Civilinė byla Nr. 2S-1757-553/2011
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01472-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei N. I., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų L. I. ir D. I. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui 800 Lt per mėnesį, ieškovą paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti draudimą atsakovei N. I. išvežti nepilnamečius vaikus L. I. ir D. I. iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Nurodė, kad atsakovė gyvena Graikijoje, bei iš jos ketinimų akivaizdu, kad gali išsivežti L. I. visam laikui į užsienio valstybę, kurioje būtų pažeisti tiek jo, tiek dukrų teisės ir interesai.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-19 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždraudė atsakovei N. I. išvežti nepilnamečius vaikus: dukras L. I. ir D. I. iš Lietuvos Respublikos teritorijos, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1891-647/2011 pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei N. I., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. I., tačiau šiuo metu tarp šalių kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, nes 2011-04-12 atsakovė su vyresne dukra išvažiavusi į užsienį, o jaunesnę dukrą L. I. paliko tėvo M. I. globai. Įvertinus tai, kad šiuo metu tarp šalių yra ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, šalių santykiai yra konfliktiški, yra pagrindas manyti, kad esant ginčui teisme dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, vienas iš sutuoktinių gali išvežti vaikus į užsienį tikslu juos paslėpti arba išvežti į šalį, iš kur vaikų atvykimas į Lietuvą būtų itin sudėtingas arba neįmanomas, todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, iki ginčo išsprendimo iš esmės, kol bus išspręstas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tikslinga šioje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei N. I. pačiai ar per kitus asmenis išvežti nepilnamečius vaikus L. I. ir D. I. iš Lietuvos Respublikos teritorijos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis).
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė N. I. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Nurodo, kad faktinės vaikų ir atsakovės buvimo vietos šiai dienai yra žinomos. Laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos, nes kenkia vaikų interesams. Atsakovė su dukra D. yra laikinai išvykusi vaiko atostogų metu ir norėjo drauge pasiimti jaunesnę dukrą L. iki rugsėjo mėnesio, kol vaikams reikės eiti į mokyklą. Atsiradus vaikų galimybei atostogauti užsienyje ieškovas kenkia vaikų interesams teismo keliu prašydamas varžyti jų teisę išvykti ilsėtis į užsienį. Atsakovės nuomone, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes prioritetiškai gina tik ieškovo asmeninius, bet ne vaikų interesus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, kad faktinės vaikų ir atsakovės buvimo vietos šiai dienai yra žinomos, kadangi nei atsiliepime, nei atskirajame skunde nėra nurodyta, kur ir kokiomis sąlygomis faktiškai gyvena atsakovė su dukra D. I. Atsakovė nurodo, kad dukra D. yra išvykusi laikinai atostogų metu, tačiau (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2011-06-03 pranešime nurodyta, kad D. I. nuo 2011-04-12 nelanko šios mokymo įstaigos, o N. I. nenutraukė dukros D. mokymosi sutarties, tačiau žadėjo atvykti vasarą ir ją nutraukti. Ieškovas pažymėjo, kad ginčų dėl bendravimo su vaikais iki atsakovės išvykimo į užsienį nebuvo, nes santuoka nutraukta bendru sutarimu. Atsakovės teiginys, kad jaunesnė dukra liks nuskriausta nepamačiusi kitos valstybės patvirtina ieškovo teiginį, kad atsakovė gali išvežti vaiką į užsienį.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Atsakovės teigimu laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ir uždraudimas atsakovei N. I. išvežti nepilnamečius vaikus: dukras L. I. ir D. I. iš Lietuvos Respublikos teritorijos, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei N. I., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, nėra reikalingas, nes kenkia vaikų interesams, o būtent galimybei L. I. vasaros atostogų metu aplankyti Graikiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties priėmimo laiką, daro išvadą, kad šis atsakovės argumentas nebetenka prasmės.
Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną uždraudimą vaikus išvežti į užsienį. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus šalių paaiškinimus ir įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad yra pagrindas manyti, jog atsakovė gali išvežti vaikus į užsienį, iš kur vaikų atvykimas į Lietuvą būtų itin sudėtingas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimo, kuriuo abiejų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, t. y. atsakove, priėmimo metu atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, kas leido ieškovui ir atsakovui be didesnių ginčų susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė su vyresniąja dukra išvyko į Graikiją. Ieškovo teiginio, kad atsakovė žada Graikijoje pasilikti visam laikui, atsakovė nepaneigė, o byloje pateikti įrodymai (b. l. 30-36), patvirtina atsakovės ketinimą likti užsienyje visam laikui ir nepaneigia ieškovo įtarimo, kad kartu su savimi gyventi užsienyje atsakovė gali išsivežti abi dukras.
CK 3.165 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad CK 3.165 straipsnio 1 dalis numatyta tėvų teisė ir pareiga gali būti nepagrįstai apribota ieškovo atžvilgiu, jeigu bus panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė.
Tarp šalių kilęs ginčas būtent dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės panaikinimas gali apsunkinti galimai ieškovui palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis).
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės N. I. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasi CPK 329, 331, 336 – 339 straipsniais,
n u t a r ė:
Atmesti atsakovės N. I. atskirąjį skundą.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė