Administracinė byla Nr. AS-328-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03429-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3; 52.1.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kybartų pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) ir Kybartų pataisos namų, 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. Kybartų pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų atliekant kratas ir panaudojant prievartos bei specialiąsias priemones Kybartų pataisos namuose.

Teismo posėdžio metu teismui informavus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas prašė nestabdyti bylos dėl ikiteisminio tyrimo, o atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kriminalinės policijos biuras prašė stabdyti bylą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-961-790/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03429-2016-0), iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 228 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 100 str. 1 d. 3 p., 107, 108, 152 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Kybartų pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. atliekant kratas ir panaudojant prievartos bei specialiąsias priemones Kybartų pataisos namuose. Pareiškėjas kaip vieną iš epizodų nurodė tai, kad 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. pareigūnai, jo teigimu, be priežasties, nuteistųjų, tarp jų ir jo paties, atžvilgiu neteisėtai pavartojo fizinę prievartą (smūgius rankomis, kojomis, guminėmis lazdomis), chemines medžiagas, dėl to sutriko jo sveikata. Pareiškėjas skunde tokius pareigūnų veiksmus vertino kaip neteisėtus ir nusikalstamus bei iš jų kildino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad, 2016 m. liepos 22 d. Kybartų pataisos namuose pareigūnams atlikus kratą, dėl nuteistųjų nepaklusnumo, agresyvaus elgesio bei atsisakymo   vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus kilo konfliktas, kurio metu buvo panaudotos specialiosios priemonės. Viešojo saugumo tarnybos teigimu, nurodytą dieną Kybartų pataisos namuose įvyko ypatinga situacija pagal Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasmę.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nuteistojo R. L. pareiškimą. Su prašymais kreipėsi daugiau nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, kuris nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 22 d. 20 val. 10 min. iki 2016 m. liepos 23 d. 4 val. 30 min. vykusio ,,pogromo“ metu jis buvo mušamas, kankinamas, buvo žeminamas jo orumas ir buvo apipiltas cheminėmis medžiagomis, pateikta specialisto išvada, kad A. G. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 2 punktu. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas Kybartų pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu vartojant fizinę prievartą, chemines medžiagas 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. vertino kaip neteisėtus ir nusikalstamus bei iš jų kildino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Tačiau tai, ar pareigūnų veiksmai Kybartų pataisos namuose nurodytą dieną iš tiesų buvo nusikalstami, ar pareigūnai nepadarė piktnaudžiavimo          ar įgaliojimų viršijimo nusikaltimų, tiriama baudžiamojo proceso tvarka ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-16. Remdamasis pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, apklausiami visi dalyvavę nuteistieji, nustatomi galbūt dalyvavę pareigūnai, surinkti duomenys gretinami vieni su kitais.

Teismo manymu, pareiškėjui neturtinės žalos reikalavimą, reiškiamą administracinėje byloje, kildinant iš galbūt nusikalstamų pareigūnų veiksmų ir tuo pat metu vykstant didelės apimties ikiteisminiam tyrimui, kurio metu visapusiškai ir išsamiai tiriama 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. Kybartų pataisos namuose buvusi faktinė situacija ir vertinama, ar pareigūnai nuteistųjų, tarp jų pareiškėjo, atžvilgiu neatliko nusikalstamų veiksmų, administracinė byla toliau negali būti nagrinėjama. Administracinis teismas nėra kompetentingas nustatyti pareigūnų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, tai gali atlikti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas baudžiamojo proceso tvarka. Dėl to, teismo vertinimu, administracinė byla toliau negali būti nagrinėjama ir turi būti sulaukiama ikiteisminio tyrimo galutinio teisinio rezultato, t. y. ar baudžiamoji byla bus perduota į teismą ir bus nustatyta, kad pareigūnai atliko nusikalstamus veiksmus, jei taip, kuo tai pasireiškė, ar ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos bus nutrauktas. Priešingu atveju, administracinės bylos nestabdant, administracinis teismas dubliuos atliekamą ikiteisminį tyrimą, nustatinės tas pačias aplinkybes ir faktiškai perims ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas. Tokiu atveju kils grėsmė, kad administracinis teismas nustatys kitokias faktines aplinkybes, nei tai bus padaryta baudžiamojo proceso metu. Taigi dėl šių argumentų prioritetas teiktinas ikiteisminiam tyrimui ir, tik jį baigus, nagrinėtina administracinė byla.

Teismas, esant tokioms aplinkybėms, konstatavo, kad yra pagrindas šią administracinę bylą sustabdyti, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikti motyvai yra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, šie jo teisių suvaržymai neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Teismas gali tiek išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje kitų valstybės institucijų surinktus duomenis (įrodymus), tiek ir pats atlikti būtinus įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas, jei toks ir atliekamas, trunka pernelyg ilgai (yra vilkinamas). Akivaizdu,        kad teisme liudytojai apklausiami nepalyginamai greičiau ir efektyviau nei vilkinamame ir galbūt apsimestinai vykdomame ikiteisminiame tyrime, todėl yra visiškai netikslinga stabdyti teisme nagrinėjamą administracinę bylą, kol kažkas atliks (jei apskritai atliks) ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo nuomone, vilkinant administracinės bylos nagrinėjimą, jo teisės ir teisėti interesai        yra pažeidžiami labiau, nei tai yra neišvengiamai būtina objektyviai tiesai byloje nustatyti. Yra paneigiama Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų jo teisių prigimtis ir esmė, t. y. skundžiama teismo nutartis neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Viešojo saugumo tarnyba nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 5 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą                Nr. 03-2-00453-16 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, pagrįstai konstatavo, kad administracinė byla toliau negali būti nagrinėjama dėl pareiškėjo neturtinės žalos reikalavimo, reiškiamo administracinėje byloje, kildinant iš galbūt nusikalstamų pareigūnų veiksmų, ir tuo pat metu vykstančio didelės apimties ikiteisminio tyrimo, kurio metu visapusiškai ir išsamiai tiriama buvusi 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. Kybartų pataisos namų faktinė situacija bei vertinama, ar pareigūnai nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, atžvilgiu neatliko nusikalstamų veiksmų. Teigia, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsakovo atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Kybartų pataisos namai nurodo, kad šiuo atveju yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pareigūnai prieš nuteistuosius, tarp jų ir pareiškėją, neatliko nusikalstamų veiksmų, todėl būtina sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, norint toliau nagrinėti administracinę bylą. Pažymi, kad teismas, sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, siekia ne tik išvengti pakartotinio tų pačių    faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose, priešingu atveju    kiltų grėsmė, jog nebus nuoseklumo priimamuose procesiniuose sprendimuose ir neteisingai būtų išspręstas ginčas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kalėjimų departamentas nurodo, kad tai, ar pareigūnų veiksmai Kybartų pataisos     namuose nurodytą dieną iš tiesų buvo nusikalstami, ar pareigūnai nepadarė piktnaudžiavimo ar įgaliojimų viršijimo nusikaltimų, tiriama baudžiamojo proceso tvarka ikiteisminiame tyrime        Nr. 03-2-00453-16. Pritartina teismo nuomonei, jog pareiškėjui neturtinės žalos reikalavimą, reiškiamą administracinėje byloje, kildinant iš galbūt nusikalstamų pareigūnų veiksmų ir tuo pat metu vykstant didelės apimties ikiteisminiam tyrimui, kurio metu visapusiškai ir išsamiai tiriama Kybartų pataisos namuose 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. buvusi faktinė situacija ir vertinama, ar pareigūnai nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, atžvilgiu neatliko nusikalstamų veiksmų, administracinė byla toliau negali būti nagrinėjama. Administracinis teismas nėra kompetentingas nustatyti pareigūnų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, tai gali atlikti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas baudžiamojo proceso tvarka. Priešingu atveju, administracinės bylos nestabdant, administracinis teismas dubliuos atliekamą ikiteisminį tyrimą, nustatinės tas pačias aplinkybes ir faktiškai perims ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas. Taigi dėl šių argumentų prioritetas teiktinas ikiteisminiam tyrimui ir, tik jį baigus, nagrinėtina administracinė byla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius, konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011 ir kt.). Šiuo atveju yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pareigūnai prieš nuteistuosius, tarp jų ir pareiškėją, neatliko nusikalstamų veiksmų. Todėl būtina sulaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, kad toliau būtų galima nagrinėti administracinę bylą. Teismas, sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, siekia   ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-57/2014), priešingu atveju kiltų grėsmė, jog nebus nuoseklumo priimamuose procesiniuose sprendimuose ir neteisingai bus išspręstas ginčas. Teigia, jog teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 100 straipsnyje. Ši įstatymo redakcija nustato nebaigtinį bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų sąrašą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 98 straipsnyje buvo išvardytas baigtinis bylos sustabdymo pagrindų sąrašas. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tokia pati teisės norma buvo numatyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Baudžiamojo proceso kodekse nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (BPK 164, 165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006, 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, baudžiamosios bylos pagrindu (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) administracinė byla galėjo būti stabdoma ir atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atliekamą ikiteisminį tyrimą, jei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo negalima nagrinėti tos administracinės bylos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-474/2014, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1388-552/2015). ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto bylos sustabdymo pagrindo taikymą ikiteisminio tyrimo atveju iš esmės sąlygojo kito tokiam atvejui tinkamo bylos sustabdymo pagrindo nebuvimas (baigtinis sąrašas). ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina (nebaigtinis sąrašas). Taigi, pagal naująją ABTĮ redakciją, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo bylos nagrinėjimas turėtų būti stabdomas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Bylos nagrinėjimo negalimumas tokiu atveju reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatyti faktai, kurie turės teisinės reikšmės, sprendžiant administracinę bylą.

Šiuo atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kybartų pataisos namų, 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, be kita ko, 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. Kybartų pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų atliekant kratas ir panaudojant prievartos bei specialiąsias priemones Kybartų pataisos namuose (I t., b. l. 1–11). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nuteistojo R. L. pareiškimą. Su prašymais kreipėsi daugiau nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, kuris nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 22 d. 20 val. 10 min. iki 2016 m. liepos 23 d. 4 val. 30 min. vykusio ,,pogromo“ metu jis buvo mušamas, kankinamas, buvo žeminamas jo orumas ir buvo apipiltas cheminėmis medžiagomis. Pateikta specialisto išvada, kad A. G. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (II t., b. l. 165).

Kaip matyti, tiek nagrinėjama administracinė byla, tiek atliekamas ikiteisminis tyrimas     yra susiję su ta pačia faktine situacija, susiklosčiusia 2016 m. liepos 22 d.–2016 m. liepos 23 d. Kybartų pataisos namuose. Administracinėje byloje, sprendžiant dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, t. y. siekiama išsiaiškinti, ar pareigūnų veiksmai atitinka šios teisės normos sudėtį. Ikiteisminiame tyrime apklausiami asmenys dėl tų pačių aplinkybių, kurios turi būti įvertintos ir šioje administracinėje byloje. Taigi ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatyti faktai, kurie bus reikšmingi administracinėje byloje sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą, būtina sulaukti ikiteisminio tyrimo, susijusio su ta pačia faktine situacija, galutinio teisinio rezultato.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo iš esmės yra teisinga, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė