Kaltinamasis V. U. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad žino, jog yra kaltas, visi darbuotojai buvo įdarbinti. Vasaros metu darbuotojai atvažiuoja ir nori užsidirbti, supranta, kad reikėjo viską rodyti buhalterinėje apskaitoje kaip priklauso pagal įstatymą. Merginos prašė atlyginimą mokėti grynaisiais pinigais, nes kitaip, sakė, nedirbs. Teko kažkiek pinigų į kasą nemušti. Dabar visus nuostolius sumokėjo. Pripažįsta savo kaltę. Daugiau tokių dalykų nebus.

Kaltinamasis V. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. iki 2019 m. pabaigos užsiėmė individualia veikla. 2019 m. pabaigoje nusprendė dar labiau praplėsti prekybą, todėl įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 2020 m. sausio mėn. vykdė veiklą adresu (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. Z. savo gyvenamojoje vietoje pagal jai pristatomus pirminius apskaitos dokumentus. Ji taip pat pagal jo pateiktus duomenis paruošdavo darbuotojams sutartis, teikdavo ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms bei sutvarkydavo darbuotojų atleidimus. Už bendrijos kasą atsakingas buvo jis pats. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo orientuota į Palangos poilsiautojus, todėl ir prekyba daugiausia vyko tik nuo gegužės iki rugsėjo mėn. pabaigos. Kitu metų laiku praktiškai prekybos nebūdavo ir įmonės veikla būna nuostolinga. Šaltuoju metų sezonu MB „(duomenys neskelbtini)“ lieka dirbti tik du žmonės. Vasaros sezonu į MB „(duomenys neskelbtini)“ priima papildomų darbuotojų, pavyzdžiui, 2021 m. vasarą buvo įdarbinta 10 merginų. Paviljone vienu metu dirba keturios merginos ir pagal grafikus jos 2 dienas dirba, 2 dienas būna laisvos. Bet jos tarpusavyje keičiasi ir dirba skirtingai. Vienas merginas vasaros sezonui įdarbindavo  visu etatu, kitas – 0,5 etato, kitas – 0,75 etato. Nors merginos buvo įdarbintos  ne visu etatu, bet praktiškai jos dirbdavo visu etatu, o kartais ir perdirbdavo valandas. Joms per pamainą tekdavo dirbti po 14–15 valandų. Įdarbinant merginas joms išaiškindavo jų darbo valandas ir koks numatytas darbo užmokestis. Joms paaiškindavo, kad už vieną išdirbtą darbo valandą gaus po 3,5 euro ir dar papildomai gaus po 2 procentus nuo dienos apyvartos. Atlyginimas būdavo skaičiuojamas kiekvieną savaitę ir apskaičiavus, kiek per savaitę išdirbo valandų, kokia buvo apyvarta, savaitės pabaigoje išmokėdavo merginoms priedus. Merginos priedus gavo tik už 2020 m. gegužės–rugsėjo mėn. ir 2021 m. gegužės–rugpjūčio mėn. Kiekviena mergina už savaitę gaudavo grynaisiais pinigais vidutiniškai po 100 eurų, kuriuos išmokėdavo joms pats asmeniškai. Už išmokėtus priedus neduodavo joms niekur pasirašyti. Tiksliai nėra apskaičiavęs, kiek jam tekdavo išmokėti priedų, kadangi viskas priklausydavo nuo apyvartos, bet gali teigti, kad merginos (kiekviena mergina) prie pagrindinio atlyginimo, kuris būdavo pervedamas į jų banko sąskaitas, per mėnesį gaudavo vidutiniškai po 400 eurų priedo (jei išdirbdavo pilną mėnesį). Merginoms buvo nurodęs ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, vaflius ar gėrimus fiksuoti kasos aparatu. Tokiu būdu merginos dalies pajamų nefiksuodavo kasos aparatu. Tiek 2020 m. (5–9 mėnesiais), tiek 2021 m. (5–8 mėnesiais) sezono metu vienos dienos apyvarta svyruodavo, priklausomai nuo oro, savaitės dienų, t. y. vieną dieną apyvarta galėjo būti tik kokie 500 eurų, kitą dieną – 1 500 eurų, tačiau, išvedus vidurkį, vienos dienos apyvarta būdavo ne mažiau kaip 1 000 eurų. Iš šios 1 000 eurų sumos dalis pinigų būdavo įtraukta į apskaitą, o dalis, t. y. ne mažiau kaip 20 procentų, būdavo neįtraukta, tačiau tikrai negali įvardyti tikslių sumų  (t. 3, b. l. 17–21).

Kaltinamasis V. U. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, susipažinęs su specialisto išvada dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos bei išvados priedais, nesutinka, kad tiek išvadoje, tiek prieduose nurodytos iš prekybos gautos  neįtrauktos į apskaitą pajamos atitinka tikrovę, kadangi specialistas sumas fiksavo pagal kiekvieno darbuotojo parodymus atskirai. Pamainoje dirbdavo po dvi–tris darbuotojas, tai per dieną neįtraukta į apskaitą gautų pajamų suma būdavo bendrai visų. Taigi vasaros sezonu, t. y. birželio–liepos–rugpjūčio mėn., vienos dienos neįtraukta į apskaitą pajamų suma siekdavo nuo 400 eurų iki 500 eurų. Tačiau kitais metų mėnesiais, tarkim, gegužės ir rugsėjo mėn., jau per mėnesį vidutiniškai būdavo neįtraukta į apskaitą nuo 1 000 eurų iki 3 000 eurų, nes tiek suprekiautos, tiek ir neįtrauktos į apskaitą sumos priklausydavo tik nuo oro sąlygų ir būdavo prekiaujama  daugiausia tik savaitgaliais. Likusiais metų mėnesiais, t. y. nuo spalio iki balandžio mėn., neįtraukta į apskaitą pajamų suma per mėnesį siekdavo nuo 500 eurų iki 1 000 eurų. Taigi specialistas turėtų perskaičiuoti neįtrauktų į apskaitą pajamų sumas, o  kartu ir nuo šių sumų perskaičiuoti valstybės įgaliotoms institucijoms padarytą žalą. Visiškai sutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir pasiruošęs žalą atlyginti. Išsamius parodymus apie įmonės veiklą davė apklausiamas kaip specialusis liudytojas, todėl prašo jais vadovautis (t. 3, b. l. 36–38).

 Kaltinamasis V. U. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir teikė neteisingus duomenis apie įmonės veiklą valstybės įgaliotoms institucijoms, dėl to padaryta didelė – 50 798,49 eurų – žala valstybės biudžetui, ir parodė, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi ir pasiruošęs padengti žalą pagal galimybes, t. y. dalimis, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla šiuo metu nevyksta taip sklandžiai. 2021-09-17 kratos metu MB „(duomenys neskelbtini)“ jo ir gyvenimo draugės J. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose buvo rasta ir paimta grynųjų pinigų suma, iš viso 16 670 eurų, iš kurių 5 000 eurų priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, o likusi suma – J. B.. Sutinka, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti 5 000 eurų suma būtų pervesta VSDFV žalai atlyginti. Kadangi išsamius parodymus apie MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei kitas aplinkybes jau davė, todėl prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Kadangi prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, todėl prašo ikiteisminį tyrimą baigti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 3, b. l. 53–55).

Įtariamasis V. U. po apklausos pateikė savo bei dviejų darbuotojų (E. A. ir T. S.) paaiškinimus (t. 3, b. l. 39–42).

Liudytoja R. Z. parodė, kad jos pagrindinis darbas yra (duomenys neskelbtini) , kurioje ji dirba vyr. buhaltere. Taip pat ji vykdo ir individualią veiklą, pagal kurią gali tvarkyti finansinę apskaitą. Dabar tiksliai metų ir laiko neprisimena, bet kai dar V. U. dirbo pagal individualią veiklą, V. U. jos paprašė, kad ji jam padėtų pateikti deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms. Vėliau V. U. atidarė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, ir ji toliau jam padėjo tvarkyti finansinę apskaitą ir teikti ataskaitas bei deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms. Visus MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis jai pateikdavo V. U.. MB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas bei deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms ji teikė tik pagal jai pateiktus V. U. pirminius dokumentus. Tarp jų buvo tik žodinis susitarimas, o už atliktą darbą ji pateikdavosąskaitą apmokėti MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 167–170).

