Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-184-581/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00434-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. T. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
n u s t a t ė :
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjo R. Š. atstovo advokato Pauliaus Miliausko pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB „E.“ direktoriui E. T. ir laikinajam direktoriui T. Č. dėl akcininkų teisių pažeidimo, tai yra už tai, kad E. T. ir T. Č. laiku nesušaukė UAB „E.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, o E. T. papildomai dar ir už tai, kad nors 2018 m. gegužės 2 d. pavėluotai sušaukto ir vykusio bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo išspręsti visi darbotvarkės klausimai, direktorius E. T. nesušaukė neeilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo atitinkamiems klausimams išspręsti, taip pat už tai, kad 2017 m. lapkričio 10 d. akcininko R. Š. inicijuotas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas be teisėtos priežasties buvo nutrauktas ir jame apskritai nebuvo spręsti akcininkui aktualūs ir jo pasiūlyti klausimai, be to, nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nebuvo šaukiamas nė vienas akcininko R. Š. inicijuotas susirinkimas, visais šiais veiksmais pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytas akcininko neturtines teises.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarimu E. T. pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, teisena T. Č. atžvilgiu, nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
3. E. T. atstovė advokatė Olga Siomina apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. T. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. R. Š. inicijuota administracinio nusižengimo byla vertintina išimtinai kaip jo bandymas pakenkti UAB „E.“ ir daryti spaudimą jos vadovui bei akcininkui E. T. kituose tarp šalių nagrinėjamose teisminiuose ginčuose.
3.2. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos aplinkybes, sutiko su R. Š. iškeltomis versijomis, dėl ko pripažino įrodytomis aplinkybes, kurių nepatvirtino jokie byloje surinkti duomenys. Tokiu būdu teismas pažeidė administracinėje teisenoje galiojantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
3.3. Teismas netinkamai (formaliai, paviršutiniškai) išnagrinėjo ginčo medžiagą, nesiaiškino/nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių. Teismas nevertino to, kad R. Š. yra iniciavęs eilę civilinių bylų, kuriuose jau gina savo galimai pažeistas akcininko teises bei juose dėsto tuos pačius argumentus kaip ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Teismas nepašalino pagrįstų abejonių dėl įrodymų išsamumo ir objektyvumo, neįžvelgė juose užfiksuotų duomenų prieštaringumo dėl ko padarė eilę neteisingų išvadų ir nepagrįstai konstatavo esant nustatytą E. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį.
3.4. UAB „E.“ vadovo atsakomybės už netinkamą R. Š. kaip akcininko teisių įgyvendinimą klausimas negali būti nagrinėjamas administracine tvarka, kadangi yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. R. Š. yra inicijavęs civilinę bylą dėl UAB „E.“ vadovo veiklos tyrimo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla e2-474-544/2018). Šioje byloje R. Š. įrodinėja, kad UAB „E.“ vadovas veikia netinkamai, kadangi yra iš esmės apribojęs R. Š. teisę inicijuoti visuotinius akcininkų susirinkimus, juose dalyvauti bei balsuoti. Kadangi civilinės bylos ir šios administracinio nusižengimo bylos faktinis pagrindas nurodyta apimtimi sutampa, byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra plataus pobūdžio, jos metu vertinama visa bendrovės vadovo veikla, todėl R. Š. teisės bus efektyviau apgintos civilinio proceso tvarka. Administracinės atsakomybės taikymas šalims jau sprendžiant nesutarimus civilinio proceso priemonėmis, akivaizdžiai prieštarauja administracinės atsakomybės kaip ultima ratio priemonės principui. Teismų formuojamoje praktikoje, kai pripažįstama, kad ANK 119 straipsnio pažeidimams esant nulemtiems tarp šalių susiklosčiusios konfliktinės situacijos, pirmenybė taikoma konflikto išsprendimui civilinio proceso tvarka. Todėl teismas turėjo vertinti tarp šalių vykstančius civilinius ginčus bei spęsti dėl jų įtakos (konkurencijos) nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, ko nepagrįstai nepadarė.
3.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. T. 2017 m. lapkričio 10 d. R. Š. iniciatyva sušaukto UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu pažeidė R. Š. kaip akcininko teises, tai, kad E. T. susirinkimo metu tikslingai siekė apriboti R. Š. teises dalyvauti ir balsuoti šiame susirinkime. Teismo prielaida dėl galimo išankstinio E. T. ir kitos akcininkės J. V. atstovo I. B. susitarimo „nutraukti susirinkimą iškėlus abejonių dėl dovanojimo sutarties galiojimo“ yra ne tik nepagrįsta ir neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais, bet ir prieštarauja administracinio proceso principams ir tikslams, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą. Tokia išvada išimtinai grįsta tik deklaratyviais ir niekuo neparemtais R. Š. paaiškinimais. Byloje nebuvo apklausiama nei akcininkė J. V., nei jos atstovas I. B., tuo tarpu tiek E. T., tiek jo atstovė tokio susitarimo buvimą paneigė. Byloje pripažinta aplinkybė, kad A. Š. susirinkime pasirodė netikėtai, nebūdama į jį pakviesta, todėl tai paneigia bet kokio išankstinio susitarimo, siekiant kvestionuoti akcijų dovanojimo sutartį, tikimybę. E. T. neturėjo jokio materialaus suinteresuotumo nutraukti susirinkimą, nepaisant to, kad jame buvo sprendžiamas direktoriaus atšaukimo ir naujo direktoriaus paskyrimo klausimas.
3.6. Faktą, kad E. T. nekliudė R. Š. įgyvendinti jo teisių, patvirtina paties R. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriose jis nurodė, kad „nežino dėl ko nekėlė klausimo dėl susirinkimo pratęsimo, kai išėjo I. B.“. Nepagrįsta ir nelogiška, kad E. T., kuris net nebuvo išrinktas neįvykusio susirinkimo pirmininku, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už I. B., pasišalinusio iš susirinkimo, veiksmus, bei už paties R. Š., kuris nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo kaip akcininko teisių ir pareikalauti, esant kvorumui, tęsti susirinkimą po I. B. pasišalinimo, veiksmus. E. T. negalėjo įtakoti kitų akcininkų valios ir vienašališkai spręsti dėl tolimesnės susirinkimo eigos.
3.7. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, E. T. galėjo nebūti žinoma apie pirmines sutartis, kurių pagrindu A. Š. įgijo UAB „E.“ akcijas, tokios sutartys nebuvo pateiktos ir vertinamos 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu. Vienintelė sutartis, kuri buvo pateikta susirinkimui buvo 2017 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartis. Iki susirinkimo nei E. T., nei jo atstovė neturėjo pagrindo tikrinti pirminių UAB „E.“ akcininkų vertybinių popierių apskaitos duomenų, kadangi buvo preziumuojama, kad jie yra teisingi, į susirinkimą buvo kviečiamas tik R. Š. kaip 50 procentų akcijų valdantis akcininkas.
3.8. R. Š. atstovei advokatei E. D. pareiškus, kad sutartis gali būti negaliojanti ir notaras tokios sutarties netvirtintų, bei kad A. Š. yra bendrovės akcininkė, kuri apie susirinkimo sušaukimą ir jos darbotvarkę nebuvo tinkamai informuota, todėl susirinkime dalyvavę asmenys pagrįstai suabejojo susirinkimo teisėtumu. Iš byloje esančio garso įrašo akivaizdu, kad E. T. asmeniškai rodė mažiausia iniciatyvą dėl susirinkimo nutraukimo.
3.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad po 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo iki pat 2018 m. gegužės 2 d. susirinkimo E. T. tyčia nešaukė UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo pagal R. Š. paraiškas, neturėdamas tam jokių objektyvių tai pateisinančių priežasčių. Per paminėtą laikotarpį R. Š. buvo pateikęs tik vieną paraišką sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą – 2018 m. sausio 25 d. paraiška. Kiti R. Š. atstovų siunčiami raštai nėra laikomi paraiškomis sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kadangi neatitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pagal 2018 m. sausio 25 d. paraišką susirinkimo nesušaukimą lėmė paties R. Š. veiksmai ir netinkamas bendradarbiavimas su UAB „E.“. Visuotinis akcininkų susirinkimo sušaukimas užsitęsė dėl paties R. Š. ir jo sutuoktinės nebendradarbiavimo, atsisakymo UAB „E.“ pateikti informaciją dėl jiems priklausančių akcijų apskaitos patikslinimo. E. T. aktyviai veikė, siekdamas padėti R. Š. įgyvendinti jo, kaip UAB „E.“ akcininko, teises, kelis kartus nurodė R. Š., kokių duomenų trūksta susirinkimo sušaukimui, R. Š. tokių duomenų nepateikus, E. T. negali būti laikomas pažeidusiu pareigą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Šiuo atveju teismas visas abejones, susijusias su E. T. veiksmų teisėtumu nurodytoje situacijoje, nepagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, nors, atsižvelgiant į administracinio proceso principus, turėjo juos vertinti visiškai atvirkščiai.
3.10. Teismas nepagrįstai patraukė E. T. atsakomybėn už 2018 m. gegužės 2 d. susirinkimo sušaukimą viena darbo diena vėliau už ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, netinkamai vertino su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus, bei nesivadovavo aktualia teismų praktika. E. T. ir R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad susirinkimo sušaukimas viena darbo diena vėliau neturėjo jokios įtakos jo eigai ir sprendimų jame priėmimui. R. Š. teisme nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu pasireiškė realus neigiamas poveikis jam, UAB „E.“ ar kitiems akcininkams. 2018 m. gegužės 2 d. susirinkimo metu dėl akcininkų konflikto nepavyko priimti nei vieno sprendimo darbotvarkės klausimu, nebuvo patvirtinta UAB „E.“ finansinė atskaitomybė bei kiti darbotvarkėje nurodyti klausimai. Dėl to, daugiau nei tikėtina, jog susirinkimą sušaukus viena darbo diena anksčiau, vis tiek nebūtų priimti UAB „E.“ veiklai svarbūs sprendimai. Net ir konstatavus UAB „E.“ vadovo veiksmuose formalų administracinį nusižengimą, jis negali būti laikomas pavojingu. Nei iki susirinkimo sušaukimo, nei jam pasibaigus, nei vienas iš akcininkų nereiškė UAB „E.“ jokių pretenzijų dėl pavėluoto susirinkimo sušaukimo, kas suponuoja išvadą, kad akcininkai nelaikė savo teisių pažeistomis, o pretenzijas R. Š. pradėjo reikšti tik praėjus porai mėnesių po to, siekdamas inicijuoti šią administracinio nusižengimo bylą E. T. atžvilgiu. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad R. Š. atstovai ne kartą kreipėsi į E. T. dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo surengimo įstatyme ir įstatuose nustatyta tvarka, grindė vadovaudamasis R. Š. pateiktu 2018 m. balandžio 5 d. el. laišku, kuris nebuvo pasirašytas R. Š. atstovo, bei dėl didelio UAB „E.“ gaunamų dokumentų skaičiaus šis laiškas, tikėtina, nuėjo į „spam“ aplankalą, todėl E. T. jo negavo ir niekaip į jį nesureagavo. Dėl paminėtų priežasčių paminėtas laiškas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu R. Š. kreipimosi į UAB „E.“ faktą ir teismas nepagrįstai juo vadovavosi. E. T. pateikė objektyvias aplinkybes, kurios pateisino susirinkimo sušaukimą viena darbo diena vėliau, t. y. E. T. komandiruotė; konfliktas tarp UAB „E.“ akcininkų, kuris lėmė būtinumą E. T. kaip UAB „E.“ akcininkui pačiam dalyvauti susirinkime; UAB „E.“ finansinės atskaitomybės dokumentų pavėluotas parengimas, kuris neleido sušaukti susirinkimo iki E. T. išvykimo į komandiruotę. Vertinant šį R. Š. nurodomą pažeidimą turi būti vadovaujamasi ir protingumo bei proporcingumo principais. Pažeidimas bet kuriuo atveju nėra pavojingas, nesukelia jokių neigiamų padarinių, yra formalus, be to, paremtas objektyviomis priežastimis. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti veikos pavojingumą ir atsiradusią žalą (pasekmes), nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018), dėl to priimtas nutarimas pripažintinas neteisėtu ir dėl to naikintinas.
3.11. Iš teismo motyvų nėra aišku, ar yra nustatytas E. T. veiksmų neteisėtumas nesušaukus pakartotinio akcininkų susirinkimo po to, kai 2018 m. gegužės 2 d. vykusiame susirinkime nebuvo išspręstas UAB „E.“ finansinės veiklos rezultato patvirtinimo klausimas, ar ne. Joks teisės aktas nenustato bendrovės vadovui pareigos eiliniame susirinkime nepriėmus sprendimo dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo inicijuoti šio klausimo svarstymą neeiliniame susirinkime, juo labiau, niekur nėra nustatytas konkretus šios pareigos vykdymo terminas. Be to, R. Š., būdamas bendrovės akcininku, valdančiu 50 procentų jos akcijų, turi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę, tačiau pats tokia teise nuo 2018 m. gegužės 2 d. nesinaudojo.
3.12. E. T. nesutinka su nutarimo dalimi, kuria iš jo R. Š. priteista 1694 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes ši suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose. Teismas nevertino, kad R. Š. byloje rėmėsi argumentais, kurie jau buvo suformuoti ir naudoti kitose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei įvertinus tai, kad analogiško pobūdžio bylose atlygintinos atstovavimo išlaidos siekia nuo 150 Eur iki 500 Eur, todėl yra pagrindas mažinti R. Š. priteistą atstovavimo išlaidų atlyginimą.
4. Pareiškėjo R. Š. atstovas advokatas Paulius Miliauskas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
4.1. E. T. bando peržengti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas, kadangi skunde yra aprašyta itin daug aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla. Administracinio nusižengimo byla apeliacinėje instancijoje apima tik su konkrečiu nusižengimu, nagrinėjamu atveju numatytu ANK 119 straipsnyje, susijusias aplinkybes. Jokios įtakos šiai administracinio nusižengimo bylai neturi apeliaciniame skunde nurodomos tarp R. Š. ir UAB „E.“ nagrinėjamos civilinės bylos. Nepaisant to, kad tarp R. Š. ir E. T. yra kilę civiliniai ginčai, tai nėra pagrindu šalinti administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų ir civiline teisenomis yra siekiama visiškai skirtingų tikslų – vienoje pažeidėjas yra baudžiamas, o kitoje yra šalinami teisei priešingų veiksmų padariniai. Todėl tuo pačiu faktiniu pagrindu gali būti iškelta ir nagrinėjama tiek administracinio nusižengimo, tiek civilinė bylos. Kreipdamasis į teismą su 2018 m. liepos 11 d. pareiškimu R. Š. būtent ir siekė nubausti E. T. už sistemingą jo teisių pažeidinėjimą.
4.2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nemotyvuotas. Teismas motyvavo nutarimą ir išvadas dėl neteisėtų E. T. veiksmų grindė byloje esančiais įrodymais.
4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo prielaida dėl galimo išankstinio E. T. ir kitos UAB „E.“ akcininkės J. V. atstovo I. B. susitarimo nutraukti susirinkimą iškėlus abejonių dėl dovanojimo sutarties galiojimo yra neapgrįsta ir neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais. Tačiau teismas nutarime nekonstatavo, jog toks susitarimas tarp minėtų asmenų iš tiesų buvo. Teismas išvadą, jog 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimas nutrauktas nepagrįstai ir tuo pažeista R. Š. teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, motyvavo tuo, kad E. T. buvo žinomos aplinkybės apie tai, kiek akcijų priklauso R. Š..
4.4. Nesuprantami apeliacinio skundo teiginiai, kad E. T. neva neturėjo jokio materialaus suinteresuotumo nutraukti 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimą, nes šiame susirinkime turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl E. T. atšaukimo iš pareigų, kas daro tiesioginę įtaką jo materialinėms teisėmis ir pareigoms (užimamoms pareigoms, gaunamam atlyginimui).
4.5. Klausimas dėl susirinkimo pratęsimo iš jo išėjus I. B. nebuvo keliamas, nes jis buvo iškeltas dar prieš I. B. išeinant iš susirinkimo (R. Š. prieštaravimas dėl susirinkimo nutraukimo yra užfiksuotas) iš to, kaip E. T. ignoravo R. Š. prieštaravimus, buvo akivaizdu, kad susirinkimas vis tiek bus nutrauktas, nepaisant to, kokia buvo net 50 proc. UAB „E.“ akcijų turinčio akcininko valia. Susirinkimas apskritai galėjo būti nutrauktas tik visiems akcininkams dėl to balsuojant (ABĮ 27 straipsnio 8 dalis). Taigi šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeista R. Š. teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
4.6. Apeliaciniame skunde melagingai nurodoma, kad susirinkimo netęsti buvo nuspręsta bendru akcininkų susitarimu. Į bylą yra pateikti objektyvūs įrodymai (antstolio padarytas vaizdo įrašas), kurie patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu R. Š. aiškiai nurodė prieštaraujantis, jog akcininkų susirinkimas būtų nutrauktas.
4.7. R. Š. nesutinka su tuo, kad 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. raštai nelaikytini paraiškomis sušaukti UAB „E.“ visuotinį akcininkų susirinkimą. Iš R. Š. raštų akivaizdu, kad jis reikalavo, jog direktorius sušauktų visuotinį akcininkų susirinkimą vietoje neįvykusio 2017 m. lapkričio 10 d. Atitinkamai buvo aktuali ta pati darbotvarkė, kuria buvo prašyta sušaukti susirinkimą 2017 m. spalio 10 d. ir dėl šios priežasties R. Š. nekartojo direktoriui siūlomos darbotvarkės, o tuo pačiu iš naujo nepridėjo direktoriaus jau turimų visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų projektų. Tačiau tai nereiškia, kad šie raštai neatitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kita vertus, net ir pritarus direktoriaus pozicijai, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. raštai nelaikytini paraiškomis, direktorius vis tiek privalėjo sušaukti susirinkimą vietoje 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo. Kadangi 2017 m. lapkričio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo balsuota nė vienu susirinkimo klausimu, tai daugiau nei akivaizdu, kad 2017 m. spalio 10 d. paraiškos pagrindu inicijuotas susirinkimas nebuvo tinkamai sušauktas. Atitinkamai direktoriui išliko ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga sušaukti R. Š. inicijuotą visuotinį akcininkų susirinkimą. Todėl R. Š. neturėjo jokio pagrindo teikti naujas paraiškas, kuriomis būtų inicijuojamas UAB „E.“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Tai, kad E. T. teiginiai apie paraiškų neatitikimą paraiškos reikalavimams yra tik gynybinė pozicija, patvirtina vien tas faktas, jog direktorius, gavęs iš R. Š. atstovų 2017 m. gruodžio 14 d., 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. raštus, nė karto nepaaiškino R. Š., kad šie raštai tariamai neatitinka ABĮ keliamų reikalavimų paraiškoms sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus. R. Š. visiškai nesutinka su teiginiais, kad UAB „E.“ akcininkų vertybinių popierių apskaitos duomenų patikslinimas užtruko dėl paties R. Š. ir jo sutuoktinės nebendradarbiavimo ir atsisakymo pateikti prašomą informaciją“. Minėtuose raštuose UAB „E.“ buvo paaiškinta, kad R. Š. neturi jokių papildomų dokumentų, kuriais galėtų įrodyti, kad jam priklauso 300 UAB „E.“ akcijų, ir kurių jis nebūtų pateikęs anksčiau. Iš UAB „E.“ parašytų raštų skaičiaus akivaizdu, kad R. Š. su UAB „E.“ ne tik kad bendradarbiavo, bet ir darė tai intensyviai. Be to, E. T. niekada aiškiai nenurodė R. Š., kokių konkrečių dokumentų UAB „E.“ neturi, kad galėtų nustatyti bendrovės akcininkus.
4.8. Nepagrįsti yra E. T. teiginiai apie tai, kad jo (R. Š.) teisių apribojimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, pagrindžiant atsakomybę asmenų, padariusių veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant bausmės (baudos) skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Įvertinus šią praktiką, akivaizdu, kad E. T. argumentai apie neva neegzistuojančius jo padaryto administracinio nusižengimo padarinius nedaro visiškai jokios įtakos nutarimo daliai, kuria E. T. pripažintas padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
4.9. R. Š. įsitikinęs, kad E. T. veiksmai lėmė didelius neigiamus padarinius, nes E. T. R. Š. neturtines teises apribojo ne vieną, o daugybę kartų, tai buvo daroma piktnaudžiaujant direktoriaus turimais valdingais įgalinimais, jo veiksmai yra tęstiniai ir sistemingi, be to buvo apribotos vienos svarbiausių R. Š. neturtinių teisių - teisė dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Neabejotina, kad direktoriaus veika sukėlė R. Š. daug neigiamų padarinių ir dėl to jam pagrįstai skirta 500 Eur dydžio administracinė nuobauda.
4.10. Nesutinka su skunde nurodomu prašymu, jog turi būti sumažinamos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, teisiniais argumentais ar teismų praktika. Atsižvelgus į tai, jog šioje byloje visa įrodinėjimo našta teko R. Š., tai protingi priteistini atstovavimo išlaidų dydžiai turėtų būti nustatomi pagal civilinėse bylose priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, maksimalūs dydžiai šioje byloje nebuvo viršyti.
5. Skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, kurių nepatvirtino jokie byloje surinkti duomenys, netinkamai - formaliai, paviršutiniškai išnagrinėjo byloje esančią medžiagą, nesiaiškino/nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad E. T. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje sudėtis.
8. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog:
8.1. 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „E.“ akcininko R. Š. inicijuotas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas be teisėtos priežasties buvo nutrauktas, jame nebuvo spręsti akcininkui aktualūs ir jo pasiūlyti klausimai; be to, nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nebuvo šaukiamas nė vienas akcininko R. Š. inicijuotas susirinkimas;
8.2. E. T. laiku nesušaukė UAB „E.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, (susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d., tačiau buvo sušauktas 2018 m. gegužės 2 d.).
8.3. Nors 2018 m. gegužės 2 d. pavėluotai sušaukto ir vykusio UAB „E.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo išspręsti visi darbotvarkės klausimai, E. T. nesušaukė neeilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo atitinkamiems klausimams išspręsti.
9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. T. aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė R. Š. neturtines teises, nustatytas ABĮ, todėl jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad E. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
11. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad 2017 m. lapkričio 10 d. vykęs R. Š. inicijuotas UAB „E.“ visuotinis akcininkų susirinkimas buvo nutrauktas. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad susirinkimas buvo nutrauktas be teisėtos priežasties jame nebuvo spręsti akcininkui R. Š. aktualūs ir jo pasiūlyti klausimai, tačiau šiuo atveju svarbu yra nustatyti, ar susirinkimas buvo nutrauktas būtent dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. veiksmų ar neveikimo.
13. Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo vaizdo įrašo matyti, kad prasidėjus susirinkimui jame buvo iškeltos dvejonės dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutarties, kuria A. Š. padovanojo savo sutuoktiniui R. Š. 150 vnt. UAB „E.“ akcijų, teisėtumo, po to atitinkamai ir dėl to, ar apie susirinkimą yra tinkamai informuoti visi UAB „E.“ akcininkai, ir ar galima tęsti susirinkimą. Susirinkimo metu minėtas dvejones kėlė ne tik J. V. atstovas advokatas I. B., E. T. atstovė advokatė O. Siomina, tačiau ir paties R. Š. atstovė advokatė E. D.. Kaip matyti iš tolimesnės susirinkimo eigos, kai jame dalyvavę asmenys išreiškė savo pozicijas dėl susirinkimo tęsimo galimumo, akcininkės J. V. atstovas advokatas I. B. nurodė, kad susirinkimo tęsti negalima, vienasmeniškai pareiškė, kad susirinkimas neįvyko ir iš jo išėjo. Iš susirinkimo išėjus I. B., nei vienas jame dalyvavęs akcininkas ar jų atstovas neprašė tęsti susirinkimo, apskritai jokie klausimai dėl to nebuvo iškelti ir jokie sprendimai nepriimti. Tai rodo, jog susirinkime dalyvavę asmenys laikė jį savaime nutrūkusiu būtent dėl to, kad iš jo išėjo I. B..
14. Apygardos teismo vertinimu, E. T. negali būti laikomas atsakingu už kito akcininko (jo atstovo) veiksmus būtent dėl kurių susirinkimas toliau ir nevyko. Aptartoje situacijoje, kuomet iš susirinkimo išėjo vienas iš akcininkų atstovų, pačiai akcininkei J. V. susirinkime nedalyvaujant, akivaizdu, kad jis vykti toliau negalėjo, E. T. vienasmeniškai sprendimų priimti negalėjo, juo labiau, kad ir pats R. Š. ar jo atstovės klausimų dėl susirinkimo tęsimo neiškėlė. Nors apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jau buvo prasidėję akcininkų E. T. ir R. Š. nesutarimai ir R. Š. kėlė klausimą dėl E. T. atleidimo iš užimamų UAB „E.“ direktoriaus pareigų, neatmestina, kad siekdamas to išvengti, E. T. kartu su kitus 25 procentų akcijų valdančios akcininkės, t. y. savo sesers, J. V. atstovu I. B. iš anksto buvo sutarę nutraukti susirinkimą iškėlus abejonių dėl dovanojimo sutarties galiojimo, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis ir yra tik prielaidos. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. T. aukščiau aptartoje situacijoje savo veika pažeidė R. Š. neturtines teises dalyvauti bei balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime ir aplinkybės, jog 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „E.“ akcininko R. Š. inicijuotas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas be teisėtos priežasties buvo nutrauktas, jame nebuvo spręsti akcininkui aktualūs ir jo pasiūlyti klausimai, iš nutarimo šalintinos. Tačiau po 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo tolimesni E. T. veiksmai suponuoja išvadą, jog minėtos akcininko R. Š. neturtinės teisės vis tik buvo pažeistos.
15. 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „E.“ visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas pagal 2017 m. spalio 10 d. R. Š. pateiktą paraišką, tačiau, kaip jau minėta, neįvyko. Pažymėtina, jog ABĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Nagrinėjamu atveju po 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo pakartotinis susirinkimas nei per paminėtą įstatyme nustatytą terminą, nei vėliau nebuvo sušauktas, todėl laikytina, kad E. T. įstatyme nustatytos pareigos sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą neįvykdė.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad po 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio susirinkimo, R. Š. pats aktyviai veikė, kad jis būtų sušauktas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo R. Š. atstovas UAB „E.“ direktoriui E. T. teikė raštus/reikalavimus pasiaiškinti dėl neįvykusio susirinkimo, be kita ko, juose prašė kuo skubiau sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (1 t. b. l. 26-28, 32-41). Į šiuos raštus E. T. teikė atsakymus, nurodydamas, kad susirinkimo sušaukti negalima, nes R. Š. ir A. Š. turi pateikti išsamius bei teisingus duomenis apie UAB „E.“ akcijų perleidimą/įsigijimą bei tokius duomenis patvirtinančius teisėtus ir galiojančius dokumentus (1 t., b. l. 29-31, 42-46). Be minėtų raštų, R. Š. savo iniciatyva papildomai teikė ir 2018 m. sausio 25 d. paraišką sušaukti UAB „E.“ visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau pagal ją E. T. susirinkimo nesušaukė, konstatuodamas, kad pateikta paraiška neatitinka ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – nėra pateiktas siūlomų UAB „E.“ įstatų projektas (1 t., b. l. 54-55). Nors po šio R. Š. atstovas dar papildomai tikslino minėtą paraišką – pateikė bendrovės įstatų projektą (1 t., b. l. 56-67), tačiau E. T. vėl gi nurodė, kad paraiška neatitinka ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, prašė patikslinti paraišką ir/ar pateiktą UAB „E.“ įstatų pakeitimo projektą, užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą, be to, papildomai dar nurodė, jog R. Š. ir A. Š. turi raštu patvirtinti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis yra galiojanti ir šios sutarties sudarymo metu UAB „E.“ akcijos priklausė A. Š. asmeninės nuosavybės teise, pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 68-70).
17. Visi aptarti duomenys rodo, kad po 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo E. T. ne tik kad savo iniciatyva susirinkimo nesušaukė pakartotinai, kaip numatyta ABĮ 23 straipsnio 6 dalyje, 26 straipsnio 6 dalyje (šios nutarties 14 punktas), tačiau ir R. Š. aktyviai prašant to nedarė, netgi papildomai teikiant paraišką sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą bei kitus duomenis, ko R. Š. daryti neprivalėjo. Nors E. T. nurodė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo jis nešaukė dėl to, kad R. Š. ir A. Š. nebendradarbiavo, nepateikė prašomų pateikti duomenų, tačiau kaip matyti iš R. Š. raštų, jis ne kartą prašė, jog E. T. tiksliai nurodytų, kokius konkrečius dokumentus ar duomenis reikia pateikti, kad būtų sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, tuo tarpu E. T. tokių nenurodė, o nurodytieji, pavyzdžiui, kad R. Š. ir A. Š. turi raštu patvirtinti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis yra galiojanti ir kiti su ja susiję prašymai akivaizdžiai netikslingi ir pertekliniai, nes pačią sutartį E. T. turėjo, ji šalių buvo pasirašyta, galiojanti, todėl E. T. nepagrįstai savo dvejonėms dėl dovanojimo sutarties teisėtumo pagrįsti prašė teikti papildomus duomenis iš R. Š. ir A. Š..
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. T. po 2017 m. lapkričio 10 d. neįvykusio UAB „E.“ visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukdamas pakartotinio susirinkimo pažeidė R. Š. neturtines teises, numatytas ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje (teisę inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimą), ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte (teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bei juose balsuoti).
19. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir toje dalyje, kurioje teismas pripažino, jog E. T. pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo.
20. ANK 119 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku.
21. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „E.“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos). Kadangi UAB „E.“ finansiniai metai yra sausio 1 d. – gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 12), todėl E. T., būdamas atsakingas už UAB „E.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, privalėjo užtikrinti, kad jis įvyktų per įstatymo nustatytą terminą, t. y. šiuo atveju iki 2018 m. balandžio 30 d., tačiau, kaip nustatyta, iki šios dienos susirinkimas neįvyko. Kadangi E. T. neįvykdė pareigos, nustatytos ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje, todėl jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku.
22. Nors E. T. ir jo atstovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde nurodė, kad UAB „E.“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įstatyme nustatytu laiku neįvyko dėl objektyvių aplinkybių: E. T. 2018-04-27 -2018-05-01 buvo komandiruotėje; dėl konflikto tarp UAB „E.“ akcininkų, kuris lėmė būtinumą E. T. kaip UAB „E.“ akcininkui pačiam dalyvauti susirinkime; nebuvo laiku parengti finansinės atskaitomybės dokumentai; tačiau šios aplinkybės neatleidžia E. T. nuo įstatymo nustatytos pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir jokių išimčių nei šiame straipsnyje nei kituose, nėra nustatyta.
23. Nesutiktina su skunde dėstomais argumentais, jog administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta dėl to, kad padarytas nusižengimas nėra pavojingas, formalus, jog visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko tik viena darbo diena vėliau ir tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių UAB „E.“ akcininkams.
24. Pirma, ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su padarinių kilimu, ką visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bei priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, darydamas minėtą išvadą, teismas nenukrypo nuo teismų praktikos. Skunde cituojamoje kasacinio teismo nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-40-489/2018 būtent ir pasisakyta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, ir pažymėta, kad teismai pagrįstai atsižvelgė į veikos pavojingumą (ir padarinius) sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo, o ne administracinio nusižengimo sudėties buvimo klausimą.
25. Antra, šiuo atveju nėra jokio pagrindo nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą, nes ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas veikų, kurios esant įstatyme nustatytiems pagrindams, gali būti pripažįstamos kaip mažai pavojingos, tačiau ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas į šį sąrašą nepatenka.
26. Esant nurodytomis aplinkybėms konstatuotina, kad E. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB „E.“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
27. Nors apylinkės teismas nurodė ir tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. UAB „E.“ įvykusio visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo išspręsti esminiai klausimai, todėl turėjo būti šaukiamas visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas, ko nebuvo padaryta iki tol, kol R. Š. nesikreipė į teismą dėl šios administracinio nusižengimo bylos iškėlimo E. T. ir T. Č., tačiau šioje vietoje pažymėtina, jog teisės aktai neapibrėžia per kiek laiko turi būti sušauktas visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas, ką be kita ko nurodė ir apylinkės teismas, todėl konstatuoti šioje vietoje pažeidimą nėra pagrindo.
28. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad skunde dėstomos aplinkybės, jog tarp R. Š. ir UAB „E.“ yra nagrinėjamos civilinės bylos, jokios įtakos šiai administracinio nusižengimo bylai neturi, pažymint, kad administracinių nusižengimų bylų teisenos ir civilinio proceso tikslai, taikytina atsakomybė yra visiškai skirtingi. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog E. T. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl už ją pastarajam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė.
29. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarimo dalimi, kuria iš E. T. R. Š. priteista 1694 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ir prašoma jas sumažinti.
30. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 d.). Kadangi skundžiamu nutarimu E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, todėl pagrindas priteisti iš jo R. Š. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).
31. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal paties R. Š. pareiškimą dėl akcininkų narių teisių pažeidimo (ANK 119 straipsnio 1 dalis), pareiškimas buvo tenkintas iš dalies - už jo padarymą kaltu buvo pripažintas E. T., o kito asmens - T. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta; nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. Š. atstovavo tas pats advokatas, kuris suruošė ir pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, taigi bylos aplinkybės jam nebuvo naujos, taip pat byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai - per du teismo posėdžius, nebuvo liudytojų apklausų, o apsiribota rašytinių į bylą pateiktų įrodymų ir teisės aktų teisiniu vertinimu. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir vertino tai, kad E. T. savo kaltės nepripažino, advokatui buvo būtina teisiškai įvertinti teisės aktus, kuriais remiantis buvo pareikštas pareiškimas, surinkti įrodymų pareiškime nurodytiems faktams pagrįsti, tačiau apygardos teismas sprendžia, kad priteista suma - 1694 Eur, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, net įvertinus ir tai, jog byla inicijuota paties R. Š. pareiškimu, nelaikytina proporcinga, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais mažintina iki 1000 Eur.
32. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarimas keistinas ir iš E. T. priteista 1694 Eur atstovavimo išlaidų R. Š. naudai suma mažintina iki 1000 Eur (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
E. T. atstovės advokatės Olgos Siominos skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą ir R. Š. naudai priteistą 1694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) dydžio atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio sumos.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė