Civilinė byla Nr. e2A-149-856/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00406-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARZ transport“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1394-1081/2022 pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARZ transport“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „ARZ transport“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Regitra“ transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perleidimo deklaraciją, o UAB „ARZ transport“ nepateikus šios transporto priemonės perleidimo deklaracijos per teismo nustatytą terminą – leisti R. N. pateikti VĮ „Regitra“ šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją UAB „ARZ transport“ vardu bei priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė R. N. paskolino atsakovei UAB „ARZ transport“ grynaisiais 15 000 Eur. Tuo tikslu šalys sudarė rašytinę sutartį. Sutartyje atsakovės UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad pinigus gavo. Ieškovė yra atsakovės UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini), turinti 42 procentus akcijų, o paskolos sutarties sudarymo metu ji dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) pareigose. Ieškovė visiškai pasitikėjo atsakove, kad paskola bus grąžinta iki paskolos sutartyje numatytos 2021 m. gruodžio 25 d., tačiau atsakovė nustatytu terminu paskolos negrąžino, o (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė darbo santykius nutraukė. 2021 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė skolos padengimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovė sumokės paskolos sumą ne pinigais, o perduodama nuosavybės teise ieškovei atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pagal minėtą sutartį atsakovė faktiškai perdavė ieškovei sutartyje nurodytą automobilį, tačiau, siekiant įregistruoti automobilio perleidimą, apie pasikeitusį transporto priemonės savininką abi sandorio šalys privalo pranešti VĮ „Regitra“. Pirmasis į VĮ „Regitra“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir deklaravo transporto priemonės įsigijimą, tačiau atsakovė šios savo pareigos nevykdo ir atsisako tai daryti. Atsakovė perdavė automobilį ir šis automobilis šiuo metu yra ieškovės žinioje, tačiau ji negali naudotis automobiliu visa apimtimi, nes negali išviešinti savo nuosavybės teisės į jį.

3.       Atsakovė UAB „ARZ transport“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad istorija, neva atsakovė iš ieškovės pasiskolino 15 000 Eur, o už tai vėliau sutiko perleisti dvigubai vertingesnį vilkiką, kurio vertė iš tikrųjų apie 32 000 Eur, yra sufalsifikuota. Tokio ekonomiškai nenaudingo sandorio laisva savo valia ir sąmoningumu (duomenys neskelbtini) tiesiog nebūtų sudaręs. Taip nutiko, nes jis besąlygiškai pasitikėjo bendra (duomenys neskelbtini) R. N., ji tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus, faktiškai valdė transporto priemones, pavaduodavo direktorių ir eidavo (duomenys neskelbtini) pareigas, taigi, (duomenys neskelbtini) A. Z. rašydavosi ant dokumentų tiek fiziškai, tiek elektroniniu parašu nesigilindamas į turinį. 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė su atsakovės (duomenys neskelbtini) A. Z. sutarė, kad ji paskolins pinigų atsakovės reikmėms. Ieškovė nurodė, kad reikia pasirašyti jos parengtą paskolos sutartį, kaip šabloną, kurį reikės vėliau neštis pas notarą, ji neturėjo su savimi jokių grynųjų pinigų. Vėliau ieškovė nurodė, kad perduos 15 000 Eur sumą grynais pinigais arba perves į įmonės sąskaitą ir perleis akcijas įmonės direktoriui A. Z. už vilkiką „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022 m. sausio 7 d. susitarimą. Kai jau šalys buvo susitarę, kad vyks 2022 m. sausio 12 d. pas notarę viską sutvarkyti teisiškai, pinigai taip pat turėjo būti perduoti pas notarą arba pervesti į įmonės sąskaitą, 2022 m. sausio 8 d. ieškovė nusamdė vairuotoją (duomenys neskelbtini) nuvairuoti minėtą vilkiką. Susitikimas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tuo metu jautė begalinį spaudimą, bet pasitikėdamas ieškove perdavė vilkiką jai ir vairuotojas (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Klaipėdą. Ieškovė vėliau nebesutiko nei akcijų perduoti, nei pinigų įmonei įduoti ar pervesti į įmonės sąskaitą. Sutartis, nesant paskolos dalykui perduotam ir neatitinkant sutarties formai, negalioja. Iš neteisėtos sutarties nebuvo pagrindo perleisti ieškovei vilkiko už jokią neegzistuojančią paskolą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R. N. ir UAB „ARZ transport“, negaliojančia, įpareigojo UAB „ARZ transport“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti VĮ „Regitra“ transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo deklaraciją, o UAB „ARZ transport“ nepateikus šios transporto priemonės perleidimo deklaracijos per teismo nustatytą terminą, leisti R. N. pateikti VĮ „Regitra“ šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją UAB „ARZ transport“ vardu, priteisė iš atsakovės UAB „ARZ transport“ ieškovei R. N. 2 508 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad tarp R. N., kaip kreditorės, ir UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini) A. Z. pasirašytos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, jog „skolininkas patvirtina, kad pinigus gavo“. Tai reiškia, jog remiantis teismų praktika, atsakovės atstovui kilo pareiga įrodinėti, jog jis tų pinigų negavo.

6.       Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta ir to neginčijo nei viena iš šalių, kad atsakovė turėjo poreikį pasiskolinti lėšų įmonės veiklai vykdyti, kad paskolą turėjo suteikti ieškovė ir tarp šalių dėl paskolos suteikimo maždaug nuo 2021 m. rudens vyko derybos. Byloje esančios gyvenamojo namo, buto bei žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartys patvirtina, kad ieškovė paskolos sutarties sudarymo laikui artimu laikotarpiu buvo sudariusi jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorius ir turėjo paskolai suteikti reikiamą sumą pinigų. Ieškovė teismo posėdžio metu smulkiai ir išsamiai paaiškino, kokiu būdu, kokiomis kupiūromis ir kur buvo perduoti pinigai A. Z., tuo tarpu atsakovės (duomenys neskelbtini) teigė, kad iki 2022 m. sausio mėnesio su ieškove susitikęs nebuvo ir pinigai jam perduoti nebuvo. Tai, kad šalys negalėjo susitikti 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. paskolos sutartyje nurodytą datą, patvirtina atsakovės pateikti įrodymai apie tai, jog tą dieną A. Z. kaip vilkiko vairuotojas buvo automobilių servise Šiauliuose, o vėliau išvyko su kroviniu į užsienį, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ar pinigai pagal šią sutartį nebuvo perduoti.

7.       Teismas darė išvadą, kad byloje nustatyta, jog tarp šalių per trumpą laikotarpį buvo pasirašyti net keli tarpusavyje glaudžiai susiję dokumentai, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis, 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis ir 2022 m. sausio 7 d. ieškovės įsipareigojimas perleisti atsakovės akcijas A. Z.. Atsakovės atstovas pasirašė tiek paskolos sutartį, tuo pačiu joje patvirtindamas ir pinigų gavimo faktą, tiek skolos padengimo sutartį, kurios 1 punkte yra nurodoma, jog skolininkas UAB „ARZ transport“ yra skolingas kreditoriui R. N. 15 000 Eur pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį bei įsipareigoja už negrąžintą paskolą perleisti vilkiką. Atsakovės atstovas neginčijo, kad pasirašė šiuos dokumentus. Atsakovės atstovo teiginius, kad juos pasirašė 2022 m. sausio mėnesį susitikimo su ieškove degalinėje metu ir pasirašė šiuos dokumentus būdamas apgautas, nežiūrėdamas kur pasirašinėjo, pasitikėdamas ieškove, net neskaitęs tų dokumentų, teismas vertino kaip gynybinę versiją, kuri iš esmės prieštarauja jo paties paaiškinimams teisminio bylos nagrinėjimo metu.