Liudytoja A. G. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, barista-pardavėja pradėjo dirbti 2020 m. 01 mėn. Nuo įdarbinimo dienos iki 2021 m. 8 mėn. dirbdavo ne mažiau kaip 7 val. per 1 darbo dieną, tik šiltuoju metų laiku, t. y. 2021 m. 5–8 mėn., dirbo ne mažiau kaip 11–15 val. per 1 darbo dieną. Faktiškai dirbo ne mažiau kaip 3–4 dienas per 1 savaitę, 13–15 darbo dienų per mėnesį. Panašiai dirbo ir 2020 m. Prieš pradedant dirbti barista-pardavėja, su direktoriumi V. U. susitarė, kad ją oficialiai įdarbins ne visu etatu, nes jis pats to jos prašė. Nurodė, kad jam bus mažesni mokesčiai. Su vadovu susitarė, kad už 1 val. jai bus mokamas 3,50 Eur darbo užmokestis ir dar papildomai 2 procentai nuo apyvartos (nuo į kasos aparatą įmuštų pinigų ir į kasos aparatą neįmuštų pinigų). V. U. jai buvo nurodęs ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, gėrimus, vafliukus įmušti į kasos aparatą. Jai darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, o priedus išmokėdavo grynaisiais pinigais, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, direktorius V. U.. Už jai išmokėtą darbo užmokestį (priedus) grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėdavo. Darbo užmokestis jai taip pat buvo mokamas ir bankiniais pavedimais vieną kartą per mėnesį. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienos savaitės paskutinę jos darbo dieną, t. y. 3–4 kartus per mėnesį, kurio suma už savaitę sudarydavo ne mažiau kaip 40,00 Eur ir siekdavo 280,00 Eur. Per 2020 m. 1–4 mėn. darbo užmokesčio grynaisiais pinigais jai nemokėjo (neatsimena), per 2020 m. 5 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 600,00 Eur, per 2020 m. 6 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 1 000,00 Eur, per 2020 m. 7 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 1 000,00 Eur, per 2020 m. 8 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 800,00 Eur. 2020 m. 9 mėn. dirbo tik 3 savaitgalius ir jai išmokėta bendra darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 360 Eur, 2020 m. 10–12 mėn. dirbo tik keletą dienų, kiek tiksliai, neatsimena ir nepamena, ar gavo priedus grynaisiais pinigais. Per 2021 m. 4 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 300,00 Eur, per 2021 m. 5 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 600,00 Eur, per      2021 m. 6 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 900,00 Eur, per 2021 m. 7 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 1 000,00 Eur, per 2021 m. 8 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 600,00 Eur. 2020–2021 metais per 1 darbo dieną į kasos aparatą neįmušdavo ne mažiau kaip 20,00 Eur ir neįtrauktos į apskaitą pajamos (žino, kad neįtrauktos į apskaitą pajamos – tai yra į kasos aparatą neįmušti grynieji pinigai, gauti iš klientų už parduotus gėrimus, ledus) siekdavo 700,00 Eur. Visus kasos aparatu neapskaitytus pinigus darbo dienos pabaigoje palikdavo kartu su į kasos aparatą įmuštais grynaisiais pinigais seife, įrengtame darbo vietoje. Taip pat prie grynųjų pinigų kiekvieną darbo dieną palikdavo lapelį, kuriame buvo užfiksuota, kiek per darbo dieną buvo suprekiauta grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais. Nuo 2020 m. 1 mėn. iki 2020 m. 12 mėn. į kasos aparatą per 1 savaitę neįmušdavo ne mažiau kaip 20,00 Eur ir siekdavo 700,00 Eur (neatsimena, kiek 2020 m. 10–12 mėn. į kasos aparatą neįmušdavo grynųjų pinigų), per 2021 m. 4–8 mėn. (1 savaitę) į kasos aparatą neįmušdavo ne mažiau kaip 100,00 Eur ir siekdavo 700,00–800 Eur. 2020 metais tikrai atsimena, kad faktiškai dirbo 3 savaitgalius, t. y. 6 darbo dienas. Nežinojo, kad 2020 m. 9 mėn. ji dirbo neoficialiai, jai darbo užmokestį už šį mėnesį išmokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 360,00 Eur ( t. 2, b. l. 149–152).

Liudytoja S. Z. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , kioske „(duomenys neskelbtini)“, barista-pardavėja dirbo laikotarpiu nuo 2020-01-08 iki 2020-07-31. Į šią bendrovę jos prašymu buvo įdarbinta visu etatui. Jos darbo laikas žiemos sezonu ir vasaros sezonu skyrėsi ir priklausė nuo tos dienos oro sąlygų. Pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu dirbdavo nuo 11 valandos ir ne ilgiau kaip iki 18–19 valandos, o vasaros sezonu tekdavo dirbti nuo 9 valandos ryto net iki 1 valandos nakties ir per dieną išdirbdavo po 14–16 valandų. Faktiškai dirbo ne mažiau kaip 3–4 dienas per 1 savaitę, 14–15 darbo dienų per mėnesį. Įsidarbinant į MB „(duomenys neskelbtini)“, su vadovu susitarė, kad už 1 val. jai bus mokamas 3 Eur darbo užmokestis ir dar papildomai 2 procentai nuo apyvartos (į kasos aparatą įmuštų pinigų ir į kasos aparatą neįmuštų pinigų). V. U. jai buvo nurodęs ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, gėrimus, vafliukus įmušti į kasos aparatą. Jos darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, o priedus išmokėdavo grynaisiais pinigais, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U.. Už jai išmokėtą darbo užmokestį (priedus) grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėdavo. Grynaisiais pinigais jai darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną, t. y. 3–4 kartus per mėnesį. Šaltuoju sezonu, t. y. nuo 2020 m. sausio mėnesio iki balandžio mėn., už savaitę U. grynaisiais pinigais jai išmokėdavo nuo 150 eurų iki 200 eurų, o atšilus orams, t. y. nuo 2020 m. gegužės mėn. iki liepos 31 d., už savaitę išmokamų grynųjų pinigų sudarydavo ne mažiau kaip 300,00 Eur ir siekdavo 350,00 Eur. Dabar tiksliai neprisimena neįtrauktų į apskaitą sumų, nes dienos apyvarta priklausydavo ir nuo oro sąlygų. Gali tik teigti, kad vidutiniškai 50 procentų dienos apyvartos būdavo fiksuojama kasos aparatu ir 50 procentų dienos apyvartos neįtraukta į apskaitą. Tarkim, jei kasos žurnale pagal „Z“ ataskaitą parodyta suprekiauta dienos apyvarta 500 eurų, tai tikrai tą dieną buvo suprekiauta ne mažiau kai 1 000 eurų, t. y.  neįtrauktų į apskaitą pinigų suma tą dieną buvo ne mažiau kaip 500 eurų. Visus kasos aparatu nefiksuotus pinigus darbo dienos pabaigoje palikdavo kartu su į kasos aparatą įmuštais grynaisiais pinigais seife, įrengtame darbo vietoje. Taip pat prie grynųjų pinigų kiekvieną darbo dieną palikdavo lapelį, kuriame buvo užfiksuota, kiek per darbo dieną buvo suprekiauta grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais ( t. 2, b. l. 161–164).

Liudytoja I. K. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), dirbo laikotarpiais nuo 2020 m. 5 mėn. iki 8 mėn. ir nuo           2021 m. 4 mėn. iki 9 mėn. Prieš pradedant dirbti 2020 m. ir 2021 m. su V. U. susitarė, kad ji dirbs faktiškai  visu etatu, tačiau ar ją įdarbins 0,5 ar 0,75 etato, tiksliai pasakyti negali. Faktiškai 2020 m. ir 2021 m. dirbo visu etatu, t. y. po ne mažiau kaip 14 val. per dieną ir  3–4 dienas per savaitę. Vadovas V. U. nurodė, kad ji privalo ne visus iš klientų gautus pinigus fiksuoti kasos aparatu (įmušti į kasą) ir neįmuštus į kasą pinigus reikia palikti darbo seife kartu su į kasos aparatą įmuštais pinigais. 2020 m. 5 mėn. su kasos aparatu nedirbo, 2020 m. 6 mėn. į kasos aparatą neįmušė iš klientų gautų ne mažiau kaip 3 500 Eur, 2020 m. 7 mėn. 4 000 Eur, 2020 m. 8 mėn. 2 500 Eur. 2021 m. 4 mėn. 1 000 Eur, 2021 m. 5 mėn. 1 000 Eur, 2021 m. 6 mėn. 2 000 Eur, 2021 m. 7 mėn. 3 000 Eur, 2021 m. 8 mėn. 3 000 Eur 2021 m. 1 400 Eur už parduotus ledus, vaflius ir kt. Su V. U. prieš pradedant dirbti susitarė, kad jai mokės 2020 m. 3,00 Eur už 1 val. ir 2021 m. 3,50 Eur už 1 val. ir 2 procentus nuo pardavimų sumos (įmuštos į kasos aparatą ir neįmuštos). Darbo užmokestį U. mokėjo grynaisiais pinigais ir bankiniu pavedimu (procentus grynaisiais). 2020 m. 5 mėn. jai buvo išmokėta bendrai ne mažiau kaip 700 Eur, 2020 m. 6 mėn. 1 300 Eur, 2020 m. 7 mėn. 1 300 Eur, 2020 m. 8 mėn. 900 Eur, 2021 m. 4 mėn. 500 Eur, 2021 m. 5 mėn. 900, 2021 m. 6 mėn. 1 200 Eur, 2021 m. 7 mėn. 1 300 Eur, 2021 m. 8 mėn. 1 300 Eur, 2021 m. 9 mėn. 300 Eur. Darbo užmokestį 2020 m. ir 2021 m. V. U.išmokėdavo kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini) “. Į kasą neįmuštus pinigus dirbančios merginos palikdavo po darbo dienos seife su lapeliu, o direktorius V. U. tuos pinigus kitą dieną pasiimdavo (t. 2, b. l. 74–77).

Liudytoja T. S. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn. ir nuo 2020 m. gegužės mėn. pabaigos iki šiol (pastaba – liudytojos apklausa vyko 2021-09-16). Visą laiką dirbo pardavėja-barista. Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Dėl priėmimo į darbą tarėsi su direktoriumi V. U., su juo pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartyje darbo užmokestis buvo nustatytas valandinis, t. y. 3,79 Eur neatskaičius mokesčių už vieną valandą. Buvo įdarbinta  visu etatu. Faktiškai su direktoriumi sutarė, kad bus mokamas valandinis darbo užmokesti, t. y. 2019 m. buvo sutarta, kad bus mokamas 3,00 Eur darbo užmokestis už vieną valandą į rankas, 2020 m. taip pat buvo mokamas 3,00 Eur darbo užmokestis už vieną valandą į rankas, o nuo 2021 m. sutarė, kad bus mokamas 3,50 Eur darbo užmokestis už vieną darbo valandą į rankas. 2019 m. ir 2020 m. taip pat gaudavo papildomai 1,5 ar 2,00 procentų priedą nuo dienos apyvartos. Jei dirbo dvi darbuotojos, tai buvo mokamas 1,5 procento priedas, jei viena darbuotoja – tai buvo mokamas 2,00 procentų priedas. 2021 m. nuo balandžio mėn. jai mokamas priedas nuo apyvartos sudarė 2,5 procento. Darbo užmokestis, kuris buvo mokamas oficialiai, būdavo pervedamas į banko sąskaitą, o priedai buvo išmokami grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo V. U. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Už gautą priedą grynaisiais pinigais niekur pasirašyti nereikėdavo. 2019 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo sausio mėnesio iki gegužės mėnesio darbo užmokestis buvo mokamas tik grynaisiais pinigais. 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais ji dirbo daugiausiai po 2–3 val. per vieną darbo dieną, o savaitgaliais dirbdavo apie 10 val. Minėtu laikotarpiu (2019 m. nuo 1 mėn. iki 5 mėn.) darbo užmokestis buvo ne mažiau kaip 300 Eur į rankas. Nuo 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo mokamas ne mažiau kaip 1 200 Eur darbo užmokestis su priedais į rankas, t. y. dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į banko sąskaitą, o kita dalis buvo išmokama grynaisiais pinigais, už kuriuos ji niekur nepasirašydavo. 2020 m. nuo spalio mėnesio iki 2021 balandžio darbo užmokestis bankiniu pavedimu ir grynaisiais pinigais buvo ne mažiau kaip 1 200 Eur į rankas už vieną mėnesį. Už 2021 m. rugsėjo mėnesį jai direktorius grynaisiais pinigais išmokėjo 175 Eur į rankas. 2019–2021 m. priedai grynaisiais pinigais visada buvo išmokami kas savaitę. Dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, ji dirbo su kasos aparatu, ruošdavo vaflius, dėdavo ledus, gamindavo kavą ir prekiavo kitais produktais. Darbo vietoje buvo įrengtas kasos aparatas, kuris skirtas apskaityti pajamas, gautas už parduotą produkciją ir prekes. Direktorius nuo įdarbinimo pradžios buvo nurodęs, kad dalies gautų pajamų grynaisiais pinigais iš klientų už parduotas prekes nefiksuotų kasos aparatu. 2019 m., 2020 m., 2021 m. sezono metu, t. y. gegužės–rugsėjo mėn., neįtrauktų į apskaitą pajamų suma per jos vieną darbo dieną sudarė nuo 800 iki 1 000 Eur. Neįtrauktus į apskaitą pinigus su lapeliu, kuriame nurodyta neįtrauktų į apskaitą pinigų suma, darbo dienos pabaigoje įdėdavo į dėžutę, esančią seife, po kasos aparatu, ten taip pat dėjo ir kasos aparatu fiksuotus pinigus, o ant lapelio užrašydavo: kas tą dieną ir nuo kada iki kada dirbo jos pusėje kioske, kasos aparatu fiksuotų grynųjų sumą, kasos aparatu nefiksuotų grynųjų pinigų sumą bei kiek buvo įnešta kortele. Pinigus iš seifo, kur buvo sudėtos įtrauktos ir neįtrauktos į apskaitą pajamos, praktiškai kiekvieną dieną atvažiuodavo pasiimti direktorius V. U.. 2019 m., 2020 m., 2021 m. sezono metu, t. y. gegužės–rugsėjo mėn., ji faktiškai dirbo po 16 val. per vieną darbo dieną, dirbdavo nuo 9.00 val. iki 1.00 val. ( t. 2, b. l. 96–101).

Papildomos apklausos metu liudytoja T. S. parodė, kad 2021-09-16, duodama parodymus, patyrė stresą ir susijaudinimą, todėl nelabai suvokė visus jai užduodamus klausimus. Kai jai MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. U. davė susipažinti su gauta MB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, suprato, kad jos parodymai ne taip buvo suprasti, todėl nori juos patikslinti. Papildomai parodė, kad ne taip buvo suprasti jos parodymai dėl  neįtrauktų į apskaitą pajamų, kurios buvo gaunamos iš klientų. 2020–2021 m. pamainoje, ypač vasaros sezonu, merginos nedirbdavo po vieną, t. y. daugiausia dirbdavo trise (ji, M., kurios pavardės neprisimena, ir D. B.). Jos visos trys pasikeisdamos dirbo su kasos aparatu. Dienos apyvarta buvo skaičiuojama bendrai visų trijų, o ne kiekvienos atskirai. Pasibaigus vasaros sezonui (nuo rugsėjo mėnesio), jau pamainoje dirbdavo po vieną. Vasaros sezonu, priklausomai nuo oro sąlygų, dienos apyvarta būdavo labai skirtinga, o tai reiškia, kad ir dienos  neįtrauktos į apskaitą pajamos taip pat buvo skirtingos. Per jos pamainą vasaros sezonu (6–8 mėn.) per vieną dieną būdavo  neįtraukiama į apskaitą pinigų vidutiniškai 400–500 Eur, bet, kaip ir minėjo, tai buvo visų trijų pamainoje dirbusių darbuotojų bendra suma. Kitais metų mėnesiais, t. y. ne sezono metu, prekybos apyvarta buvo itin  skirtinga. Per dieną būdavo suprekiaujama ir, tarkim, 40 eurų, bet geru oru galėdavo būti ir koks      1 000 eurų, todėl apibrėžti, kiek būdavo  neįtrauktų į apskaitą pajamų ne vasaros sezonu, tikrai negali. Jos parodymai dėl darbo eigos ir mokėjimo už darbą aplinkybių yra teisingi, todėl prašo jais vadovautis ( t. 2, b. l. 103–106).

Liudytoja D. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2020-05-07 iki 2020-08-23 ir nuo 2021-04-24 iki šios dienos (pastaba – liudytojos apklausa vyko 2021-09-16) dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame maisto gamybos ir prekybos paviljone, esančiame adresu     (duomenys neskelbtini), pardavėja-barista. Dėl priėmimo į darbą vasaros sezono metu 2020 ir 2021 m. tarėsi su įmonės savininku V. U.. Su juo sutarė, kad dirbs barista maisto paviljone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įeina vafliukų gamyba ir prekyba, karštų gėrimų (kava, arbata), nealkoholinių kokteilių gamyba ir pardavimas, darbas su kasos aparatu. Su įmonės vadovu susitarė, kad bus mokamas valandinis 3,5 Eur atlyginimas ir mokės 2 procentus nuo dienos apyvartos, dirbs slankiuoju darbo grafiku nuo 12 iki 24 val. vasaros sezonu, ne sezono metu nuo 12 iki 20 val. Vasaros sezono metu (liepos–rugpjūčio mėn.) per dieną išdirbdavo ne mažiau kaip 12 darbo valandų, o ne sezono metu per dieną išdirbdavo 8–9 darbo valandas, per mėnesį vidutiniškai išdirbdavo 10–12 darbo dienų. Vasaros sezono metu pamainoje dirbdavo po 2 pardavėjas-baristas. Pirkėjai už įsigytas prekes atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ar kredito kortelėmis. Per dieną vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėn.) parduoda prekių ne mažiau kaip už 400 Eur, būdavo ir  už 1 000 Eur. Dienos apyvarta priklauso nuo klientų srauto. Per dieną iš klientų gautus grynuosius pinigus už parduotas prekes ne visada fiksuodavo kasos aparatu. Darbo dienos pabaigoje suskaičiuodavo, kad kasos aparate būtų 100 Eur, o perteklių fiksuodavo kasos aparatu. Pripažįsta, kad klientams neišduodavo kasos aparato kvitų. Patikrinimo metu kasos aparato, su kuriuo dirba, „Datec Ltd.“, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) , stalčiuje rastas 80,36 Eur perteklius, kuris susidarė dėl to, kad klientams už parduotas prekes neišdavė kasos aparato kvitų. Per dieną kasos aparatu inkasuotus grynuosius pinigus palikdavo kasos aparato stalčiuje, iš kurio po darbo grynuosius pinigus pasiimdavo vadovas V. U.. Ji taip pat pildo kasos operacijų žurnalą. Į seifą pinigų nededa, nes nežino jo kodo. Būna atvejų, kai vadovas V. U. negali inkasuoti iš kasos aparato grynųjų pinigų, tuomet ji kasos aparato kasoje palieka 100 Eur, o likusius išima ir įdeda į dėžutę, kuri yra šalia seifo. Kratos metu seife dėžutėje rasta 260 Eur suma. Ši suma, jos supratimu, yra 2021-09-15 inkasuota suma, tačiau tiksliai nežino, nes vakar (2021-09-15) ji nedirbo. Patvirtina, kad ne visas darbo užmokestis yra pervedamas į banko sąskaitą. 2021 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį už darbą vadovas V. U. išmokėjo priedą grynaisiais pinigais, kuris sudarė ne mažiau kaip 200 Eur sumą ( t. 2, b. l. 133–136).

Papildomos apklausos 2021-09-22 metu liudytoja D. B. parodė, kad    2021-09-16, atliekant jos apklausą, ji nurodė netikslius duomenis dėl patirto streso, todėl nori papildyti ir nurodyti tikslias aplinkybes dėl darbo MB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), barista-pardavėja pradėjo dirbti 2020 m. gegužės mėn. pradžioje ir dirbo iki 2020 m. rugpjūčio pabaigos. 2021 m. pradėjo dirbti balandžio mėn. pabaigoje ir dirba iki dabar. Prieš pradedant dirbti, su direktoriumi V. U. susitarė, kad faktiškai ji dirbs pagal pačių, t. y. pardavėjų-baristų, sudarytą grafiką. Faktiškai 2020 m. ir 2021 m. dirbdavo ne mažiau kaip 3–4 dienas per savaitę ir ne mažiau kaip 14 val. per 1 darbo dieną. V. U. ją įdarbino 0,75 etato, nors faktiškai ji dirbdavo  visu etatu. Nežino, kodėl nebuvo įdarbinta  visu etatu. 2020–2021 m. jai buvo mokamas 3,5 Eur už valandą darbo užmokestis ir 2 procentų priedas nuo bendros apyvartos, t. y. nuo kortele gautų pajamų, grynųjų pinigų, kuriuos įmušdavo į kasos aparatą, ir į kasos aparatą neįmuštų grynųjų pinigų. Visus suprekiautus, fiksuotus kasos aparatu grynuosius pinigus ir nefiksuotus kasos aparatu grynuosius pinigus, kiekvienos darbo dienos pabaigoje palikdavo seife ir užrašydavo tos dienos pajamas, t. y. nurodydavo, kiek buvo suprekiauta kortelėmis, kiek įmušta į kasos aparatą ir bendra grynųjų pinigų suma (su į kasos aparatą įmuštomis ir neįmuštomis pajamomis). 2020 m. per vieną darbo dieną kasos aparatu ji nefiksuodavo ne mažiau kaip 40 Eur ir siekdavo iki 330 Eur. Tokiu būdu 2020 m. 5 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 500 Eur (dirbo ne mažiau kaip 10 dienų), 2020 m. 6 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 1 200 Eur (dirbo ne mažiau kaip 14 dienų), 2020 m. 7 mėn. kasos aparatu neapskaitė ne mažiau kaip 1 300 Eur (dirbo ne mažiau kaip 14 dienų), 2020 m. 8 mėn. kasos aparatu  nefiksavo ne mažiau kaip 700 Eur (dirbo ne mažiau kaip 7 darbo dienas). 2021 metais per vieną darbo dieną kasos aparatu nefiksuodavo ne mažiau kaip 25,00 Eur ir suma siekdavo 450,00 Eur. Taigi 2021 m. 4 mėn. kasos aparatu  nefiksavo ne mažiau kaip 50,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 2 dienas), 2021 m. 5 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 400 Eur (dirbo ne mažiau kaip 10 dienų), 2021 m. 6 mėn. kasos aparatu neapskaitė ne mažiau kaip 1 000 Eur (dirbo ne mažiau kaip 13 dienų), 2021 m. 7 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 1 200 Eur (dirbo ne mažiau kaip 13 darbo dienų), 2021 m. 8 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 900 Eur (dirbo ne mažiau kaip 10 darbo dienų). 2020–2021 m. jai darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimasis. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais V. U. išmokėdavo kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Už jai išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėjo. Nežino, ar jai išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. 2020 metais per 1 mėn. jai išmokamo darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarydavo ne mažiau kaip 200,00 Eur ir siekdavo 300,00 Eur. Tiksliau nurodyti negali, nes neatsimena. 2021 metais per 1 mėn. jai išmokamo darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarydavo ne mažiau kaip 100 Eur ir siekdavo 450,00 Eur. Per 2021 m. 4 mėn. jai grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokėtas, per 2021 m. 5 mėn. grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 200,00 Eur, per 2021 m. 6 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 450,00 Eur, per 2021 m. 7 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 450 Eur, per 2021 m. 8 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 350 Eur, 2021 m. 9 mėn. grynaisiais pinigais darbo užmokestis jai nebuvo mokamas (t. 2, b. l. 137–140).

Liudytoja E. A., apklausta 2021-09-16, parodė, kad nuo 2020-06-05 iki 2020-08-22 ir nuo 2021-05-07 iki šios dienos dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ paviljone, adresu      (duomenys neskelbtini), padavėja-barista. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su vadovu V. U.. Su juo sutarė, kad dirbs  slankiuoju grafiku, mokant valandinį darbo užmokestį 3,5 Eur atskaičius mokesčius, mokės 2 procentus priedą nuo dienos apyvartos. Ją tenkino nurodytos darbo valandos, darbo užmokestis, todėl sutiko būti įdarbinta. Jos darbo vieta yra prekybos paviljone, adresu (duomenys neskelbtini) g.. Ji turi gaminti vafliukus, karštus gėrimus, kokteilius. Dirba su kasos aparatu. Klientai už parduotas prekes atsiskaito grynaisiais pinigais ir banko kortelėmis. Ji fiksuoja kasos aparatu tik tas parduotas prekes, kurių suma siekia iki 3 eurų, bet didžioji dalis klientų atsiskaito banko kortelėmis. Ne visas gautas pajamas fiksuoja kasos aparatu. Per dieną fiksuoja ne mažesnę kaip 50 eurų sumą ir ne didesnę kaip 800 eurų sumą. Patvirtina, kad 2020 metais per birželio mėnesį nefiksavo ne mažiau kaip 2 000 eurų sumą, liepos mėnesį ne mažiau kaip 5 000 eurų sumą, rugpjūčio mėnesį ne mažiau kaip 2 000 eurų. 2021 metais gegužės mėnesį per mėnesį kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 2 000 eurų, birželio mėn. ne mažiau kaip 5 000 eurų, liepos mėnesį ne mažiau kaip 8 000 eurų, rugpjūčio mėnesį ne mažiau kaip 2 000 eurų. Taip daryti liepė vadovas V. U.. Kaip ji suprato, tai buvo nusistovėjusi tvarka. Po darbo pamainos visus kasos aparatu fiksuotus ir nefiksuotus pinigus padėdavo į seifą, esantį darbo vietoje stalo stalčiuje po kasos aparatu. Darbo dienos pabaigoje inkasuojant grynuosius pinigus iš kasos, pinigus išimdavo, palikdavo tik 100 eurų. Į seifą įdėdavo visus per dieną gautus iš klientų grynuosius pinigus ir inkasuotus pinigus. Ant lapelio užsirašydavo iš viso per dieną gautų grynųjų pinigų sumą. Ji kartu vienoje pamainoje dirba kartu su Ž. P.-D.. Ji taip pat fiksuodavo ne visas pajamas kasos aparatu. Ne visas jai priklausantis darbo užmokestis buvo pervedamas į jos banko sąskaitą. Patvirtina, kad 2020 metais už darbą birželio mėnesį jai vadovas V. U. išmokėjo priedą grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 350 eurų. Liepos mėnesį jai išmokėjo ne mažiau kaip 500 eurų grynaisiais pinigais, rugpjūčio mėnesį jai išmokėjo ne mažiau kaip 200 eurų priedą grynaisiais pinigais. Už darbą 2021 metais gegužės mėnesį jai išmokėjo ne mažiau kaip 350 eurų priedą grynaisiais pinigais, birželio mėnesį priedą ne mažiau kaip 500 eurų grynaisiais pinigais, liepos mėnesį ne mažiau kaip 500 eurų grynaisiais pinigais, rugpjūčio mėnesį ne mažiau kaip 100 eurų grynaisiais pinigais. Už gautą priedą grynaisiais pinigais niekur nepasirašė. Priedą grynaisiais pinigais mokėjo už dirbtus viršvalandžius, apyvartą. Per mėnesį vidutiniškai išdirba 10 darbo dienų, per dieną 10–13 valandų. Nefiksuotos pajamos yra kasos aparatu neapskaitytos pajamos ( t. 2, b. l. 79–81).

Papildomos apklausos metu liudytoja E. A. parodė, kad 2021-09-16 duodama parodymus kaip liudytoja buvo labai susijaudinusi. Perskaičiusi specialisto išvadą su priedais suprato, kad jos parodymai, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos  neįtrauktos į apskaitą sumos, buvo suprasti klaidingai, todėl nori patikslinti savo parodymus. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, ji daugiausia pamainoje dirbo su Ž. D. (P.), todėl  neįtrauktos į apskaitą sumos iš prekybos, kurios išvadoje buvo skaičiuojamos atskirai, t. y. ir jos, ir Ž., turėjo būti ne dvi atskiros neįtrauktos į apskaitą sumos, o jų bendrai dviese  neįtrauktos į apskaitą sumos, kadangi savo pamainoje abi dirbo su klientais ir kasos aparatu. Taip pat nori patikslinti, kad pirminėje apklausoje nurodytos  neįtrauktos į apskaitą sumos visiškai neatitinka tikrovės, kadangi tikrai nebūdavo  nefiksuojama tokių didelių sumų, kaip, pavyzdžiui, 2021 m. liepos mėnesį  neįtraukta į apskaitą 8 000 eurų (kaip nurodė pirminėje apklausoje). Tiek 2020 m. vasaros sezonu (6–8 mėn.), tiek 2021 m. vasaros sezonu (6–8 mėn.) vidutiniškai su porininke  neįtraukdavo į apskaitą po 2 500 eurų per mėnesį. Kadangi 2021 m. ji MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo gegužės mėnesio vidurio, todėl, kiek prisimena, per 2021 metų pusę gegužės mėnesio ji su porininke  neįtraukė į apskaitą kasos aparatu pinigų, gautų iš prekybos, vidutiniškai 1 000 eurų. Daugiau papildymų ir pastebėjimų dėl parodymų, duotų 2021-09-16, neturi (t. 2, b. l. 84–87).

Liudytoja Ž. D., apklausta 2021-09-16, parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba barista. Šias pareigas ji ėjo ir 2020 metais. Darbo užmokestis jai mokamas ir grynaisiais pinigais, ir bankiniu pavedimu. Grynaisiais pinigais išmokami ir priedai kiekvieną savaitę darbo pabaigoje. Grynaisiais pinigais kiekvieną savaitę (2020 m. 6 mėn., 7 mėn., 8 mėn., 9 mėn. ir 2021 m. 6 mėn., 7 mėn., 8 mėn.) direktorius V. U. išmoka nuo 150 iki 300 eurų. 2020 m. birželio mėn. bankiniu pavedimu ir grynaisiais pinigais jai buvo išmokėta ne mažiau kaip 700 eurų, 2020 m. liepos mėn. ne mažiau kaip 800 eurų, 2020 m. rugpjūčio mėn. ne mažiau kaip 1 000 eurų, 2020 m. rugsėjo mėn. ne mažiau kaip 600 eurų, 2021 m. birželio mėn. ne mažiau kaip 700 eurų, 2021 m. liepos mėn. ne mažiau kaip 1 100 eurų, 2021 rugpjūčio mėn. ne mažiau kaip 1 000 eurų. 2021 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio jai dar nemokėjo nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Direktorius V. U. prieš pradedant dirbti 2020 ir 2021 metais jai nurodė, kad ne visus iš klientų gautus pinigus turi mušti į kasos aparatą. Nurodė, kad nefiksuotus pinigus (kurie nebuvo įmušti į kasos aparatą) dienos pabaigoje ji turi įdėti į seifą kartu su oficialiai fiksuotomis pajamomis. Vadovas V. U. juos iš seifo pasiimdavo kiekvieną dieną. Kratos metu seife rasti grynieji pinigai yra per vakar dieną (2021-09-15) suprekiauti pinigai, iš kurių 118,90 eurų buvo neįmušti į kasos aparatą, ir šiandien (2021-09-16) į kasą nebuvo įmušta 49,16 eurų. Tai sumos, kurias vadovas V. U. po darbo būtų pasiėmęs. MB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja ledais, vafliais, gėrimais adresu               (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini) “. Šiuo adresu ir buvo išmokamas darbo užmokestis grynaisiais pinigais. Per 1 darbo dieną kasos aparatu  nefiksuojama (pamainoje dirba du darbuotojai) ne mažiau kaip 200 eurų ir daugiausia  nefiksuojama 400 eurų. Tokiu būdu į kasos aparatą neįmušama per 1 mėn. ne mažiau kaip 3 000 eurų per vieną pamainą. Kiek per tą patį mėnesį į kasos aparatą neįmušama kitoje pamainoje, nežino. 2020 m. į kasos aparatą ji kartu su kolege E. A. neįmušė ne mažiau kaip       9 000 eurų. 2021 m. – ne mažiau kaip 7 700 eurų. 2020 m. 6 mėn. kasos aparatu  nefiksavo ne mažiau nei 2 000 eurų. 2020 m. 7 mėn. – 2 500 eurų, 8 mėn. – 2 500 eurų, 9 mėn. – 2 000 eurų. 2021 m. 6 mėn. kasos aparatu  nefiksavo ne mažiau nei 2 300 eurų, 7 mėn. – 2 500 eurų, 8 mėn. – 2 500 eurų, 9 mėn. ne mažiau kaip 400 eurų. Visi  nefiksuoti kasos aparatu pinigai kiekvienos darbo dienos pabaigoje būdavo paliekami seife. Faktiškai 2020–2021 6 mėn., 7 mėn., 8 mėn. ji dirbo ne mažiau kaip 14–15 val. per 1 darbo dieną, 3–4 darbo dienas per savaitę. Dirbo nuo 9.00 val. ryto iki 24.00 val. ( t. 2, b. l. 89–93).

