Civilinė byla Nr.2S-152-555/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Ubarienė
Procesinio sprendimo kategorija 26.2;78.2.1;110.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Albino Čeplinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. ir sutuoktinio, prieš kurį paduotas prašymas dėl separacijos, R. S. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl gyvenimo skyrium (separacijos) tarp jo ir sutuoktinės R. S. patvirtinimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatymo ir turto padalijimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu R. S. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti laikiną materialinį išlaikymą iš G. S. vaikams I. S., D. S. ir M. S. po 400 Lt kas mėnesį iki kol bus išspręsta byla. Nurodė, kad duktė I. S., gimusi 1987-05-25, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12-oje klasėje ir gyvena su motina, kaip ir nepilnamečiai vaikai D. S., gimęs 1994-09-16, ir M. S., gimusi 1998-11-25. Teigė, jog priteistinas laikinas išlaikymas vaikams, kurie gyvena su ja ir yra moksleiviai, nes jos pajamos nėra didelės ir jų nepakanka užtikrinti vaikų poreikius, o pareiškėjas G. S. išlaikymo vaikams nuo 2006 m. liepos mėn. neteikė visiškai, pradėjus nagrinėti bylą teisme 2006 m. spalio mėn. du kartus pervedė jai po 600 Lt, viso 1200 Lt.
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą R. S. dėl separacijos nustatymo, t.y. nustatė laikiną išlaikymą iš pareiškėjo G. S. nepilnamečiams vaikams D. S. ir M. S. po 400 Lt kas mėnesį. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nereguliariai teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, darė tai savo nuožiūra, nepakankamai atsižvelgdamas į vaikų, kurie gyvena su mama R. S., poreikius ir interesus, todėl, remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, nustatė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems su motina, po 400 Lt į mėnesį. Kadangi duktė I. S. yra pilnametė, todėl teismas jai išlaikymo nepriteisė ir išaiškino, jog dėl išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo kreiptis į teismą turi teisę ji pati.
Atskiruoju skundu R. S. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį ir prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo pilnametei dukrai I. S. po 400 Lt kas mėnesį patenkinti. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti išlaikymą iš pareiškėjo pilnametei dukrai I. S.. Nurodo, kad dukra yra 19 metų amžiaus, neturi savarankiškų pajamų ir jai būtina tėvų parama, kadangi ji mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, todėl prašymas pareikštas realizuojant vieno iš tėvų reikalavimo teisę priteisti laikiną išlaikymą pilnametės dukros išlaikymui, ir nėra pagrįstas vaiko reikalavimo teisės į išlaikymą realizavimu. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo nurodymu apie pilnametės dukros teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nes mano, kad teismas net ir teisės aiškinimu neturi skatinti vaiko bylinėtis su savo tėvais, be to, tai yra savarankiška teisė asmens, kuris šiuo atveju nėra ginčo dalyviu ir kurio teisė nėra pažeista, nes ji realizuota vieno iš tėvų.
Atskiruoju skundu G. S. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį, priteisiant laikiną išlaikymą tik nepilnametei dukteriai M. S. po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į tai, jog iš trijų nepilnamečių vaikų vienas gyvena su tėvu, t.y. motina išlaiko vienu vaiku daugiau, todėl išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti priteistas tik vienam vaikui. Teigia, kad R. S. per visą skyrium gyvenimo laikotarpį savo sūnui Jokūbui, kuris dabar gyvena kartu su pareiškėju, jokios materialinės pagalbos neteikė, todėl apeliantas mano, kad ji konkliudentiškai priėmė situaciją, jog po nepilnametį sūnų išlaiko abu tėvai. Nurodo, kad vadovaujantis logika ir protingumo kriterijais, nesikreips prašydamas taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą sūnui iš skyrium gyvenančios sutuoktinės.
Atskirieji skundai atmestini.
Laikinosios apsaugos priemonės - teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus ir užkirsti kelią žalai šiems interesams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas sprendimas. Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinis, prieš kurį paduotas prašymas dėl separacijos, R. S. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš sutuoktinio laikiną išlaikymą vaikams, gyvenantiems kartu su ja, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą iš dalies, priteisė laikiną išlaikymą iš sutuoktinio G. S. dviem nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta byla, o prašymo dalyje dėl išlaikymo priteisimo pilnametei dukrai, kuri mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, netenkino, nurodydamas, jog teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo turi ji pati. Apeliantės R. S. skunde nurodytus argumentus dėl teismo netinkamo teisės aiškinimo ir atsisakymo priteisti laikiną išlaikymą pilnametei dukrai teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir sutinka su teismo išdėstytais motyvais, nes kol bus išspręsta santuokinių gyvenimo skyrium patvirtinimo byla (CK 3.75 straipsnio 3 dalis), teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą, kurį šis privalo teikti nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokiais atvejais teismas išlaikymo klausimą sprendžia pagal analogiją taikant CK 3.192 – 3.203 straipsnius. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. DČ-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai [...] vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametytės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai šios pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismą dėl išlaikymo priteisimo turi teisę kreiptis pats vaikas, nes jis turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas G. S. atskiruoju skundu neginčija iš esmės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos, tačiau nurodo, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su apeliantu taip pat gyvena ir yra išlaikomas vienas nepilnametis sūnus, turėjo priteisti išlaikymą iš jo – pareiškėjo, tik vienam nepilnamečiam vaikui, gyvenančiam kartu su motina. Su šiais argumentais kolegija sutikti pagrindo taip pat neturi, kadangi apelianto nurodyta aplinkybė yra reikšminga nustatant kiekvienam vaikui priteistino išlaikymo dydį, tačiau neatleidžia asmens nuo pareigos teikti išlaikymą kiekvienam vaikui.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat iki kol bus išnagrinėta byla, turi teisę pateikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų atskirųjų skundų argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia, naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, ginčijama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r ė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Tamašauskas
Kolegijos teisėjai Jolita Cirulienė
Albinas Čeplinskas