Civilinė byla Nr. e2-1963-800/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00212-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovei Ž. T., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

atsakovui T. R.,

nedalyvaujant atsakovui D. T. ir išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajono savivaldybėje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės Ž. T. ieškinį atsakovams D. T. ir T. R., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė Alytaus apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašo: atnaujinti terminą ieškinio reikalavimui dėl atsakovo D. T. tėvystės nepilnamečiams vaikams: (duomenys neskelbtini) gimusiai K. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusiam D. T. nuginčijimo; nustatyti, kad D. T. nėra nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios K. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusio D. T., tėvas, o vaikai K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir D. T., gimęs (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo D. T. vaikai ir išregistruoti D. T. tėvystę; nustatyti, kad atsakovas T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios K. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusio D. T. tėvas, o K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir D. T., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovo T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikai; priteisti iš atsakovų D. T. ir D. R. valstybės naudai išlaidas, turėtas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei Ž. T..

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruota jos ir D. T. santuoka. (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė dukros V. T.. Tačiau jų šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, tarpusavio santykiai tapo įtempti bei konfliktiški, todėl 2015 m. pavasarį su dukra išsikėlė iš bendrai su atsakovu nuomojamo buto ir grįžo gyventi pas savo tėvus. Santuoka iki šiol nenutraukta. 2016 m. užmezgė santykius su T. R., su juo susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros K. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus D. T., kurių gimimo įrašuose tėvu yra nurodytas D. T.. Kadangi jos vaikų Kamilės ir Domo biologinis tėvas yra ne D. T., o T. R., todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Savo tėvyste T. R. visiškai neabejoja, nori būti įrašytas jų tėvu, bei suteikti savo vaikams savo pavardę. Tiek prieš pastojant, tiek gimus Kamilei bei Domui gyveno bei iki šiol gyvena su T. R., kartu išlaiko bei prižiūri vaikus, todėl nuginčijus D. T. tėvystę, dukros Kamilės bei Domanto gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo klausimai nespręstini. Yra praleidusi vienerių metų terminą dėl dukros Kamilės bei sūnaus Domo tėvystės nuginčijimo. Tačiau tai atsitiko dėl jos nežinojimo, teisinių žinių bei socialinių įgūdžių stokos. Taip pat dėl sunkios finansinės padėties. Tik socialinės darbuotojos dėka sužinojo apie galimybė pasinaudoti nemokama teisine pagalba, tačiau iš pradžių kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bet jos ieškinys paliktas nenagrinėtu, kol nebus nuginčyta atsakovo D. T. biologinė tėvystė. Šiuo konkrečiu atveju nuginčijus D. T. tėvystę dukros K. T. ir sūnaus D. T. interesai nebus pažeisti, jie neliks be tėvo, kadangi nuginčijus tėvystę, siekiama, kad būtų pripažinta biologinio vaikų tėvo T. R. tėvystė, kuris pripažįsta savo tėvystę. Siekdama nuginčyti tėvystę, nori, kad būtų nustatyta tikroji jos nepilnamečių vaikų kilmė.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad gyvenant santuokoje su T. gimė dukra V.. Santuokoje su T. gyveno tik pusė metų. Po to susipažino su R. ir su juo pradėjo gyventi nuo 2015 metų birželio mėn. ir su juo gyveno apie 4 metus. 2018 metais susilaukė dukros K., o 2019 metais sūnaus Abu vaikai yra T. R.. Gimus vaikams dokumentų nesusitvarkė, nes neturėjo finansinių galimybių. Jokių kitų santykių su vyrais neturėjo.

Atsakovas T. R. atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios K. T. ir (duomenys neskelbtini) gimusio D. T. tėvas. 2015 metais pradėjo gyventi su Ž. T.. Jam buvo žinoma, kad ji yra ištekėjusi ir neišsiskyrusi. Nuo to laiko jie gyvena kaip šeima. Papildomai paaiškino, kad DNR ekspertizės skirti neprašo, nes yra 100 procentų įsitikinęs tėvyste. Vaikai yra labai panašūs į jį ir jokių abejonių dėl to nėra.

Atsakovas D. T. teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė teismui atsiliepimo, jam teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, kurioje nurodė, kad Ž. T. su sugyventiniu T. R. ir nepilnamečiais vaikais V. T., gim. (duomenys neskelbtini), D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena motinai L. Ž. nuosavybės teise priklausančiame name be patogumų, namas apšildomas krosnimi. Ž. T. su šeima naudojasi dviem namo kambariais. Ieškovė Ž. T. namuose augina vaikus, gauna vaiko priežiūros išmoką, kuri yra apie 214 Eur. Sugyventinis T. R. registruotas užimtumo tarnyboje, dirba atsitiktinius darbus, jo pajamos apie 100 Eur per savaitę. Šeimos pajamas sudaro 214 Eur vaiko priežiūros išmoka, 400 Eur sugyventinio darbo užmokestis ir 330 Eur išmoka vaikams (kiekvienam po 110 Eur). Bendros šeimos mėnesio pajamos apie 950 Eur. Pokalbio su Ž. T. metu ji paaiškino, kad apie penkis metus gyvena su atsakovu T. R., su atsakovu D. T. santuoka nenutraukta, todėl visų nepilnamečių vaikų tėvu įrašytas sutuoktinis. Pokalbio metu išsiaiškinta, kad nuginčijus tėvystę ji kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo, taip pat išsiaiškinta, kad atsakovas D. T. sutinka, jog nepilnamečiai vaikai K. T. ir D. T. nėra biologiniai jo vaikai, o atsakovas T. R. pripažįsta tėvystę. K. T. ir D. T. nuo gimimo auga su motina ir atsakovu T. R., kuris laiko save vaikų tėvu, todėl darytina išvada, kad atsakovas D. T. jokių socialinių ryšių su vaiku nesukūrė. Skyrius, teismui ištyrus įrodymus apie tai, kad D. T. nėra K. T. ir D. T. biologinis tėvas, o šių vaikų biologinis tėvas yra T. R., sutiktų, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas atitiktų nepilnamečių K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruota ieškovės ir D. T. santuoka. (duomenys neskelbtini) su D. T. jie susilaukė dukros V. T., iš gimimo liudijimų matyti, kad nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu taip pat, yra įrašytas D. T.. Atsakovas T. R. teismo posėdyje pripažino, kad yra nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atsakovas D. T. žinodamas apie bylos procesą šio fakto neginčijo.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.151 str. numato, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), interesai nenukentės nuginčijus D. T. tėvystę, vaikai žino, kad šis atsakovas nėra jų tėvas, su juo niekada nebendravo, nes motina nutraukė ryšius. Atsakovas su ieškove nebendrauja nuo 2015 metų.

  Vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams, numato įstatymas (CK 3.161 str. 2 d.) Teismas iš šalių paaiškinimų, sprendžia, kad tarp vaikų ir tėvu įrašyto D. T. nesusiformavo tėvo ir vaikų santykiai. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų nutraukusi santykius su D. T. nebendravo nei pati ieškovė, nei vaikai.

Pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, susiklosčius šalių tarpusavio santykius mano, kad neatnaujinus termino būtų pažeisti pirmiausia nepilnamečių vaikų interesai, todėl šį terminą sieja ne su ieškovės ir atsakovo bendru priimtu sprendimu laiku nenutraukti santuokos, o su atsakovo T. R. tėvystės pripažinimu, kuris tiksliai patvirtino, kad jis yra biologinis nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priešingų duomenų byloje nėra.  

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaikų ir tėvu įrašyto D. T., vaikų teisę turėti tikrąjį tėvą, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl šis terminas atnaujintinas, atsižvelgiant į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams.

Ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2007, 3K-3-304/2010) CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai.

Šiuo atveju šalys neprašė byloje atlikti DNR ekspertizės ir nurodė, kad ieškovė tiek prieš pastojant, tiek gimus Kamilei bei Domui gyveno bei iki šiol gyvena su T. R., kartu išlaiko bei prižiūri vaikus, su D. T. negyvena nuo 2015 metų, šio fakto neginčijo ir pats D. T., priešingų duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje pateiktais įrodymai ir šalių paaiškinimais yra įrodyta, kad nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gimė po 3 ir 4 metų nuo ieškovės išsiskyrimo su D. T. ir gyvenant su T. R., biologinis tėvas yra T. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškovės ieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovei – patenkintų, o atsakovams – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai byloje buvo neturtinio pobūdžio, t. y. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, teismas sprendžia, kad nuginčijus tėvystę išlaidas turi apmokėti atsakovas D. T., o nustačius tėvystę T. R., todėl iš abiejų jų priteistina po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-22 sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-4315-13978 ieškovei suteikta 30 procentų garantuojama valstybinė teisinė pagalba, todėl ieškovė už ieškinį turi mokėti 105,00 Eur žyminį mokestį. 2021 m. kovo 10 d. nutartimi teismas nutarė Ž. T. atidėti 105,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Viso byloje mokėtinas 150,00 Eur žyminis mokestis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. T. valstybė patyrė 266,64 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, iš abiejų atsakovų priteistina po 75,00 Eur žyminio mokesčio ir po 133,32 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Valstybė šioje byloje turėjo 13,10 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinant, priteisiamos iš atsakovų, iš kiekvieno po 6,55 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti terminą ieškinio reikalavimui dėl atsakovo D. T. tėvystės nepilnamečiams vaikams K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuginčijimo.

Nustatyti, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnamečiai vaikai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo D. T. vaikai.

Nustatyti, kad atsakovas T. R., gimęs 1990 m. birželio 30 d., yra nepilnamečių vaikų K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnamečiai vaikai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo T. R. vaikai;

Priteisti iš kiekvieno atsakovų – T. R., gimusio 1990 m. birželio 30 d., ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 75,00 Eur žyminio mokesčio, po 133,32 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 6,55 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.

Žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei atsakovai turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Antrinės teisinės pagalvos išlaidas atsakovai turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                      Živilė Janavičienė