Civilinė byla Nr. e2S-1488-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13782-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-211-528/2024 pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį ir atsakovo R. V. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį ir atsakovo R. V. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2.       Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje patvirtino tarp ieškovės E. V. ir atsakovo R. V. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

3.       Ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. pateikė teismui prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai ir bendravimo tvarkos. Nurodė, jog atsakovas du pastaruosius mėnesius nepilnamečiam vaikui neteikia išlaikymo bei nesilaiko nustatytos bendravimo su juo tvarkos.

4.       Atsakovas 2024 m. birželio 26 d. pateikė prašymą išduoti jam vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, nes ieškovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi išdavė ieškovei E. V. ir atsakovui R. V. vykdomuosius raštus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-211-528/2024 dėl 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3–3.9 punktų sąlygų nevykdymo: „3. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo. Šalys susitarė nustatyti R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tvarką: 3.1. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais, paimant dukrą penktadienį iš dukros ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, ir grąžinant sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 18.30 val. iki 19.00 val. 3.2. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienų metų porinių savaičių trečiadieniais, paimant iš dukros ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, bei tą pačią dieną grąžinant į gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. 3.3. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja su dukra E. V. kiekvienų metų neporinių savaičių antradieniais, ketvirtadieniais, paimant iš dukros ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, bei tą pačią dieną grąžinant į gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. 3.4. Iki kol dukrai sueis 7 (septyni) metai R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atostogauja su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 (du) kartus po 7 (septynias) dienas vasarą (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais), konkretų atostogų laiką su motina suderinus iš anksto, bet ne vėliau kaip 14 (keturiolika) dienų iki atostogų pradžios. Kai dukrai sueis 7 (septyni) metai R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atostogauja su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, taip pat du kartus po 7 (septynias) dienas birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, konkretų atostogų laiką su motina suderinus iš anksto, bet ne vėliau kaip 14 (keturiolika) dienų iki atostogų pradžios. 3.5. Išimtinė bendravimo teisė su vaiku Motinos dieną (švenčiamą kiekvienų kalendorinių metų pirmąjį gegužės sekmadienį) tenka ieškovei. Jei ši diena patenka į atsakovo bendravimo su vaiku grafiką, Motinos dieną atsakovas vaiką pristato nuo 9.30 vai. iki 10.00 val. į gyvenamąją vietą. 3.6. Tėvo dieną (švenčiamą pirmąjį birželio mėnesį sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal nustatytą grafiką, atsakovas bendrauja su dukra, nuo 9.30 val. iki 10.00 val. pasiimant iš gyvenamosios vietos ir nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą. 3.7. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki 20 val., o kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 10 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val. 3.8. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja su dukra E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., o poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. 3.9. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrauja su dukra nuotoliniu būdu kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 20.30 val. R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo dukrai nupirkti telefono aparatą ar kitą galinį įrenginį, o E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo užtikrinti, kad telefono aparatas ar kitas galinis įrenginys būtų pakrautas, veikiantis ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) prieinamas. Visas išlaidas, susijusias su telefono eksploatavimu, telefono remonto išlaidas ir sąskaitų už pokalbius ir kitas telefonu teikiamas paslaugas apmoka R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo padėti dukrai naudotis telefono aparatu ir užtikrinti dukrai bendravimą su tėvu, t. y. jos nenukreipti kitoms veikloms, nenuteikinėti prieš pokalbius su tėvu, neatimti telefono, užtikrinti, kad telefono aparatas būtų veikiantis, padėti dukrai juo naudotis ir pan. Jei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) neapmoka telefono sąskaitų ar neapmoka SIM kortelės palaikymo mokesčių ir dėl to telefonu arba kitu įrenginiu naudotis negalima, E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turi teisę nevykdyti pareigų, numatytų šiame sutarties punkte, užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu. Jei telefono aparatas ar kitas galinis įrenginys sugadinimas, tai E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) privalo užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku kitu galiniu įrenginiu.“ Kitos ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dalies teismas nutarė netenkinti.

6.       Teismas tenkino šalių prašymus išduoti vykdomuosius raštus dėl 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3–3.9 punktų sąlygų nevykdymo, kadangi nustatė, jog abi šalys kaltina viena kitą nesilaikant bendravimo tvarkos. Tačiau teismas netenkino ieškovės prašymo išduoti jai vykdomąjį raštą dėl susidariusio įsiskolinimo atsakovui du mėnesius neteikiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Šiame kontekste teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas teismui pateikė įrodymus, jog išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra sumokėjęs ir įsiskolinimo už ieškovės nurodytą laiką nėra.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Ieškovė E. V. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje e2-211-528/2024 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi išimtinai tik atsakovo neatitinkančiais tikrovės teiginiais, kad ieškovė neva nesilaiko teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliantė akcentuoja, kad niekada netrukdė ir neprieštaravo tam, kad atsakovas bendrautų su dukra, nes jis turi tam pagrįstą prigimtinę teisę. Ieškovė supranta, kad dukrai yra svarbu bendrauti su tėvu, reikalinga išlaikyti emocinį ir dvasinį ryšį, ir dukra to nori, tačiau atsakovas nesistengia to ryšio puoselėti ir branginti, pats nesilaikydamas susitarimų ir nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Anot ieškovės, nustačius bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ji nebuvo vykdoma ir dukters ryšys su tėvu buvo atitolintas. Pažymėjo, kad atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos, gyvena užsienyje ir su dukra bendrauja tik epizodiškai, todėl iš esmės pasikeitė vaiko ryšys su tėvu;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos nesaugo ir negina nepilnamečio vaiko interesų, nes mergaitė dėl nepakankamo bendravimo nutolo nuo tėvo ir tai lemia, kad nėra įmanoma vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, nėra įmanoma įkalbėti dukrą bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Būtina iš naujo atkurti pasitikėjimu grindžiamą bendravimo ryšį;

1.3.                        Dėl nenuolatinio ir nepastovaus (ne)buvimo kartu, (ne)bendravimo tarp tėvo ir vaiko, pastebėtas dukters elgesio pasikeitimas: nekontroliuojami pykčio protrūkiai, kintanti emocinė būklė, dėl ko dar 2024 m. sausio mėnesį ieškovė kreipėsi konsultacijos į psichologą, kuris nustatė, kad mergaitei reikalingas tiesioginis bendravimas su tėvu, o „internetiniai pokalbiai“ nepilnamečiam vaikui kelia nerimą, sumaištį ir emocinį diskomfortą;

1.4.                        Šiuo metu apeliantė yra inicijavusi bendravimo tvarkos pakeitimą, todėl vykdomasis dokumentas šioje proceso stadijoje neišduotinas.

8.       Atsakovas R. V. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                        Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos nutartį, yra nenuosekli ir nesąžininga, kadangi prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, nors teismas, atmetęs apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl išlaikymo išieškojimo, kita nutarties dalimi patenkino abiejų šalių, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymus išduoti jiems vykdomuosius raštus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku;

2.2.                        Apeliantės motyvai dėl bendravimo tvarkos neatitikimo vaiko interesams atmestini, kadangi atsakovas šiuo metu dirba Švedijoje ir dažniausiai bendrauti su dukra turi galimybę tik nuotoliniu būdu. Juolab, kad derinant bendravimo tvarką, dėl tokios bendravimo sąlygos buvo susitarta. Jis supranta, kad nuotolinis bendravimas su vaiku nėra toks visavertis kaip bendravimas tiesiogiai, tačiau tai bent minimaliai užtikrintų atsakovo ir dukters teisę matytis ir bendrauti;

