Civilinė byla Nr. e2-1209-943/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02255-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „BALTPOSTA“ bei trečiojo asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams A. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „BALTPOSTA“ bei trečiajam asmeniui E. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (V. S.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pradėti juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BALTPOSTA“ ir šio juridinio asmens valdymo organo – vadovo A. M. veiklos tyrimą.
2. Ieškovas nurodė, kad jis valdo 50 proc. UAB „BALTPOSTA“ paprastųjų vardinių akcijų, o kitos 50 proc. UAB „BALTPOSTA“ akcijų priklauso akcininkei E. M.. Ji yra atsakovo A. M. sutuoktinė, nuo įmonės veiklos nusišalinusi, visuomet pritaria įmonės vadovo A. M. veiksmams ir sprendimams, nerodo jokios iniciatyvos aiškinantis dėl neaiškių įmonėje susidariusių skolų.
3. Taip pat ieškovas paaiškino, kad jis, kaip akcininkas, eilę metų kreipdavosi į įmonės vadovą ir prašė paaiškinti, kodėl yra įmonės skolos už prekes, gautas iš tiekėjų, nutraukti neteisingą įmonės veiklą, įmonės veiklos organizavimą, prašė bendradarbiauti su tiekėjais kaip įmonės vadovui. Ieškovui nesuprantama, kaip galėjo atsirasti skolos, jeigu veikla su tiekėjais yra nutraukta, todėl kyla įtarimas, ar skolos yra realios, nes esant realioms skoloms tiekėjams, ypač, įvertinus, kad tiekėjas įmonė „Schwab Versand Gmbh“ yra Europos Sąjungoje veikianti įmonė, seniai būtų buvę inicijuoti skolos išieškojimo procesai. Vadinasi, neatmetama, kad įmonės vadovas, būdamas atsakingas už tinkamą finansinės atskaitomybės vedimą, klastojo duomenis apie įmonės skolas, nurodė, kad yra jo paties bei trečiųjų asmenų skolos, nors neturi jokių įrodymų, kad prekės buvo tretiesiems asmenims perduotos ir jie yra patvirtinę prekių gavimą.
4. Ieškovo vertinimu, įmonės vadovas A. M. nevykdo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.86 straipsnyje, tačiau tokiai įmonės vadovo veiklai pritaria kita įmonės akcininkė E. M., kuri nesiaiškina, kodėl visgi įmonės vadovas vedė netinkamą prekių apskaitą, neatliko materialinių vertybių inventorizacijos, nesuteikė informacijos kitam akcininkui apie įmonėje vedamą apskaitą, laiku nešaukdavo visuotinio akcininkų susirinkimo, dėl ko įmonės vadovas yra baustas.
5. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. buvo parengtas pareiškimas ir jame išdėstytos aplinkybės, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje, kuris buvo įteiktas per antstolį pasirašytinai 2018 m. spalio 26 d. Pareiškime buvo prašoma paaiškinti, kodėl neatliekama materialinių vertybių inventorizacija, klastojamos pelno ataskaitos, skolos nepagrindžiamos pirminiais dokumentais, nėra sumokėtas PVM. Buvo siūloma tai ištaisyti ir nurodyta, kokiu būdu, tačiau atsakovas iš viso nereagavo į prašymą, nors atsakovui buvo duotas gana protingas 8 dienų terminas.
6. Atsakovai UAB „BALTPOSTA“ ir A. M. bei trečiasis asmuo E. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti.
7. Atsakovai ir trečiasis asmuo nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta 2001 m. gegužės 18 d. ir iki 2012 m. bendrovė užsiėmė katalogine įvairių prekių prekyba, prekes užsakant iš vokiškų katalogų „OTTO“, taip pat užsiėmė internetine prekyba. Maždaug nuo 2009 metų prasidėjo ginčai tarp tuometinių bendrovės akcininkų ieškovo ir atsakovo, kurie valdė po 50 proc. bendrovės akcijų. Siekiant sušvelninti kylančius nesutarimus, vietoje atsakovo, bendrovės akcininku tapo trečiasis asmuo, tačiau ginčai tęsėsi toliau. Konfliktas buvo galutinai sureguliuotas tik įsikišus pagrindiniam bendrovės verslo partneriui ir prekių tiekėjui „Schwab Versand GmbH“. Dalyvaujant partnerio atstovams 2011 m. kovo 29 d. buvo pasirašytas 2011 m. kovo 29 d. protokolas dėl verslo padalinimo (toliau – Protokolas). Šio Protokolo pagrindu bendrovės verslas buvo padalintas lygiais pagrindais tarp dviejų įmonių – ieškovo valdomos UAB „Balt-post“ ir atsakovo A. M. valdomos įmonės UAB „Bermeta“. Šiuo Protokolu, kuris kartu yra ir bendrovės akcininkų sprendimas, priimtas 100 proc. balsų, buvo susitarta dėl faktinės bendrovės veiklos pabaigos, o pati bendrovė buvo palikta tik užbaigti tam tikrus veiksmus, kylančius iš įsipareigojimų su partneriu. Tokiu būdu bendrovė nutraukė ūkinę-komercinę veiklą nuo 2012 metų vasario mėnesio. Pažymėjo, kad ieškovas bendrovėje, iki ūkinės-komercinės veikos nutraukimo, dirbo vyr. finansininku. Nutraukus bendrovės veiklą, ieškovas iš pareigų buvo atleistas 2013 metų vasario mėnesį, tačiau jis iki šiol neperdavė visų finansinės apskaitos dokumentų, nors bendrovė prašė juos perduoti. Dėl šios priežasties finansinę apskaitą tęsianti UAB ,,Audito konsultacijos centras“ buvo priversta iš naujo atstatyti finansinę apskaitą. Atsakovų ir trečiojo asmens vertinimu, ieškovo pareiškimas neatitinka juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų, nes toks tyrimas galimas tik siekiant išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, o šiuo atveju abu akcininkai susitarė, kad įmonė toliau veiklos nevykdys. Faktiškai įmonė nebevykdo veiklos nuo 2012 metų. Ieškiniu ieškovas nesiekia apginti bendrovės interesų.
8. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pažymėjo, kad bendrovė ieškovui atsakė į jo 2018 m. spalio 24 d. pareiškimą. Trečiasis asmuo neveikia priešingai įmonės interesams. Skola partneriui „Schwab Versand GmbH“ realiai egzistuoja, ji susidarė iki bendrovei nutraukiant veiką, o tai, kad nėra inicijuotas skolos išieškojimo procesas, nereiškia, kad turi būti pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas. Prekės, kurios apskaitytos, kaip esančios sandėlyje, realiai yra perduotos ieškovui ir N. K.. Bendrovė negali pakeisti tokios prekių apskaitos. Be to, net jeigu ir yra padaryti apskaitos pažeidimai, tai nesudaro pagrindo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Bendrovė nekliudo ieškovui gauti dokumentus, bet ieškovas pats jų nepasiima. Pats ieškovas yra patvirtinęs, kad jis, kaip buvęs bendrovės vyr. finansininkas, turi visas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas (yra nusikopijavęs duomenų bazes). Pažymėjo, kad vienintelis atsakovas A. M. pripažino prekių gavimo iš bendrovės faktą, ko iki šiol nepadaro ieškovas ir N. K.. Be to, atsakovas už gautas prekes pradėjo atsiskaitinėti su bendrove dar 2014 metais, t. y. dar gerokai iki ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo, kuris buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. Atsakovų ir trečiojo asmens nuomone, juridinio asmens veikos tyrimo negalima pradėti, nes ieškovo pareiškimas yra grindžiamas mažareikšmiais pažeidimais.
9. Ieškovas pateiktame dublike nurodė, kad įmonės vadovas nevykdė jam teisės aktuose numatytų pareigų, įmonėje nebuvo atliekama materialinių vertybių inventorizacija ir iki šiol nėra atlikta. Paaiškino, kad iš pradžių buvo teigiama, kad skola yra apie 535 000 Eur, vėliau teigiama, neva skolos sumažėjo. Įmonės vadovas, žinodamas, kad dalis prekių yra nerealizuota, jas pasisavino ir apskaitydavo kaip esančias įmonės sandėlyje, tačiau jam buvo žinoma, kad šių prekių realiai sandėlyje nėra, jos tik apskaitomos UAB „BALTPOSTA“ finansiniuose dokumentuose, įtraukiamos į įmonės sąskaitas, tas tęsėsi eilę metų. Tai, kad įmonėje nėra apskaitomų prekių, buvo išsiaiškinta ekspertei D. A. vertinant įmonės akcijas, kai įmonės vadovas negalėjo ekspertei parodyti natūra prekių sandėlyje, negalėjo pateikti atliktos inventorizacijos aktų. Ieškovo nuomone, paskyrus ekspertizę, ekspertas pasisakys, kaip įmonėje turi būti atliekama apskaita, vedami visi reikalingi apskaitos dokumentai, kur galėjo įmonės vadovas realizuoti tokį kiekį prekių. Taip pat, būtų atsakyta, ar 1) jei įmonės vadovas realizavo prekes, ar buvo sumokėtas PVM mokestis; 2) prekių realizavimo pagrindas, ar prekes buvo parduotos kitiems asmenims, ar gauti pinigai įmokėti į įmonės kasą; 3) jei prekės buvo nurašytos, tai turėjo būti atlikta vadovaujantis atitinkamais normatyvais, pvz., jei dalis prekių sugedo. Ieškovas pastebėjo, kad yra keliamas klausimas ne tik dėl buhalterinės apskaitos pažeidimo įmonėje, bet ir dėl netinkamo, apgaulingo apskaitos vedimo. Įmonė, atsakovo teigimu, veiklos nevykdo 6 metus, tačiau yra aiškūs įrodymai, kad buvo atliekami atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, netgi 2018 metais priimami nauji darbuotojai, pats direktorius reguliariai visus šiuos metus gavo darbo užmokestį už darbą 8 valandas 5 dienas per savaitę, parduodamas turtas be prekybos maržos į įmonę UAB „Bermeta“, kurioje atsakovas yra narys ir direktorius. Negali būti išvengta ekspertizės vadovaujantis tik tuo, kaip teigia įmonės vadovas, kad šiuo metu įmonė neveikia. Be patikrinimo neįmanoma nustatyti realios įmonės finansinės padėties, direktoriaus padarytos žalos dydžio. Įmonė galėtų veikti, jeigu atgautų įmonės vadovo pasisavintas lėšas už prekes, būtų išsiaiškintos realios įmonės skolos tiekėjams.
10. Atsakovai ir trečiasis asmuo pateiktame triplike nurodė, kad bendrovės veikla buvo nutraukta, dėl ko veiklos tyrimas negali būti pradėtas. Dublike dėstomi teiginiai dėl netinkamo bendrovės apskaitos vedimo yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovas dublike teigia, kad neva atsakovas pasisavindavo prekes, kurių atsisakydavo prekių pirkėjai, už jas neatsiskaitydamas su bendrove. Tokie ieškovo kaltinimai yra išgalvoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad akcininko niekuo nepagrįstos prielaidos ir spėjimai negali būti pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė pradėti juridinio asmens UAB „BALTPOSTA“ veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2018 m. gruodžio 5 d.), ekspertams užduodant klausimą – ar įmonės vadovo A. M. veiksmai, užtikrinant įmonės trumpalaikio turto bei įmonės skolos kreditoriui „Schwab Versand GmbH“ apskaitą, tiriamu laikotarpiu buvo atlikti pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir yra pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.
12. Teismas konstatavo, jog ieškovas yra įvykdęs formalius reikalavimus, kuriems esant teismas gali pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą – įvardino konkrečią veiklą ir nurodė motyvus, kodėl, ieškovo nuomone, ši veikla yra netinkama.
13. Kadangi netinkamą įmonės materialinių vertybių apskaitą ieškovas grindė ekspertės D. A. 2016 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akto išvadomis, teiktomis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl priverstinio akcijų pardavimo, teismo vertinimu, D. A. ekspertizės akte ir ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įmonėje UAB „BALTPOSTA“ gali būti netinkamai tvarkoma materialinių vertybių ir įsipareigojimų apskaita. Minėtame ekspertizės akte ekspertė D. A. pateikia išvadą, kad UAB „BALTPOSTA“ 100 proc. akcijų paketo ar UAB „BALTPOSTA“ verslo vertės turto vertinimo dienai negalima įvertinti teigiama reikšme. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertė atlikdama akcijų ir verslo vertinimą nustatė aplinkybes, rodančias, kad įmonės UAB „BALTPOSTA“ materialinių vertybių apskaita gali būti vedama netinkamai, įskaitant tai, kad pagal įmonės vadovo pateiktus dokumentus materialiai atsakingi asmenys V. S. ir N. K. ginčija materialinių vertybių, sudarančių esminę įmonės trumpalaikio turto dalį, perdavimą (priėmimą), ir kad UAB „BALTPOSTA“ įsiskolinimai kreditoriams, įskaitant pagrindinį kreditorių „Schwab Versand GmbH“, nėra patvirtinti skolų suderinimo aktais.
14. Taip pat teismas konstatavo, jog ekspertizės išvada leidžia teigti, kad remiantis CK 2.124 straipsniu yra tikslinga pradėti juridinio asmens UAB „BALTPOSTA“ veiklos tyrimą, turint tikslą išsiaiškinti, ar įmonės vadovo A. M. veiksmai, užtikrinant įmonės trumpalaikio turto bei įmonės skolos kreditoriui „Schwab Versand GmbH“ apskaitą, buvo atlikti pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir yra pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.
15. Spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimui nustatomo laikotarpio, teismas įvertino ieškovo argumentus, kad jam yra žinoma UAB „BALTPOSTA“ buhalterinė apskaita iki 2010 metų, nes iki to laiko jis pats vykdė įmonės vyriausiojo finansininko pareigas, todėl juridinio asmens veiklos tyrimui nustatomas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskirajame skunde apeliantai A. M., UAB „BALTPOSTA“ ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti, arba perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Bedrovės veikla yra nutraukta, todėl jos veiklos tyrimas negali būti pradėtas (akcininkai Protokolu nusprendė dėl veiklos pabaigos). Teismas šio argumento nelaikė svarbiu ir visiškai nemotyvavo, dėl ko apeliantams sunku pateikti argumentus, kurie paneigtų nemotyvuotą teismo išvadą.
16.2. Vien buvimas akcininku, nesuteikia teisės reikšti bet kokį ieškinį dėl bendrovės veiklos tyrimo, nes tokio tyrimo tikslas – išsaugoti įmonės tęstinumą ir būtent šis interesas labiausiai saugotinas. Ieškovas siekia ne Protokolu sutarto tikslo, t. y. eiti link įmonės likvidavimo, tačiau siekia bendrovės veiklos tęstinumo. UAB „BALTPOSTA“ veiklos nutraukimo faktas konstatuotas ne vienoje teismo nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-436-241/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1563-262/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-87-516/2017). Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad veiklos nebevykdo, o verslas padalintas kitoms dviem įmonėms.
16.3. Teismas nepagrindė bei nemotyvavo, kokios aplinkybės ir įrodymai sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas rėmėsi tik D. A. ekspertizės aktu, tačiau nepateikė jokios ekspertizės akto turinio analizės. Pažymi, kad ekspertizė buvo atliekama byloje, kurioje buvo siekiama nustatyti akcijų vertę, tačiau nebuvo tiriami apskaitos pažeidimai, todėl negali būti pagrindu nustatant, ar buvo apskaitos pažeidimų ar ne. Teismas nemotyvuoja, kodėl laiko pagrįstais ir kitus ieškovo teiginius.
16.4. Ieškovas netinkamai įgyvendino ikiteisminę ginčų sprendimo stadiją. Ieškovo 2018 m. spalio 24 d. pareiškimas atsakovei UAB BALTPOSTA“ apėmė tik klausimus, susijusius su inventorizacija, o teismo nutartimi tyrimas apima ne tik inventorizaciją, bet ir skolą partneriui. Pareiškimas, kuris buvo pateiktas atsakovei, ir ieškinys teismui skyrėsi, todėl tai reiškia, kad nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teismas nepagrįstai nustatė klausimą ekspertui dėl bendrovės skolos partneriui, nes jau byloje buvo nurodyta, kad skolos suderinimo aktai yra pas partnerį, kuris negrąžino jų pasirašytų, o be to, skolos klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-87-516/2017. Ieškovas nepagrindė kaip jo teisės yra pažeidžiamos ir kodėl jis negali jų apginti kitu būdu, o taip pat, kuo ieškovo nurodomi deklaruojami pažeidimai, trukdo pasiekti bendrovės tikslus. Ieškovas savo, kaip akcininko, interesus jau yra apgynęs, kai teismas tenkino jo ieškinį dėl informacijos apie bendrovę pateikimo. Tikrasis ieškovo tikslas daryti spaudimą atsakovui ir kuo ilgiau išlikti bendrovės akcininku.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. S. teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas išklausė ir pagrįstai įvertino ieškovo paaiškinimus dėl netinkamos materialinių vertybių apskaitos įmonėje bei vadovavosi ekspertės aktu.
17.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės veiklos sustabdymas negali būti pagrindu nepradėti juridinio asmens veiklos tyrimo ar bylos sustabdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-436-241-2018 nekonstatavo, jog partnerių susitarimas laikytinas įmonės likvidavimu. Protokole numatytas susitarimas dėl įsipareigojimų tiekėjams vykdymo. Taip pat nurodo, kad įmonė veikė, buvo šaukiami visuotiniai akcininkų susirinkimai, priimami darbuotojai ir atsakovas gavo atlygį. Bendrovė nėra įregistruota kaip likviduojama.
17.3. Teismas pagrįstai uždavė klausimą ekspertui, susijusį su skola tiekėjui, nes tai yra susiję su balanse ir visuose finansiniuose dokumentuose apskaitoma skola, taip pat su prekių buvimu sandėlyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. A. teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019.
20. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau ieškovas teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019, t. y. informaciją, kuria apeliacinės instancijos teismas gali vadovautis, nagrinėdamas civilinę bylą, kadangi įrodinėjimo procese teismas gali naudoti ir duomenis iš teismų informacinės sistemos ar iš kitų informacinių sistemų bei registrų, šią teisę numato CPK 179 straipsnio 3 dalis. Šis sprendimas pridedamas prie bylos medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos bylos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjime dalyvavo ir visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys, nėra poreikio nustatyti papildomą terminą nuomonei pateikti.
Dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nustatytų teismų procesiniais sprendimais kitose bylose
21. Iš byloje pateiktų teismų sprendimų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad įvairaus pobūdžio ginčai teismuose tarp ieškovo ir atsakovų bei trečiojo asmens nagrinėjami jau nuo 2012 metų.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746-807/2014 (įsiteisėjo 2014 m. spalio 20 d.) buvo tenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti UAB „BALTPOSTA“ suteikti galimybę susipažinti ir pateikti įvairių, su bendrovės finansine veikla bei turto apskaita susijusių, dokumentų kopijas.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-147-872/2015 (įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 2 d.) buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovui A. M. dėl žalos, kuri susidarė dėl padidintų darbo užmokesčių, atlyginimo.
24. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-258/2016 (įsiteisėjo 2017 m. vasario 23 d.) buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš A. M. 273 816 Eur žalos, susidariusios dėl mokėjimų Vokietijos įmonėms „Grigori Itkis Export“ ir „Schwab Versand Gmbh“, atlyginimo UAB „BALTPOSTA“ naudai.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2170-934/2016 (įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d.) buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl UAB „BALTPOSTA“ direktoriaus A. M. atlikto UAB „BALTPOSTA“ priklausančių turtinių teisių į domeno vardą otto.lt perleidimo pagal jo 2010 m. gruodžio 6 d. UAB „Baltnetos komunikacijos“ pateiktą prašymą pripažinimo neteisėtu ir domeno otto.lt“ grąžinimo UAB „BALTPOSTA“ turtinių teisių turėtojos nuosavybėn.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016 (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 18 d.) atmestas ieškovo ieškinys atsakovui A. M. dėl žalos, kuri susidarė dėl piniginių lėšų pervedimo įmonei „Schwab Versand Gmbh“, įmonės buhalterinės atskaitomybės ataskaitų netvirtinimo, atlyginimo.
27. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1206-430/2018 (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d.) atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo A. M. trečiojo asmens UAB „BALTPOSTA“ naudai 4 133 Eur žalos, kuri susidarė A. M., būnant UAB „BALTPOSTA“ vadovu, be teisinio pagrindo imant iš tiekėjo „Schwab Versand Gmbh“ jo vadovaujamoje bendrovėje gautas prekes, už jas nesumokant. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis paėmė iš UAB „BALTPOSTA“ prekių bendrai 16 645,23 Eur sumai, tačiau pateikė įrodymus, jog už dalį prekių sumokėjo, o ginčo nagrinėjimo metu sumokėjo ir likusią neapmokėtą dalį – 4 133 Eur.
28. Teisme taip pat buvo nagrinėjamas E. M. ieškinys, pareikštas V. S., dėl priverstinio akcijų pardavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sprendimo dalį, kuria patenkintas V. S. priešieškinis E. M. dėl priverstinio akcijų pardavimo, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmetė. Sprendimo dalis, kuriomis atmestas E. M. ieškinys V. S. dėl priverstinio akcijų pardavimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019 atmetė E. M. ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 11 d.
Dėl atskirojo skundo argumentų
29. CK ir CPK nuostatose specialiai nėra aptartas pareiškimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą turinys. Tačiau įstatyme įtvirtintas reikalavimas kiekviename ieškinyje teismui nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir patį ieškovo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pareiškime pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą taip pat turi būti nurodytos pakankamai konkrečios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas mano, kad juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai neveikė tinkamai, taip pat konkrečios pareiškėjo prašomos teismo taikyti priemonės, atitinkančios CK 2.131 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas teismo galimas pritaikyti priemones. Pagal nurodytus kriterijus ir bus sprendžiama ar ieškovo pareiškimas (ieškinys) dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir ar galėjo būti tenkinamas ginčijama teismo nutartimi pradedant juridinio asmens veiklos tyrimą.
30. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas netinkamai įgyvendino ikiteisminę ginčo sprendimo stadiją, nes pareiškimo, kuris buvo pateiktas atsakovei UAB „BALTPOSTA“, ir teismui pateikto ieškinio dalykai skiriasi.
31. Pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, paduotame ikiteismine tvarka, turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Nors įstatyme aiškiai nenurodoma, tačiau sistemiškai aiškinant tokį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tokiame pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kokiu būdu, pareiškėjo nuomone, reikėtų šalinti nurodytus trūkumus tam, kad juridinis asmuo (jo valdymo organai ar jo nariai) realiai galėtų įvykdyti pareikštą reikalavimą.
