Administracinė byla Nr. II-1066-480 /10

                                                                                                Proceso Nr. 4-62-3-00876-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.7

 (S)

 

                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                        2010 m. gruodžio 14 d.

                                                             Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Valstybinės kelių  transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento atstovui Auriui Amuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyr. specialisto 2010-10-27 nutarimu V. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda už  administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 d., padarymą.

                     V. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kada jis, būdamas įmonės komercijos direktoriumi, atsakingu už transportą bei kroviniu pervežimą, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino, kad įmonės vairuotojas A. Š. 2010-10-14 apie 13.50 val, kelio Al 302,5 km, transporto priemone (junginiu) Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. DA925, maršrutu Kaunas - Klaipėda, nevažiuotų sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais (viršytą leistina transporto priemonės bendroji masė - 0,08 t, viršyta puspriekabės ašių grupės apkrova - 1,81 t). Tuo V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str., Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d., Vyriausybės 2005-04-21 nutarimo Nr. 447, Kelių eismo taisyklių 213 p., Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų ,,Dėl maksimaliu leidžiamu transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės" II,III skyriaus reikalavimus bei padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 145 str. 2 d.

Pareiškėjas  skundu (b.l. 3) prašo taikyti ATPK 30¹ ir panaikinti paskirtą nuobaudą ir nurodė, jog 2010-10-14, apie 13.50 val., kelyje Al 302,5 km, buvo patikrintas UAB „REMSALIS" automobilio ir puspriekabės junginio svoris.  Bendroji masė buvo rasta 40,08 tonų, leistina 40,00 tonų. 0,08 tonų yra leistinos paklaidos ribose ir pažeidimu nesiskaito. Tačiau buvo nustatytas puspriekabės ašių grupės perkrovimas 1,81 tonos. Kiekvienai ašiai perkrova viršyta atitinkamai 0,69 tonos, 0,69 tonos ir 0,43 tonos. Vilkiko priekinė ašis buvo apkrauta 6,42 tonos, leistina - 10,00 tonų. Vilkiko galinė ašis buvo apkrauta 7,85 tonos, leistina - 11,50 tonos. Tai buvo ne perkrova, o netolygus svorio paskirstymas. Dėl specifinio darbo (veža metalo laužą) kartais sunku teisingai paskirstyti svorį ant ašių, nes metalo laužas pagal tūrį būna ne visada vienodo svorio. Metalo laužo pakrovimo vietoje yra svarstyklės, kurios pasveria bendrą svorį, o pasiskirstymą ant ašių nesveria. Klientas neprivalo tokių svarstyklių turėti ir Kaune tokių svėrimo paslaugų niekas neteikia.

Teismo posėdžio metu V. P. parodė, jog pažeidimo neginčija, pažeidimą padarė netyčia, gailisi. Tarp skardų galėjo būti sunkaus metalo. Kai pakraunama, metalas kėbule pasislepia, vairuotojui neįmanoma pasverti atskirai kiekvienos ašies, tokių galimybių Kaune nėra. Vairuotojas buvo perspėtas žodžiu, kad bendras svoris neturi viršyti 40 tonų. Kraunant metalo laužą, vairuotojas negali pastebėti, kas su kaušu pakraunama, skardos užima didesnį plotą, o metalas - mažesnį, bet jo svoris didesnis. Už tokį pažeidimą anksčiau baustas nebuvo. Pajamos nedidelės - 1600 Lt., bauda sudaro daugiau kaip pusė atlyginimo. Žmona farmacininkė, atlyginimas vėluoja, uždirba 1500 Lt. Vaikų neturi, tačiau turi bankui finansinių įsipareigojimų (moka bankui paskolą po 1500 Lt. per mėnesį). Nurodė, kad krovinį svėrė trimis svarstyklėmis, kurių parodymai skirtingi, todėl galima paklaida.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamentas atsiliepimu (b.l.20-21) į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, jog pareiškėjas privalėjo vadovautis teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 31 str. 2 d. nurodyta, kad krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. 3 d. nustatyta, jog jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. 32 str. 1 d. įtvirtinta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šią pareigą įmonės vadovas vykdo pats, arba per vairuotoją, ar kitą įgaliotą asmenį. Neveltui įstatymų leidėjas ATPK 145 str. 2 d. sankcijoje nustatė atsakomybę dviems subjektams - vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Kokiu būdu vežėjas tikrina, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas - vadovo reikalas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. jis privalo pats arba per kitą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju savo neveikimu turi atsakyti už vairuotojo pažeidimus. ATPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo pavojingumas siejamas ne su neigiamų pasekmių atsiradimu, o su jų atsiradimo galimybe. Sukėlus pavojų eismo saugumui ar padarius kokią nors žalą, atsakomybė kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl LR ATPK 30¹ str. taikymo. Byloje nustatytos lengvinančios aplinkybės nesuteikia pagrindo mažinti ar keisti paskirtos baudos.

Teismo posėdžio metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento atstovas nurodė, jog bendras svoris viršijo 80 kg. bei buvo viršyta ašies apkrova. Svarstyklės metrologiškai patikrintos. Turėjo rūpintis, kad tinkamai būtų išdėstytas krovinys.

Skundas  tenkintinas iš dalies.

ATPK 145 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir ar leidžiamą bendrą svorį. Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kituose teisės aktuose.

Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kelių įstatymo 20 str., Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d., ., Vyriausybės 2005-04-21 nutarimo Nr. 447, Kelių eismo taisyklių 213 p., Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų ,,Dėl maksimaliu leidžiamu transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės" II,III skyriaus reikalavimus bei padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 145 str. 2 d.

Kelių įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu. Ši nuostata atkartota ir Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d., taip pat įtvirtinta kelių eismo taisyklių 113 p. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nustatyta tvarka išduoto leidimo neturėjo.

Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. nustatyta pareiga vežėjui tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šią pareigą įmonės vadovas vykdo pats, arba per vairuotoją, ar kitą įgaliotą asmenį. Todėl įstatymų leidėjas ATPK 145 str. 2 d. sankcijoje nustatė atsakomybę dviems subjektams - vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Ši norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, o šiuo atveju tikrinti, ar vežamas krovinys neviršija leidžiamų ašių apkrovų. Šiai nustatytai pareigai įgyvendinti pareiškėjas turi teisę nustatyti jam parankų kontrolės mechanizmą. Už tai jam numatyta atsakomybė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad  UAB „Remsalis“ vairuotojas A. Š. 2010-10-14, 13:50 val.,  kelyje A1, 302,5 km, vykstant maršrutu Kaunas – Klaipėda sunkiasvore transporto priemone (junginiu) Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. DA925, vežė sunkiasvorį krovinį (faktinė pakrauto junginio masė – 40,08 t, viršyta – 0,08 t., faktinė ašių grupės masė – 25,81 t., viršyta -1,81 t.), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais (b.l.13, 14, 15,16, 17).

Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių 2 punktas nustato, kad krovininis automobilis kartu su puspriekabe negali viršyti 40 tonų svorio, o 3 skirsnio 3.2 p. nustatyta, kad  maksimalios leidžiamos transporto priemonių ašies apkrova, nurodytomis sąlygomis, negali viršyti 24 t. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 0,08 tonų (t.y. 80 kg.) yra leistinos paklaidos ribose ir pažeidimu nesiskaito.

Pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13), Valstybinės Kelių transporto inspekcijos 2010-03-15 svėrimo aktais Nr. 0111305  ir Nr. 5341 (b.l. 15, 16), 2010-10-27 nutarimu  administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 111305-1 (b.l. 17). Byloje nenustatyta, kad vykdant svėrimo procedūrą, būtų pažeistos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 271 patvirtintos Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir taktiškosios masės svėrimo taisyklės, nors krovininio automobilio kartu su puspriekabe svoris nežymiai viršijo nustatytą svorį –  0,08 t., o puspriekabės ašių svoris – 1,81 t.

Akivaizdu, kad neginčydamas padaryto administracinio teisės pažeidimo, V. P. kelia ATPK 30¹ str. taikymo klausimą. Teismas laiko, kad ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjos asmenybės, jos turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiai pažeidėjai neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismas atsižvelgia į tai, jog V. P. dėl pažeidimo gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1p.), į tai, kad pažeidimą padarė ne piktybiškai, į tai, kad buvo nesmarkiai viršyta leistina bendroji transporto priemonės masė, į tai kad gabenant krovinį, jo svoris buvo paskirstytas netolygiai ir tik todėl buvo viršyta puspriekabės ašių apkrova, į pareiškėjo turtinę padėtį.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs (2000-12-06 ir 2001-10-02 nutarimai), „kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad taip siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija)". LVAT administracinėje byloje Nr. 12-1118-05, pasisakė: „proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą". Šiuo atveju paskirta administracinė nuobauda - 1000 Lt. bauda sukeltų per sunkias, neproporcingas pasekmes.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurių turinys apima išvardintas aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltės formą, kitas reikšmingas aplinkybes, teismui yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad  paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt. bauda savo dydžiu yra akivaizdžiai neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir pritaikius ATPK 30¹ str., kuriame numatytos išimtys iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, mažintina. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. (ATPK 20 str.). Darytina  išvada,  kad šie  nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant V. P. mažesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą ir tai, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, turės prevencinę reikšmę ( ATPK 1 str., 30 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5  p. teisėja

 

n u t a r i a :

 

Skundą  tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyriausiojo specialisto 2010-10-27 nutarimą, kuriuo V. P. paskirta 1000 litų bauda, pakeisti ir V. P. paskirti 500 litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                    Albina Rimdeikaitė