2.3.                        Apeliantė pati sukuria kliūtis atsakovui bendrauti su dukra, t. y. lieja pyktį ir neapykantą atsakovo atžvilgiu, įteiginėja dukrai, kad jis nėra jos tėtis, kad jis yra blogas, negana to, bendraujant jam su dukra, ji nuolat būna šalia dukros, o labai dažnai net įrašinėja bendravimus, dėl ko bendravimas dukrai darosi nepriimtinas ir diskomfortiškas;

2.4.                        Apeliantė nepagrįstai teigia, kad yra inicijavusi bendravimo tvarkos pakeitimą. Priešingai, atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu ieškovė nebuvo pradėjus mediacijos proceso dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir taip pat nebuvo pateikus prašymo dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10.       Apeliantė Kauno apygardos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. liepos 5 d. psichologinių konsultacijų išvados kopiją, kurioje, be kita ko, nurodyta psichologės išvada apie šalių dukros santykį su tėčiu bei patarimai, kaip jiems bendrauti ateityje. Tuo tarpu atsakovas pateikė 26 sekundžių garso įrašą, kuriame, tikėtina, tarpusavyje bendrauja šalys, klausiama vaiko nuomonės dėl bendravimo.

11.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktus įrodymus, kadangi jie nepagrindžia jokių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės ginčijamos nutarties dėl vykdomųjų raštų išdavimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

13.       Ieškovė į bylą pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta: (i) išduoti šalims vykdomuosius raštus dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos ir (ii) atmesti ieškovės prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo. Tačiau atskirojo skundo pagrindą sudaro tik ieškovės motyvai, susiję su bendravimo tvarka. Dėl to teismas laiko, kad byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta išduoti vykdomuosius raštus dėl patvirtintos taikos sutarties 3–3.9 punktų vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

14.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). 

15.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės E. V. ir atsakovo R. V. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė jų nepilnametės dukters E. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai teikti išlaikymą, buvo patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra sąlygos, numatytos taikos sutarties 3.1–3.9 papunkčiuose. Ieškovė 2024 m. gegužės 31 d., o atsakovas 2024 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymus išduoti jiems vykdomuosius raštus dėl bendravimo tvarkos, nustatytos aukščiau minėta taikos sutartimi, vykdymo.

16.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys kaltina viena kitą nesilaikant bendravimo tvarkos, tenkino šalių prašymus išduoti jiems vykdomuosius raštus dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su bendravimu su šalių nepilnamečiu vaiku, nevykdymo. Apeliantė tvirtina, kad esmingai pasikeitus vaiko ryšiui su tėvu, šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos neįmanoma vykdyti. Dėl to ji yra inicijavusi bendravimo tvarkos pakeitimą, kas sudaro pagrindą šioje proceso stadijoje vykdomojo dokumento neišduoti. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

17.       Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl pasikeitus aplinkybėms, kurios reikalauja kitos bendravimo tvarkos su vaikais, šalys turi kreiptis į teismą inicijuodamos naujos bendravimo tvarkos nustatymą. Šiuo atveju, matyti, kad nors ieškovė tvirtina inicijavusi procesą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas neigia, kad šiuo metu yra sprendžiama dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tai reiškia, kad šalys sutinka su 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta bendravimo tvarka. Neprieštaraudamos taikos sutartimi nustatytai bendravimo tvarkai su dukra, šalys privalo jos laikytis. Tuo tarpu teismas taikos sutartimi įtvirtintų susitarimų ir jų esmės negali keisti, todėl šalys pačios turi imtis atitinkamų priemonių ir kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Vienai iš šalių nesilaikant galiojančios bendravimo tvarkos, kita šalis gali imtis atitinkamų veiksmų. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas iš esmės neneigia, kad bendravimo tvarkos sąlygų jie nesilaiko, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, esant abiejų šalių prašymams, išdavė joms vykdomuosius dokumentus.

18.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19.       Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes išduotas vykdomasis raštas sukels tuo atveju, jeigu bus pateiktas vykdyti antstoliui.

20.       Šalims taip pat išaiškintina, kad, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams ieškant ir randant tarpusavio kompromisus, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas