Civilinė byla Nr. e2A-208-796/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00127-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.3; 2.6.28.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. B., K. B., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. B. 3 667,99 Eur skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. UAB „Tomadas“ su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. 30-ST2-98-(5.20) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – Sutartis), pagal ją įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. 2018 m. balandžio 9 d. ieškovė gavo Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą ir priverstinai nuvežti transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Pagal ieškovei 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK suteiktus duomenis nustatė, kad transporto priemonę leidžiama pasiimti, saugomos transporto priemonės savininkas – K. B.. 2019 m. balandžio 19 d. ieškovė kreipėsi į K. B. su pranešimu, informavo jį dėl transporto priemonės atsiėmimo ir sumokėjimo už jos transportavimą bei saugojimą. 2019 m. spalio 18 d. su pakartotiniu pranešimu kreipėsi į K. B., tačiau atsakymo nesulaukė. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš K. B..
2. Atsiliepimu į ieškinį K. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo teismo sprendimu automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atiteko A. B.. Faktinis automobilio pirkėjas ir valdytojas visada buvo P. B., t. y. A. B. sūnus.
3. 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovo pakeitimo, prašė netinkamą atsakovą pakeisti tinkama atsakove. Taip pat pateikė patikslintą ieškinį, prašė iš atsakovės A. B. priteisti 3 667,99 Eur skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeistas atsakovas K. B. tinkama atsakove A. B.. Civilinė byla K. B. nutraukta.
5. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, priteista iš atsakovės A. B. 2 567,59 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 2 567,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Tomadas“ naudai. Kita patikslinto ieškinio dalis atmesta. Taip pat priteista iš ieškovės UAB „Tomadas“ 78,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1 2017 m. birželio 28 d. ieškovė UAB „Tomadas“ su Klaipėdos apskrities VPK sudarė Sutartį, pagal ją ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. Sutarties 1 priede nurodyta, kad transporto priemonės vienos paros saugojimo kaina – 10,51 Eur.
6.2 2018 m. balandžio 4 d. buvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 0118000171787, juo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
6.3 Prokuroro 2019 m. vasario 8 d. nutarimu nutarta transporto priemonę BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui arba įgaliotam asmeniui. Minėtas nutarimas išsiųstas atsakovei ir trečiajam asmeniui P. B. paprastu laišku atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
6.4 2019 m. kovo 25 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl transporto priemonės procesinio statuso. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovė buvo informuota, kad transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina pagal prokuroro 2019 m. vasario 8 d. nutarimą. Nurodytas savininkas – K. B..
6.5 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu K. B. informuotas apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Pranešimas paprastąja pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
6.6 2019 m. spalio 18 d. ieškovė pakartotiniu pranešimu informavo K. B. apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Pranešimas paprastąja pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
6.7 2020 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. B..
6.8 Byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad po santuokos nutraukimo automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovei A. B..
6.9 Daikto saugotojui (ieškovei) po 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK pranešimo apie grąžintiną transporto priemonę atsirado pareiga informuoti automobilio savininką apie grąžintiną transporto priemonę, išaiškinti automobilio savininkui jo pareigą sumokėti už automobilio saugojimą ir grąžinti automobilį savininkui, jam pareikalavus. 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu transporto priemonės savininkas K. B. informuotas apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Minėtas pranešimas paprastąja pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė pakartotiniu pranešimu informavo K. B. apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Pranešimas paprastąja pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. gyvena pranešimų siuntimo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, jo teigimu, jokių pranešimų jis negavo.
6.10 Tik iškėlus bylą teisme ieškovei tapo žinoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas atsakovei A. B.. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad suprato, jog po santuokos nutraukimo tapo transporto priemonės savininke. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog šalys bendru sutarimu susitarė nutraukti santuoką ir pasidalyti santuokoje įgytą turtą, t. y. atsakovė laisva valia sutiko, kad transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe, ši transporto priemonė nuo 2018 m. balandžio 4 d. buvo saugoma ieškovės ir šias aplinkybes atsakovė neabejotinai žinojo.
6.11 Teismas sutiko, kad atsakovė nebuvo ieškovės informuota apie galimybę atsiimti transporto priemonę, kadangi ieškovei nebuvo žinoma apie pasikeitusį transporto priemonės savininką. Teismas pažymėjo, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo K. B. neišviešino savininko pasikeitimo fakto viešajame registre. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė ne kartą kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, siekdama nustatyti transporto priemonės procesinį statusą, gavusi duomenų, jog transporto priemonė grąžintina, nedelsiant kreipėsi į nurodytą transporto priemonės savininką jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dėl transporto priemonės grąžinimo ir susidariusio įsiskolinimo. Teismo vertinimu, ieškovės atlikti veiksmai, siekiant informuoti transporto priemonės savininką, yra pakankami ir atitinka Sutarties reikalavimus (Sutarties 7.6 punktas). Teismas konstatavo, jog atsakovė nesidomėjo nuosavybės teise turima transporto priemone ir nuosavybės teisių neišviešino viešajame registre. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie grąžintiną transporto priemonę ir susidariusį įsiskolinimą, negali būti pagrindas atmesti ieškovės reikalavimus, nes ieškovė neturėjo galimybių nustatyti pasikeitusio transporto priemonės savininko.
6.12 Teismas taip pat pažymėjo, jog transporto priemonės savininko pareiga atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas yra tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).
6.13 Teismas konstatavo, jog, nenustačius aplinkybių, dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo prievolės, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, privalo atlyginti transporto priemonės savininkė – atsakovė A. B..
6.14 Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė į teismą kreipėsi praėjus beveik 11 mėnesių nuo leidimo atsiimti transporto priemonę savininkui ar jo įgaliotam asmeniui išdavimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.843 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyta, kad jeigu pasaugos davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją, savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui. Pasaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti (nesaugoti) automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas neturi viršyti saugomo daikto vertės.
6.15 Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, veikdama pasyviai, neorganizavusi transporto priemonės pardavimo, didino transporto priemonės saugojimo išlaidas, taip galbūt siekdama sau finansinės naudos. Tokie ieškovės veiksmai, kai už transporto priemonės saugojimo parą Sutartyje nustatytas 10,51 Eur įkainis, negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Toks ieškovės elgesys neatitinka rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų.
6.16 Teismas taip pat konstatavo, jog ir atsakovė nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, ji nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus, savo pasyvumu prisidėjo prie padarinių – išaugusios skolos atsiradimo.
6.17 Teismas pripažino, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovės, kuri nesiėmė jokių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, išviešinti savo nuosavybės teisę, tiek ir ieškovės elgesys nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti transporto priemonę, siekiant nedidinti transporto priemonės saugojimo išlaidų, kai šiuo metu transporto priemonės vertė yra neabejotinai mažesnė už susidariusias išlaidas saugant minėtą transporto priemonę. Pripažinęs, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovės nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl ieškovės pasyvumo, teismas konstatavo, jog yra pagrindas sumą sumažinti. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visetą, įvertinęs tai, kad transporto priemonė buvo saugoma dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame trečiasis asmuo P. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sumą, apskaičiuotą daugiau nei už 11 mėnesių, t. y. už 349 dienas, teismas pripažino akivaizdžiai per didele ir sumažino 30 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1 Atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovės aplaidumas ar piktnaudžiavimas savo teisėmis sudarė galimybę jai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nors būtent ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų, jog privaloma atsiimti transporto priemonę, kad nereikėtų mokėti už jos saugojimą.
7.2 Pažymi, jog transporto priemonės vienos paros saugojimo kaina yra 10,51 Eur, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio nurodė, kad neturi galimybės informuoti suinteresuotų asmenų registruotu laišku. Mano, jog ieškovė galėjo paprasčiausiai paskambinti ir pranešti apie susidariusią situaciją. Pažymi, jog nei atsakovė, nei tretieji asmenys negavo iš ieškovės jokios informacijos.
7.3 Teismas pripažino, kad įsiskolinimo suma už automobilio saugojimą 349 dienas yra akivaizdžiai per didelė, sumą sumažino 30 proc., tačiau atsakovei neaišku, kokiais teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais vadovaudamasis teismas priėmė tokį sprendimą, neaišku, kodėl suma buvo sumažinta 30 proc.
7.4 Pažymi, jog jos sūnui P. B. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, šiuo metu su sūnumi nebeįmanoma bendrauti, nes dėl patirtų sužalojimų jis nebesupranta savo veiksmų esmės, o teismas nusprendė, kad ji turėjo labiau rūpintis metalo laužu nei savo nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiu sūnumi.