8.       Teismas nurodė, kad pirmiausia atsakovės atstovas patvirtino, jog tarp šalių buvo derybos dėl paskolos suteikimo, o taip pat buvo derybos dėl vilkiko perleidimo už bendrovės skolą ieškovei ir ieškovės turimų akcijų perleidimą jam, t. y. kaip nurodė pats atsakovės atstovas, buvo siekiama bet kokia kaina nutraukti ne tik asmeninius, bet ir turtinius bendrovės santykius su ieškove. Atsakovės atstovas patvirtino ir tai, kad 2022 m. sausio 8 d., vykdamas į susitikimą su ieškove, jis pasiėmė ir liudytoją V. L., nes jų santykiai su ieškove jau buvo įtempti ir iš ieškovės „galėjai tikėtis bet ko“, taigi, tarp šalių pasitikėjimu grįsti santykiai jau buvo nutrūkę, tačiau nepaisant to atsakovės atstovas neva pasirašė visus dokumentus jų neskaitęs ir net nesuprasdamas, ką pasirašo. Taip pat atsakovės atstovas teigė, jog 2022 m. sausio 8 d. susitikimo metu buvo pasirašyti visi trys dokumentai, kurių visų pačiuose dokumentuose nurodytos jų sudarymo datos neatitinka jų pasirašymo datos, tačiau nei vienai iš šalių tai nekliudė šių dokumentų pasirašyti ir jie visi buvo pasirašyti. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad tarėsi su ieškove dėl to, jog vilkikas bus perleistas jai už kitą 18 000 Eur bendrovės skolą ieškovei ir akcijas, tačiau skolos padengimo sutartyje yra aiškiai įvardijama, už kokią skolą perduodamas vilkikas, o ir aplinkybės, kokia konkrečiai buvo bendrovės skola ieškovei pagal avansines apyskaitas, dėl kurios tarp šalių buvo nagrinėjama kita civilinė byla, nei paskolos sutarties, nei skolos padengimo sutarties sudarymo momentui atsakovės atstovui nebuvo žinoma.

9.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė turėjo paskolai suteikti reikiamą sumą, atsakovė turėjo valią skolintis pinigus iš ieškovės, paskolos sutartyje yra aiškus atsakovės atstovo patvirtinimas apie tai, kad pinigus gavo, šalys per trumpą laiką sudarė net kelis sandorius, tarp jų ir skolos padengimo sutartį, kuri taip pat patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą, taip pat įvertinus atsakovės atstovo nenuoseklius ir vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus, darė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog paskolos dalykas negalėjo būti perduotas paskolos sutartyje nurodytą datą, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai iš viso nebuvo perduoti. Teismas vertino, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, jog paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir paskolos dalykas, t. y. 15 000 Eur pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, buvo perduotas atsakovės atstovui.

10.       Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. tarp šalių pasirašytos paskolos sutarties suma viršija 3 000 Eur, pinigai buvo perduoti grynaisiais, todėl sandoris turėjo būti notarinės formos. Notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį, todėl nustatęs, kad tarp šalių pasirašyta paskolos sutartis sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos formos reikalavimo, teismas konstatavo, jog tarp šalių sudaryta 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

11.       Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju galimas restitucijos taikymas natūra, todėl pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, turėtų būti taikoma restitucija ir ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 15 000 Eur suma, tačiau tarp šalių yra sudaryta 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis dėl 15000 Eur grąžinimo turtu, todėl sprendžiant dėl restitucijos ir jos būdo būtina išanalizuoti ir minėtą sutartį bei jos sukeliamus teisinius padarinius.

12.       Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, jog 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis buvo pasirašyta 2022 m. sausio 8 d. ieškovės ir atsakovės atstovo susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje metu, kur tuo pačiu metu įvyko ir vilkiko perdavimas. Tai, kad atsakovės atstovas perdavė vilkiką ieškovei laisva valia, patvirtina ne tik ieškovės, bet ir pačios atsakovės atstovo paaiškinimai, liudytojo V. L. paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojo A. Š. rašytiniai paaiškinimai bei 2022 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Z. įgaliojo R. N. išregistruoti automobilį.

13.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos padengimo sutartis, pagal kurią atsakovė vietoje pinigų, kuriuos turėjo grąžinti ieškovei, perleido ieškovei atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – vilkiką „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi vilkikas 2022 m. sausio 8 d. faktiškai buvo perduotas ieškovei, laikytina, jog paskolos padengimo sutartis galioja nuo to momento, kai turtas buvo perleistas ieškovei, sutarčiai taikytini pirkimo-pardavimo sutarčiai keliami reikalavimai ir atsakovė laikytina pardavėja.

14.       Teismas nurodė, kad atsakovei nepareiškus byloje priešieškinio dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas, net ir pripažinęs paskolos sutartį negaliojančia dėl įstatyme nustatytos formos nesilaikymo, neturi pagrindo pripažinti negaliojančia ir skolos padengimo sutartį. Kadangi tiek paskolos grąžinimo ieškovei atveju, tiek byloje taikytinos restitucijos atveju ieškovės reikalavimas atsakovei nesikeičia ir sudaro 15 000 Eur, o tarp šalių sudaryta 15 000 Eur skolos padengimo sutartis nebuvo ginčijama ir laikoma galiojančia, atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei 15 000 Eur skolos padengimo sutartyje nurodytu turtu ir vykdyti kitus iš šios sutarties kylančius įsipareigojimus.

15.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, jog pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, pagal skolos padengimo sutartį perdavusi ieškovei vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, atsisako deklaruoti automobilio perleidimo sandorį VĮ „Regitra“ ir dėl to ieškovė negali įregistruoti automobilio savo vardu, todėl teismas ieškinį tenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „ARZ transport“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje: dėl įpareigojimo pateikti transporto priemonės perleidimo deklaraciją – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei visas pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o nenustačius pagrindo ieškinio atmetimui, pakeisti restitucijos taikymą, grąžinant atsakovei UAB „ARZ transport“ pas ieškovę R. N. esantį vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motorinės transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, jog pinigai (15 000 Eur) buvo perduoti, priteisti iš ieškovės visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, nes pats ją pripažino niekine. Be to, paskolos sutarčiai buvo būtina notarinė forma, kurios laikantis užtikrinama, jog paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui. Įstatymo leidėjas būtent tuo tikslu ir priėmė įstatymo pakeitimą, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., kad grynais pinigais suteikiant didesnę paskolą nei 3000 Eur, privalu laikytis notarinės sandorio formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Teismas, pagrįsdamas sprendimą, rėmėsi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014), suformuota iki įstatymo pakeitimo, todėl ji nebeaktuali nagrinėjamam atvejui. Įrodymas, kad pinigai perduoti, šiuo atveju būtų notarinė sutartis.

16.2.       Atsakovė įrodė, jog ieškovė sulaužė priesaiką ir neatskleidė teismui tiesos dėl pinigų perdavimo aplinkybių. Atsakovei tai įrodžius, teismas ne tik kad neatkreipė į tai dėmesio, tačiau ieškovei dėl to nesekė jokios teisinės pasekmės, kas sudaro pagrindą atsakovei manyti, kad teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinį palankesnį požiūrį į ieškovę. Tokį atsakovės manymą sustiprino ir tai, jog ta pati teisėja nagrinėjo atsakovės skundą dėl 2022-05-17 prokuroro nutarimo atmesti UAB „ARZ transport“ skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2022-06-08 nutartį, nepalankią atsakovei. Tai sutrukdė objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

16.3.       Pateikti išsamūs ir neginčytini įrodymai, kad 2021 m. lapkričio 15 d. pinigų perdavimas negalėjo įvykti. Teismas be pagrindo suabsoliutino atsakovės atstovo ((duomenys neskelbtini)) esantį parašą paskolos sutarties tekste ir nesiaiškino, kur ir kada pinigai galėjo būti perduoti. Tokiu būdu formalų parašą įvertino atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų. Teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad pinigai buvo perduoti. Teismas paliko pinigų perdavimo fakto nustatymą be pagrindimo ir motyvų, nenurodant nei kaip, nei kur pinigai buvo perduoti. Todėl pinigų perdavimo faktas neįrodytas ir turi būti šalinamas iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies ir tuo atveju, jei pats apeliacinis skundas būtų atmestas.

16.4.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė įrodė, jog negavo pinigų, kas nesukelia paskolos sutarties pasekmių atsakovei, tačiau teismas sprendime kritikuoja atsakovę, kad ji nereiškė reikalavimų dėl skolos padengimo sutarties, nors į bylą pateikta daugybė skundų, jog atsakovė per policiją, prokuratūrą ir teismą inicijavo virtinę skundų, siekdama inicijuoti dėl ieškovės galimo sukčiavimo dėl vilkiko ikiteisminį tyrimą, tačiau deramo dėmesio iš valstybės institucijų nesusilaukė.

16.5.       Atsakovė įrodinėjo, kad skolos padengimo sutartis negali būti teisėta, jei pati paskolos sutartis, iš kurios išplaukia skolos padengimo sutartis, yra niekinė, ir tokiai situacijai nebūtinas priešieškinis. Priešingas traktavimas sudarytų netikrumo jausmą, eliminuotų šalies teisėtus lūkesčius naudojantis atsikirtimų teise, darytų juos beprasmiškais tuo atveju, jei nėra pareiškiami priešpriešiniai reikalavimai. Šiuo atveju priešieškinio nepareiškimas nesudaro pagrindo savaime laikyti skolos padengimo sutartį teisėta, tuo labiau esant motininei – paskolos sutarčiai – niekinei. Skolos padengimo sutarties galiojimo negalima vertinti atsietai nuo paskolos sutarties galiojimo. Jei negalioja pirmoji dalis, negalioja ir likusi. Šios abi sutartys tiesiogiai susijusios ir jų dalių galiojimo prasme išskirti neįmanoma. Abu dokumentai gali egzistuoti tik kartu, abu yra vieno teisinio santykio neatsiejami elementai. Nesant teisinio pagrindo egzistuoti teisėtai paskolos sutarčiai, nėra teisinio pagrindo egzistuoti po jos sekančiai skolos padengimo sutarčiai.

16.6.       Atsakovė įrodė, kad pinigų negavo, o taip pat įrodė, kad ieškovė nurodė klaidingas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip ieškinio pagrindu – esą 2022-11-15 perdavusi atsakovės atstovui konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje konkrečiai paruoštas ir įpakuotas banknotų kupiūras ir pan. Atsakovės atstovas ne kartą perklausė ieškovės dėl garantijos, ar tai ta pati diena. Atsakovės atstovas procese įrodė, kad akis į akį iki susitikimo 2022 m. sausio 8 d. degalinėje ieškovės nebuvo matęs ilgiau nei metus laiko. Todėl iki tol nei pasirašyti ieškovės parengtų dokumentų, nei gauti pinigų grynaisiais atsakovės atstovas neturėjo jokios galimybės. Viso proceso metu atsakovė įrodinėjo, kad buvo suklaidinta ieškovės ir patikėjo, jog pinigus gaus pasirašius notarinę sutartį 20(duomenys neskelbtini)-12 pas notarę, kaip ir buvo žadėta ieškovės. Apie tai paliudijo ir liudytojas V. L., tačiau į tai teismas deramo dėmesio neatkreipė. Ieškovės iš notarės pateikta pažyma, kad ji nebuvo užsakiusi vizito pas notarę, nepaneigia to, jog ieškovė nepasakė tiesos atsakovės atstovui. Visų dokumentų parengimo iniciatyva kilo iš ieškovės. Dokumentus parengė ieškovė. Taigi, įrašas, kad neva atsakovės atstovas gavo pinigus, buvo įrašytas iš anksto, o ne įrašytas tariamo pinigų perdavimo metu atsakovės atstovo ranka.

16.7.       Paminėtos aplinkybės kartu su tuo faktu, kad ieškovė nepareikalavo atsakovės atstovo savo ranka fiziškai patvirtinti pinigų gavimą su realios datos įrašu, o apsiribojo atsakovės atstovo formaliu parašu, sudaro pagrindą spręsti, jog pinigai nebuvo perduoti. Jeigu iš anksto atspausdintas įrašas dėl pinigų gavimo nėra lydimas atskira, t. y. kita data, nei paskolos sutarties data, tai reiškia, kad pinigai turėjo būti perduoti tą pačią dieną. Atsakovė tai paneigė ir atskleidė ieškovės nesąžiningumą. Atsakovės atstovo formalų parašų atsiradimą dokumentuose suponuoja ir byloje atskleista šalių elgesio ir santykių praktika, susiklostę tarpusavio artimi santykiai. Atsakovės atstovas pasirašė nesigilindamas į dokumentų tekstą, kaip ieškovė jį įtikinėjo, jis rašėsi kaip ant šablonų.

16.8.       Teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovė skolos padengimo sutartį buvo parengusi taip pat atbuline data, kuri, pagal jos pačios duotus paaiškinimus teismui, buvo tiesiog patogesnė įforminimui. Tai parodo, kad ieškovės ruošti dokumentai neatspindi objektyvios tiesos, sukuria netikrumo jausmą bei nepasitikėjimą dokumentuose esančiais įrašais.

16.9.       Būtina atkreipti dėmesį ir į ieškovės sąžiningumo aspektą dėl akcijų perleidimo. Nors ji pati pasirašė susitarimą, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Taip pat buvo įrodyta, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai bendrovės atžvilgiu ir pati nemokėjo savo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skolos atsakovei. Atsakovė dėl to net buvo inicijavusi civilinį procesą, skolą prisiteisė. Prieš pat vykdymo procesą ieškovės vadovaujama bendrija nesąžiningai perleido turimą turtą – automobilį, kad nebūtų iš ko išieškoti skolos.

16.10.       Teismas klaidingai konstatavo, kad tarp šalių per trumpą laikotarpį buvo pasirašyti net keli tarpusavyje glaudžiai susiję dokumentai. Visi minėti dokumentai buvo pasirašyti ne per trumpą laiką, o tiesiog tuo pačiu metu – 2022 m. sausio 8 d. – (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Apie tai byloje davė išsamius parodymus liudytojas V. L., o taip pat atsakovės atstovas. Be to, liudytojas T. Z. argumentuotai išdėstė aplinkybes, eliminuojančias manymą, kad pinigai galėjo būti perduoti. Liudytoja R. Z. parodymuose aiškiai nurodė, kodėl 2021 m. lapkričio 15 d. pinigai negalėjo būti perduoti, bei tai, kad A. Z. su ieškove 2021 m. lapkričio 15 d. datai nesimatė metus laiko ir pirmą kartą pasimatė 2022 m. pradžioje. Taigi, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) ir nukrypo nuo kasacinio teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

16.11.       Teismas perteklinę reikšmę suteikė ieškovės pateiktiems duomenims apie praeityje gautas lėšas iš sandorių. Tačiau byloje nebuvo pateikti konkretūs įrodymai, kad būtent tos lėšos būtų perduotos atsakovės atstovui. Neatmetama galimybė, kad ieškovė tas lėšas galėjo būti ir išleidusi. Ieškovės finansinės galimybės suteikti paskolą neturi jokios esminės reikšmės. Atsakovė pateikė bylos nagrinėjimo metu gausius rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovės įrodinėtą pinigų perdavimą. Ieškovė neginčijo, kad bendrovės buhalterijoje tariama paskolos suma niekaip neatsispindi. Reiškia, bendrovė jos negavo, savo veikloje nepanaudojo ir negali būti už ją atsakinga prarandant daugiau nei dvigubai vertingesnį vilkiką.

16.12.       Teismas padarė išvadas, priešingas nei yra byloje atskleistos faktinės aplinkybės. Atsakovė įrodė, kad ieškovė nebuvo sąžininga teisme, kad su atsakovės atstovu (duomenys neskelbtini) A. Z. buvo susitikusi 2021 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) ir perdavė pinigus. Atsakovė įrodė, kad visi dokumentai atsakovės atstovo (duomenys neskelbtini) A. Z. buvo pasirašyti susitikimo 2022 m. sausio 8 d. metu, ką konkrečiai patvirtino ir liudytojas V. L., o taip pat liudytojas T. Z.. Ieškovė nepareikalavo jokio atsakovės atstovo pakvitavimo, kad jam pinigai perduoti. Be to, liudytojas T. Z. patvirtino, kad ieškovė niekada nėra buvusi per ilgametę tarpusavio praktiką atsakovei skyrusi lėšų grynaisiais. Visada įnašus darydavo išimtinai tik bankiniais pavedimais. Liudytojas V. L. nurodė, kad būtent ieškovė bendrovėje buvo faktinė vadovė ir tvarkė buhalterinius dalykus, valdė bendrovės sąskaitą ir lėšas, jomis disponavo, o atsakovės (duomenys neskelbtini) A. Z. buvo formalus (duomenys neskelbtini), faktiškai dirbantis eilinio vairuotojo pareigose. Būtent liudytojas V. L. matė 2022 m. sausio 8 d. A. Z. pasirašytus paskolos sutartį, skolos padengimo sutartį ir susitarimą dėl akcijų, dėl ko pačiam A. Z. išreiškė kritiką dėl pastarojo pasirašymo ant šių dokumentų ir vilkiko perdavimo.

16.13.       Teismas neteisingai sprendė dėl restitucijos taikymo. Kadangi pinigai nebuvo atsakovei perduoti ir jų atsakovė negavo, teismas padarė klaidingą išvadą, jog galimas restitucijos taikymas natūra atimant iš atsakovės vilkiką. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė, būdama bendrovės viena iš akcininkių, niekada nekėlė klausimo, kodėl 15 000 Eur gavimas neatsispindi bendrovės buhalterijoje. Jei ieškovė realiai būtų perdavusi pinigus bendrovei, neabejotinai būtų užtikrinusi bendrovės kasos pajamų orderio išrašymą ir gavimą, kadangi pati buvo tiesiogiai atsakinga už ūkinių operacijų tinkamą fiksavimą bendrovės apskaitoje. Iki pat 2022 m. sausio 8 d. nėra tarp šalių jokio susirašinėjimo dėl neva pradelstos paskolos grąžinimo ar kažko panašaus.

16.14.       Iš pateiktų į bylą telefoninių pokalbių garso įrašų, darytų jau po vilkiko užvaldymo, aiškiai matyti, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) neigia pinigų gavimą ir prieštarauja ieškovės atliktiems veiksmams jį suklaidinant ir užvaldant vilkiką.

16.15.       Taikydamas restituciją teismas išėjo už ieškinio ribų. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tokiu būdu išspręsti niekinio sandorio pasekmių. Kadangi paskolos sutartis pripažinta niekine, todėl dėl tokios sutarties dalyko sudaryta kita sutartis, vadovaujantis principu „iš neteisės neatsiranda teisė“, taip pat turėjo būti pripažinta niekine, be kita ko, ir kaip neatitinkanti geros moralės reikalavimų bei pažeidžianti sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Todėl pagal tokią niekinę paskolos sutartį ir iš jos išplaukiančią skolos padengimo sutartį gautas vilkikas turėjo būti grąžintas atsakovei, o 15 000 Eur grąžinimo klausimas išspręstas nesusiejant to su vilkiku, dėl kurio vertės atsakovė teikė įrodymus. Proporcingumo klausimo šiuo aspektu teismas nesvarstė, nors atsakovė tai įrodinėjo viso proceso metu ir teikė rašytinius įrodymus.

16.16.       Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad už vilkiką ieškovė įsipareigojo savo pačios pasirašytu susitarimu perleisti jos turimas bendrovės akcijas, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad šalys manė, jog vilkiko pasilikimas pas ieškovę apima ne tik paskolos sumą, kurią atsakovė tikėjosi gauti, tačiau ir akcijas, ir kitas bendrovės skolas. Taip pat šalys bandė išspręsti ir susidariusių ieškovės bendrovės naudai padarytų pavedimų atlyginimo klausimą. Teismas klaidingai sprendime interpretavo atsakovės atstovo žodžius, jog vilkiko perleidimas ieškovei būtų apėmęs ir 18 000 Eur skolą ieškovei, dėl kurios sudaryta taikos sutartis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2363-715/2022. Paskolos sutarties pasirašymo metu – 2022 m. sausio 8 d. – atsakovės atstovas nežinojo, kiek ieškovė pavedimų bendrovės naudai yra atlikusi, nes absoliučiai visa buhalterija buvo ieškovės žinioje. Šio proceso metu, pasibaigus kitai civilinei bylai taikos sutartimi, jau buvo žinoma suma, todėl atsakovės atstovas, kalbėdamas apie praeities įvykius šiame procese, įvardino, kad vilkikas būtų padengęs ir 18 000 Eur skolą. Todėl tas faktas, ar tiksli skolos suma buvo ar nebuvo žinoma, neturi esminės reikšmės. Atsakovės atstovas, kuris faktiškai vadovo pareigų neatlikinėjo, numanė, kad faktinei vadovei bendrovė gali būti skolinga, todėl bandė vilkiku išspręsti ir skolos, ir akcijų, ir būsimos paskolos padengimo klausimus. Jei šalims tai būtų pavykę padaryti, tai vilkikas pagal savo vertę būtų proporcingas turtiniams reikalams tarp šalių išspręsti.

16.17.       Ieškovė, būdama atsakovės (duomenys neskelbtini), savo veiksmais parodė akivaizdų savanaudiškumą ir veikė prieš bendrovės interesus. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka sąžiningo akcininko elgesio standartų bei padarė žalą bendrovei. Nuosavybės perleidimo į vilkiką faktas negali būti konstatuotas, nes kyla iš negaliojančio sandorio. Ieškovę, kaip akcininkę, su atsakove turi sieti pasitikėjimu grįsti santykiai. Ieškovė, būdama bendrovės viena iš akcininkių ir veikdama kaip fizinis asmuo, sukėlė interesų konfliktą atsižvelgiant į tai, kad neveikė išimtinai bendrovės interesais.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Ieškovė patyrė spaudimą iš atsakovės (duomenys neskelbtini), dėl ko ji išėjo iš darbo nuo (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties nutraukimo momentu atsakovė liko ieškovei skolinga beveik 19 000 Eur, dėl kurių priteisimo iš atsakovės 2022-09-27 nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2363-715/2022, kurioje atsakovė taikos sutartimi įsipareigojo minėtus pinigus ieškovei sumokėti. Taip pat teismo 2022-10-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-24-1139/2022 atsakovės (duomenys neskelbtini) A. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirta bauda už tai, kad pažeidinėja ieškovės, kaip atsakovės (duomenys neskelbtini)s, teises į informaciją, neteikia prašomos informacijos jai kaip (duomenys neskelbtini), nerengia įmonės akcininkų susirinkimų ir kt. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad neva ieškovė nesidomėjo ir nekėlė klausimų, kodėl paskolintos lėšos neįtrauktos į įmonės apskaitą, nepagrįsti, kadangi pati atsakovė dėl ieškovės atsisakymo toliau finansuoti įmonės veiklą atribojo ieškovę, kaip akcininkę, nuo įmonės valdymo ir informacijos apie ją gavimo bei privedė ieškovę prie išėjimo iš darbo.

17.2.       Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė vilkiką perdavė ieškovei (duomenys neskelbtini), ir kad tai atsakovė atliko laisva valia. Atsakovės atstovas A. Z. 2022-09-08 ir 2022-10-04 teismo posėdžiuose teigė, kad po 2022 m. sausio 8 d. įvykusio vilkiko perdavimo ieškovei, pamatęs dokumentus, kuriuos neva nežiūrėjęs ir ieškovės spaudžiamas pasirašė, suprato, kad yra apgautas ir iš karto bandė susigrąžinti vilkiką. Atsakovės atstovas A. Z. nurodė, kad tuo tikslu skambino vilkiką į Klaipėdą išvairavusiam tuometiniam UAB „ARZ transport“ darbuotojui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir prašė jo apsisukti bei grąžinti vilkiką į Mažeikius, tačiau, kaip paaiškino atsakovės atstovas A. Z., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsisakė sustoti, apsisukti ir grąžinti vilkiką į Mažeikius. 2022-10-19 ieškovė pateikė į bylą minėto vairuotojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimus raštu, kuriuose jis paneigia šiuos atsakovės atstovo A. Z. teiginius. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad niekas jam neskambino ir vilkiko grąžinti į Mažeikius neprašė.

17.3.       Byloje yra pateikti 2022-04-27 nutarimas atsisakyti ikiteisminį tyrimą, 2022-05-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nenaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2022-05-04, 2022-05-23, 2022-06-21 atsakovės skundai nesutinkant su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip nurodoma 2022-04-27 nutarime, atsakovė pareiškimą policijos komisariatui pateikė 2022-04-22, t. y. jau po to, kai iš teismo gavo šioje byloje nagrinėjamą 2022-03-04 ieškovės ieškinį. Taigi, atsakovės kreipimasis į teisėsaugos institucijas buvo nulemtas ne jos realaus manymo, kad yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, o tiesiog reaguojant į gautą ieškovės ieškinį ir siekiant pagrįsti vėliau byloje palaikytą versiją apie tariamą ieškovės apgaulę ir sukčiavimą prieš atsakovę.

17.4.       Atsakovės atstovai nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovei perduoto vilkiko buvimo pas ieškovę, neprašė jo grąžinti, neteigė, kad jis pas ieškovę yra neteisėtai ar nepagrįstai. Tačiau atsakovės vadovo elgesys pasikeitė būtent po to, kai ieškovė paprašė atsakovės vadovo pateikti deklaraciją apie vilkiko perleidimą, kad būtų galima perregistruoti ieškovės įsigytą vilkiką. Supratęs, kad vilkiko perregistravimui bus reikalingas papildomas veiksmas iš atsakovės pusės, atsakovės (duomenys neskelbtini) nutarė šia situacija pasinaudoti kaip spaudimo priemone, kad ieškovė perleistų jam už tokios deklaracijos pateikimą turimas atsakovės akcijas.

17.5.       Faktinis atsakovės atstovų elgesys rodo, kad iki ieškovė nesikreipė į teismą šioje byloje, atsakovė nesiekė jokiomis kitomis priemonėmis ginti neva pažeistų savo teisių dėl neva nepagrįstai pas ieškovę esančio vilkiko. Vilkiko vertė yra didelė, todėl sunkiai logiškai būtų paaiškinamas atsakovės elgesys nesidomint, kur ir kokiu pagrindu yra vienas iš keleto turimų vilkikų. Tai, kad atsakovė nesidomėjo, kur yra didelės vertės vilkikas, nereikalavo jo grąžinti, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų, kol neprasidėjo ši byla, rodo, kad atsakovės atstovai laikė, jog vilkikas teisėtai ir pagrįstai yra perduotas ieškovei ir kad atsakovė nebeturi jokių teisių į jį.

17.6.       Byloje nagrinėjami įvykiai vyko daugiau nei prieš metus, todėl natūralu, kad tam tikros šalių nurodomos detalės gali būti netikslios. Spręsdamas dėl pinigų perdavimo fakto teismas vertino ne tik tai, kiek tiksliai šalys nurodė pinigų perdavimo datą, tačiau vertino įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad vien šalių nesutarimas dėl tikslios pinigų perdavimo datos nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta ar pinigai pagal šią sutartį nebuvo perduoti.

17.7.       Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. minimą dieną tarp šalių vyko tarimasis dėl paskolos atsakovei suteikimo. Nors atsakovė ginčija, kad tą dieną gavo iš ieškovės pinigus, tačiau akivaizdu, jog abi šalys patvirtina, kad būtent 2021 m. lapkričio 15 d. tarp šalių vyko tarimasis dėl paskolos suteikimo, o tai patvirtina, kad tą dieną šalys turėjo bendrauti paskolos suteikimo klausimais. Todėl kritiškai vertintini atsakovės teiginiai, kad ieškovės nurodomą 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) neva negalėjo turėti jokio kontakto su ieškove paskolos suteikimo klausimais.

17.8.       Ieškovės paaiškinimai buvo nuoseklūs ir pagrįsti bylos medžiaga, tuo tarpu atsakovės (duomenys neskelbtini) A. Z. paaiškinimai kito esmingai kiekvieno posėdžio metu, priklausomai nuo byloje paaiškėjusių aplinkybių.

17.9.       2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties 1 p. aiškiai nurodoma, kad „Kreditorius paskolina 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur skolininkui, perduodamas pinigus grynais Skolininkui. Skolininkas patvirtina, kad pinigus gavo“. Taigi, paskolos sutartis patvirtina, kad skolinamus pinigus atsakovė gavo. Todėl remiantis teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, preziumuojama, kad paskolos dalykas atsakovei buvo perduotas. Atsakovei teigiant priešingai, jai tenka procesinė pareiga tai įrodyti.

17.10.       Nors teismas konstatavo, kad paskolos sutartis yra niekinė, nes sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos, tai nekeičia fakto, jog paskolos sutartyje atsakovės atstovas parašu patvirtino paskolos sutarties turinį, kaip atitinkantį jo valią. Paskolos sutartį sudaro vos dvi nuostatos, ji yra ypatingai trumpa, ir joje aiškiai pažymėta, kad atsakovė pinigus gavo. Atsakovės atstovo parašas yra padėtas visiškai greta šių esminių paskolos sutarties nuostatų. Todėl nepriklausomai nuo teisinio šio dokumento likimo, tai nekeičia to fakto, kad pasirašydamas atsakovės atstovas patvirtino dokumente nurodytas faktines aplinkybes, inter alia, pinigų gavimą.

17.11.       Pinigų gavimą patvirtina ir netiesioginiai įrodymai. Atsakovė pripažino, kad ji turėjo poreikį skolintis piniginių lėšų įmonės veiklai, bei pripažino, kad dėl lėšų skolinimosi tarėsi būtent su ieškove 2021 m. lapkričio 15 d. Paskolos suma laikytina sąlyginai didele suma. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad negavusi pinigų iš ieškovės ji būtų kreipusis į ieškovę dėl šių lėšų gavimo, ar kad būtų dėl tokių lėšų gavimo kreipusis į kitus asmenis. Tai leidžia teigti, kad atsakovės turėtas poreikis piniginėms lėšoms visgi buvo patenkintas, ir vienintelis bylos duomenimis labiausiai tikėtinas šių lėšų šaltinis yra būtent ieškovės paskolintos lėšos. Taip pat paskolos suteikimą patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė faktiškai perdavė ieškovei vilkiką 2022 m. sausio 8 d., kad dėl jo perdavimo ieškovei nereiškė vėliau jokių pretenzijų, nesiekė jokiomis priemonėmis vilkiko susigrąžinti, iki kol neprasidėjo ši civilinė byla.

17.12.       Juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, todėl kritiškai vertintini atsakovės paaiškinimai, kad atsakovės vadovas pasirašinėja dokumentus jų neskaitęs.

17.13.       Teismų praktikoje pažymima, kad asmeniui, teigiančiam, jog buvo apgautas, kyla procesinė pareiga įrodyti, kokiu konkrečiu būdu pasireiškė apgaulė ir ją susieti priežastiniu ryšiu su faktu, kad jei nebūtų tokio apgaulės būdo, sandoris nebūtų sudarytas. Šiuo atveju atsakovė nenurodė, kokiu konkrečiai būdu pasireiškė apgaulė ir kaip ji susijusi su paskolos sutartimi ar skolos padengimo sutartimi.

17.14.       Tai, kad atsakovės atstovas neskaitė pasirašomų dokumentų, negalėtų būti laikoma kokiais nors ieškovės tyčiniais nesąžiningais veiksmais. Tai yra išimtinai pačios atsakovės atstovo aplaidus elgesys, lengvabūdiškai žiūrint į įmonės prisiimamus įsipareigojimus ir atstovo sudaromų sandorių teisines pasekmes. Taip pat negalima sutikti, kad atsakovės atstovas šiuo atveju buvo suklaidintas. Atsakovės atstovas, būdamas įmonės vadovu, sudarė net du sandorius - paskolos sutartį ir skolos padengimo sutartį. Paskolos sutartį sudaro vos dvi nuostatos, ji yra ypatingai trumpa ir joje aiškiai pažymėta, kad atsakovė pinigus gavo. Skolos padengimo sutartis, nors ir didesnės apimties už paskolos sutartį, taip pat yra tik vieno puslapio, o daugiau nei pusę jos teksto sudaro perleidžiamos transporto priemonės duomenys. Taip pat skolos padengimo sutarties tekstas aiškiai siejamas su paskolos sutartimi ir pagal ją grąžintina paskolos suma, kartu sutartyje nurodyta ir perleidžiamo vilkiko vertė. 

17.15.       Šalims nesilaikius paskolos sutarties notarinės formos, ši sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, todėl taikant restituciją atsakovė turėjo pareigą grąžinti ieškovei pagal šią sutartį gautus 15 000 Eur, kurių perdavimo jai faktas fiksuotas paskolos sutartyje. Tačiau šalys šių pinigų grąžinimo ieškovei klausimą jau išsprendė sudarydami skolos padengimo sutartį, kuri iš esmės laikytina transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. Pirkimo-pardavimo sutarties aspektu teisiškai nėra reikšminga, ar pirkėjas kainą sumokės perduodamas pardavėjui atitinkamą pinigų sumą, ar atitinkamai atleis pardavėją nuo lygiavertės priešpriešinės prievolės įvykdymo, ar šalys užskaitys pas pardavėją esančius pirkėjo pinigus kaip mokėjimą, ir pan. Taigi, vietoje to, kad atsakovė gražintų ieškovei iš jos gautus 15 000 Eur, šalys susitarė, kad šie pinigai taip ir liks pas atsakovę, kaip ieškovės apmokėjimas už iš atsakovės nuperkamą vilkiką.

17.16.       Pagal paskolos sutartį nebuvo numatyta jokio atlyginimo už paskolos suteikimą, todėl tiek paskolos grąžinimo atveju, tiek restitucijos atveju ieškovės teisėto ir pagrįsto reikalavimo suma į atsakovę būtų tokia pati – 15 000 Eur. Todėl paskolos sutarties negaliojimo aspektas neturi jokios teisinės reikšmės šalių sudarytos skolos padengimo sutarties galiojimui, nes jos esminis dalykas yra tik tai, kad ieškovė turėjo atsakovės atžvilgiu 15 000 Eur dydžio reikalavimą. Atitinkamai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad taikydamas restituciją tokiu būdu, jog už tariamai gautus 15 000 Eur atsakovė turi perleisti vilkiką ieškovei, teismas išėjo už ieškinio ribų.

17.17.       Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo teismo šališkumo. Atsakovės atstovai nei vieno posėdžio metu nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teismui. Vien ta aplinkybė, kad ta pati teisėja, išnagrinėjusi skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priėmė nutartį, nepalankią atsakovei, nerodo teismo šališkumo. Be to, kaip matyti iš pačios atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, dėl minėtos nutarties atsakovė pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui. Nėra duomenų, kad Šiaulių apygardos teismas būtų nustatęs kokias nors pirmosios instancijos teismo klaidas nagrinėjant atsakovės skundą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl informacijos apie galimą poveikio darymą

19.       2023 m. kovo 17 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini) A. Z. raštas dėl informacijos apie galimą poveikį. Rašte nurodyta, kad vienos iš teisėjų kolegijos narių padėjėja dirba (duomenys neskelbtini), kuri yra šioje byloje dalyvaujančios ieškovės R. N. labai artima giminaitė, todėl pagrįstai kyla nuogąstavimai dėl galimo poveikio darymo bylą nagrinėjantiems teisėjams per minimą teisėjo padėjėją.

20.       Pažymėtina, kad teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas detalizuojamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje, kuris, be kita ko, nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manydamas, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi savo procesine teise reikšti nušalinimą vienam iš bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi prerogatyvos spręsti klausimus dėl galimo poveikio darymo vienam iš kolegijos narių ir tokio nario šališkumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė R. N. ir atsakovės UAB „ARZ transport“ atstovas (duomenys neskelbtini) A. Z. 2021 m. lapkričio 15 d. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog R. N. paskolina 15 000 Eur UAB „ARZ transport“ iki 2021 m. gruodžio 25 d. Sutartyje nurodyta, kad skolininkas pinigus gavo, ir ji patvirtinta abiejų šalių parašais. Taip pat 2021 m. gruodžio 30 d. šalys pasirašė skolos padengimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „ARZ transport“ yra skolinga R. N. 15 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 25 d., taip pat šalys susitaria, jog siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, skolininkas kreditoriui sumokės visą skolą ne pinigais, o perduos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys sutartimi taip pat susitarė, kad ši sutartis yra ir turto perdavimo aktas, ir ją įvykdžius šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės, sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais. Byloje yra pateiktas 2022 m. sausio 7 d. susitarimas, kuriame nurodyta, jog R. N. pasižada padovanoti jai nuosavybės teise priklausančias visas paprastąsias vardines akcijas A. Z. už perduotą vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. sausio 25 d., susitarimą patvirtina ieškovės parašas. Byloje taip pat pateiktas 2022 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini) A. Z. įgalioja R. N. išregistruoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgaliojimas patvirtintas A. Z. parašu.  

Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties ir paskolos dalyko perdavimo

22.       Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Taigi, tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

24.       Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

25.       Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

26.       Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017).

27.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

28.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad visuma byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių, priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, jog remiantis 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi, tarp šalių paskolos teisiniai santykiai visgi susiklostė, t. y. atsakovei (jos atstovui) buvo perduotas paskolos sutarties dalykas – 15 000 Eur suma. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl žemiau nurodomų motyvų.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovei (jos atstovui ) patvirtina tiek šalių sudarytos sutarties nuostatos, tiek faktinis šalių elgesys iki paskolos sutarties sudarymo bei po jos pasirašant 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartį.

31.       Iš 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties, kurią parašais patvirtino abi šalys, turinio nustatyta, kad šalys joje nurodė, kad: „Kreditorius paskolina 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur Skolininkui, perduodamas pinigus grynais Skolininkui“ (paskolos sutarties 1 punktas). Skolininkas patvirtina, kad pinigus gavo“ (paskolos sutarties 2 punktas), „Skolą Skolininkas atiduota Kreditoriui iki 2021-12-25“(paskolos sutarties 2 punktas).

32.       Remiantis anksčiau minėtomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties 1 punkto nuostatoje pavartotą terminiją, darytina išvada, jog šia sutartyje pavartota formuluote iš esmės buvo siekiama įtvirtinti nuostatą dėl to, kad paskolos dalykas – 15 000 Eur, yra perduodamas paskolos gavėjai (atsakovei) būtent sutarties sudarymo metu ir tai nėra formuluojama kaip įsipareigojimas pinigus priimti ateityje, dėl ko vėliau šalims kiltų pagrindas apie pinigų perdavimo faktą sutartyje papildomai pažymėti dar ir atskiru įrašu. Kartu pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, jog pinigų perdavimas turėjo vykti pasirašius notarinę sutartį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu pinigų perdavimas būtų turėjęs vykti kitu metu negu sutarties sudarymo dieną, šalys dėl tokio paskolos suteikimo būdo, tikėtina, sutartyje būtų nurodžiusios atskirai, įtvirtinant tai kita sutarties nuostata ar kitaip formuluojant jau esamas nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui, siekiančiam turėti patikimų įrodymų, patvirtinančių galimai suteikiamos paskolos faktą, šis asmuo, siekdamas fiksuoti esant grynųjų pinigų perdavimą, atitinkamai siekia tą nurodyti ir sutartyje, ką šiuo atveju padarė ir ieškovė. Kita vertus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog paskolos dalykas negalėjo būti perduotas paskolos sutartyje nurodytą datą, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai iš viso nebuvo perduoti. 

33.       Teisėjų kolegijai išvadą, kad pinigai atsakovei buvo perduoti 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties sudarymo metu, suponuoja ir tai, jog 2021 m. gruodžio 30 d. tarp šalių buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis, kurioje nurodyta, jog: „ Skolininkas yra skolingas Kreditoriui 15 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2021-12-25 pagal 2021 m. lapkričio 15 d. Paskolos sutartį (toliau - ir Paskolos sutartį). Skolininkas pareiškia, kad Paskolos sutartimi nurodytu skolos grąžinimo terminu nespės grąžinti skolos Kreditoriui ir Skolininkas negali nurodyto termino, kada skolą grąžintų. Šalys susitaria, kad, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, Skolininkas Kreditoriui sumokės visą skolą ne pinigais, o perduos žemiau išvardintą turtą (CK 6.436 straipsnis) ir tai bus laikoma Paskolos sutartyje nurodytos skolos grąžinimu. Automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur. Transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK) (duomenys neskelbtini) Valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Rida (duomenys neskelbtini) km. Identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninė apžiūra galiojanti. Transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį buvau transporto priemonės savininkas, buvo apgadinta. Eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, yra žinomi. Transporto priemonės trūkumų stabdžių sistemoje, vairo mechanizmo ir pakabos elementuose, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose nėra. Kreditorius patvirtina, kad Skolininkui laiku ir tinkamai perdavus šioje sutartyje nurodytą turtą, Kreditorius nereikš Skolininkui jokių pretenzijų. Ši sutartis yra ir turto perdavimo aktas. Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės. Sutartis sudaroma 4 egz., po vieną šalims ir kitos atitinkamai valstybinei institucijai“.

34.       Taigi, kaip nustatyta iš 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutarties nuostatų, šalys susitarė, jog siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, atsakovė ieškovei sumokės visą skolą ne pinigais, o perduos transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys sutartimi taip pat susitarė, kad ši sutartis yra ir turto perdavimo aktas ir ją įvykdžius šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės, sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais. Tiek 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartyje, tiek 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartyje nurodytas tas pats skolos dalykas – 15 000 Eur, todėl darytina išvada, kad 2021 m. gruodžio 30 d. tarp šalių pasirašyta skolos padengimo sutartis patvirtina grynųjų pinigų perdavimo atsakovei (jos atstovui) faktą pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį.

35.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas         neatkreipė dėmesio į tai, kad už vilkiką ieškovė įsipareigojo savo pačios pasirašytu susitarimu perleisti jos turimas bendrovės akcijas, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad šalys manė, jog vilkiko pasilikimas pas ieškovę apima ne tik paskolos sumą, kurią atsakovė tikėjosi gauti, tačiau ir akcijas, ir kitas bendrovės skolas. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, visų pirma pažymi, jog 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartyje nenumatyta jokių sąlygų ir įsipareigojimų dėl akcijų perdavimo. Antra, apeliantės teiginys, kad vilkiko pasilikimas pas ieškovę apima ne tik paskolos sumą, kurią atsakovė tikėjosi gauti, tačiau ir akcijas, ir kitas bendrovės skolas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas, juolab, kad skolos padengimo sutarties nuostatos yra susijusios tik su apeliantės negrąžinta 15 000 Eur skolos suma, o ne su kokiomis nors ateityje gautinomis paskolomis ar akcijomis. 

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, be anksčiau nurodytų aplinkybių, paskolos dalyko pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį perdavimą patvirtina ir šalių faktinis elgesys iki ginčo paskolos sutarties sudarymo ir po to. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė neginčijo, jog turėjo poreikį pasiskolinti lėšų įmonės veiklai vykdyti, kad paskolą turėjo suteikti ieškovė ir tarp šalių dėl paskolos suteikimo maždaug nuo 2021 m. rudens vyko derybos. Apeliantė, teigdama, jog pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti, nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad po paskolos sutarties sudarymo ar po skolos padengimo sutarties sudarymo reiškė prieštaravimus, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir siekė ginti savo galimai pažeistas teises ikiteisminio tyrimo institucijose ar teisme. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą pateikta daugybė skundų, jog atsakovė (jos atstovas) per policiją, prokuratūrą ir teismą inicijavo virtinę skundų, siekdama inicijuoti dėl ieškovės galimo sukčiavimo dėl vilkiko ikiteisminį tyrimą, tačiau pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai („Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog visi jos skundai buvo inicijuoti jau esant iškeltai nagrinėjamai civilinei bylai ir netgi po atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės būtų ginčijusi 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį ar 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, labiau tikėtina, jog atsakovė, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nesutikdama su paskolos sutarties sudarymu būtų kvestionavusi paskolos teisinių santykių egzistavimą ir kilusias teisines pasekmes. Be to, būdama verslo subjektu, atsakovė turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Mažai tikėtina, kad atsakovė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, negavusi pagal paskolos sutartį sulygtų pinigų, būtų sutikusi su tuo, jog paskolos sutartis, kuri patvirtinta abiejų šalių parašais ir įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, kuria sukuriama atsakovei prievolė grąžinti gana ženklią paskolos sumą ieškovei, nebūtų reiškusi jokių pretenzijų, o juolab pasirašiusi 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartį ir faktiškai perdavusi ieškovei transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dar daugiau, kaip minėta, byloje nustatyta, jog atsakovės UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini) A. Z. 2022 m. sausio 7 d. sudarė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog UAB „ARZ transport“ (duomenys neskelbtini) A. Z. įgalioja R. N. (ieškovę) išregistruoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgaliojimas patvirtintas A. Z. parašu. Minėta aplinkybė tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovei paskolos sutarties dalykas buvo perduotas.

37.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esančios gyvenamojo namo, buto bei žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartys patvirtina, jog ieškovė paskolos sutarties sudarymo laikui artimu laikotarpiu buvo sudariusi jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorius ir turėjo paskolai suteikti reikiamą sumą pinigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovės finansinės padėties sutarties sudarymo laikotarpių, būtent apeliantei kilo pareigą įrodyti priešingai.

38.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės suteikta paskola pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį nėra užfiksuota atsakovės buhalterijoje, savaime nėra pagrindas teigti, jog ji ieškovės atsakovei nebuvo suteikta, kadangi už apskaitos organizavimą, dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Taigi, šiuo atveju finansinių operacijų fiksavimas įmonės buhalterinėje apskaitoje priklausė išimtinai tik nuo atsakovės (jos vadovo) pasirinkto veikimo modelio. 

39.       Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

40.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos tesimas klaidingai konstatavo, jog tarp šalių per trumpą laikotarpį buvo pasirašyti net keli tarpusavyje glaudžiai susiję dokumentai. Visi minėti dokumentai buvo pasirašyti ne per trumpą laiką, o tiesiog tuo pačiu metu - 2022 m. sausio 8 d. - (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Apie tai byloje davė išsamius parodymus liudytojas V. L., o taip pat atsakovės atstovas. Be to, liudytojas T. Z. argumentuotai išdėstė aplinkybes, eliminuojančias manymą, kad pinigai galėjo būti perduoti. Liudytoja R. Z. parodymuose aiškiai nurodė, kodėl 2021 m. lapkričio 15 d. pinigai negalėjo būti perduoti. Taigi, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai turi būti įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus: ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas liudytojų parodymams lemiamos įrodomosios reikšmės. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, apelianto apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymai bei pozicija dėl paskolos sutarties sudarymo teisėjų kolegijos vertintini kaip subjektyvūs, be to, apeliantę ir minėtus asmenis siejo darbo santykiai, o apeliantės atstovą (įmonės (duomenys neskelbtini)) A. Z. su minėtais liudytojais sieja ir giminystės ryšiai, todėl nėra pagrindo šių liudytojų parodymų vertinti kaip objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių visas jų nurodytas aplinkybes, juolab, kuomet bylos įrodymų visuma leidžia daryti priešingas išvadas, t. y. kad ieškovė pinigus pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį atsakovei perdavė (CPK 185 straipsnis).

42.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, jos turinys bei tolimesni šalių veiksmai po sutarties pasirašymo, vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pagal 2021 m. lapkričio 15 d. pasirašytą paskolos sutartį tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, ieškovė atsakovei perdavė paskolos dalyką – 15 000 Eur grynaisiais pinigais, o atsakovė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, neįrodė, kad pinigai iš tikrųjų jai nebuvo perduoti (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

43.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pinigu perdavimo, buvo šališkas ir turėjo išankstinį palankesnį požiūrį į ieškovę. Tokį atsakovės manymą sustiprino ir tai, jog ta pati teisėja nagrinėjo atsakovės skundą dėl 2022 m. gegužės 17 d. prokuroro nutarimo atmesti UAB „ARZ transport“ skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2022 m. birželio 8 d. nutartį, nepalankią atsakovei.

44.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodytu apeliacinio skundo argumentu, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų pasinaudojusi savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Ta aplinkybė, kad kitoje byloje ta pati teisėja priėmė atsakovei nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjos šališkumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įvairūs įprasti teisėjo bylose priimami procesiniai sprendimai, kuriuos bylose dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teisėjo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, nešališkumu.

Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutarties teisinio vertinimo

45.       CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

46.       Pažymėtina tai, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022).

47.       CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, jog nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

48.       Pagal kasacinio teismo praktiką, restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas ex officio privalo išspręsti restitucijos taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

49.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos dalyką –15 000 Eur, pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį ieškovė atsakovei perdavė grynaisiais pinigais. Kadangi 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis viršijo tris tūkstančius eurų ir atsiskaitymas pagal ją buvo vykdomas grynaisiais pinigais, šią paskolos sutartį, sudarytą paprasta rašytine, o ne privaloma notarine forma, pirmosios instancijos teismas, net ir nesant byloje dėl to pareikšto šalių reikalavimo, pagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 4 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, turėtų būti taikoma restitucija ir ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 15 000 Eur suma (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 ir 6.241 straipsniai), tačiau tarp šalių esant sudarytai 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutarčiai dėl 15 000 Eur grąžinimo turtu – vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, vilkiką faktiškai perdavus ieškovei, laikytina, jog paskolos padengimo sutartis galioja nuo to momento, kai turtas buvo perleistas ieškovei. Taigi, iš esmės laikytina, jog 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartimi šalys yra išsprendusios 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi grąžintinų 15 000 Eur klausimą, t. y. šalys yra grąžintos į ankstesnę padėtį, todėl teismo sprendimu restitucijos taikyti nėra teisinio pagrindo.

50.       Apeliantė nurodo, kad skolos padengimo sutartis negali būti teisėta, jei pati paskolos sutartis, iš kurios išplaukia skolos padengimo sutartis, yra niekinė, ir tokiai situacijai nebūtinas priešieškinis. Šiuo atveju priešieškinio nepareiškimas nesudaro pagrindo savaime laikyti skolos padengimo sutartį teisėta, tuo labiau esant motininei – paskolos sutarčiai – niekinei. Abu dokumentai gali egzistuoti tik kartu, abu yra vieno teisinio santykio neatsiejami elementai. Nesant teisinio pagrindo egzistuoti teisėtai paskolos sutarčiai, nėra teisinio pagrindo egzistuoti po jos sekančiai skolos padengimo sutarčiai.

51.       Taigi, kaip nustatyta iš aukščiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, atitinkamai turėjo pripažinti ir 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartį niekine ir negaliojančia, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu. 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis yra savarankiškas sandoris, kuriam įstatymas nenumato privalomos notarinės sandorio formos. Pagal CK 6.436 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, skolos padengimui taikomos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl tokiai sutarčiai ne tik taikomos visos (nėra nurodyta išimčių) pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, bet skolininkui (turtą perduodančiam asmeniui) tenka visos pardavėjo pareigos. Taigi, skolos padengimo sutartimi yra faktiškai vykdomas turto pardavimas, tik turto kaina nemokama, o atliekamas egzistuojančios turtą perduodančio asmens piniginės prievolės turtą perimančiam asmeniui įskaitymas, t. y. apjungiami du savarankiški sandoriai. Todėl pripažinus 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis savaime netampa niekine ir negaliojančia. Atsakovė turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai prieš pasirašydama 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartį, įvertinti jos sąlygas bei galimas teisines pasekmes, kurias ši sutartis sukels ar gali sukelti. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad verslininkams yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, pasirašydama skolos padengimo sutartį, veikė savo rizika, kadangi prieš ją pasirašydama turėjo įvertinti, ar tokia sutartis sukels jos numatomas pasekmes. Kartu pažymėtina, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Apeliantė priešieškiniu skolos padengimo sandorio neginčijo, todėl teisėtai sudaryta sutartis jos šalims sukelia atitinkamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo nenustačius pagrindo ieškinio atmetimui, pakeisti restitucijos taikymą grąžinant atsakovei pas ieškovę esantį vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motorinės transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliantės argumentų, susijusių su skolos padengimo sutarties sudarymu, restitucijos taikymu ir įsipareigojimu perleisti akcijas apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

52.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovė, būdama atsakovės (duomenys neskelbtini), savo veiksmais parodė akivaizdų savanaudiškumą ir veikė prieš bendrovės interesus. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka sąžiningo akcininko elgesio standartų bei padarė žalą bendrovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė jos nurodomų aplinkybių pagrindu turi teisę galimai savo pažeistas teises ginti teisme, pareikšdama savarankišką ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

55.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARZ transport“, juridinio asmens kodas 302507464, ieškovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                Lina Muchtarovienė

        Irena Stasiūnienė