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, jog teisės aktų imperatyviai nenustatyta, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka paduotas pareiškimas, jame nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo reikalavimai turėtų visiškai sutapti su pareiškime teismui nurodytomis aplinkybėmis ir reikalavimais. Pareiškimas, paduodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti mažiau formalizuotas, jo esmė yra išvengti bylinėjimosi, pasiekti geranorišką, sprendimą be teismo, todėl yra pakankama, kad iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami nurodomi jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai. Pareiškimas, paduodamas teismui, neturi iš esmės išplėsti nurodomų netinkamos veiklos aplinkybių ar reikalauti iš esmės naujų trūkumų šalinimo būdų, nes priešingu atveju tai reikštų naujo ginčo inicijavimą ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
33. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo 2018 m. spalio 24 d. pareiškimo, kuris buvo siųstas atsakovei UAB „BALTPOSTA“, galima spręsti, jog buvo reikalaujama atlikti metinę materialinių vertybių inventorizaciją bei atitinkamai koreguoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentus. Pareiškimu taip pat buvo reikalaujama, atlikus inventorizaciją ir vadovaujantis D. A. atliktos ekspertizės aktu, atlikti 2016-2017 metų įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų patikslinimą, tiksliai apskaitant įmonės skolas, realų likutį sandėlyje, anuliuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas įmonės 2016-2017 metų pelno deklaracijas (forma PLN 204), kurios yra klaidingos, patvirtinus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, teikti patikslintas pelno deklaracijas. Patikslintame ieškinyje, kurį pateikė teismui, ieškovas nurodė, kad ieškovas pareiškimu reikalavo atlikti naujo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų koregavimą, panaikinti mokesčių inspekcijai pateiktą klaidingą deklaraciją, atlikti joje koregavimus, taip pat pateikti pirminius dokumentus, patvirtinančius 2017 m. balanse nurodomus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo 2018 m. spalio 24 d. pateikto pareiškimo ir teismui pateikto ieškinio reikalavimai skiriasi ir yra nekonkretūs. Nėra aišku, ar ieškovas reikalauja tikslinti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016-2017 metų laikotarpį, ar tik už 2017 metus, taip pat nesuprantama, ar ieškovo netenkina tik bendrovės vedama buhalterinė apskaita, ar tik netinkamai rengiami atskaitomybės dokumentai. Taip pat ieškovas 2018 m. spalio 24 d. pareiškimu reikalauja apskaityti skolas, o persikėlus ginčui į teismą, koncentruojasi tik į bendrovės skolą Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“. Vertinant ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, matyti, kad ieškovas iš esmės siekia, jog bendrovėje būtų atlikta turto inventorizacija, keliamos dvejonės dėl galimai apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nors tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjančio teismo kompetencijai.
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės formaliai atitinka reikalavimus, kuriems esant teismas gali pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimai 2018 m. spalio 24 d. pareiškime yra nekonkretūs. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kokios aplinkybės ir įrodymai sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Su šiuo atskirojo skundo argumentu sutiktina.
35. Pabrėžtina, kad mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis, kaip matyti iš nurodytų kitų šalių inicijuotų teisminių procesų, tokios teisių gynimo priemonėmis jau buvo naudojamasi. Nagrinėjamu atveju ieškovas gana aiškiai nurodo, kad UAB „BALTPOSTA“ vadovas – atsakovas A. M. laiko prekes savo žinioje, nors prekės yra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog dėl tokių priežasčių ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo UAB „BALTPOSTA“ naudai. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1206-430/2018 buvo nustatyta, kad bendrovė užsakydavo prekes iš Vokietijos, už jas atsiskaitydavo, šios prekės buvo įvedamos į bendrovės buhalterinę apskaitą, atvaizduojamos bendrovės balanse kaip neapmokėtos prekės, esančios sandėlyje, tačiau faktiškai sandėlyje jų nebuvo ir jos buvo atiduodamos neatsiskaičius su bendrove, o atsakovas – vadovas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir už prekes mokėdavo savo pasirinktu, jam priimtinu laiku. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas su bendrove atsiskaitė, ieškinys buvo atmestas. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas, aiškiai žinodamas tam tikrus faktus apie įmonės veiklą (faktiškai nesamas prekes), turi galimybę savo bei įmonės interesus ginti kitais teisėtais būdais, o ne atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą.
36. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad tarp ieškovo ir bendrovės vadovo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, ieškovas siekia gauti jo reikalaujamą informaciją apie bendrovę bei įpareigoti atlikti inventorizaciją. Pažymėtina, kad ir tokio pobūdžio klausimai gali būti sprendžiami kitais teisiniais būdais, įgyvendinant ieškovo, kaip bendrovės akcininko, teises. Ieškovas ir šiuo aspektu jau įgyvendino teisę į teisminę gynybą, t. y. kreipėsi į teismą dėl bendrovės vadovo įpareigojimo pateikti informaciją bei dokumentus ir toks ieškovo ieškinys buvo tenkintas. Nors ieškovas teigia, kad iki šiol nėra įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-746-807/2014, kuriuo atsakovė UAB „BALTPOSTA“ įpareigota suteikti galimybę susipažinti ir pateikti sprendime minimų dokumentų kopijas, tačiau tai nereiškia, jog juridinio asmens veiklos tyrimo institutas gali būti panaudotas tokio sprendimo įvykdymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi, nutarta išsiaiškinti, ar įmonės vadovo A. M. veiksmai, užtikrinant įmonės trumpalaikio turto bei įmonės skolos kreditoriui „Schwab Versand GmbH“ apskaitą, tiriamu laikotarpiu buvo atlikti pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir yra pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi, akivaizdu, kad atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, ieškovo reikalavimas atlikti prekių inventorizaciją liks neįgyvendintas, nes ekspertas spręs, ar įmonės turto ir skolų apskaita atitinka buhalterinės apskaitos reikalavimus, o ne atliks inventorizaciją. Tai, teismo nuomone, patvirtina, jog situacijoje, kokia yra susiklosčiusi byloje, yra siekiama ne atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o išspręsti įmonės turto bei įsipareigojimų apskaitos vedimo klausimus.
37. Dar daugiau, iš ieškovo pateikto dubliko matyti, kad deklaruojamas ieškinio tikslas yra ginti viešąjį interesą, nes, kaip nurodo ieškovas, apie 56 000 Eur PVM mokestis nebuvo sumokėtas iš prarastų ir pasisavintų bendrovės prekių. Tačiau, teismo nuomone, ieškovas nėra priskirtas subjektų ratui, kurie turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis). Mokesčių administravimo funkciją valstybėje yra pavesta vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl, turint duomenų dėl nesumokėtų mokesčių, ieškovas galėtų informuoti šią instituciją, o ne inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nėra vertinama ar tinkamai yra apskaičiuoti valstybei mokėtini mokesčiai bei sprendžiama dėl jų išieškojimo. Teismo, nagrinėjančio pareikštą reikalavimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kompetencijai taip pat nėra priskirta spręsti dėl kitų ieškovo nurodomų galimai neteisėtų atsakovo A. M. veiksmų, kurie galėtų atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikaltimų sudėtis. Jei ieškovas turi įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „BALTPOSTA“ veiklos tyrimo pradėjimo faktiškai vadovavosi tik D. A. 2016 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės aktu, teiktu Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019. Iš šio akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertė atlikdama akcijų ir verslo vertinimą nustatė aplinkybes, ekspertės nuomone, patvirtinančias, kad įmonės UAB „BALTPOSTA“ materialinių vertybių apskaita gali būti vedama netinkamai, įskaitant tai, kad pagal įmonės vadovo pateiktus dokumentus materialiai atsakingi asmenys V. S. ir N. K. ginčija materialinių vertybių, sudarančių esminę įmonės trumpalaikio turto dalį, perdavimą (priėmimą), ir kad UAB „BALTPOSTA“ įsiskolinimai kreditoriams, įskaitant pagrindinį kreditorių „Schwab Versand GmbH“, nėra patvirtinti skolų suderinimo aktais.
39. Tačiau vertinant šios nutarties 37 punkte nurodytą aplinkybę, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-87-516/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo A. M. civilinės atsakomybės dėl galimai UAB „BALTPOSTA“ patirtos žalos atliekant mokėjimus Vokietijos įmonėms „Grigori Itkis Export“ ir „Schwab Versand Gmbh“, konstatuota, kad „<..> nors apeliantas ir ginčija UAB ,,Baltposta“ skolos įmonei Schwab Versand Gmbh egzistavimą, tačiau 2016 m. birželio 15 d. UAB „Audito konsultacijos centras“ rašte pateikta informacija aiškiai liudija, kad tokia skola egzistavo ir tebeegzistuoja, o atlikti mokėjimai, kuriuos apeliantas įvardija kaip žalos padarymo bendrovei faktą, yra skolos dalinis padengimas. Šių skolos apmokėjimo veiksmų nėra pagrindo laikyti neteisėtais, nes nepaisant to, kad įmonė veiklos nevykdė, jos pareiga vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams nėra išnykusi (bent jau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokia skola neegzistuoja)“. Taigi, nors skolos egzistavimo faktas pripažintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau ieškovas ir toliau inicijuoja naujus civilinius procesus, kuriuose, nepateikdamas jokių įrodymų, teigia, jog atsakovės UAB „BALTPOSTA“ skola Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“ neegzistuoja.
40. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, aiškinant juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo ypatumus buvo remtasi dominuojančia Olandijos įmonių teisės doktrina (prof. L. Timmermano (L. Timmerman) ir A. Doormano (A. Doorman) ataskaita Tarptautinės lyginamosios teisės akademijos XVI pasauliniame kongrese „Mažumos akcininkų teisės Olandijoje“ (toliau – ataskaita) (Timmerman, L.; Doorman, A. Rights of minority shareholders in the Netherlands. A report written for the XVI World Congress of the International Academy of Comparative Law) bei atsižvelgta į Lietuvos įmonių teisės doktrinos atstovų nuomonę dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų ir teismo vaidmens bei diskrecijos apimties šiame procese (toliau – straipsnis) (Tikniūtė, Agnė. Juridinio asmens veiklos tyrimo esmė pagal Lietuvos civilinį kodeksą, Jurisprudencija, 19 (2), 2012, p. 525–541) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 11-19). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, remiantis teisės doktrina, buvo išskirti dvejopi įmonės veiklos tyrimo tikslai. Pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą (autorių vadinamas „žvilgsnis į ateitį“), dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ (ataskaitos autorių vartojamas terminas) aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016, 26 punktas).
41. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog bendrovė faktiškai veiklos nevykdo ir siekiama jos likvidavimo. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovas ir atsakovas, kartu su partneriais iš Vokietijos dalyvavo susitikime, kurio tikslas buvo verslo padalinimas dėl konfliktų, kilusių tarp ieškovo ir atsakovo A. M.. Protokolo turinys leidžia daryti išvadą, kad buvo aiškiai sutarta, jog kartu neketinama vykdyti veiklos ir siekiamybė – galutiniai ieškovui ir atsakovui A. M. atsiskirti. Pažymėtina, kad veiklos atskirumą įrodo ir tai, kad šiuo metu tiek ieškovas, tiek atsakovas A. M. yra įkūrę atskiras bendroves (UAB „Balt-post“ ir UAB „Bermeta“.), kurios užsiima prekyba prekes užsakant iš vokiškų katalogų „OTTO“. Faktas, kad bendrovė veiklos nevykdo, konstatuotas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje dėl priverstinio UAB „BALTPOSTA“ akcijų pardavimo. Ekspertės D. A. 2016 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte taip pat buvo nustatyta, kad įmonė nuo 2012 metų nevykdo veiklos. Iš byloje pateiktų 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio finansinės atskaitomybės aiškinamųjų raštų matyti, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu pardavinėjo tik likučius, likusius sandėlyje nuo 2011 metų. Aplinkybė, jog UAB „BALTPOSTA“ nuo 2012 m. vasario mėnesio nevykdo realios komercinės-ūkinės veiklos, konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-384-910/2019. Tame pačiame teismo sprendime pripažinta, kad po 2011 m. kovo 29 d. protokolo pasirašymo UAB „BALTPOSTA“ veiklos tikslas – užbaigti įsipareigojimų Vokietijos partnerei Schwab, kitiems tiekėjams ir klientams vykdymą. Taigi, akivaizdu, kad nė viena iš ginčo šalių neketina toliau plėtoti bendrovės veiklos, o iš esmės yra siekiama bendrovės likvidavimo. Nustačius tokią aplinkybę nėra pagrindo spręsti apie poreikį atlikti iš esmės neveikiančio ir neketinančio atkurti savo veiklos juridinio asmens veiklos tyrimą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima pripažinti ir to, jog toks tyrimas padėtų atkurti konfliktuojančių šalių santykius, kadangi jau išsemtos ir kitos tokiose situacijose įprastos gynybos priemonės (priverstinis akcijų pardavimas).
42. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, atkreipia byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į tai, jog dar 2016 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte buvo nurodyta, kad UAB „BALTPOSTA“ trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikį turtą 184,9 tūkst. Eur ir kyla rimtų abejonių, ar be finansinės pagalbos iš šalies, įmonė laiku galės atsiskaityti su kreditoriais. Kaip nurodo ekspertė D. A. – įmonei yra iškilusi reali bankroto grėsmė. Pagal bylos duomenis matyti, jog sunkią bendrovės finansinę padėtį suvokė ir atsakovas A. M., kuris 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau teismui nustačius pareiškimo trūkumus, pareiškimą atsakovas A. M. nusprendė atsiimti. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas 2018 m. spalio 24 d. pareiškime nurodo, jog siūlo spręsti dėl įmonės bankroto procedūros pradėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas imasi neproporcingų priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, kai tiek akcininkams, tiek vadovui kyla abejonių dėl bendrovės mokumo. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį tiek bendrovės vadovui, tiek akcininkams tenka pareiga esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą numatyta atsakomybė. Pagal to paties straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
43. Kaip teisingai nurodo atsakovai bei trečiasis asmuo, juridinio asmens veiklos tyrimo institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014). Ir nors juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tačiau sutiktina, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, yra neproporcingas ir neefektyvus bei prieštaraujantis paties ieškovo interesams, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas A. M. yra sutarę dėl verslo pasidalijimo ir bendrovės faktinio likvidavimo.
44. CK 2.124 straipsnio formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos, spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, apsiribojo vieninteliu faktu – ekspertės D. A. išvadomis, ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka konstatuoti faktui, jog atsakovas elgėsi netinkamai ir taip pažeidė akcininkų interesus. Kaip ir minėta, mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes ieškovas turi galimybę galimai pažeistus interesus ginti kitais teisių gynimo būdais.
45. Byloje esantys įrodymai bei ieškovo dėstomos prielaidos dėl netinkamo UAB „BALTPOSTA“ valdymo nesuponuoja teisinio ir faktinio pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, t. y. paskirti specialių žinių turinčius ekspertus tam, kad jie ištirtų juridinio asmens finansinę būklę bei nustatytų kaip ir kiek ją galimai paveikė juridinio asmens valdymo organo ar jo nario sprendimai (CK 2.126 – 2.130 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog yra faktinis bei teisinis pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su klausimų ekspertams pagrįstumu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės UAB „BALTPOSTA“ veiklos tyrimo pradėjimo pagrindus. Dėl nurodytos priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
48. Atsakovų atskirąjį skundą tenkinus ir ieškinį atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisme įgijo atsakovai bei atsakovų pusėje esantis trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo E. M. pateikė teismui įrodymus apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), trečiajam asmeniui E. M. iš ieškovo priteistinos 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias trečiasis asmuo patyrė pirmosios instancijos teisme. Nei atsakovai, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidos nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „BALTPOSTA“ veiklos tyrimo atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė