Baudžiamoji byla Nr. 1-2511-673/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31884-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 30 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Eglei Valikonienei, dalyvaujant:

prokurorei Ingai Balkūnei,

kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:             E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio (8 klasių) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 1 metų laisvės apribojimu; 2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

2) neįsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 56 parų areštu; bausmę subendrinus su 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu sugyventinei).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.00 val., E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą į veidą ir keturis kartus spyrė į galvą savo šeimos narei - sugyventinei K. Ž., padarydamas jai kraujosruvą kairiame žande, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur 9 metus gyvena sus sugyventine K. Ž., vieną kartą į sudavė jai į veidą ir keturis kartus spyrė į galvą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Suvokia, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ją sužalojo. Labai gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji K. Ž. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. kartu su sugyventiniu E. R., su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį devynerius metus, vartojo alkoholį pas draugą, po to ir grįžę į namus. Jai gulint lovoje ir pasakius sugyventiniu, kad ji surūkė cigaretes, pastarasis jai spyrė keturis kartus į veidą - į kairį skruostą. Smūgiai nebuvo labai stiprūs, bet jai skaudėjo. Ji išsigando tokio sugyventinio elgesio ir pagalbos telefonu parašė žinutę. Netrukus jai paskambino policijos pareigūnai ir ji pasakė, kad sugyventinis ją muša. Tai išgirdęs E. R. puolė prie jos ir trenkė delnu per dešinį skruostą, bei iš rankų paėmęs telefoną, jį sulaužė. Ji tada išbėgo į laiptinę ir pasibeldusi į (duomenys neskelbtini) buto duris, paprašė iškviesti policiją, nes ją muša sugyventinis. Tiksliai įvykio detalių nepamena, nes buvo neblaivi. E. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, už tai jis yra jau nuteistas (1 t., b. l. 40-43).

Liudytojas E. S. – policijos pareigūnas, nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., dirbant su kolega M. B., apie 21.30 val., gavo pranešimą, kad kaimynė paprašė iškviesti pagalbą, nes ją muša sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko K. Ž., kuri paaiškino, kad jai būnant namuose kartu su sugyventiniu E. R., jis jai gulint lovoje sudavė vieną kartą delnu į veidą ir keturis kartus spyrė į galvą, ji jautė skausmą. Bendraujant su moterimi, ant jos kairio skruosto buvo matyti patinimas, moteris atrodė neblaivi.  Kieme bendraujant su nukentėjusiąja, išėjo ir E. R., kuris buvo sulaikytas. Pastarasis kalbėjo nerišliai, buvo akivaizdžiai neblaivus (1 t., b. l. 63-68).

Liudytojas E. O. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.20 val., kažkas pabeldė į duris, kurias atidaręs pamatę kaimynę. Jos vardo, pavardės nežinojo. Moteris paprašė telefono, paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis - sudavė rankomis, kojomis, ir ji nori išsikviesti pareigūnus. Jis tada pasisiūlė juos iškviesti, paklausė moters vardo pavardės, bei adreso, ir ar bus reikalingi medikai. Moteris atsakė, kad ji yra K. Ž., gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir kad jai medikų nereiks. Sakė, kad ją ne pirmą kartą konflikto metu sumuša sugyventinis. Matėsi, jog moteris yra susijaudinusi, jos kairys skruostas patinęs. Jis iškvietė pareigūnus ir kartu su moterimi išėjo į kiemą prie laiptinės jų palaukti, nes moteris bijojo grįžti į namus. Atvykus policijos pareigūnams, iš laiptinės išėjo ir moters sugyventinis, o jis nuėjo namo (1 t., b. l. 69-72)

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje ( 1 t., b. l. 1-9, 14-17).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – K. Ž., kurios kairys skruostas patinęs. Ji paaiškino, kad sugyventinis E. R. sudavė jai gulinčiai vieną kartą delnu į veidą ir keturis kartus spyrė į galvą, jai skaudėjo. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Smurtu įtariamas asmuo – E. R. (1 t., b. l. 26-28).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji pareigūnams nurodo, kad vartojant kartu su sugyventiniu alkoholį, pastarasis jai trenkė vieną kartą delnu į veidą ir paskui sudavė keturis smūgius į galvą iš kojos (1 t., b. l. 30-32).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad K. Ž. kairys skruostas yra patinęs. Daugiau vizualiai jokių sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 33-37). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1768/2022(02) nurodyta, kad K. Ž. nustatyta kraujosruva kairiame žande. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir aplinkybėmis, buku daiktu, ne mažiau kaip dėl vieno traukinio poveikio. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 56-57).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė nukentėjusiosios kaimynė, nes į jos namus atėjusi nukentėjusioji prašė iškviesti pagalbą, nurodė, kad ją muša sugyventinis (1 t., b. l. 58).

Alkotesteriu 2021 m. rugpjūčio 21 d. K. Ž. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, o 21.40 val. E. R. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas ( 1 t., b . l. 76-78).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. 

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą į veidą ir keturis kartus spyrė į galvą savo šeimos narei - sugyventinei K. Ž., padarydamas jai kraujosruvą kairiame žande, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

Kadangi nukentėjusioji ir kaltinamasis yra sugyventiniai, kurie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį apie devynerius metus, jie laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad sugyventinės atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą smurtą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir netiesioginių liudytojų E. S. ir E. O. parodymai, kurie kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašo iš įvykio vietos turinys, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. 

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. 

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną, nesunkų, baigtą nusikaltimą; atsižvelgiama atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (1 t., b. l. 129-167) – teistas už analogiškus nusikaltimus, bausmės neatlikęs, įsiteisėjusiu pirmu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtų veiksmų priešistorę, siekiant, kad jis realiai suvoktų, kokios gali būti jo tokios jau trečios nusikalstamos veikos pasekmės, siekiant jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų – šį kartą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios atidėti išvadų nedarančiam kaltinamajam, teismo įsitikinimu, nebėra pagrindo (BK 50 str., 75 str.), tačiau, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais – jam paskiriant minimalią bausmę (BK 54 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinant nuosprendžiams įsiteisėjus.

Kardomosios priemonės. 

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. 21.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. 10.33 val. (1 t., b. l. 86-92). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neįvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (1 t., b. l. 121-128), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Kompaktinis diskas su vaizdo/garso įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 29), paliktinas toliau saugoti byloje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas sugyventinei), ir nuteisti – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64 1 str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti - 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos įstaigą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. 21.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. 10.33 val. (2 dienas, 1:1). 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius vykdant šį nuosprendį.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo/garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja                                             Laima Šablevičienė