Nr. DOK-3725 

                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00403-2020-6 

                                                                                                    (S)   

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

      2021 m. liepos 8  d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio, 

susipažinusi su 2021 m. birželio 28 d. paduotu atsakovės Lietuvos kariuomenės kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atmesti priešieškinį dėl netesybų priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.  

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.  Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai pripažino atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu. Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugas paslaugų kompleksui, atitinkamai suteikė 500 skrydžio valandų arba 24 mėnesių garantinį laikotarpį nuo galutinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, taip pat įsipareigojo atlikti kapitalinio remonto darbus ir užtikrinti jų kokybės atitiktį sutarties reikalavimams per nustatytą garantinį terminą. Atsakovei nurodžius tokių darbų rezultato kokybės trūkumus (defektų buvimo faktą), paaiškėjusius garantinio termino metu, ieškovei atsirado sutartinė pareiga trūkumus pašalinti arba nurodyti aplinkybes ir pagrįsti, kad darbų rezultato trūkumai atsirado išskirtinai dėl atsakovės kaltės. Dėl to ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius netinkamai atsakovės atliktą ginčo komponento techninę priežiūrą, tačiau iš esmės ji teikė netiesioginius įrodymus, kuriuose nurodomi šalutiniai apibendrinti duomenys apie įvores. Ieškovė neteikė logiškai susijusių, tikslingų ir aiškiai suvokiamų, paremtų mokslo metodais, tipinių pirminių duomenų, patvirtinančių netinkamus atsakovės veiksmus vykdant sutarties dalyko techninę priežiūrą, ir įtikinamai neįrodė atsakovės kaltės netinkamai atliekant įvorių techninę priežiūrą.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškinį tenkinto įrodymais, kurie turi trūkumų:

a) 2019 m. spalio 10 d. Techninio tyrimo išvada, nors yra tiesioginis ir esminis įrodymas, tačiau neturi įrodomosios galios, nes joje nustatyti faktai paremti prielaidomis ir nepakankamu tiriamųjų metodų taikymu. Išvada parengta ir sudaryta nedalyvaujant atsakovės atstovams, neleidžiant jiems pasisakyti dėl išvadose fiksuotų sraigtasparnių dalių gedimų priežasčių ir padarinių, nesant jų pritarimo, nesutikimo išvados turiniui; išvada parengta nesant abiejų šalių nustatytos ginčo įvorių tyrimo metodikos; be to, atsakovės atstovai formaliai buvo pakviesti įvertinti išvados turinį, sudarytas klaidingas įspūdis, kad jie galėjo pasisakyti ir pritarė tyrimo išvadoms. Ieškovės teiginiai, išdėstyti tyrimo išvadoje, nėra paremti technologinio tyrimo duomenimis, išvada paremta tik ieškovės darbuotojo vizualiniu stebėjimu ir subjektyviu išvadų rašymu;

b) 2020 m. gruodžio 7 d. teismo ekspertizės aktas yra netiesioginis įrodymas, kuriame pateikiama techninio tyrimo išvados papildoma interpretacija be jokio savarankiško empirinio tyrimo faktams patvirtinti ar tų faktų gavimo procesui nustatyti. Ekspertizės akte analizuojamos išimtinai ieškovės nurodomos galimos gedimų priežastys ir prielaidos, pateikiami eksperto samprotavimai, tačiau neatliekami jokie tiriamieji veiksmai; šio tyrimo metu nebuvo keliamas klausimas, kokią įtaką ginčo komponentų naudojimui daro atsakovės naudojamas tepalas, nors atsakovės ieškovei pateikto tepalo ir ant detalių buvusio tepalo savybių ieškovė neginčijo ir nenurodė, kad tepalas nebuvo tinkamas; ekspertas nenustatinėjo, ar techninio tyrimo išvadoje fiksuota tepalo spalva nėra ginčo komponentų dalinio išdirbio iki jų pašalinimo iš sraigtasparnių rezultatas, nenustatytas įvorių skirtingų dalių paveikumas ir dėvėjimasis jų naudojimo metu, kt.;

c) teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktu įrodymu (įmonės „Terem-Letets EOOD“ defekto aktu), nurodydamas, kad šio dokumento kopija ir vertimas į lietuvių kalbą nepatvirtintas CPK nustatyta tvarka. Iš tiesų atsakovė pateikė tinkamą dokumento formą per EPP sistemą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų atsakovo pateiktų įrodymų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangovo pareigą, atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus per darbų kokybės garantijos terminą, įrodyti užsakovo netinkamo darbų rezultato naudojimo faktą, kai užsakovas nutraukia dėl esminio jos pažeidimo sutartį, rangovui atsisakius vykdyti savo garantinius įsipareigojimus, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Nors kasaciniame skunde nurodomos ir cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau nurodytais argumentais nepagrindžiama kasacinio skundo atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai atsakovei  (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko Swedbank AB 2021 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. DTM24716.  

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas 

                                                                        Virgilijus Grabinskas 

                                                                        Gediminas Sagatys