7.5 Pažymi ir tai, jog jai ir jos sūnui P. B. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes jų pajamos yra mažos. Priteista 2 567,59 Eur suma atsakovei ir jos neįgaliam sūnui yra per didelė. Mano, jog tai nepagrįsta suma už metalo laužo saugojimą.
7.6 Apeliantė mano, jog automobilis, kurį saugojo ieškovė, galėjo būti priteistas ieškovei kaip kompensacija.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tomadas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1 Priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui kyla įstatymo numatyta prievolė atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas.
8.2 Prašydama netenkinti ieškinio apeliantė remiasi išskirtinai emocijomis, bet ne teisės normų nuostatomis.
8.3 Bylos duomenys patvirtina, kad apie automobilio priverstinį saugojimą atsakovei buvo žinoma.
8.4 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu automobilio savininkas K. B. buvo informuotas apie transporto priemonės atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Pranešimas paprastąja pašto siunta išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė pakartotinai informavo K. B. apie automobilio atsiėmimą ir susidariusį įsiskolinimą. Pranešimas paprastąja pašto siunta ir vėl buvo išsiųstas K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. gyvena pranešimų siuntimo adresu.
8.5 Teismas teisingai pastebėjo, jog tik iškėlus bylą teisme ieškovei tapo žinoma, kad automobilis priklauso atsakovei A. B.. Teismo posėdžio metu pastaroji patvirtino, kad suprato, jog po santuokos nutraukimo tapo automobilio savininke. Be to, ji neabejotinai žinojo, kad automobilis nuo 2018 m. balandžio 4 d. priverstinai saugomas ieškovės aikštelėje.
8.6 Pažymi, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo K. B. neišviešino savininko pasikeitimo fakto.
8.7 Pažymi ir tai, jog apeliantė neginčijo prašomos priteisti skolos dydžio. Ji taip pat neteikė jokių įrodymų dėl ieškovės teikiamų paslaugų įkainio ar įsiskolinimo dydžio nepagrįstumo.
8.8 Mano, jog apeliantė, kaip automobilio savininkė, nesiėmė jokių efektyvių veiksmų saugomam automobiliui susigrąžinti. Ji nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus žmogus, savo pasyvumu prisidėjo prie išaugusios skolos atsiradimo.
8.9 Pažymi ir tai, jog iki šios dienos apeliantė automobilio saugojimo išlaidų nėra atlyginusi.
9. 2021 m. sausio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta, jog atsakovei A. B. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 144,00 Eur. Šią sumą prašoma priteisti valstybei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės skolą už atsakovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės priverstinį saugojimą. Jeigu taip, tai kokio dydžio suma už suteiktą paslaugą priteistina.
Dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovei už atsakovei priklausančios transporto priemonės priverstinį saugojimą
13. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir patikslintą ieškinį atmesti, mano, jog dėl susidariusios skolos yra kalta tik ieškovė, kadangi pastaroji nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų, jog privaloma atsiimti saugomą transporto priemonę. Pažymi, jog nei ji, nei jos sūnus P. B., nei trečiasis asmuo K. B. negavo jokios informacijos dėl galimybės atsiimti automobilį.
14. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. spalio 18 d. pranešimus dėl galimybės atsiimti transporto priemonę ir susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės saugojimą siuntė ne atsakovei A. B., o trečiajam asmeniui K. B.. Tuo metu ieškovė turėjo duomenis, jog saugomo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. B.. Pažymėtina, jog net ir ieškinys iš pradžių buvo pateiktas atsakovui K. B.. Ieškovė iki pat kreipimosi į teismą dienos buvo įsitikinusi, kad transporto priemonės savininkas yra K. B., todėl pranešimų siuntimą būtent jam laikė tinkamu asmens informavimu apie galimybę atsiimti transporto priemonę ir susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės saugojimą. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. balandžio mėn. ieškovei pateikto pranešimo nustatyta, jog ieškovė neturėjo jokių duomenų apie tai, kad automobilio savininkas pasikeitė, ieškovei Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. balandžio mėn. pateiktame pranešime buvo nurodyta, kad automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. B..
15. 2020 m. rugsėjo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė A. B. pripažino, jog suprato, kad po jos ir K. B. santuokos nutraukimo 2018 m. gruodžio 21 d. ji tampa automobilio savininke. Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu jos duotų parodymų matyti, jog atsakovei taip pat buvo žinoma, kad automobilis yra saugomas aikštelėje. Nors ji ir nurodė, kad nežinojo, jog aikštelė yra mokama, tačiau įvertinus aplinkybes, jog atsakovei buvo žinoma, kad patekti į automobilį galima tik turint ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimą, kad automobilis yra saugomas aikštelėje, o ne šiaip pastatytas kažkokioje vietoje, ji, kaip atidus, apdairus ir protingas žmogus, turėjo suprasti, kad automobilio saugojimas yra mokama paslauga ir ji, kaip savininkė, privalės už jos nuosavybės saugojimą atlyginti. Ši pareiga aiškiai įtvirtinta ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 punkte, kuriame nurodyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).
16. Nustatyta, jog atsakovei buvo žinoma ir ji suprato, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ji tapo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Tačiau į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų transporto priemonės registravimo duomenų keitimo ji nesikreipė. Pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ 2020 m. vasario 7 d. suformuotus duomenis, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – K. B.. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į jai nuosavybės teise priklausančio automobilio saugotoją – ieškovę ir būtų informavusi, kad pasikeitė automobilio savininkas, ir prašiusi visą informaciją, susijusią su saugomu automobiliu, teikti asmeniškai jai. Pažymėtina ir tai, jog prokuroro 2019 m. vasario 8 d. nutarimas, kuriuo nutarta transporto priemonę BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, buvo išsiųstas atsakovei ir trečiajam asmeniui P. B. paprastu laišku atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Prokuroras Arūnas Saunorius 2020 m. spalio 5 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ pažymėjo, jog minėtas nutarimas išsiųstas A. B. ir P. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Išsiųsti laiškai į prokuratūrą negrįžo, A. B. ir P. B. į prokuratūrą dėl procesinių dokumentų gavimo / negavimo nesikreipė. Asmuo, tikėdamasis tinkamo ir teisingo elgesio iš kito asmens, visų pirma pats turi taip elgtis, būti rūpestingas ir atidus, įvykdyti savo pareigas. Ieškovė su pranešimais nesikreipė tiesiogiai į atsakovę, kadangi ji neturėjo jokių duomenų apie tai, kad pasikeitė savininkas. O kadangi atsakovė nesiėmė veiksmų, kad būtų išviešintas faktas apie savininko pasikeitimą, ieškovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pasielgti taip, kaip šiuo atveju pageidauja atsakovė.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo atsirado ne tik pasaugos santykiai (CK 6.830 straipsnis), bet ir transporto priemonės savininkės (atsakovės) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą. Konstatuoti, kad šiuo atveju nekyla atsakovės pareiga sumokėti už jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės saugojimą, nėra pagrindo.
Dėl priteistinos sumos dydžio
18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog visiškai neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas skolos sumą sumažino 30 proc. Nurodo, jog jos ir sūnaus P. B. pajamos yra mažos, priteista 2 567,59 Eur suma jai ir jos neįgaliam sūnui yra per didelė. Mano, jog tai nepagrįsta suma už metalo laužo saugojimą. Taip pat pažymi, jog teismas nesprendė klausimo dėl automobilio, kurį saugo ieškovė, priteisimo ieškovei kaip kompensacijos.
19. Pažymėtina, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą pinigine išraiška, o ne daiktu. Klausimas dėl atsakovei priklausančio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, tokio reikalavimo nei ieškovė, nei atsakovė teismui neteikė. Todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl automobilio, kurį saugo ieškovė, priteisimo ieškovei kaip kompensacijos už suteiktas paslaugas. CPK 312 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, toks reikalavimas negali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme.
20. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, jog transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovės, kuri nesiėmė jokių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, išviešinti savo nuosavybės teisę, tiek ir ieškovės elgesys nesiimant aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti transporto priemonę, siekiant nedidinti transporto priemonės saugojimo išlaidų, kai šiuo metu transporto priemonės vertė yra neabejotinai mažesnė už susidariusias išlaidas saugant minėtą transporto priemonę. Pripažinęs, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovės nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl ieškovės pasyvumo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas sumą sumažinti, ieškovės prašomą priteisti sumą teismas sumažino 30 proc. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
21. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą lėmė abiejų šalių, t. y. tiek atsakovės, tiek ieškovės, veiksmai. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų saugomai transporto priemonei susigrąžinti, neišviešino savo nuosavybės teisės, kad ieškovė galėtų laiku kreiptis į atsakovę dėl susidariusio įsiskolinimo, taip pat atsakovė nesikreipė į ieškovę ir nepateikė duomenų apie savininko pasikeitimą. Pripažįstama, jog atsakovė elgėsi nerūpestingai ir pasyviai. Ieškovė taip pat nebuvo itin aktyvi ir dėmesinga bandydama pranešti, jos turimais duomenimis, automobilio savininkui apie susidariusį įsiskolinimą, pranešimai buvo siųsti paprasta pašto siunta, neužtikrinant, kad siunta tikrai pasieks adresatą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos 1 d. K. B. deklaravo naujus gyvenamosios vietos duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. spalio 18 d. pranešimą ieškovė K. B. išsiuntė senuoju adresu (duomenys neskelbtini), nors, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, prieigą prie Gyventojų registro ieškovė turi. Be to, ieškovė nebandė savininko ieškoti kitais būdais (per darbovietę, telefonu ir pan.). Taip pat ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad saugomas automobilis būtų realizuotas įstatymo jai suteikta teise, kad saugojimo išlaidos nesusidarytų akivaizdžiai didesnės už saugomos transporto priemonės vertę.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, abiejų šalių elgesį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju abiejų šalių kaltės laipsnis yra vienodas. Esant vienodai abiejų šalių kaltei dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimo, teisinga, protinga ir sąžininga ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimo sumą, apskaičiuotą už 349 dienas, sumažinti per pusę, t. y. 50 proc., ir už 349 paras transporto priemonės saugojimo priteisti ieškovei iš atsakovės 1 834,00 Eur.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog jos ir sūnaus P. B. pajamos yra mažos. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių jos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, byloje yra tik duomenys, kad atsakovei ir jos sūnui P. B. yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis. O po skaudaus įvykio susiklosčiusi sunki atsakovės padėtis negali paneigti kitos šalies – ieškovės teisėto intereso gauti atlygį už suteiktas paslaugas.
24. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į tai, jog, esant sunkiai jos šeimos finansinei situacijai, ji turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva to padaryti negali, kadangi reikia išsamiai įvertinti atsakovės turtinę padėtį, o tokių duomenų šiuo metu byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismui nutarus sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių kaltės laipsnio, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
27. Ieškovė UAB „Tomadas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 667,99 Eur sumą. Jai iš atsakovės priteistina 1 834,00 Eur suma, vadinasi, ieškinys tenkintas 50 proc.
28. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 83,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 41,50 Eur (83,00 Eur x 50 proc. / 100 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.
29. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 26 d. pažymos matyti, kad atsakovei A. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 51,17 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 25,59 Eur (51,17 Eur x 50 proc. / 100 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
30. Iš patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 23 d. pažymos matyti, kad trečiajam asmeniui P. B. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 211,34 Eur sumą. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 105,67 Eur (211,34 Eur x 50 proc. / 100 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
31. Iš viso valstybei priteistina iš ieškovės UAB „Tomadas“ 131,26 Eur (25,59 Eur + 105,67 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 9,30 Eur. Tačiau kadangi iš ieškovės priteistina suma 4,65 Eur (9,30 Eur x 50 proc. / 100 proc.) neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos.
33. Iš atsakovės valstybei taip pat negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista tiek nuo žyminio mokesčio, tiek ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. 2021 m. sausio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta, jog atsakovei A. B. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 144,00 Eur. Šią sumą prašoma priteisti valstybei.
35. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsakovė nesutiko su visa iš jos priteista 2 567,59 Eur skola, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog skola mažintina iki 1 834,00 Eur. Vadinasi, apeliacinis skundas yra tenkinamas 28,57 proc. (100 proc. – (1 834,00 Eur x 100 proc. / 2 567,59 Eur)). Atsižvelgiant į tai, proporcingai teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina valstybei 41,14 Eur (144,00 Eur x 28,57 proc. / 100 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
36. Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 77,03 Eur (ginčo suma 2 567,59 Eur x 3 proc. / 100 proc.), tačiau atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (28,57 proc.), iš ieškovės priteistina valstybei 22,01 Eur (77,03 Eur x 28,57 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
37. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. B. 1 834,00 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1 834,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ naudai.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš atsakovės A. B. 41,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 131,26 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 41,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 22,01 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjos Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė