Civilinė
byla Nr. 3K-3-375/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
75.4.3;
75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos
Januškienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės
(kolegijos pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Č.
kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 1
d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės T. Č. ieškinį atsakovui J. Č. ir atsakovo J. Č.
priešieškinį ieškovei T. Č. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto
padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų,
reglamentuojančių santuokoje įgyto bendrojon jungtinėn nuosavybėn turto
padalijimą, taip pat atvejus, kai teismas gali nukrypti nuo lygių dalių
principo padalijant santuokoje įgytą turtą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė T. Č. teismo prašė:
1. Nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje su
atsakovu įgytą turtą, priteisiant ieškovei natūra 2 kambarių butą (duomenys
neskelbtini) (147 000 Lt vertės) ir automobilį ,,Mitsubishi Colt“ (1000 Lt
vertės), iš viso turto už 148 000 Lt, atsakovui priteisiant du garažus (duomenys
neskelbtini) (20 000 Lt vertės) ir (duomenys neskelbtini) (19 000 Lt
vertės), sodo sklypą (duomenys neskelbtini) (46 200 Lt vertės), taip pat
UAB „Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“, UAB „Viskas sodininkams“, UAB
„Šeškinės avalynė“ akcijas, automobilį ,,VW Passat“ (2000 Lt vertės), iš viso
turto už 126 000 Lt.
2. Po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtą pavardę, taip pat
priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; jos dydžiu
sumažinti atsakovui tenkančią sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1984 m. rugpjūčio 4 d.,
santuokoje gimė trys vaikai. Jos teigimu, atsakovas turi kitą šeimą, neskiria
lėšų ne tik bendroms išlaidoms, bet ir neteikia jokio išlaikymo vaikams, kurie,
nors ir pilnamečiai, tačiau mokosi ir savarankiškų pajamų kol kas neturi.
Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas kelia įtampą namuose, elgiasi kaip
svetimas, nei su ieškove, nei su vaikais nebendrauja, bylos nagrinėjimo metu
sudaužė vaikų kompiuterį.
Atsakovas J. Č. priešieškiniu prašė teismo:
Nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą,
atsakovui priteisiant garažą (duomenys neskelbtini) (28 000 Lt vertės),
pusę visų akcijų (4000 Lt vertės), ir automobilį ,,VW Passat“ (2000 Lt vertės),
ieškovei priteisiant garažą (duomenys neskelbtini) (28 000 Lt vertės),
pusę visų akcijų ir automobilį ,,Mitsubishi Colt“ (1000 Lt vertės).
Atsakovas ieškovės kaltę grindė tuo, kad ji nebuvo lojali ir netenkino
atsakovo poreikių, taip pat nurodė, jog butas ir sodo sklypas yra jo asmeninė
nuosavybė, nes butas buvo suteiktas jam iki santuokos sudarymo (CK 3.89
straipsnio 1 dalies 1 punktas), o sodo sklypas įregistruotas jau po santuokos
nutraukimo bylos pradėjimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Dalijant turtą atsakovas
teismo prašė atsižvelgti į tai, kad jis turi išlaikyti mažamečius vaikus.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas paliko ieškovei santuokinę pavardę,
priteisė ieškovei butą (duomenys neskelbtini) (147 000 Lt vertės), ir
automobilį ,,Mitsubishi Colt“ (1000 Lt vertės), iš viso turto už 148 000 Lt,
taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
atsakovui priteisė garažą (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės),
garažą (duomenys neskelbtini) (19 000 Lt vertės), 0,0660 ha sodo sklypą (duomenys
neskelbtini) (46 200 Lt vertės), UAB „Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“,
UAB „Viskas sodininkams“, UAB „Šeškinės avalynė“ akcijas (bendros 4000 Lt
vertės), ir automobilį ,,VW Passat“ (2000 Lt vertės), iš viso turto už 91 200
Lt.
Šalys
santuoką sudarė 1984 m. rugpjūčio 4 d., santuokoje jiems gimę vaikai yra
suaugę. Atsakovas išlaiko du savo nesantuokinius vaikus B. Č., gim. 2002 m.
gruodžio 14 d., ir A. Č., gim. 2005 m. spalio 31 d., kuriems išlaikymas
priteistas (T. 1, b. l. 91-92), taip pat jis yra ne santuokoje 2008 m. spalio
11 d. gimusios J. Č. tėvas (T. 2, b. l. 23). Ieškovės nurodytą dalytiną turtą
šalys įgijo santuokoje. Butas išpirktas abiejų sutuoktinių lėšomis 1997 m.
gruodžio 18 d., ginčo sodo sklypas nupirktas 1993 m. lapkričio 30 d., dėl to
šiems nekilnojamiesiems daiktams teismas taikė sutuoktinių turto teisinį
režimą. Parduotų akcijų 1/2 dalimi vertės (25 565 Lt) teismas sumažino
atsakovui tenkančią turto dalį (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).
Teismas
pripažino santuoką iširusia dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovė
su atsakovu ilgą laiką netvarko bendro ūkio, kaip šeima negyvena, atsakovas
turi tris nesantuokinius nepilnamečius vaikus, dėl to atsakovas buvo
neištikimas, pažeidė pareigą būti lojaliam (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas daugiau kaip metus neskyrė lėšų šeimai išlaikyti, neteikė išlaikymo
santuokoje gimusiems vaikams, sugadino ieškovės ir vaikų naudojamą kompiuterį.
Atsakovo parodymus dėl netinkamo pačios ieškovės elgesio teismas atmetė kaip
nepagrįstus įrodymais.
Teismas
nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovu gali pakenkti ne tik ieškovės, bet ir
kartu gyvenančių vaikų interesams, todėl santuokoje įgytas butas natūra nedalytinas.
Atsakovui tenkančią turto dalį teismas sumažino, įvertinęs jo kaltę dėl
santuokos iširimo, jo veiksmus siekiant sumažinti santuokinio turto vertę,
neregistruojant sodo sklypo ir parduodant santuokoje įgytas kitų įmonių akcijas
bei panaudojant gautas lėšas ne šeimos reikmėms (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).
Teismas taip pat nurodė, kad visi trys vaikai lieka gyventi su ieškove, ir tai
leidžia teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės
prezumpcijos (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Teismas
taip pat atsižvelgė į atsakovo elgesį šeimoje ir nustatė, kad, pažeisdamas
lojalumo pareigą, atsakovas sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to
sukėlė neigiamų išgyvenimų tiek ieškovei, tiek jų bendriems vaikams, dėl šių
veiksmų atsirado neturtinė žala, kurią teismas įvertino 3000 Lt (CK 3.70
straipsnio 2 dalis).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
11 d. nutartimi atsakovo J. Č. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas
nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d.
sprendimas.
Apeliacinės
instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, kad dėl santuokos iširimo
kalta ieškovė, nes dėl jos santuokinių pareigų nevykdymo jis buvo priverstas
susirasti meilužę, pripažino nepagrįstais ir juos atmetė. Pagal CK 3.60
straipsnio 3 dalį atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, nes jis
buvo neištikimas ieškovei. 1984 m. balandžio 24 d. orderis patvirtina buto (duomenys
neskelbtini) suteikimą atsakovui, tačiau neįrodo nuosavybės teisės įgijimo
į šį butą, nes pagal tuo metu galiojančius teisės aktus atsakovas įgijo
nuosavybės teisę tik į pajų (pradinį įnašą), įmokėtą už butą. Ieškovė šiame
bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1984 m. spalio 9 d. Atsakovas pirmąjį 3300
rublių įnašą už butą, kurio vertė buvo 8194 rubliai, mokėjo 1983 m. liepos 29
d., tačiau likusią didesniąją buto kainos dalį jis sumokėjo jau po santuokos su
ieškove sudarymo dienos. Nuosavybės teisės atsakovo vardu į butą buvo
įregistruotos viešame registre tik 1997 m. gruodžio 18 d. Pagal iki 2001 m.
liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnį asmuo įgyja nuosavybės teisę į
viešame registre registruotiną turtą nuo nuosavybės teisės įregistravimo
viešame registre momento. Dėl to pagal Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio
iki 2001 m. liepos 1 d., 21 straipsnį, galiojančio CK 3.88 straipsnio 1 dalį
šis butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčo žemės sklypas įgytas
nuosavybėn pagal 1993 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nuosavybės teisė į jį buvo įregistruota
2008 m., ieškovės iniciatyva kreipusis į teismą, kuris atnaujino terminą
registracijai atlikti.
Pagal
CK 3.117 straipsnio 2 dalį, 3.123 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į
vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias
aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir
priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atsakovas nebuvo sąžiningas
bylos nagrinėjimo metu, jis nepateikė duomenų apie gautas lėšas už parduotas
akcijas, šias lėšas panaudojo ne šeimos reikmėms, todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 3 dalimi, sumažino 25 565
Lt suma atsakovui tenkančią turto dalį. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovo
gautas lėšas už parduotas akcijas. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina,
kad atsakovas neteikė išlaikymo šeimai, ja nesirūpino, ieškovė viena išlaikė jų
bendrus vaikus.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas J. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti, Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl turto
padalijimo pakeisti ir priteisti ieškovei 0,0660 ha sodo sklypą (duomenys
neskelbtini), o atsakovui - likusį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini),
garažą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), UAB
„Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“, UAB „Viskas sodininkams“, UAB „Šeškinės
avalynė“ akcijas, taip pat automobilius ,,VW Passat“ ir ,,Mitsubishi Colt“.
Kasaciniame
skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai
argumentai:
1. Ginčo butas sukurtas statybos būdu, o ne
teisės į jį atsakovo įgytos pagal perleidimo sutartį. Dėl to teismai
nepagrįstai nurodė, kad nuosavybės teisės į butą šalims atsirado nuo jo
įregistravimo viešajame registre, o ne nuo momento, kuriuo atsakovui faktiškai
perduotas butas pagal 1984 m. balandžio 24 d. buto suteikimo orderį. Tuo metu
galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto įgijėjui
pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu
įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai
nuosavybės į butą atsiradimą susiejo su jo įregistravimu ir dėl to, nes, kaip
yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turto registracija atliekama įgytų
teisių pagrindu, bet šiuo veiksmu nesukuriamos teisės, kurios atsiranda
juridinių faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis N. J. v. V. J.
byloje Nr. 3K-3-1167/2001). 1990 m. spalio 16 d.
įstatymo Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsniu
gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys įgijo teisę tapti buto savininku,
kai visiškai išmokėjo pajų už butą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje J.
S. v. D. S. byloje Nr. 3K-3-429/2001 įsigyjamo buto priskyrimas asmeninei
ar bendrajai jungtinei nuosavybei siejamas su asmenų (šeimos narių) įstojimu į
gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą. Kadangi atsakovas įstojo į kooperatyvą
būdamas nevedęs, tai, jo teigimu, butas atiteko atsakovo asmeninėn nuosavybėn.
Be to, atsakovas 1983 m. liepos 29 d. įmokėjo 3300 rublių pajinį įnašą už butą,
kurio vertė buvo 8194 rubliai, t. y. sumokėjo daugiau kaip 40 proc. viso buto
vertės. Dėl to apmokėta buto dalis turėjo būti vertinta vienareikšmiškai kaip
atsakovo asmeninė nuosavybė.
2. Teismai rėmėsi ieškovės pateiktais
duomenimis apie atsakovo parduotų akcijų kainą, tačiau neįvertino atsakovo
prieštaravimų, taip nukrypta nuo CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo
naštos paskirstymo šalims taisyklių. Šią normą išaiškino Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio
7 d. nutartyje V. G. v. K. P., P. P. ir kt. byloje Nr.
3K-7-540/2009, nurodžiusi, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo
reikalavimams, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos
aplinkybės yra įrodytos. Darydami išvadą apie įrodytas ieškovės teigtas
aplinkybes, teismai turėjo būti aktyvūs, savo iniciatyva rinkti byloje
įrodymus, kurie visiškai patvirtintų arba paneigtų įrodinėjamas aplinkybes, nes
ginčas yra kilęs iš šeimos teisnių santykių (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Faktą
dėl akcijų pardavimo ir kainos teismai nustatė iš ieškovės surašyto rašto,
kuriame ji pateikė savo nuomonę. Taip nesilaikyta įrodymų pakankamumo
taisyklės, reiškiančios, kad faktams nustatyti turi būti surinkta pakankamai
įrodymų ir juose esančių įrodomųjų duomenų. Tai aiškindama Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio
7 d. nutartyje V. G. v. K. P., P. P. ir kt. byloje Nr.