Liudytoja S. M. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), barista-pardavėja pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio mėn. pradžios ir dirbo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Prieš pradedant dirbti, su V. U. susitarė, kad faktiškai ji dirbs  visu etatu, t. y. vasaros sezono metu (5 mėn., 6 mėn., 7 mėn., 8 mėn., 9 mėn.) nuo 9 val. iki 01.00 val., ne mažiau kaip 16 val. per vieną darbo dieną, bet būdavo dienų, kai reikėdavo dirbti 14 val. per 1 darbo dieną. 2020 m. 6 mėn., 7 mėn., 8 mėn., 9 mėn. dirbdavo ne mažiau kaip 15 darbo dienų, bet kartais dirbdavo ir 17 darbo dienų per vieną mėnesį. Su V. U. susitarė, kad jai faktiškai mokės ne mažiau kaip 3,5 Eur už 1 val. ir papildomai 2 proc. nuo bendros apyvartos (tai yra suprekiautos ir įmuštos į kasos aparatą pajamos už parduotus ledus, gėrimus, vafliukus ir neįmuštos į kasos aparatą pajamos). Ne visus iš klientų gautus pinigus apskaitydavo kasos aparatu (supranta, kad  nefiksuotos kasos aparatu pajamos – tai neįmušti į kasą grynieji pinigai, gauti iš klientų už šiems parduotas prekes) vadovo V. U. nurodymu. Visus suprekiautus,  fiksuotus kasos aparatu grynuosius pinigus ir  nefiksuotus kasos aparatu grynuosius pinigus, kiekvienos darbo dienos pabaigoje palikdavo seife ir užrašydavo tos dienos pajamas, t. y. nurodydavo, kiek buvo suprekiauta kortelėmis, kiek įmušta į kasos aparatą ir nurodydavo bendrą grynųjų pinigų sumą (su į kasos aparatą įmuštomis ir neįmuštomis pajamomis). 2020 metais per vieną dieną kasos aparatu  nefiksuodavo ne mažiau kaip 500 Eur ir ši suma siekdavo iki 800 Eur.  Taigi 2020 m. 6 mėn. kasos aparatu nefiksavo  ne mažiau kaip 7 500,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 15 dienų), 2020 m. 7 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 6 500,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 13 dienų), 2020 m. 8 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 10 000 Eur (dirbo 20 dienų, nes dirbo abiejose kiosko pusėse), 2020 m. 9 mėn. kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 8 500 Eur (dirbo 17 dienų per abi kiosko puses, nes nebuvo kam dirbti). Prasidėjus karantinui, faktiškai nedirbo. 2021 metais pradėjo eiti į darbą nuo gegužės mėn. ir dirbdavo tik savaitgaliais, t. y. šeštadieniais–sekmadieniais, ne mažiau kaip 15 val. per 1 darbo dieną. 2021 metais per vieną dieną kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 500 Eur ir ši suma siekdavo iki 800 Eur. 2021 m. 5 mėn. dirbo ne mažiau kaip 6 darbo dienas, kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 3 000,00 Eur, 2021 m. 6 mėn. dirbo ne mažiau kaip 4 darbo dienas, kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 3 000,00 Eur, 2021 m. 7 mėn. dirbo ne mažiau kaip 4 darbo dienas, kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip 2 000,00 Eur, 2021 m. 8 mėn. dirbo ne mažiau kaip 2 darbo dienas, kasos aparatu nefiksavo ne mažiau kaip          1 000,00 Eur. 2020–2021 metais darbo užmokestis jai buvo mokamas grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimasis. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną jai išmokėdavo V. U., adresu (duomenys neskelbtini). Už jai išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėjo. Per 2020 m. 6 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 720,00 Eur, per 2020 m. 7 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 900,00 Eur, per 2020 m. 8 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 1 200,00 Eur, per 2020 m. 9 mėn. jai grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 700,00 Eur. 2021 metais jai išmokamas darbo užmokestis už vieną dieną sudarydavo ne mažiau kaip 70,00 Eur ir siekdavo iki 100,00 Eur. 2021 m. per 5 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 420,00 Eur, 2021 m. per 6 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 280,00 Eur, 2021 m. 7 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 300,00 Eur, 2021 m. 8 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 130,00 Eur. Nežino, ar jai išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais buvo įtrauktas į bendrijos buhalterinę apskaitą, tik žino, kad V. U. oficialiai ją buvo įdarbinęs  ne visu etatu (išskyrus 2 mėn.) (t. 2, b. l. 127–131).

Liudytoja D. R. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, baristos padėjėja pradėjo dirbti 2021-07-01, taip pat dirbo ir nuo 2020 m. birželio mėn. pabaigos iki 2020 m. rugpjūčio mėn. vidurio. Nuo įdarbinimo dienos iki paskutinės darbo dienos, t. y. 2021-08-29, ji dirbdavo ne mažiau kaip 14–15 val. per 1 darbo dieną ir ne mažiau kaip 3–4 dienas per 1 savaitę, taip pat dirbo ir 2020 metais. Prieš pradedant dirbti, su direktoriumi V. U. susitarė, kad dirbs faktiškai visu etatu, o ją oficialiai įdarbins 0,5 etato. Su vadovu susitarė, kad už 1 val. jai bus mokamas 3,5 Eur darbo užmokestis ir dar papildomai 2 procentai nuo apyvartos. V. U. darbuotojoms buvo nurodęs ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, gėrimus, vafliukus fiksuoti kasos aparatu. Kiek darbuotojos tiksliai nefiksuodavo kasos aparatu grynųjų pinigų, nežino, nes pati su kasos aparatu nedirbo. Jai darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, o priedus išmokėdavo grynaisiais pinigais, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“. Už jai išmokėtą darbo užmokestį (priedus) grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėdavo. Darbo užmokestį (priedus grynaisiais pinigais) jai išmokėdavo kiekvienos savaitės paskutinę jos darbo dieną, t. y. 4 kartus per mėnesį, kurio suma už savaitę sudarydavo ne mažiau kaip 100,00 Eur ir siekdavo 150,00 Eur. Už 2021 m. liepos mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 600,00 Eur, už 2021 m. rugpjūčio mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 400,00 Eur, už 2020 m. birželio mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 100,00 Eur, už 2021 m. liepos mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 600,00 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 200 Eur. Kiek jai yra žinoma, ir kitoms darbuotojoms kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną buvo išmokami priedai grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 115–118).

Liudytoja V. Ž. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, barista-pardavėja dirbo laikotarpiu nuo 2020-06-15 iki 2020-08-23. Kadangi tuo laikotarpiu dirbo jos pažįstama S. Z., tai ji pasiūlė atvažiuoti į Palangą padirbėti, kadangi tuo laikotarpiu reikėjo darbuotojų. Dėl darbo sąlygų pokalbis vyko su vadovu V. U.. Per pirmą pokalbį nekalbėjo apie apmokėjimą už darbą, tik kai atvyko dirbti pirmą dieną, U. jai padavė pasirašyti darbo sutartį ir tada paaiškino, kad ji bus įdarbinta ne visu etatu (tik dabar neatsimena, ar 0,5, ar 0,75 etato), tačiau teks dirbti  visu etatu, o jei bus poreikis, t. y. bus daugiau klientų, tai teks padirbėti ir daugiau. U. pasakė, kad ji gaus už vieną darbo valandą po 3,5 Eur ir plius 2 procentus nuo suprekiautos apyvartos. Savo pamainoje (dirbdavo daugiausia trise) jai tekdavo dirbti nuo 10 valandos ryto iki 24 val. nakties, o jei būdavo klientų, tai net ir iki 1 val. nakties. Jos darbas buvo pamaininis, o grafiką susiderindavo tarpusavyje su kitom baristomis-pardavėjomis. Per savaitę jai tekdavo dirbti 3–4 darbo dienas. V. U. darbuotojoms buvo nurodęs ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, gėrimus, vafliukus  fiksuoti kasos aparatu. Taigi ne visas gautas iš klientų pajamas fiksuodavo kasos aparatu, ypač, jei šalia būdavo pats vadovas U.. Jei jo nebūdavo, tai daugiau pajamų fiksuodavo kasos aparatu, bet pasirodęs U. pykdavo, kad jau per daug užfiksuota , ir sakydavo daugiau nebemušti. Priklausomai nuo oro, vidutiniškai vienos dienos apyvarta būdavo 1 000 eurų (kartu sudėjus ir įtrauktas į apskaitą, ir neįtrauktas į apskaitą pajamas). Neįtrauktų į apskaitą pajamų per dieną būdavo vidutiniškai ne mažiau kaip 50 procentų nuo visos dienos apyvartos, kartais net ir daugiau. Visą dienos apyvartą (tiek kortele apmokėtus, tiek grynuosius, tiek  neįtrauktus į apskaitą pinigus) surašydavo ant lapelio ir palikdavo pagal U. nurodymą seife, kuris buvo spintelėje po kasos aparatu. Darbo užmokestis jai buvo mokamas bankiniu pavedimu, o priedus vadovas U. išmokėdavo grynaisiais pinigais, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“. Už jai išmokėtą darbo užmokestį (priedus) grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėdavo. Priedus grynaisiais pinigais jai išmokėdavo kiekvienos savaitės pabaigoje. Priedo grynaisiais pinigais už savaitę gaudavo ne mažiau kaip 100,00 Eur, o kartais priedas siekdavo ir 150,00 Eur. Taigi už 2020 m. birželio mėnesį mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 200,00 Eur, už 2020 m. liepos mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 400,00 Eur, už 2020 m. rugpjūčio mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 400,00 Eur. Kaip ir minėjo, už grynaisiais pinigais gautus priedus jai netekdavo niekur pasirašyti (t. 2, b. l. 121–124).

Liudytoja D. B., apklausta 2021-09-27, parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, barista pradėjo dirbti 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ir dirba iki šiol. Nuo įdarbinimo dienos iki 2021 m. 7 mėn. dirbdavo ne mažiau kaip 7 val. per 1 darbo dieną, tik 2021 m. 5–7 mėn. dirbo ne mažiau kaip 13–15 val. per 1 darbo dieną, ne mažiau kaip 3–4 dienas per 1 savaitę, 13–15 darbo dienų per mėnesį. Tokiu pat darbo krūviu dirbo ir 2020 m. Prieš pradedant dirbti, su direktoriumi V. U. susitarė, kad dirbs faktiškai visu etatu, o oficialiai ją įdarbins 0,5 etato. Su vadovu susitarė, kad už 1 val. jai bus mokamas 3,00 Eur darbo užmokestis į rankas (iki 2021 m. 5 mėn., po to jai mokėjo 3,5 Eur už 1 val.) ir dar papildomai bus mokami 2 procentai nuo apyvartos. V. U. jai buvo nurodęs ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, gėrimus, vafliukus įmušti į kasos aparatą. Jai darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu, o priedus išmokėdavo grynaisiais pinigais, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, direktorius V. U.. Už jai išmokėtą darbo užmokestį (priedus) grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėdavo. Grynaisiais pinigais jai darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną, t. y. 4 kartus per mėnesį, ir jo suma už savaitę sudarydavo ne mažiau kaip 50,00 Eur ir kartais siekdavo 280,00 Eur. Per 2020 m. 9 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 50,00 Eur, per 2020 m. 10 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 300,00 Eur, per 2020 m. 11 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 300,00 Eur, per 2020 m. 12 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 100,00 Eur, per 2021 m. 1 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 50,00 Eur, per 2021 m. 2 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 50,00 Eur, per 2021 m. 3 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 100,00 Eur, per 2021 m. 4 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 300,00 Eur, per 2021 m. 5 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 500,00 Eur, per 2021 m. 6 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 700,00 Eur, už 2021 m. 7 mėn. jai priedų grynaisiais pinigais neišmokėjo, kadangi ji turėjo nedarbingumą, nes susilaužė koją. 2020–2021 metais per 1 darbo dieną į kasos aparatą neįmušdavo ne mažiau kaip 30,00 Eur ir  neįtrauktos į apskaitą pajamos siekdavo 800,00 Eur. Visus kasos aparatu nefiksuotus pinigus darbo dienos pabaigoje palikdavo kartu su į kasos aparatą įmuštais grynaisiais pinigais ir palikdavo lapelį, kuriame buvo užfiksuota, kiek darbo dieną buvo suprekiauta (įmušti į kasos aparatą grynieji pinigai ir neįmušti į kasos aparatą grynieji pinigai, banko kortelėmis gautos pajamos). Nuo 2020 m. 9 mėn. iki 2021 m. 12 mėn. į kasos aparatą per 1 savaitę neįmušdavo ne mažiau kaip 100,00 Eur ir siekdavo 300,00 Eur, per 2021 m. 1–2 mėn. – ne mažiau kaip 10,00 Eur ir siekdavo 40,00 Eur, per 2021 m. 3–4 mėn. – ne mažiau kaip 100,00 Eur ir siekdavo 400,00 Eur, per 2021 m. 5 mėn. – ne mažiau kaip 500,00 Eur ir siekdavo 1 700,00 Eur, 2021 m. 6–7 mėn. (2021 m. 7 mėn. dirbo iki 8 d. po to buvo nedarbingumas) ne mažiau kaip 2 500,00 Eur ir siekdavo 3 500,00 Eur. Žiemos sezono metu dirbdavo tik ji ir jos kolegė T. (t. 2, b. l. 143–146).

Liudytoja G. B. parodė, kad nuo 2020-08-13 dienos pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbininke. Ji tvarkė kioską, maišydavo tešlą, ruošdavo šokoladą, šerbetus. Prieš pradedant dirbti, 2020 m. su vadovu susitarė, kad faktiškai dirbs 3 dienas, 3 dienos bus poilsio ir per 1 darbo dieną dirbs ne mažiau kaip 10–16 valandų. 2021 m. susitarė, kad dirbs 2 dienas, 2 dienos bus poilsio ir dirbs 10–16 val. per vieną darbo dieną. Faktiškai taip nuo įdarbinimo pradžios ir dirbo, t. y. ne mažiau kaip 12–16 dienų per 1 mėn. Su V. U. taip pat susitarė, kad 2020 m. jai už 1 val. mokės 3,00 Eur, o nuo 2021 m. 4,00 Eur už 1 val. į rankas. Už 1 darbo dieną jai mokamo darbo užmokesčio suma 2020 m. sudarė ne mažiau kaip 36,00 Eur ir siekdavo 48,00 Eur, o 2021 m. už 1 darbo dieną jai išmokamo darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 40,00 Eur ir siekdavo 64,00 Eur. Darbo užmokestis jai buvo mokamas bankiniu pavedimu ir grynaisiais pinigais. Bankiniu pavedimu darbo užmokestis buvo mokamas 1 kartą per mėnesį, o grynaisiais pinigais darbo užmokestį V. U. jai išmokėdavo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3 kartus per 1 mėn. Už jai išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais ji pasirašyti dokumente neturėjo. Bankiniais pavedimais jai išmokamo darbo užmokesčio suma už 1 mėn. sudarydavo nuo 12,00 Eur iki 256,00 Eur, o faktiškai gaudavo per 1 mėn. bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais (kai dirbo visą mėnesį) iki 750,00 Eur. Per 2020 m. 8 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 200,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 7 darbo dienas), per 2020 m. 9 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 400,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 12 dienų), per 2020 m. 10 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 400,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 11 dienų), per 2020 m. 11 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 300,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 9 darbo dienas), per 2020 m. 12 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 150,00 Eur ( dirbo ne visą mėnesį). 2021 m. 1–3 mėn. ji faktiškai nedirbo ir darbo užmokesčio grynaisiais pinigais jai niekas nemokėjo. Už 2021 m. 4 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 350,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 12 darbo dienų), per 2021 m. 5 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 500,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 14 darbo dienų), per 2021 m. 6 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 500,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 14 darbo dienų), per 2021 m. 7 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 500,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 14 darbo dienų), per 2021 m. 8 mėn. jai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais sudarė ne mažiau kaip 500,00 Eur (dirbo ne mažiau kaip 14 darbo dienų), per 2021 m. 9 mėn. už 2021 m. 9 mėn. pirmas dvi savaites (išmokėjo paskutinį kartą grynaisiais pinigais 2021-09-10 ar 2021-09-12, tiksliai negali nurodyti) 260,00 Eur (t. 2, b. l. 155–158).

Liudytoja L. B. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“ barista pradėjo dirbti 2021-05-14. Nuo įdarbinimo dienos iki paskutinės darbo dienos, t. y. 2021-09-05, ji dirbdavo ne mažiau kaip 15 val. per 1 darbo dieną ir ne mažiau kaip 3–4 dienas per 1 savaitę. Prieš pradedant dirbti, su V. U. susitarė, kad dirbs faktiškai  visu etatu, o ją oficialiai įdarbins 0,5 etato. Su vadovu susitarė, kad už 1 val. jai bus mokamas 3,5 Eur darbo užmokestis ir dar papildomai 2 procentai nuo apyvartos (nuo įtrauktų ir neįtrauktų į apskaitą pajamų). V. U. nurodė, kad ne visas iš klientų gautas pajamas už šiems parduotus ledus, gėrimus, vafliukus ji turės  fiksuoti kasos aparatu, o neįtrauktas į apskaitą pajamas (žino, kad nefiksuotos pajamos kasos aparatu – tai yra į kasos aparatą neįmušti pinigai) kartu su  įtrauktomis į apskaitą pajamomis privalės palikti darbo dienos pabaigoje seife ir turės užrašyti kasos aparatu fiksuotas ir nefiksuotas pajamas ir kortelėmis suprekiautas sumas. Jos darbo užmokestis ir priedai buvo mokami bankiniu pavedimu ir grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais darbo užmokestį V. U. išmokėdavo kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną. Už jai išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais pasirašyti dokumentuose nereikėdavo. Už 2021 m. gegužės mėn. jai grynaisiais pinigais ir bankiniu pavedimu buvo išmokėta ne mažiau kaip 800,00 Eur, už 2021 m. birželio mėn. – 1 100,00 Eur, už 2021 m. liepos mėn. – 900,00 Eur, už 2021 m. rugpjūčio mėn. – 500,00 Eur ir už 2021 m. rugsėjo mėn. – 200,00 Eur. Per vieną darbo dieną kasos aparatu  nefiksuodavo iš klientų už maistą ir gėrimus gautų grynųjų pinigų ne mažiau kaip 500 Eur,  kartais  neįtrauktos į apskaitą pajamos siekdavo ir 1 000,00 Eur. 2020 m. gegužės mėn. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kioske „(duomenys neskelbtini)“, kasos aparatu nefiksavo iš klientų gautų grynųjų pinigų ne mažiau kaip 4 500,00 Eur, 2021 m. birželio mėn. ne mažiau kaip 7 500,00 Eur, 2021 m. liepos mėn. ne mažiau kaip 7 500,00 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. ne mažiau kaip 7 500,00 Eur ir 2021 m. rugsėjo mėn. ne mažiau kaip   1 500,00 Eur. Visada į kasos aparatą neįmuštus grynuosius pinigus po darbo dienos palikdavo seife su lapeliu, kuriame užrašydavo bendrą apyvartą ir nefiksuotą kasos aparatu grynųjų sumą bei bankiniais pavedimais gautas pajamas (t. 2, b. l. 109–112).

Iš 2021-09-22 ir 2021-10-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad pagal 2021-07-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos nutartį buvo atliekama V. U. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kurios metu gauta duomenų apie  neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio mokėjimą ir neįtrauktas į apskaitą pajamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 79–81, 83–85).???

Iš 2021-07-14 slapto sekimo protokolo matyti, kad pagal 2021-07-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos nutartį atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) , veiklos vykdymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), slaptas sekimas, kurio metu gauta duomenų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gautų pinigų nefiksavimą kasos aparatu (t. 1, b. l. 97).

