Civilinė byla Nr. e2-766-1064/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17147-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,

sekretoriaujant Romai Railianienei, Deimantei Šinkūnaitei, Vitai Grušienei, 

dalyvaujant ieškovui J. P. D. V., ieškovų J. P. D. V. ir E. J. D. atstovui advokatui Viliui Leškiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č.,

atsakovės 567-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. D. V. ir E. J. D. ieškinį atsakovams 567-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos leidimo ir bendrijos sprendimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje – D. Šatūno dizaino studija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180323-00436 (toliau – Statybos leidimas); 2) panaikinti 567-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – 567-oji DNSB, Bendrija) 2018 m. vasario 27 d. narių susirinkimo sprendimą; 3) įpareigoti atsakovę 567-ąją DNSB pašalinti statybos padarinius – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą terasą (toliau – Terasa) ir sutvarkyti statybvietę; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai nurodė, kad atsakovė 567-oji DNSB įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 buvo įpareigota nugriauti terasą (duomenys neskelbtini). Ieškovų atstovams 2018 m. gegužės 7 d. bendraujant telefonu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 įvykdymo, jie buvo informuoti, kad 567-oji DNSB, siekdama įteisinti terasą, pateikė statybos leidimą.

Ieškovų nuomone, Statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes: nebuvo gautas ieškovų kaip žemės sklypo nuomininkų sutikimas; nebuvo gautas žemės sklypą patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas; Terasos projektas nebuvo patikrintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Be to, ieškovų teigimu, išduodant Statybos leidimą buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas, nes naujas statybos leidimas galėjo būti išduotas tik įvykdžius 2017 m. birelio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017.

Ieškovai taip pat pažymėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas statyti Terasą toje sklypo dalyje, kurioje ankstesni patalpų savininkai buvo nutarę leisti statybos teisę įgyvendinti ieškovui J. P. D. V. ir D. Šatūno dizaino studijai.

Ieškovai be kita ko nurodė, kad apie Bendrijos 2018 m. vasario 27 d. susirinkimą jiems nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jie nebuvo informuoti el. paštu, nors toks informavimas buvo įprastas. Taip buvo ignoruotos Bendrijos narių teisės. Dėl šių priežasčių ieškovai laikė, kad Bendrijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimas, kuriuo pritarta Terasos statybai, naikintinas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad 2017 metais buvo parengtas Lauko terasos (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. MM17/015, numatant I grupės nesudėtingo statinio įrengimą; 2018 m. kovo 23 d. išduotas leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 17 d.

Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ visi reikalingi dokumentai, išvardinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas) buvo pateikti, taip pat atlikti reikalingų institucijų suderinimai, todėl Savivaldybės administracija, įvertinusi pateiktus dokumentus ir derinimus, priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės teigimu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad turi būti gaunami žemės sklypo nuomininkų (naudotojų) sutikimai, tokį sutikimą yra reikalinga gauti tik iš žemės sklypo bendraturčio arba iš valstybinės žemės patikėtinio, o tai gali būti įforminta ir žemės nuomos sutartyje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir 567-osios DNSB sudaryta 2000 m. kovo 17 d. sutartis Nr. 180 dėl 2143 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 2659 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuomos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas (rekonstruojamas) statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais. Asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Nuomos sutartyje aptarta nuomininkų teisė sklype vykdyti statybos darbus laikantis įstatymų, jų lydimųjų teisės aktų ir kt. reikalavimų, nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei sąlygų. Atsakovė pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, praktikoje laikosi pozicijos, kad esant nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių statybos ir rekonstrukcijos neišduodami. 

Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju Reglamento nuostatos dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaip vieno iš bendrai statinio projektus tikrinančio subjekto kompetenciją, netaikytinos, nes Terasai kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio kultūros paveldo vietovėje statybos leidimui gauti buvo rengtas supaprastintas statybos projektas, kurio atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 10 dalimis, tikrina savivaldybės administracija. Statybos įstatymo 24 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyti atvejai, kada reikalingas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos statinio projekto sprendinių tikrinimas ir derinimas, tačiau ginčo atvejis prie jų nepriskirtinas.

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 567-ajai DNSB pirmiausia buvo nuspręsta leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą Terasos statybos darbams. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatymų nuostatomis ir priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017, 567-oji DNSB turėjo teisę įteisinti savavališką statybą. Pats teismas, priimdamas sprendimą pažymėjo, kad pirmiausia turėtų būti taikomas toks savavališkų statybų šalinimo padarinys. Jei ginčo objektas būtų nugriautas, kai tokios paskirties naujo statinio statyba žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, yra galima, o jam yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, ir po to iš naujo būtų statomas analogiškas statinys, tai akivaizdžiai pažeistų protingumo ir ekonomiškumo principus.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (23.17)-2D-9846 „Dėl terasos Subačiaus g. 14, Vilniuje“ informavo, jog buvo surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-981, kuriuo konstatuota, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius, taip pat, kad 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 yra įvykdytas.

Atsakovė pažymėjo, kad sprendžiant dėl Statybos leidimo išdavimo jai nebuvo žinoma apie visuotiniame susirinkime įvykusiame 2000 m. lapkričio 9 d priimtą susitarimą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo dalyje, kurioje yra pastatyta Terasa, gyvenamojo namo, patalpų savininkų sutarimu buvo nuspręsta įgyvendinti antrąjį statybos etapą. Šis susitarimas nebuvo išviešintas, todėl  neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).  

Atsakovė 567-oji DNSB atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė, kad Statybos leidimas bendrijai buvo išduotas statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai pateikus visus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus.

Atsakovė nesutiko, kad norint gauti Statybos leidimą, jai buvo reikalingas ieškovų sutikimas CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovai nepagrįstai sutapatina valstybinės žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas su gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, teisėmis ir pareigomis.

Atsakovės teigimu, nei Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, nei jokioje kitoje teisės normoje, reguliuojančioje statybos teisinius santykius, nėra įtvirtinta statytojo pareiga gauti kito valstybinės žemės sklypo nuomininko sutikimą tokiame žemės sklype vykdyti statybos darbus.

Teisė įgyvendinti statytojo teises nustatyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrąją pareigą gauti savininko (patikėtinio) sutikimą, norint vykdyti statybos darbus valstybinės žemės sklype nustato Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas ir Reglamento 50 punktas, pagal kuriuos statybos darbų vykdymui tokiu atveju yra privaloma gauti žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą statytojas (užsakovas) valdo kita valdymo ir naudojimo teise.

Bendrija, kaip ir ieškovai, yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai, taigi, bendrija žemės sklypą valdo įstatyme nurodyta valdymo ir naudojimo teise – nuomos teisės pagrindu, todėl, atsakovės vertinimu,  norint įgyvendinti statytojo teises, atskiro sutikimo iš valstybinės žemės patikėtinio bendrijai gauti nereikėjo. Be to, nuomos sutartyje buvo tvirtinta bendrijos teisė žemės sklype vykdyti statinių statybą laikantis teisės aktų reikalavimų, taigi, bendrija šią teisę įgyvendino nepažeisdama savo kaip žemės sklypo nuomininkės teisių ir įsipareigojimų.

Reglamente yra įtvirtinta bendroji Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tam tikrais atvejais tikrinančio statinio projektus, kompetencijų riba (kompetencijų sritys), t. y., išvardijami viešojo administravimo subjekto faktiškai atliekami veiksmai, tais atvejais, kai pagal teisės aktų nuostatas šis subjektas statinio projektą tikrinti privalo, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teisė ir pareiga dalyvauti visų statinio projektų tikrinime nėra nustatyta. Atvejus, kada Nacionalinės visuomenės sveikatos centras tikrina statinio projektus, įtvirtina ne Reglamento 5 priedo 4 punktas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 4 punktas ir 10 dalis. Kadangi Statybos leidimas bendrijai buvo išduotas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytam supaprastintam statybos projektui – naujo nesudėtingojo statinio statybai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dalyvavimas Statybos leidimo išdavimo procedūroje nebuvo privalomas.

 Atsakovė pabrėžė, kad tai, ar bendrija tinkamai ir laiku įvykdė teismo sprendimą, priimtą kitoje civilinėje byloje, nedaro jokios įtakos naujai išduoto Statybos leidimo galiojimui ir teisėtumui, atvirkščiai – akivaizdu, kad bendrija taip siekė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Gavus Statybos leidimą, nors ir vėliau, nei teismo nustatytas terminas, laikytina, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas, o šią aplinkybę patvirtino už teismo sprendimo įgyvendinimo priežiūrą atsakingas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas savo 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. (23.17)2D-9846, kuriame buvo konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai žemės sklype buvo pašalinti.

Atsakydama į ieškovų argumentus dėl Statybos leidimo panaikinimo dėl bendrijos narių egzistuojančio susitarimo žemės sklype etapais vykdyti kito pastato statybos darbus atsakovė nurodė, kad ši aplinkybė nepatvirtina Statybos leidimo išdavimo neteisėtumo, nes statybą leidžiančių dokumentų išdavimo reikalavimai yra įtvirtinti Statybos įstatyme ir jame jokių šios administracinės procedūros sąsajų su asmenų sudaryta civiline sutartimi dėl kito statinio statybos nėra nustatyta.

Atsakovė pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl statybos darbų atlikimo ir nagrinėjamu atveju bendrija šį dokumentą pateikė kartu su privalomais dokumentais. Apie 2018 m. vasario 27 d. įvykusį susirinkimą bendrijos nariai namo skelbimų lentoje buvo informuoti 2018 m. vasario 12 d. Šis susirinkimas buvo pripažintas įvykusiu, nes jo protokole pasirašė dauguma (ir visi susirinkime dalyvavę) bendrijos narių. Kadangi ieškovai patys ieškinyje nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2015 m. spalio mėnesio, jie negali pagrįstai teigti, jog skelbimas apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą skelbimų lentoje 2018 m. vasarį pakabintas nebuvo. Be to, sprendimas pritarti Terasos statybos darbams būtų buvęs priimtas, net jei ieškovai susirinkimo metu jam nebūtų pritarę, nes  sprendimas priimamas CK 4.85 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jo teisėtumui ir galiojimui užteko konstatuoti kitų bendrijos narių kvorumą ir pritarimą daugiau nei pusės dalyvaujančių narių balsų dauguma.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” 90 punktu, statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Departamentas 2017 m. gruodžio 8 d. gavo statytojos - 567-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos – I grupės inžinerinio statinio statybos projektą  dėl terasos įrengimo (duomenys neskelbtini), kuris buvo patikrintas atsižvelgiant į Departamento kompetenciją. Projektui 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pritarta, nes projekto sprendiniai nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT)  teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis 2413 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. NO 1/2000-22483 yra išnuomota Bendrijai. Ieškovams 2016 m. vasario 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-38-(l4.49.57) yra išnuomota 235 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. spalio 19 d. buvo gautas Bendrijos prašymas išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 49SJN-2753-(14.49.105) „Dėl statinio statybos“, informavo bendriją, kad esant sudarytai nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos išnuomotoje žemės sklypo dalyje neišduodami. 

Nacionalinėje žemės tarnyboje 2018 m. gegužės 24 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (23.17)-2D-7167 „Dėl tarnybinės pagalbos ir informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, kaip yra išreikštas Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statybų Žemės sklype, į kurį NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris esant sudarytai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti - atskiru valstybinės žemės patikėtinio sutikimu.