3K-7-540/2009 pabrėžė, kad jeigu įrodinėjimo priemonėje pagal jos paskirtį,
sudarymo ir naudojimo tikslus bei faktiškai esančią informaciją nėra byloje
tiesiogiai reikšmingų tikslių ir detalių duomenų, tai tokia informacija kaip
įrodymai yra netiesioginė ir mažai patikima. Be to, esamoje byloje teismai
nepagrindė išvados apie tai, kad gauti pinigai už parduotas akcijas panaudoti
asmeninėms, ne šeimos reikmėms.
3. Teismai nesilaikė Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos taikydami CK 3.123 straipsnio 1, 3 dalis ir
nukrypdami nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą bendrąja jungtine
nuosavybe turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje R. D. v. A. D. byloje Nr.
3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje A. L. v. R. L. byloje
Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartyje A. M. v. A. M. byloje Nr.
3K-3-165/2004 išaiškinta, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių
turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo
diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes; taikant CK 3.123
straipsnio 1 dalį neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl
kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek
toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.
Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog bylos šalių vaikai yra
pilnamečiai, abi šalys panašaus amžiaus, darbingos, turtinė padėtis iš esmės
panaši. Teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir dėl to, kad pagrindu
nukrypti nuo lygių dalių dalijant turtą principo laikė atsakovo kaltę dėl
šeimos iširimo. Dėl akcijų pardavimo pažymėtina, kad ieškovė žinojo apie akcijų
įgijimą, jis nebuvo prarastas ar nuslėptas nuo šeimos, dėl to dalytino turto
vertė nesumažėjo. Be to, priteisdami butą natūra ieškovei teismai turėjo
priteisti iš jos kompensaciją atsakovui ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė
negali išmokėti kompensacijos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė T. Č.
prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo
su kasaciniu skundu argumentai:
1. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio
Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių
įgytas santuokos metu turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje esančioje
VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad ginčo butas nuosavybės teise įgytas
1997 m. gruodžio 18 d., t. y. šalims esant santuokoje. Šis įrašas Nekilnojamojo
turto registre nenuginčytas, dėl to registre esantys duomenys laikomi
teisingais ir išsamiais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Iki
1990 m. spalio 16 d. įsigaliojusio įstatymo ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos
kooperatyvų“ galiojo tvarka, kad kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai
įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui. Dėl to atsakovas
negalėjo įgyti nuosavybės teisių į butą iki santuokos sudarymo. Tam, kad
kooperatyvo narys taptų buto savininku, nurodytas įstatymas nustatė kooperatyvo
ir jo nario sandorio sudarymą, t. y. pajaus išmokėjimą. Tokia sutartis turėjo
būti įregistruota viešajame registre pagal galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio
1 dalį, dėl to, priešingai nei teigia kasatorius, teismai pagrįstai taikė 1964
m. CK 149 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuosavybės teisių atsiradimo momentas
siejamas su sutarties įregistravimo momentu. Be to, visas pajus už butą
išmokėtas šalims gyvenant kartu santuokoje. Kasatorius klaidingai aiškina Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m.
balandžio 11 d. nutartį J. S. v. D. S. byloje Nr. 3K-3-429/2001, nes
šioje nutartyje yra konstatuota, kad sutuoktinio nuosavybės teisė į butą
kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai,
kurio sutuoktinio vardu įgytas butas. Tokios pačios teisės aiškinimo ir taikymo
praktikos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartyje S. S. v.
L. S. byloje Nr. 3K-3-989/2002.
2. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepateikė
duomenų apie gautas lėšas už parduotas akcijas, nors pirmosios instancijos
teismas jį buvo įpareigojęs tai padaryti. Atsakovas neginčijo ieškovės pateiktų
duomenų dėl parduotų akcijų kainos, dėl to teismas pagrįstai, vadovaudamasis
tikimybių pusiausvyros principu ir CPK 185 straipsniu, padarė išvadą apie
gautas lėšas už parduotas akcijas. Atsakovas faktiškai gyvena kitoje šeimoje,
kurioje gimė trys nesantuokiniai vaikai laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m.,
tos šeimos arba asmeninėms reikmėms jis ir panaudojo gautas lėšas už parduotas
akcijas.
3. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį nukrypti
nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo leidžiama ne tik nepilnamečių
vaikų interesais ar atsižvelgiant į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ir (ar)
turtinę padėtį, bet ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d.
nutarime R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010 konstatuota, kad
kiekvienu atveju nukrypimo nuo lygių turto dalių mastas ir padalijimo būdas
priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
Esamoje byloje teismai nukrypo nuo lygių turto dalių principo, nustatę, kad
ieškovė išlaikė jų bendrus vaikus, nors šalių dukterys pilnametės, tačiau
studijuoja, gyvena kartu su ieškove, kartu gyventi šalims nėra galimybės,
ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai mokėti atsakovui piniginės
kompensacijos, atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, savo veiksmais siekė
sumažinti dalytino turto vertę ir apimtį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina kasacine tvarka
apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis
teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų
aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl
nekilnojamojo turto (kooperatinio buto) teisinio režimo
1990 m. spalio
16 d. įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo
pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai
(netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau -
Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998
m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios
kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas –
išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo
nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų
priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo
jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai).
Gyvenamųjų
namų statybos kooperatyvo narys pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas
įgyja teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka
pajų už butą. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma
pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant
į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas.
Byloje teismų
nustatyta, kad butas tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes pajus už
butą išmokėtas šalims esant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų (išskyrus
pirmąjį įnašą). Tiek galiojusiame 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir
galiojančiame 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas
asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos
sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos
kodekso 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant
susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis
įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas
laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu
tas turtas įgytas (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčo
santykiams reglamentuoti taikytos teisės normos, galiojusios šių santykių
atsiradimo metu. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios
jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas
2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m.
liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis
Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas
įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem
sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d.
nutartis A. G. v. K. G. byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. gruodžio 9 d.
nutartis D. M. v. M. M. byloje Nr. 3K-3-584/2008).
Negalima
sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai sureikšmino teisinę
registraciją spręsdami dėl buto statuso. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra
nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikoje pažymėta,
kad sutuoktinių turto nuosavybės registracija viešame registre atlieka tik
teisės išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, dėl to CK 3.88
straipsnio 3 dalies teisės norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1,
2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios
jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas,
nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą ir dėl jo kilus sutuoktinių ginčui, turi
vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet
ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 straipsnio
1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas
R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Spręsdami dėl buto teisinio
statuso (asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė), teismai rėmėsi ne vien šio
buto teisine registracija, bet ir analizavo teisės aktus, reglamentavusius
gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nario teisę įgyti butą nuosavybėn, kartu
su šeimos teisės normomis, kuriose nustatyta santuokoje įgyto turto statusas,
lėšų jam įgyti prigimtis.
Bylą nagrinėję
teismai, įvertinę byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra
būtini sprendžiant ginčą ir taikant teisę šiam ginčui reglamentuoti, pagrįstai
sprendė, kad butas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, nepaisant to, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariu
kasatorius (atsakovas) tapo ir pirmąjį įnašą už butą sumokėjo iki santuokos
sudarymo bei visiškai išmokėjus pajų už butą šis įregistruotas Nekilnojamojo
turto registre jo vardu (pirmasis įnašas sumokėtas 1983 m. liepos 29 d.,
orderis butui išduotas 1984 m. balandžio 24 d., tačiau santuoka sudaryta 1984
m. rugpjūčio 4 d. o pajus visiškai išmokėtas ir nuosavybės teisė į butą
įregistruota 1997 m. gruodžio 18 d.) (1990 m. spalio 16 d. įstatymo ,,Dėl
gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnis, Santuokos ir šeimos kodekso
21 straipsnio 1, 3 dalys). Iki įsigaliojant 1990 m. spalio 16 d. įstatymui
,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad
gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą,
tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu, atsakovas (kasatorius)
turėjo asmeninės nuosavybės teisę į pirmąjį pajinį įnašą, o ne į butą.
Nuosavybės teisė į butą atsirado, visiškai išmokėjus pajų atsakovui
(kasatoriui) esant santuokoje ir mokant pajinius įnašus iš bendrų santuokinių
lėšų (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nekonstatuota,
kad kasatorius (atsakovas) būtų išreiškęs valią ir sutuoktiniai būtų susitarę,
jog kooperatinis butas, visiškai išmokėjus pajų už jį, taps kasatoriaus
(atsakovo) asmenine nuosavybe.
Remiantis tuo,
kas aptarta, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad ginčo
santykiams reglamentuoti teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas
ir be teisinio pagrindo sprendė, jog ginčo butas yra bendroji jungtinė
nuosavybė.
Dėl
galimybės padalijant bendrą santuokinį turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių
dalių principo
CK 3.123
straipsnyje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurias įvertinęs teismas,
padalydamas bendrą sutuoktinių turtą, gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinto lygių dalių principo, sąrašas. Šioje normoje nepateikta išsamaus
aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali
nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių
principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir
nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi
nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba
visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123
straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima
nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo
šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. gegužės 2 d. nutartis S. B. v. R. B. byloje Nr. 3K-3-177/2007;
2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr.
3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis V. J. v. O. A. J. byloje
Nr. 3K-3-577/2009). Nukrypdamas nuo lygių dalių principo teismas turi
įvertinti, kiek įstatyme nustatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y.
sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių byloje
yra. Jeigu jų yra keletas ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno,
o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai
nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B.
v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis V. J.
v. O. A. J. byloje Nr. 3K-3-577/2009). Tais atvejais, kai nustatomos
kelios svarbios aplinkybės, galinčios lemti nukrypimą nuo sutuoktinių bendro
turto lygių dalių principo, ir vienos, ir kitos bylos šalies naudai, teismai
gali netaikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies arba kai kurioms aplinkybėms
suteikti prioritetą. Prioriteto suteikimą teismas turi motyvuoti procesiniame
sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis V. Z. v. S. Z. byloje Nr.
3K-3-538/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. L. v. R. L. byloje
Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje
Nr. 3K-3-220/2007; kt.).
Byloje nustatyta,
kad dalis buto kainos (pirmasis pajinis įnašas) yra sumokėtas kasatoriaus
(atsakovo) asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo ir taikytas ne kompensavimo
mechanizmas sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įsigyti,
bet CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatos, šią aplinkybę vertinant kaip
pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovo naudai. Tačiau
bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje
konstatuotų aplinkybių visumą, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas,
suteikė prioritetą ieškovės nurodytoms aplinkybėms spręsdami dėl nukrypimo nuo
lygių dalių principo. Byloje teismai nustatė, kad ieškovė išlaikė bendrus su
atsakovu vaikus (nors šalių dukterys pilnametės, tačiau studijuoja, gyvena
kartu su ieškove), atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo ir savo veiksmais
siekė sumažinti padalytino turto vertę ir apimtį, o ieškovės turtinė padėtis
neleidžia jai mokėti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje,
įvertinęs tai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, išdėstė
pakankamus argumentus, spręsdamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių
principo ieškovės naudai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismas atsakovui
tenkančio turto dalį mažino CK 3.123 straipsnio 3 dalies normos pagrindu, kuri leidžia
nelygias sutuoktiniams tenkančio turto dalis nustatyti, kai vienas sutuoktinis
be kito sutikimo sumažina turto apimtį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
CK 3.123
straipsnio 1 dalyje nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos
atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, padalydamas
santuokoje įgytą turtą. Kartu tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir
faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą. Nagrinėjamoje byloje
teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, kad sutuoktiniai kartu negali
gyventi. Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas, buto dydis ir jo
išplanavimas lėmė svarbias aplinkybes, dėl kurių butas negali būti padalijamas
natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Turto padalijimo natūra principas yra
prioritetinis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo
būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam
padalijimo natūra nepriimtinumą ir negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B.
v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008). Kaip pirmiau nurodyta, tokie pagrindai
bylą nagrinėjusių teismų yra konstatuoti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad
ta aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir
neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes
pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų
atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis D. A. v. A. A. byloje Nr.
3K-3-51/2008). Ieškovei paskyrus natūra dviejų kambarių butą ir automobilį,
atsakovui atiteko kitas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas natūra:
žemės sklypas, du požeminiai garažai ir kilnojamasis turtas – automobilis,
įvairių įmonių akcijos. Apibendrinant konstatuotina, kad nėra pagrindo
pripažinti, jog turtas padalytas, atsižvelgiant į jo padalijimo būdą ir apimtį,
turto pobūdį, suvaržant atsakovo teises į santuokinio turto dalį teismui
padalijant sutuoktinių įgytą bendrąja jungtine nuosavybe turtą.
Dėl teismo
aktyvumo šeimos bylose, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo
Aiškindamas CPK
376 straipsnio teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs,
kad šiomis proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti
nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų
socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir
gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje
įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam
visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo
pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir
dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje
teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą
teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik
konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų
privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A.
v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamos bylos atveju, nors
kasaciniame skunde ir keliamas teismo aktyvumo klausimas, t. y. kad teismas
turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus įrodinėtinoms bylos aplinkybėms
nustatyti, tačiau kasaciniame skunde šis teiginys nepagrįstas pirmiau
išvardytomis aplinkybėmis (nepilnamečių, nedarbingų, paramos reikalingų asmenų
gynimu), nes jų byloje nenustatyta.
CPK 185 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šioje normoje įtvirtintas įrodymų
vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina
teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis
civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto
savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje
P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities
viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „
Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008;
2009 m. gruodžio 7 d. nutartis V. G. v. K. P., P. P. ir kt. byloje
Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Darydami
išvadą apie atsakovo parduotų bendrovių akcijų kainą ir gautų lėšų panaudojimą
byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai rėmėsi ieškovės pateiktais
duomenimis. Daugiau turinčių įrodomosios informacijos duomenų iš kitų įrodymų
šaltinių byloje nesurinkta. Atsakovas savo prieštaravimams dėl parduotų akcijų
ir gautų lėšų panaudojimo pagrįsti nepateikė įrodymų apie atliktus sandorius,
jų sąlygas. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje
pripažįstama, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta
pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis); be to, teismas tiria ir vertina šalių pateiktus
įrodymus bei sprendžia dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis V.
G. v. K. P., P. P. ir kt. byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgdama į
byloje atliktus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus ir
įvertinusi kasacinio skundo, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus,
kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja byloje CPK 178, 185, 376
straipsniuose išdėstytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo
taisyklių pažeidimo.
Išdėstytais
motyvais kasacinis teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai
nepaneigia byloje priimtuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendime bei nutartyje padarytų teisinių išvadų ir nesudaro įstatyme (CPK 346
straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamos
apeliacinės instancijos teismo nutarties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei
atsiliepimą į kasacinį skundą surašė advokatas, paskirtas parengti atsiliepimą
į kasacinį skundą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
2010 m. birželio 2 d. sprendimu, pagal kurį ieškovė atleista nuo bylinėjimosi
išlaidų ir jai apmokama 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Vyriausybės
2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų advokatams už antrinės
teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo
taisyklių 4 punktą, taip pat pagal byloje pateiktą Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 23 d. pažymą ieškovei
suteiktos antrinės teisinės pagalbos parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą
išlaidos yra 760 Lt, ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš bylą
pralaimėjusios šalies - atsakovo (CPK 99 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 1
dalis).
Iš atsakovo
(kasatoriaus) taip pat priteistina 42,90 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš atsakovo J. Č. 802,90 Lt (aštuonis šimtus du litus 90 ct)
bylinėjimosi išlaidų.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Janina
Stripeikienė