Iš 2021-09-16 dokumentų perdavimo–priėmimo akto ir 2022-01-06 rašto dėl teikiamų dokumentų matyti, kad buvo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-08-31 (t. 1, b. l. 180–181).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2019-12-18, adresas (duomenys neskelbtini). Jos direktorius nuo 2019-12-18 V. U. (t. 3, b. l. 92–93).

2022-01-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-254314-22 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų, t. y.:

1) jeigu piliečiai pirko prekes ir mokėjo 558 atvejais iš viso 274 042,15 Eur piniginių lėšų, tai laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparatų kvitais) iš viso 274 042,15 Eur piniginių lėšų gavimo;

2) jeigu 102 atvejais laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 išmokėjo iš viso 51 049,91 Eur darbo užmokestį į rankas, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 13 darbuotojų 51 049,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 88 634,10 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 18 728,35 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 6 186,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 11 096,99 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 572,19 Eur išskaitytų įmokų į pensijų fondą;

- 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad  „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, t. y.:

1) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 102 atvejais neužregistravo 13 darbuotojų    51 049,91 Eur išmokėto darbo užmokesčio, 88 634,10 Eur darbo užmokesčio priskaitymo,             18 728,35 Eur priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, 6 186,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 11 096,99 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 572,19 Eur išskaitytų įmokų į pensijų fondą.

2) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 apskaitos registre – įmonės veiklos įplaukos 558 atvejais neužregistravo iš viso 274 042,15 Eur įplaukų, 47 890,92 Eur mokėtino PVM,          226 151,23 Eur pajamų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

-  4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, t. y.: laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 102 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 13 darbuotojų iš viso 51 049,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo;

- 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 102 atvejais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 51 049,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nustatyta kad, jeigu gavo 274 042,15 Eur piniginių lėšų, tai laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ 558 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, neužregistravo apskaitos registruose gautų  iš viso 274 042,15 Eur piniginių lėšų įplaukų (2020 m. – 152 192,15 Eur, 2021 m. – 121 860,00 Eur), 226 151,23 Eur (274 042,15 –      47 890,92) pajamų, 47 890,92 Eur (2020 m. – 26 741,66 Eur 2021 m. – 21 149,26 Eur) mokėtino PVM.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 dokumentus, MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolo duomenis, jeigu laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 102 atvejais ir 13 darbuotojų išmokėjo iš viso 51 049,91 Eur (2020 m. – 26 812,41 Eur, 2021 m. – 24 237,50 Eur) darbo užmokesčio į rankas, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki           2021-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 51 049,91 Eur išmokėto darbo užmokesčio: E. A. – 2 500,00 Eur, I. K. – 7 468,95 Eur, Ž. D. – 2 750,82 Eur, T. S. – 8 669,19 Eur, L. B. – 2 360,95 Eur, D. R. – 2 000,00 Eur, V. Ž. – 1 000,00 Eur, S. M. – 4 650,00 Eur, D. B. – 2 250,00 Eur, D. B. – 2 450,00 Eur, G. B. – 3 650,00 Eur, A. G. – 6 800,00 Eur, S. Z. – 4 500,00 Eur.

Taip pat nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pateiktose deklaracijose arba ataskaitose įrašyti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą neatitinkantys tikrovės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso Eur (11 eilutėje), mažiau 187 083,06 Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje),  mažiau 39 288,48 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“;

- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, tai yra, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki     2021-08-31 gavo iš viso 187 083,06 Eur pajamų už parduotas prekes, tai mokesčių administratoriui pateiktose 2020 m. liepos–gruodžio mėnesių, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesių pirminėse ir patikslintose PVM deklaracijose nedeklaravo 187 083,06 Eur pardavimo pajamų ir nepriskaičiavo ir nedeklaravo 39 288,48 Eur pardavimo PVM;

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 39 288,48 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė iš viso 39 288,48 Eur nuostolį (2020 m. – 18 139,22 Eur, 2021 m. – 21 149,26 Eur).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 medžiagą, MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 apskaitos dokumentus, jeigu piliečiai pirko ir mokėjo iš viso 274 042,15 Eur įplaukų, kurių gavimo iš klientų už parduotas prekes nepagrindė apskaitos dokumentais, tai nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktoje 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie pajamas ir pelną, t. y.: 

- Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus (pateikimo data 2021-01-30) deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie gautas veiklos pajamas, t. y. deklaravo mažiau iš viso 51 086,65 Eur įmonės veiklos pajamų sumą įmokų bazei apskaičiuoti, įvertinus darbo užmokesčio sąnaudas, mažesnę apskaičiuotą pajamų (pastaba – t. b. pelno) mokesčio sumą –          7 663,00 Eur.

MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nes pateikė mokesčių administratoriui 2020 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie pelną, t. y. deklaravo mažiau iš viso 51 086,65 Eur veiklos pajamų įmokų bazei apskaičiuoti, mažesnę apskaičiuotą pajamų (pastaba –  t. b. pelno) mokesčio sumą – 7 663,00 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 medžiagą, MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolo duomenis, jeigu laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 išmokėjo iš viso 51 049,91 Eur darbo užmokestį į rankas ir 102 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 88 634,10 Eur darbo užmokesčio (išmokų) priskaitymo, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, <...>. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, reikalavimų, t. y.: 2020 m. sausio–gruodžio mėnesiais, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais 102 atvejų, 13 darbuotojų išmokėdamas iš viso 88 634,10 Eur (2020 m. – 46 784,10 Eur, 2021 m. – 41 850,00 Eur) su darbo santykiais susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31, pagal mokesčio mokėjimo tvarką, priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, iš jų: 2020 m. – 46 784,10 Eur, 2021 m. – 41 850,00 Eur, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 18 728,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2020 m. – 10 081,22 Eur, 2021 m. – 8 647,13 Eur;

2) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos…“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti...“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos…“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, nuostatų, nes 102 atvejais nuo 13 darbuotojų priskaičiuoto 88 634,10 Eur   (46 784,10+41 850,00) darbo užmokesčio už 2020 m., 2021 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 11 096,99 Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) (2020 m. – 5 857,37 Eur, 2021 m. – 5 239,62 Eur) ir 1 568,82 Eur (2020 m. – 828,08 Eur, 2021 m. – 740,74 Eur) socialinio draudimo  įmokų;

3) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“; 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, nuostatų, nes 102 atvejais 13 darbuotojų nuo 88 634,10 Eur (46 784,10+41 850,00) priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2020 m., 2021 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (6,98 proc.) – 6186,66 Eur (2020 m. – 3 265,53 Eur, 2021 m. – 2 921,13 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

4) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019-01-01), kurioje nurodyta, kad „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nes nuo 88 634,10 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2020 m., 2021 m. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 1 572,19 Eur (2020 m. – 767,57 Eur, 2021 m. – 804,62 Eur) pensijų įmokų.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 medžiagą, MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolo duomenis, jeigu laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 išmokėjo iš viso 51 049,91 Eur darbo užmokestį į rankas ir 102 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 88 634,10 Eur darbo užmokesčio (išmokų) priskaitymo, tai Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2020 m. sausio–gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesius, pateiktose VMI elektroniniu būdu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSD, suma“ – nedeklaravo 88 634,10 Eur išmokėtų išmokų bei 6 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ – nedeklaravo 18 728,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

MB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) už 2020 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 4 eilutėje „bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ deklaravo mažiau 46 784,10 Eur, 5 eilutėje „bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo  10 081,22 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos (forma GPM213L) nedeklaravo 13 darbuotojų L8 laukelyje „išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ –     46 784,10 Eur išmokų, L10 laukelyje „išskaičiuota GPM suma“ – 10 081,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus Įsakymo „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ nuostatas: 51.3. punktą „Jeigu draudėjas turi apdraustųjų, kurie draudžiami skirtingomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis (skiriasi įmokų mokėjimo tarifai), kiekvienai apdraustųjų kategorijai pildomas atskiras SAM pranešimas“; 49.1. punktą „Draudėjas gali teikti vieną SAM pranešimą, kuriame nurodomos skirtingos apdraustųjų asmenų kategorijos (skirtingi tarifai), taip pat teikti atskirą SAM pranešimą už dalį apdraustųjų asmenų“ (nuo       2019-08-10).

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-30 20 Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, S4 stulpelyje, P20.4 laukelyje (SAM3SD priede A11 laukelyje), nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – deklaravo 88 634,10 Eur mažiau apdraustųjų asmenų pajamų (2020 m. – 46 784,10 Eur, 2021 m. – 41 850,00 Eur) ir S5 stulpelyje, P20.5 laukelyje (SAM3SD priede A12 laukelyje) apie įmokas deklaravo 18 855,84 Eur mažiau įmokų (2020 m. 9 890,47 Eur, 2021 m. – 8 965,37 Eur).

Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 94 706,93 Eur (74 282,27+20 424,66) 2020 m. – 55 204,43 Eur             (44 485,88+10 718,55), 2021 m. – 39 502,50 Eur (29 796,39+9 706,11) ir padarė nuostolį, iš jų:

1) Valstybės biudžetui iš viso – 74 282,27 Eur, 2020 m. – 44 485,88 Eur                             (26 741,66+10 081,22+7 663,00), 2021 m. – 29 796,39 Eur (21 149,26+8 647,13), iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 18 728,35 Eur, 2020 m. – 10 081,22 Eur, 2021 m. – 8 647,13 Eur, pridėtinės vertės mokesčio – 47 890,92 Eur, 2020 m. – 26 741,66 Eur (8 602,44+18 139,22), 2021 m. –          21 149,26 Eur (12 816,95+8 332,31), pelno mokesčio – 7 663,00 Eur (2020 m.);

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 20 424,66 Eur įmokų (2020 m. – 10 718,55 Eur (5 857,37+828,08+3 265,53+767,57), 2021 m. – 9 706,11 Eur                                    (5 239,62+740,74+2 921,13+804,62) (t. 2, b. l. 10–29, su priedais iki 53 b.l.).

Iš 2022-04-15 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad, gavus specialisto išvadą Nr. IBPS-V-254314-22 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir nustačius, kad išvadoje nurodytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiuotos įmokos nesutampa su dėstomojoje dalyje nurodytomis sumomis, iš specialisto paimtas paaiškinimas. Specialistas paaiškino, kad specialisto išvados Nr. IBPS-V-254314-22 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 14 ir 19 lapuose nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui deklaravo 18 855,84 Eur mažiau įmokų, t. y. be MB „(duomenys neskelbtini)“ draudėjo 1,77 proc. – 1 568,82 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Turi būti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nuostolį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir deklaravo mažiau    20 424,66 Eur (18 855,84 + 1 568,82) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Specialisto išvados 11 ir 17 lapuose padaryta techninė klaida ir neteisingai nurodyta, kad Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus  MB „(duomenys neskelbtini)“  deklaravo mažesnę apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą – 7 663,00 Eur,  t. y. turi būti nurodyta ne pajamų, o pelno mokesčio suma –          7 633,00 Eur (t. 2, b. l. 57–60).

Iš 2022-08-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas, atlikęs MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūrą, nustatė, jog:

MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31 kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose užregistravo iš viso 301 510,11 Eur (2020 m. – 150 184,48 Eur, 2021 m. –   151 325,63 Eur) piniginių lėšų gavimą iš piliečių, 36 760,22 Eur (2020 m. – 16 768,17 Eur, 2021 m. – 19 992,05 Eur) mokėtiną PVM ir užregistravo iš viso 264 749,89 Eur (2020 m. – 133 416,31 Eur, 2021 m. – 131 333,58 Eur) pajamų.

Pagal apžiūrai pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 dokumentus, MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į darbuotojų liudytojų E. A., T. S. ir direktoriaus V. U. papildomos apklausos protokoluose nurodytus duomenis, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 198 (101+97) atvejais gavo iš viso 82 100,00 Eur įplaukų už parduotas prekes, tai MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais gautų įplaukų 82 100,00 Eur (2020 m. – 42 300,00 Eur, 2021 m. – 39 800,00 Eur), 11 645,48 Eur             (4 738,03 + 6 907,45) mokėtino PVM ir 70 454,52 Eur (37 561,97 + 32 892,55) pajamų.

Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju įregistruotas nuo 2020 m. liepos 7 d.

Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pateiktose deklaracijose arba ataskaitose įrašyti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą neatitinkantys tikrovės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ už 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, deklaravo mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę iš viso 55 454,52 Eur (PVM deklaracijų 11 eilutėje), mažiau         11 645,48 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje),  mažiau 11 645,48 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju įregistruotas nuo 2020 m. liepos 7 d.

Taip pat nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“;

- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, tai yra, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki        2021-08-31 gavo iš viso 67 100,00 Eur (55 454,52 + 11 645,48) pajamų už parduotas prekes, tai mokesčių administratoriui pateiktose 2020 m. liepos–gruodžio mėnesių, 2021 m. sausio– rugpjūčio mėnesių pirminėse ir patikslintose PVM deklaracijose nedeklaravo 55 454,52 Eur pardavimo pajamų ir nepriskaičiavo ir nedeklaravo 11 645,48 Eur pardavimo PVM;

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 11 645,48 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė iš viso 11 645,48 Eur nuostolį (2020 m. – 4 738,03 Eur, 2021 m. – 6 907,45 Eur) (1 priedas).

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“.

Pagal apžiūrai pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 medžiagą, MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 apskaitos dokumentus, jeigu piliečiai pirko ir mokėjo iš viso 82 100,00 Eur piniginių lėšų, kurių gavimo iš klientų už parduotas prekes nepagrindė apskaitos dokumentais, tai nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktoje 2020 m. ir 2021 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir sąnaudas, t. y.: 

- Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus (pateikimo data 2021-01-30) deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie gautas veiklos pajamas, t. y. deklaravo mažiau iš viso 37 561,97 Eur įmonės veiklos pajamų sumą įmokų bazei apskaičiuoti ir darbo užmokesčio sąnaudas įmonės veiklos pajamoms uždirbti iš viso 46 784,10 Eur.

MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nes pateikė mokesčių administratoriui 2020 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. deklaravo mažiau iš viso 37 561,97 Eur veiklos pajamų įmokų bazei apskaičiuoti ir darbo užmokesčio sąnaudas įmonės veiklos pajamoms uždirbti iš viso 46 784,10 Eur.

- Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2021 metus (pateikimo data 2022-02-13) deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie gautas veiklos pajamas, t. y. deklaravo mažiau iš viso 32 892,55 Eur įmonės veiklos pajamų sumą įmokų bazei apskaičiuoti ir darbo užmokesčio sąnaudas įmonės veiklos pajamoms uždirbti iš viso 41 850,00 Eur.

MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nes pateikė mokesčių administratoriui 2021 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. deklaravo mažiau iš viso 32 892,55 Eur veiklos pajamų įmokų bazei apskaičiuoti ir darbo užmokesčio sąnaudas įmonės veiklos pajamoms uždirbti iš viso 41 850,00 Eur.

Ištyrus apžiūrai pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00021-21 dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso     50 798,49 Eur (2020 m. – 14 819,25 Eur + 10 718,55 Eur, 2021 m. – 15 554,58 Eur + 9 706,11 Eur) ir padarė nuostolį:

Valstybės biudžetui iš viso – 30 373,83 Eur, 2020 m. – 14 819,25 Eur (4 738,03+10 081,22), 2021 m. – 15 554,58 Eur (6 907,45+8 647,13), iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 18 728,35 Eur, 2020 m. – 10 081,22 Eur, 2021 m. – 8 647,13 Eur, pridėtinės vertės mokesčio – 11 645,48 Eur, 2020 m. – 4 738,03 Eur, 2021 m. – 6 907,45 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 20 424,66 Eur įmokų (2020 m. –    10 718,55 Eur (9 890,47+828,08), 2021 m. – 9 706,11 Eur (8 965,37+740,74) (t. 2, b. l. 63–68).

Iš 2021-09-16 kratos protokolų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, be kitų daiktų ir dokumentų, buvo paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai (t. 1, b. l. 127–130, 137–142).

Iš 2021-09-16 kratos protokolo matyti, kad kratos J. B. ir V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti grynieji pinigai, iš viso 16 670 Eur, bei įvairūs užrašai ir su MB „(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai (t. 1, b. l. 168–171).

Pagal V. U. 2022-08-17 prašymą, iš 2021-09-16 kratos metu paimtų 16 670 Eur, 5 000 Eur, priklausantys įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2022-08-17 nutarimą buvo nukreipti daliniam padarytos žalos atlyginimui ir 2022-08-29 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 3 buvo pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą (t. 3, b. l. 62–73).

Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-17 mokėjimo nurodymą Nr. 212 į VSDFV sąskaitą pervedė 15 424,66 Eur, pagal 2022-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 214 ir 2022-08-22 mokėjimo nurodymą Nr. 216 į VMI sąskaitą pervedė 30 373,83 Eur (15 373,83 + 15 000,00) ir tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“  visiškai atlygino žalą, padarytą valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 3, b. l. 73–76).

Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas. 

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu kaltu, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kratų protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, raštais bei kitais bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis V. U. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas vadovu, pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

 Be to, V. U., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą  aiškiai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, ir tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U. už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų iš viso 50 798,49 Eur, iš jų: 11 645,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 18 728,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 20 424,66 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų.

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. U., būdamas įmonės vadovu, disponavo įmonės neįtrauktomis į apskaitą lėšomis. Tai patvirtina pats kaltinamasis ir apklaustos liudytojos, kurios nurodė, kad pinigai buvo neįtraukiami į apskaitą.

     Jo kaltė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais duomenimis, tai yra liudytojų parodymais, kratų ir apžiūrų protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolais, slapto sekimo protokolais, specialisto išvada dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, objektų apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga.

Iš anksčiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad V. U. nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

        Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą aiškiai  neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį aiškiai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė  aiškiai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Byloje šios abi sąlygos neginčytinai nustatytos, išvengtų mokesčių suma viršija 750 MGL, todėl nusikalstama veika pagal BK 220 straipsnio 2 dalį kvalifikuota irgi teisingai. 

Teismas nustatė ir anksčiau aptarė kaltinamojo V. U. padarytus nusikaltimus. Nekelia abejonių tai, jog kaltinamasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą aiškiai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, veikdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, tai jis pats tvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kita vertus, tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad V. U. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, toks bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtina švelnesnė (turtinio pobūdžio) bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje už padarytą sunkų nusikalstamą, t. y. piniginė bauda. Skirdamas baudą teismas įvertina padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, žalos dydį ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Kaltinamasis iki šiol nebuvo teistas, teisiamas pirmą kartą, visiškai atlygino padarytą žalą. Todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje už LR BK 220 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

 Daiktiniai įrodymai, tai yra 2021-09-16 kratos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai (t. 1, b. l. 127–130, 137–142), 2021-09-16 kratos automobilyje „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) metu paimti dokumentai (t. 1, b. l. 149–152), 2021-09-16 kratos V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu paimti įvairūs užrašai ir dokumentai (t. 1, b. l. 168–171) bei MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 180–181), kurie  saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. U..

 Kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra įrašyta V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , atliktos kratos eiga (t. 1, b. l. 168–171), kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra įrašyti elektroninių ryšių kontrolės metu gauti duomenys (t. 1, b. l. 86), kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra įrašytas įrašas iš MB „(duomenys neskelbtini)“,                       (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietos, kurie yra perduoti kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 ir 302, 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. U. pripažinti kaltu ir nuteisti:

-pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 200 MGL (10 000 eurų ) dydžio baudą;

-pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę 300 MGL        (15 000 eurų) dydžio baudą. Byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 200 MGL     (10 000 eurų) dydžio baudą.

Nuteistajam V. U. išaiškinti, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.

Daiktiniai įrodymai, tai yra 2021-09-16 kratos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai (t. 1, b. l. 127–130, 137–142), 2021-09-16 kratos automobilyje „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) metu paimti dokumentai (t. 1, b. l. 149–152), 2021-09-16 kratos V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu paimti įvairūs užrašai ir dokumentai (t. 1, b. l. 168–171) bei MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 180–181), kurie  saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. U..

 Kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra įrašyta V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) , atliktos kratos eiga (t. 1, b. l. 168–171), kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra įrašyti elektroninių ryšių kontrolės metu gauti duomenys (t. 1, b. l. 86), kompaktinis diskas (1 vnt.), kuriame yra įrašytas įrašas iš MB „(duomenys neskelbtini)“,  (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietos, kurie yra perduoti kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                        Savinijus Katauskas