Teismo posėdžių metu ieškovas J. P. D. V. ir ieškovų atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Teismo posėdžių metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. Č. iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Teismo posėdžių metu atsakovo 567- sios DNSB atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Černiauskas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. 567- osios daugiabučio namo savininkų bendrijai išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (T1, e. b. l. 9-10, 83-84, 180-181).

Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. D. V. (T1 e. b. 17-18);  negyvenamoji patalpa – rūsys, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. D. V. ir E. J. D. (T1 e. b. l. 19). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieškovai yra sudarę nuomos sutartį (T1 e. b. l. 20-21, 80-82, 176-179).

2016 m. kovo 18 d. savavališko statybos aktu Nr. SSA-100-160318-00009 buvo konstatuota savavališka Terasos statyba (T1 e. b. l. 22-23).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 teismas iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei 567–ajai DNSB dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, leido Bendrijai per keturis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą Terasos statybos darbams. Per teismo nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, įpareigojo atsakovę 567–ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per vieną mėnesį nuo nurodyto termino pabaigos nugriauti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Jei atsakovė Bendrija per nustatytą terminą neįvykdys šiame sprendime nustatyto reikalavimo nugriauti Terasą, teismas nusprendė skirti jai 300 Eur baudą už reikalavimo nevykdymą, ją sumokant į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą ir leidžiant ieškovei pašalinti savavališkai pastatytą Terasą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės Bendrijos (T1 e. b. l. 24-27).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo aktu Nr. (23.24)-4D-607 konstatavo, kad Bendrija teismo sprendimo neįvykdė (T1 e. b. l. 28-30).

2018 m. liepos 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu Nr. (23.17)-2D-9846 „Dėl terasos Subačiaus g. 14, Vilniuje“ konstatavo, kad statytojai 567-ajai DNSB 2018-03-23 statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 išduotas teisėtai, o statinys atitinka esminius projekto sprendinius (T1 e. b. l. 78-79, 174-175).

2018 m. vasario 27 d. Bendrijos narių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta Terasos statybai (T1 e. b. l. 113-114).   

Į bylą taip pat pateiktas 2000 m. lapkričio 9 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo susitarimas dėl papildomų statinių statymo eiliškumo ir C. D. N. R. pareiškimas dėl savo kaip statytojos teisių perleidimo J. P. D. V. (T1 e. b. l. 31-34).

Kaip matyti iš ieškinio turinio ir posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, ieškovai savo reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) statybos leidimas išduotas negavus visų žemės sklypo nuomininkų (įskaitant ieškovus) sutikimo; 2) statybos leidimas išduotas negavus valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdančios NŽT sutikimo; 3) statybos leidimas išduotas terasos projekto nepatikrinus Nacionaliniam sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 4) išduodant naują statybos leidimą buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas; 5) išdavus statybos leidimą buvo pažeistos ieškovo teisės statyti; 6) apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą ieškovas nebuvo informuotas.

Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš jų.

Dėl žemės sklypo nuomininkų sutikimo išduodant statybos leidimą

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu) 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovai nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai (bendraturčiai).

2659 kv. m. ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 2143 kv. m. sklypo dalis 2000 m. kovo 17 d. sutartimi yra išnuomota atsakovei 567-ajai DNSB, o 235 kv. sklypo dalis 2016 m. vasario 22 d. sutartimi yra išnuomota ieškovams.

Nors teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pažymėjo, kad pirmiau nurodyta įstatymo nuostata turi būti aiškinama kaip įpareigojant gauti ne tik žemės sklypo bendraturčių, bet ir žemės sklypo nuomininkų sutikimus, teismo vertinimu, toks aiškinimas nėra pagrįstas nei lingvistiškai, nei logiškai.

Įstatymo norma expressis verbis nurodo būtinybę gauti tik žemės sklypo bendraturčių, o ne nuomininkų sutikimą. Kadangi nuosavybės ir nuomos teisės savo turiniu ir apimtimi nėra tapačios, o nuosavybės teisė apima kur kas platesnį teisių spektrą (valdymo, naudojimo, disponavimo teisės), nėra pagrindo teigti, kad šios teisės turėtojui įstatyme nustatyti įgalinimai automatiškai (pagal analogiją) taikomi ir asmenims, kurie žemės sklypą valdo nuomos teisėmis.

Tai, kad Statybos įstatyme automatiškai nėra tapatinamos savininkų ir naudotojų teisės, galima pastebėti ir iš kitų šio įstatymo nuostatų, kuriose, tais atvejais, kai kalbama ne tik apie savininkus, bet ir naudotojus, pastarieji yra pažodžiui įvardijami (žr., pvz., 1 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 15 punktą; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai norma taikoma tiek asmeniui, turinčiam nuosavybės teises, tiek valdančiam kitos teisės pagrindu, yra vartojama bendroji sąvoka „naudotojas“ (žr., pvz., 2 straipsnio 56 dalį).

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatą dėl žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo taikyti ir žemės nuomininkams („bendranuomininkams“), todėl ieškinio argumentus, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimui išduoti buvo reikalingas ieškovų, kaip asmenų, kurie kartu su kitais asmenimis nuomojasi valstybinės žemės sklypą, sutikimas, laiko nepagrįstais.

Dėl valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

Analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento 50 punkte, kuriame nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

Teisės aktuose nėra apibrėžta, kokia forma turi būti gautas ar įformintas pirmiau nurodytas sutikimas ar susitarimas. Byloje atsakove patraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju patikėtinio sutikimas buvo išreikštas valstybinės žemės nuomos sutartyje ir, kad, esant valstybinės žemės nuomos sutarčiai, praktikoje laikomasi pozicijos, jog atskiras sutikimas nėra išduodamas.

Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį ir papildomuose dokumentuose patvirtino, kad nagrinėjamu atveju, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos išnuomotoje žemės sklypo dalyje nereikalingas.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 567-oji DNSB 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje (T3 e. b. l. 13), į kurį Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. lapkričio 22 d. raštu atsakė, kad esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos išnuomotoje žemės sklypo dalyje neišduodami (T3 e. b. l. 11-12).

Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo byloje laikėsi pozicijos, kad 2000 m. kovo 17 d. sutarties 5 punkto nuostata, pagal kurią statant pastatus (statinius, įrenginius) išnuomotame sklype būtina laikytis įstatymų, jų lydimųjų teisės aktų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų reikalavimų ir 7.2 punkto, kuriame nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nuostata suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės 567-osios DNSB teisė statyti nuomojame žemės sklype (jo dalyje) buvo išreikšta nuomos sutartyje.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus atsakovų ir trečiojo asmens argumentus bei vertindamas aptariamos sutarties 3 punkto, kuriame nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitai paskirčiai (gyvenamųjų namų kompleksui eksploatuoti) nuostatas, pažymi, kad teisinio švarumo ir apibrėžtumo aspektu valstybinės žemės nuomos sutartyse turėtų būti expressis verbis išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl konkrečių statybų išnuomojamame sklype, jei toks sutikimas nuomos sutarties sudarymo metu yra duodamas. Tokią poziciją patvirtina ir Nutarimo 30.7 punkto nuostatos, pagal kurias išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Taigi, nuomos sutartyje turėtų būti aptarta, kokios konkrečiai statybos yra leidžiamos.

Nors nagrinėjamu atveju toks sutikimas pažodžiui nebuvo įrašytas Nuomos sutartyje, tačiau valstybinės žemės patikėtinės – Nacionalinės žemės tarnybos – valia dėl aptariamų statybų yra nuosekli ir aiški, kad atskiras sutikimas, esant nuomos sutarčiai neturėjo būti išduodamas. Ši pozicija, teismo vertinimu, koreliuoja su Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias sutartis, sutikimas ar susitarimas yra reikalingas tuo atveju, kai statybos darbus numatoma vykdyti sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, statytoja - 567-oji DNSB žemės sklypą valdė nuomos teisėmis, todėl ieškovų argumentai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu (jo nebuvimu) kaip pagrindu pripažinti statybos leidimą neteisėtu, atmestini.

Dėl Nacionalinio sveikatos centro patikros būtinumo

Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka be kitų subjektų tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra kalbama apie kapitalinio remonto projektą, o šios dalies 12 punkte – apie pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektą.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo statybos nepatenka nei į vieną iš pirmiau nurodytų atvejų, ieškinio argumentai dėl Nacionalinio sveikatos centro patikros būtinumo laikytini nepagrįstais.

Tokios išvados nepaneigia ir ieškovų nurodomos Reglamento 5 priedo 4 punkto nuostatos, kurios, atsižvelgiant į poįstatyminio akto paskirtį, laikytinos detalizuojančiomis ir konkretizuojančiomis įstatymo nuostatas, tačiau negali įtvirtinti tokio reglamentavimo, kuriuo būtų išplečiamas ar pakeičiamas įstatymu nustatytas reglamentavimas.

Dėl informavimo apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą

Ieškovai ginčija 2018 m. vasario 27 d. 567-osios DNSB narių susirinkimo, kuriuo pritarta Terasos statybai, sprendimą. Ieškovų teigimu, apie susirinkimą Bendrijos nariams nebuvo tinkamai pranešta laikantis teisės aktų reikalavimų; taip pat buvo nesilaikyta įprastos praktikos apie susirinkimus pranešti elektroniniu paštu.

Į bylą yra pateiktas 2018 m. vasario 12 d. pranešimas apie susirinkimo sušaukimą, taip pat 2018 m. vasario 13 d. aktas dėl pranešimo apie bendrijos narių susirinkimą, kuriame nurodyta, kad bendrijos nariams apie susirinkimą buvo pranešta bendrijos skelbimų lentoje (T1 e. b. l. 115-116).

Ieškovų teigimu, atsakovė 567-oji DNSB nepateikė įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų), kad minėtas skelbimas buvo patalpintas skelbimų lentoje.

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas J. P. D. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), negyvena, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu su šeima buvo išvykęs į užsienį. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovai galėjo nesužinoti apie skelbiamą susirinkimą ne todėl, kad apie jį nebuvo paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, o todėl, kad jie buvo išvykę.

Iš į bylą pateikto Bendrijos narių sąrašo, kurio teisingumo šalys neginčijo (T1 e. b. l. 115-116) matyti, kad bendrijoje yra 11 narių. Iš 2018 m. vasario 27 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo ir dalyvių sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 9 nariai ir jis vienbalsiai pritarė dėl Terasos įrengimo Bendrijos reikmėms (T1 e. b. l. 113-114).

Šie faktai, viena vertus, leidžia labiau tikėtina laikyti aplinkybę, kad apie bendrijos narių susirinkimą buvo pranešta tinkamai (nes didžioji dauguma jos narių apie susirinkimą sužinojo ir jame dalyvavo), kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad terasos įrengimas atitinka bendrijos narių daugumos valią (CK 4.85 straipsnis), todėl bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimas neteisėtu, net ir nustačius formalius susirinkimo sušaukimo ir paskelbimo pažeidimus, neatitiktų protingumo principo ir sąžiningumo principų.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, žinodamas apie susirinkimą jis būtų galėjęs įkalbėti kitus Bendrijos narius balsuoti prieš Terasos įrengimą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo manyti, jog 2018 m. vasario 27 d. Bendrijos narių susirinkimo balsavimo rezultatai yra neteisėti. Pažymėtina ir tai, kad iš į bylą pateikto ieškovo 2016 m. sausio 14 d. elektroninio laiško, adresuoto be kita ko ir bendrijos nariams, matyti, kad ieškovo pozicija įvairiais bendrijos klausimais, įskaitant Terasos statybas, kaimynams buvo žinoma.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esant pateiktiems 2018 m. vasario 12 d. pranešimui apie susirinkimo sušaukimą ir 2018 m. vasario 13 d. aktui dėl pranešimo apie bendrijos narių susirinkimą, kuriame nurodyta, kad bendrijos nariams apie susirinkimą buvo pranešta bendrijos skelbimų lentoje, ieškovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šių aplinkybių egzistavimą, pavyzdžiui, neprašė apklausti bendrijos narių dėl skelbimo patalpinimo skelbimų lentoje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, jog bendrijos narių susirinkimo kvorumo ir sprendimo priėmimo esant balsų daugumai (CK 4.85 straipsnis) byloje nebuvo ginčytas, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog buvo padaryta bendrijos susirinkimo narių susirinkimo sušaukimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl nenustatyta pagrindo susirinkimą ir jo metu priimtą sprendimą pripažinti neteisėtu.

Šių išvadų nepaneigia ir ieškovų nurodomos aplinkybės, kad buvo susiklosčiusi praktika apie šaukiamus bendrijos susirinkimus informuoti ir elektroniniu paštu, nes toks informavimas bendrijos teisės aktuose nėra įtvirtintas kaip privalomas, o byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai apie praktiškai egzistavusį tokio būdo privalomą pobūdį ar sistemingumą.

Dėl pažeistos ieškovų kaip statytojų teisės

Ieškinyje nurodoma, kad 2000 m. lapkričio 9 d. Gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimu buvo nuspręsta įgyvendinti antrąjį statybos etapą ir šia teise buvo nepasinaudojęs tik ieškovas J. P. D. V. bei D. Šatūno dizaino studija, todėl laikytina, jog išdavus Statybos leidimą ir pastačius Terasą toje vietoje, kurioje ieškovas galėjo atlikti susitarime aptartą statybą, buvo pažeistos ieškovo kaip statytojo teisės.

 Atsakydamas į šiuos teiginius teismas pažymi, kad, pirma, minimas 2000 m. lapkričio 9 d. Gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimas nebuvo išviešintas, todėl jis negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

Antra, šis susitarimas saisto tik jį sudariusius asmenis, o statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija teisės aktų nėra įpareigota tikrinti tokių susitarimų egzistavimą ar ginti jais nustatytas susitarimą sudariusių asmenų teises.

Jeigu ieškovai mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, jie gali kreiptis į teismą prašydami apginti jų pažeistas teises (atlyginti nuostolius ar pan.), kurias jie kildina iš bendrijos narių 2000 m. sudaryto susitarimo dėl statybos darbų vykdymo eiliškumo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė Bendrija, tai negali būti pagrindu pripažinti administracinio akto – Statybos leidimo – neteisėtumą.

Dėl šių priežasčių laikytina, kad ieškovų nurodomi jų teisių, kylančių iš 2000 m. lapkričio 9 d. susitarimo, pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti Statybos leidimo neteisėtumą.

Dėl teismo sprendimo privalomumo

 Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei 567–ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, leido atsakovei 567–ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai per keturis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą terasos (duomenys neskelbtini), statybos darbams.

Per nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, teismas įpareigojo atsakovę 567–ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per vieną mėnesį nuo nurodyto termino pabaigos nugriauti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas taip pat nurodė, kad jei atsakovė 567–oji Daugiabučio namo savininkų bendrija per nustatytą terminą neįvykdys sprendime nustatyto reikalavimo nugriauti terasą, jai skirtina 300 Eur bauda, ją sumokant į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą, o ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai yra leidžiama pašalinti savavališkai pastatytą Terasą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės Bendrijos (T1 e. b. l. 24-27).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo aktu Nr. (23.24)-4D-607 konstatavo, kad Bendrija teismo sprendimo per jame nustatytą terminą neįvykdė (T1 e. b. l. 28-30), tačiau Inspekcija nesiėmė jokių veiksmų savavališkai statybai pašalinti, atvirkščiai, ji 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (23.17)-2D-9846 „Dėl terasos Subačiaus g. 14, Vilniuje“ konstatavo, kad Bendrijai 2018-03-23 statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 išduotas teisėtai, o statinys atitinka esminius projekto sprendinius (T1 e. b. l. 78-79, 174-175).

Ieškovų nuomone, Bendrija, neparengusi Terasos projektinės dokumentacijos per teismo sprendime nustatytą terminą, privalėjo Terasą išardyti ir tik po to statyti gavusi naują leidimą, nes priešingu atveju yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas.

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad teismo sprendimų privalomumas yra įtvirtintas teisės aktuose ir nėra kvestionuotinas, tačiau sprendžiant dėl taikytinų teisinių padarinių tais atvejais, kai teismo sprendime nurodyta projektinė dokumentacija yra parengiama pavėluotai, t. y. praleidus teismo nustatytą terminą, reikalinga atsižvelgti ir įvertinti aplinkybių visumą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas sudaro darnią teisinio apibrėžtumo, proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą garantuojančią teisinių priemonių sistemą, inter alia, kildintiną taip pat ir iš Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nustatančio, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28-1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, tai yra įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

Taigi, tiek kasacinėje praktikoje cituotos Statybos įstatymo redakcijos galiojimo metu, tiek ginčo atveju aktualiu laikotarpiu net ir neteisėtos statybos padarinių šalinimas statinį nugriaunant yra laikomas kraštutine priemone, kai statyba iš esmės yra negalima.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Terasos statyba iš principo yra galima, tą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. Bendrijai išduotas Statybos leidimas bei 2018 m. liepos 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas. 

Viena vertus, sutiktina su ieškovais, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 neteisėtos statybos padariniai turėjo būti pašalinti per sprendime nustatytą terminą, o to nepadarius (ir Bendrijai nesikreipus dėl termino pratęsimo) Inspekcija privalėjo imtis sprendime nustatytų veiksmų. Ieškovai, savo ruožtu, galėjo skųsti Inspekcijos neveikimą.

Kita vertus, nagrinėjant šią bylą ir konstatavus, kad naikinti Statybos leidimo ieškinyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo, tačiau tenkinant ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę Bendriją pašalinti statybos padarinius – nugriauti Terasą ir sutvarkyti statybvietę, susidarytų situaciją, kai pastatyta Terasa yra nugriaunama, nors yra galiojantis jos statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu ji gali būti iš naujo atstatoma. Toks teisinių instrumentų naudojimas, teismo vertinimu neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir protingumo principų. Kitaip tariant, įpareigojimas nugriauti Terasą po to, kai buvo gautas jos statybą leidžiantis dokumentas, vien tuo pagrindu, kad jis buvo gautas praleidus teismo sprendime nurodytą projektinės dokumentacijos parengimo terminą, nebūtų laikomas adekvačia ir proporcinga sankcija padarytam pažeidimui.

Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl Terasos nugriovimo yra netenkintinas.

Kiti ieškinyje dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos priimamam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, atsakovei 567-ajai DNSB iš ieškovų priteistinas visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė 567-oji DNSB yra sumokėjusi 2359,50 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Iš atsakovės pateiktų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų nustatyta, kad atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl lygiomis dalimis priteistina šiai atsakovei iš ieškovų, t. y. po 1179,75 Eur iš kiekvieno.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 27,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų, t. y. po 13,60 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei 567-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 300598383) iš ieškovo J. P. D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1179,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt devynių Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei 567-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 300598383) iš ieškovės E. J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1179,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt devynių Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo J. P. D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,60 Eur (trylika Eur 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės E. J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 13,60 Eur (trylika Eur 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Sigita Fomičiova